1.3.2.1. Dėl sąvokos „turto savininko sutuoktinis“ turinio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kontekste
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio prasme, santuokos pasibaigimas dėl vieno iš sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, priešingai, įstatyme specialiai numatyta, kad jis tokią teisę įgyja tik po sutuoktinio, kuris buvo turto savininkas, mirties. Tačiau jei mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,
sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. R., R. R., dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2002 m. spalio 22 d. išvadą; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. V-232 „Dėl J. B. prašymo“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 02-01-7508 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti M. B. nuosavybės teises į A. R. nuosavybės teisėmis valdytą 1 194 kv. m. žemės sklypą, esantį Kalnų g. 5-3, Kaune.
Pareiškėjas nurodė, kad 1946 m. gegužės 15 d. susituokė A. R. ir M. D. 1964 m. vasario 15 d. mirė A. R. 1964 m. rugpjūčio 21 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad A. R. turto paveldėtoja yra žmona M. R. 1968 m. sausio 13 d. M. R. susituokė su V. B. Kauno apskrities viršininko nuomone, sutuoktinis, sudaręs naują santuoką, praranda teisę atkurti nuosavybės teises, kadangi santuoka pasibaigia, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad tokia apskrities viršininko pozicija prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kuris turto savininko, mirusio ir nepalikusio testamento, sutuoktinio teisių į nuosavybės teisių atkūrimą nesieja su kitos santuokos sudarymu ar nesudarymu po turto savininko mirties. Sutuoktiniu asmuo laikomas nepriklausomai nuo santuokos pasibaigimo. Todėl kitos santuokos sudarymas po sutuoktinio mirties negalėjo ir negali būti laikomas aplinkybe, panaikinančia teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas nurodė, kad jei okupacinė valdžia nebūtų neteisėtai nacionalizavusi M. R. sutuoktinio A. R. turto, ji jo turtą, kaip vienintelė įpėdinė, būtų paveldėjusi ir ateityje nebūtų kilęs joks ginčas dėl turto grąžinimo. Tik dėl neteisėtų okupacinės valdžios veiksmų M. R. negalėjo priimti jos sutuoktiniui priklausiusio (tuo metu prieš jo valią nacionalizuoto) turto, nors jai, kaip mirusiojo turto paveldėtojai, buvo pripažintos visos teisės į mirusiojo turtą, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra testamentinis M. B. įpėdinis. 1992 m. kovo 4 d. M. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į mirusio jos vyro A. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. A. R. ir M. D. susituokė 1946 m. gegužės 15 d. A. R. mirė 1964 m. vasario 15 d. 1964 m. rugpjūčio 21 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad A. R. turto paveldėtoja yra žmona M. R. Tačiau Kauno apskrities archyvo 2003 m. balandžio 7 d. rašte nurodyta, jog žinių, kad A. R. buvo sudaręs testamentą, nėra. Todėl M. R. negalima laikyti testamentine A. R. įpėdine. 1968 m. sausio 13 d. M. R. susituokė su V. B. Atsakovas nurodė, kad 2002 m. spalio 22 d. komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nusprendė, kad M. B. negalima atkurti nuosavybės teisių, nes ji nepatenka į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytą sąrašą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pasibaigus santuokai ir sutuoktiniui susituokus antrą kartą, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, sutuoktinis, sudaręs antrą santuoką, negali pretenduoti į buvusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą, nes santuokos pasibaigimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad M. B. A. R., mirusio 1964 m. vasario 15 d., turtą paveldėjo ne pagal testamentą, o pagal įstatymą. Todėl, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į A. R. žemę klausimą, M. B. negali būti pripažinta pretendente pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog A. R. buvo surašęs naminį testamentą, bet jis nėra išlikęs. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas, nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos, testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis, taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, o norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pagal šią normą asmuo, kuriam turtas perleistas, turi pateikti testamentą, sutartį ar kitą rašytinį dokumentą bei kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas naminio A. R. testamento nepateikė, todėl teisme apklaustos A. M. S. parodymai dėl naminio A. R. testamento sudarymo bei jo turinio nevertintini. Taigi M. B. negalėjo pretenduoti į A. R. turtą ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas nurodė, kad, aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusio savininko sutuoktiniui, būtina atsižvelgti į tai, kad įstatymas nustato apibrėžtą asmenų ratą, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir šios įstatymo normos negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas nurodė, kad, mirus A. R., M. R. (B.) ištekėjo už kito vyro ir tapo jo sutuoktine. Pasibaigus santuokai su A. R. dėl jo mirties ir M. B. sudarius naują santuoką, pasibaigė visi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai. M. B. pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą negali būti laikoma pretendente į A. R. nuosavybės teise turėtos žemės grąžinimą, nes įstatymas nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises į turtą sutuoktiniui, kuris sudarė naują santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2003). Kadangi M. B. negali būti pretendente į A. R. nuosavybės teise turėtą žemę, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė jos vardu atkurti nuosavybės teises.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad nei vienoje nuo 1991 metų galiojusioje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijoje nebuvo numatytas draudimas atkurti nuosavybės teises mirusio savininko sutuoktiniui, sudariusiam naują santuoką. Nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. iki 1999 m. lapkričio 11 d. galiojusi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkto nuostata, numačiusi, kad turto savininko sutuoktiniui nuosavybės teisės atkuriamos, jeigu jis nesudarė naujos santuokos, prieštaravo įstatymui, nes nutarimu buvo nepagrįstai susiaurintas įstatymo nustatytas asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, ratas. Pareiškėjas nurodo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises buvusio savininko sutuoktiniui ir nėra numatyta, kad nuosavybės teisės negali būti atkurtos asmeniui, sudariusiam kitą santuoką. Įstatymas šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti aiškinamas plečiamai, tačiau pats teismas, padarydamas išvadą, jog M. B. dėl naujos santuokos sudarymo negali būti atkurtos nuosavybės teisės, įstatymą plečiamai ir išaiškino. Pareiškėjas nurodo, kad jo pozicijos teisingumą patvirtina Vyriausybės Peticijų komisijos, Teisingumo ministerijos, Seimo kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu okupacinė valdžia nebūtų neteisėtai nacionalizavusi M. R. sutuoktinio A. R. turto, ji jo turtą būtų paveldėjusi ir nebūtų kilęs joks ginčas dėl turto grąžinimo. Tik dėl neteisėtų okupacinės valdžios veiksmų, nacionalizuojant turtą, M. R. negalėjo perimti jos sutuoktiniui priklausiusio turto, nors jai, kaip turto paveldėtojai, buvo pripažintos visos teisės į mirusiojo turtą, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2003. Šios civilinės bylos bei nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios buvo būtinos nustatyti dėl paveldėjimo turtinių santykių, neįsigilino į Civilinio kodekso 1.112, 1.114, 4.447, 5.1, 5.2, 5.51 straipsnių nuostatas bei į tai, kad Civiliniame kodekse nėra nurodyta, jog, pasibaigus santuokai ir sudarius naują santuoką, pasibaigia visi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad jis, atsisakydamas atkurti M. B. nuosavybės teises, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2003, suformuota praktika. Šioje byloje teismas konstatavo, kad, ištekėjus už kito asmens, prarandama reikalavimo teisė atkurti nuosavybės teises į mirusio sutuoktinio turtą. Nors šios bylos aplinkybės ir nėra visiškai analogiškos pareiškėjo atvejui, tačiau jos yra labai panašios. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pagrįstai nesirėmė raštais, kuriais pareiškėjas grindė savo skundą. Atsakovas nurodo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nenumatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos asmeniui, sudariusiam antrą santuoką. Šios įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Aiškinant šias nuostatas taip, kaip nurodo pareiškėjas, susidarytų ydinga praktika ir asmenys, sudarę net ir kelias santuokas, galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į visų buvusių sutuoktinių iki nacionalizacijos valdytą turtą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nustato, kad nuosavybės teisių atkūrimui taikoma ribota restitucija. Ši nuostata taikoma ne tik nuosavybės objektams (ne visas turtas grąžinamas natūra, nustatyti grąžinamos žemės ploto apribojimai ir kt.), bet ir asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, atžvilgiu: jie turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai, o buvusiam savininkui mirus, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgyja ne bet kokie turto paveldėtojai, o tik tie asmenys, kurie nurodyti įstatyme, kitaip tariant, subjektų ratas yra specialiai sureguliuotas. Dėl šios priežasties bendrosios paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos, nustatančios įpėdinius pagal įstatymą, nustatant asmenis, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį turtą, netaikomos.
Tiek įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, galiojusio M. B. prašymo atkurti nuosavybės teises į A. R. išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo metu, 2 straipsnis, tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo, galiojusio ginčijamų sprendimų priėmimo metu, 2 straipsnis numatė, kad buvusiam savininkui mirus, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Sąvokos „sutuoktinis“ paaiškinimas įstatyme nepateiktas, todėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui būtina išaiškinti, kas sudaro Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte pavartotos sąvokos „turto savininko sutuoktiniui“ turinį. Tokiam aiškinimui tikslinga pasitelkti ir kitus teisės šaltinius. Civilinio kodekso trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos santykius, 3.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką. To paties kodekso 3.49 straipsnis numato, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio prasme, santuokos pasibaigimas dėl vieno iš sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, priešingai, įstatyme specialiai numatyta, kad jis tokią teisę įgyja tik po sutuoktinio, kuris buvo turto savininkas, mirties. Tačiau jei mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos.
Kaip matyti iš bylos, pareiškėjo motina po buvusio turto savininko A. R. mirties sudarė santuoką su V. B. ir prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo metu buvo tapusi jo sutuoktine. Todėl ji negalėjo tuo pačiu metu būti laikoma A. R. sutuoktine, ir taip pat negalėjo pretenduoti į jo turėtą turtą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą.
Atsakovas pagrįstai atsisakė atkurti M. B. nuosavybės teises į žemės sklypą, iki nacionalizacijos priklausiusį A. R. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
_________________