LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO, BAUDŽIAMOJO PROCESO IR PATAISOS DARBŲ KODEKSŲ PAKEITIMŲ IR PAPILDYMŲ

1991 m. vasario 21 d. Nr. I-1073

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

I. Padaryti 1961 m. birželio 26 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1977, Nr. 9-107; 1984, Nr. 6-66; 1985, Nr. 18-207, Nr. 33-370; 1986, Nr. 18- 185; 1987, Nr. 21-262; 1989, Nr. 13-116; 1990, Nr. 31-740) 25 straipsnyje šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. Iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos įstatymų ir“.

2. Penktosios dalies penktąją ir šeštąją pastraipas sujungti ir, pavadinus penktąja pastraipa, išdėstyti taip:

„nuteisiamiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai), pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – griežtojo režimo kolonijose.“.

3. Iš šeštosios dalies išbraukti žodžius „pripažintoms itin pavojingomis recidyvistėmis, taip pat nuteistoms už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–71 straipsniai) – griežtojo režimo kolonijose;“.

4. Iš aštuntosios dalies išbraukti žodžius „ypatingo režimo kolonijas ir“.

5. Devintojoje dalyje skaičių „71“ pakeisti skaičiumi „70“.

6. Po devintosios dalies papildyti straipsnį tokio turinio nauja dalimi:

„Laisvės atėmimas iki gyvos galvos ištisai atliekamas kalėjime.“.

7. Dešimtąją dalį pavadinti vienuoliktąja.

8. Vienuoliktojoje dalyje žodžius „TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR“ pakeisti žodžiais „Lietuvos Respublikos“.

II. Padaryti 1961 m. birželio 26 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 1970, Nr .24-178; 1983, Nr. 34-364) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. Iš 410 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „iš ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijos į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją,“ ir „iš griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į ypatingojo režimo pataisos darbų koloniją,“.

2. Iš 410 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „iš ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijos į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją,“.

3. 414 straipsnio pirmąją dalį po žodžių „šio kodekso 413 straipsniu,“ papildyti žodžiais „dėl laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 521 straipsniu,“.

III. Padaryti 1971 m. liepos 15 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse (Žin., 1971, Nr. 20-142; 1973, Nr. 21-195; 1977, Nr. 9-107; 1981, Nr. 28-331; 1983, Nr. 13-129; 1985, Nr. 28-308; 1986, Nr. 36-379; 1987, Nr. 33-391; 1990, Nr. 23-554) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Nuteistųjų palikimas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime ūkio darbams.

Išimtinais atvejais asmenys, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus ir kuriems bausmę atlikti paskirta bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose, asmenys, nuteisti ne daugiau kaip trejiems metams už sunkius nusikaltimus, taip pat asmenys, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už ūkinius arba pareiginius nusikaltimus, jų sutikimu gali būti paliekami tardymo izoliatoriuje arba kalėjime ūkio darbams.

Šiems darbams nuteistieji paliekami tardymo izoliatoriaus arba kalėjimo viršininko įsakymu, esant rašytiniam nuteistųjų sutikimui.“

2. 21 straipsnio trečiojoje dalyje skaičių „26“ pakeisti skaičiumi „25“.

3. Iš 22 straipsnio po žodžių „griežtojo režimo“ išbraukti žodžius „ypatingojo režimo“.

4. 23 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose atlieka bausmę vyrai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, taip pat laisvės atėmimu nuteistos moterys, išskyrus moteris, kurioms mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.“

5. 25 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip:

„Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose atlieka bausmę vyrai, nuteisti laisvės atėmimu už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus arba pirmiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat itin pavojingi recidyvistai.

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose negali būti laikomi nuteistieji vyrai, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.“

6. 26 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

7. 27 straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Pataisos darbų kolonijos–gyvenvietės

Pataisos darbų kolonijose–gyvenvietėse atlieka bausmę asmenys, kuriems ši kolonijos rūšis paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnį, taip pat aiškiai ėmę taisytis asmenys, perkelti į šias kolonijas šio kodekso 67 straipsnyje numatyta tvarka iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo kolonijų.

Pataisos darbų kolonijose–gyvenvietėse nutiestieji:

laikomi be apsaugos, bet su priežiūra;

nuo nustatyto kėlimosi iki gulimo laiko turi teisę laisvai vaikščioti visoje kolonijos teritorijoje;

gali dėvėti civilių drabužius, turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimo naudotis pinigais;

gali be apribojimo siųsti ir gauti laiškus, gauti banderoles su spauda, siuntinius, perdavimus, pinigines perlaidas ir pasimatymus;

kolonijos administracijai leidus, jeigu yra butų sąlygos, gali gyventi kolonijoje su savo šeimomis, pagal galiojančius įstatymus įsigyti kolonijos teritorijoje gyvenamąjį namą ir turėti asmeninį ūkį;

kolonijos administracijai leidus, gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tai reikalinga dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba ryšium su mokymusi;

kolonijos administracijai leidus, kartą per mėnesį, jeigu tą mėnesį negavo nuobaudų, gali iki dviejų dienų ne darbo metu parvykti namo. Tokios išvykos leidžiamos pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės viršininko įsakymu.

Vienoje pataisos darbų kolonijoje–gyvenvietėje gali būti laikomi nuteistieji vyrai ir moterys nepriklausomai nuo to, kurios rūšies kolonijose jie buvo pirmiau laikomi.“

8. 28 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Kalėjimuose atlieka bausmę asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, ir itin pavojingi recidyvistai, kuriems laisvės atėmimas paskirtas atlikti kalėjime, asmenys, perkelti iš pataisos darbų kolonijų šio kodekso 69 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.“

9. Papildyti kodeksą tokiu 58¹ straipsniu:

„58¹ straipsnis. Sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai pataisos darbų kolonijose

Bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, išskyrus įstaigas, turinčias gydymo įstaigos statusą, gali būti įsteigiamas sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrys, į kurį kolonijos administracijos sudarytos komisijos sprendimu perkeliami nuteistieji, nereaguojantys į auklėjamojo arba profilaktinio pobūdžio poveikio priemones.

Nuteistieji, perkelti į tokį būrį, turi tas pačias bendrąsias teises ir pareigas kaip ir kiti nuteistieji, laikomi bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos kolonijose, tačiau jiems taikoma griežtesnė izoliacija bei priežiūra. Šių būrių nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru.“

10. Iš 60 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „taip pat tarp nuteistųjų, perkeltų iš ypatingojo režimo kolonijų kamerų tipo patalpų į paprastas gyvenamąsias patalpas,“.

11. Iš 60 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „ir tarp nuteistųjų, laikomų ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose,“.

12. 78 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jei nuteistajam laisvės atėmimu reikalinga specializuota neatidėliotina medicininė pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo–profilaktikos įstaigose, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Tokios medicininės pagalbos suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.“

13. 110 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Jiems pataisos darbų įstaigos viršininkas gali skirti vienkartinę pašalpą iki vieno šimto rublių.“

14. 110 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Paleidžiamų iš laisvės atėmimo vietų asmenų kelionės išlaidas apmoka, aprūpina juos maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat skiria vienkartinę pašalpą pataisos darbų įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

15. Iš 18 straipsnio trečiosios dalies, 23 straipsnio antrosios dalies, 24 straipsnio antrosios dalies, 29 straipsnio trečiosios dalies ir 80 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „malonės arba amnestijos tvarka“.

16. Septintąjį skirsnį išdėstyti taip:

„Septintasis skirsnis

REŽIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

41 straipsnis. Pagrindiniai režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai

Pagrindiniai režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; tikslus ir nenukrypstamas nuteistųjų vykdymas savo pareigų; nuteistųjų skirtingų laikymo sąlygų sudarymas priklausomai nuo jų padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės ir elgesio.

Nuteistieji dėvi vienodus drabužius, jiems daroma krata. Nuteistųjų asmens kratą daro tos pačios lyties asmenys kaip ir kratomieji. Nuteistųjų korespondencija turi būti cenzūruojama, o siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda – tikrinami.

Pataisos darbų įstaigose nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka.

Nuteistiesiems draudžiama turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, taip pat reikmenų, kurių sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pas nuteistuosius rastieji pinigai bei vertingi daiktai paimami ir perduodami į valstybės pajamas motyvuotu pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu, prokuroro sankcionuotu. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir priklausomai nuo jų pobūdžio bei įsigijimo aplinkybių vadovaujantis Pataisos darbų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis perduodami saugoti, iki nuteistasis bus paleistas iš pataisos darbų įstaigos arba sunaikinami.

Šio kodekso nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne grynais pinigais įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda, siųsti ir gauti pinigines perlaidas, susirašinėti.

Prireikus pataisos darbų įstaigos administracija turi teisę patikrinti įeinančių ir išeinančių iš pataisos darbų įstaigos asmenų, išskyrus deputatų, prokurorų bei kitų pareigūnų, vykdančių pataisos darbų įstaigų veiklos kontrolę, daiktus ir drabužius.

Užsieniečių, žurnalistų bei kitų asmenų lankymosi pataisos darbų įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

42 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, dienotvarkė

Nuteistųjų dienotvarkė turi numatyti griežtai reglamentuotą jų elgesį per visą parą ir apimti darbo, poilsio, mokymosi ir auklėjamųjų renginių laiką.

Nuteistųjų dienotvarkę nustato įstaigos viršininkas, vadovaujamasis šiuo kodeksu ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

43 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų

Nuteistiesiems leidžiama įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, uždirbtus laisvės atėmimo vietose, o nuteistiems nedarbingiems asmenims, nėščioms moterims, žindančioms motinoms ir nepilnamečiams – taip pat ir už pinigus, gautus perlaidomis. Leidžiamą naudoti pinigų sumą nustato šio kodekso 23–25, 32, 33, 37, ir 38 straipsniai.

Gerai besielgiantiems ir dirbantiems nuteistiesiems pataisos darbų įstaigos viršininkas ar jo pavaduotojas gali leisti įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, turimus jų asmeninėse sąskaitose.

Nuteistiesiems, kurie viršija išdirbio normas arba įvykdo nustatytas užduotis, gali būti leidžiama papildomai naudoti penkiolika rublių per mėnesį, o viršijantiems darbo normas arba įvykdantiems nustatytas užduotis sunkiuose darbuose ar kenksmingomis sąlygomis bei nevengiantiems darbo invalidams – dvidešimt rublių per mėnesį.

Pinigų suma, leidžiama naudoti per mėnesį, negali viršyti:

1) pataisos darbų kolonijose: bendrojo režimo – penkiasdešimt šešių rublių, sustiprintojo režimo – keturiasdešimt aštuonių rublių, griežtojo režimo – keturiasdešimt vieno rublio;

2) kalėjimuose: bendrojo režimo – trisdešimt trijų rublių, griežtojo režimo – dvidešimt šešių rublių;

3) auklėjimo darbų kolonijose: bendrojo režimo – penkiasdešimt dviejų rublių, sustiprinto režimo – keturiasdešimt šešių rublių.

Sąrašą ir kiekį maisto produktų bei būtiniausių reikmenų, kuriuos pataisos darbų įstaigose leidžiama pirkti nuteistiesiems, nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pasikeitus kainoms, leidžiamos naudoti pinigų sumos koreguojamos pagal vidutinį kainų pasikeitimo indeksą.

44 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų

Nuteistiesiems, viršijant šio kodekso 23–25, 32, 37, 38 straipsniuose ir 43 straipsnio ketvirtoje dalyje nustatytas sumas, leidžiama už lėšas, esančias asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros bei rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus.

45 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai, iki keturių valandų trukmės, ir ilgalaikiai, iki trijų parų trukmės. Pasimatymų skaičių ir rūšis nustato šio kodekso 23–25, 32, 37 ir 38 straipsniai.

Trumpalaikiai pasimatymai leidžiami su giminaičiais ar kitais asmenimis pataisos darbų įstaigos atstovo akivaizdoje. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu pokalbiu.

Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami, suteikiant teisę kartu gyventi, tiktai su artimais giminaičiais, nurodytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsnyje.

Jei nuteistasis serga sunkia liga, gresiančiai jo gyvybei, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo leisti nuteistojo giminaičiams jį aplankyti. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Pasimatymų, aplankymų ir telefoninių pokalbių tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

45¹ straipsnis.Trumpalaikiai išvykimai už laisvės atėmimo vietų ribų

Nuteistiesiems, laikomiems bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose, visų rūšių auklėjimo darbų kolonijose ir kolonijose–gyvenvietėse, taip pat nuteistiesiems, išskyrus nuteistus už smurtinius nusikaltimus, laikomiems sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose, gali būti leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų ryšium su artimo giminaičio mirtimi ar sunkia liga, gresiančia ligonio gyvybei, bei gaivaline nelaime, padariusia didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo šeimai.

Leidimą išvykti, suderinęs su prokuroru, duoda pataisos darbų įstaigos viršininkas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir elgesį. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš pataisos darbų įstaigos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionpinigius moka pats nuteistasis arba jo giminaičiai.

Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

45² straipsnis.     Nuteistųjų moterų, turinčių vaikų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų vaikų (kūdikių) namuose, teisė pasimatyti su savo vaikais

Nuteistosios moterys, turinčios vaikų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.

Į pasimatymo su vaikais laiką neįskaitomas žindančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.

Pasimatymų su vaikais tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

46 straipsnis. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius

Advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Nuteistųjų susitikimai su advokatu vyksta vadovaujantis Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, nedalyvaujant įstaigos administracijos atstovams.

47 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda

Siuntinių ir perdavimų skaičių nuteistiesiems nustato šio kodekso 23–25, 32, 37 ir 38 straipsniai.

Vienas siuntinys arba perdavimas neturi sverti daugiau kaip penkis kilogramus.

Nuteistieji, gydomi stacionarinėse laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, siuntinius ir perdavimus gauna pagal teismo jiems paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšies normas.

Tvarką, kuria siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda priimami ir įteikiami nuteistiesiems, taip pat daiktų, kuriuos nuteistiesiems gauti draudžiama, sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

47¹ straipsnis.     Nuteistųjų, negaunančių siuntinių ar perdavimų, teisė pirkti leidžiamus siųsti siuntiniuose bei perdavimuose maisto produktus ir daiktus

Nuteistiesiems, negaunantiems siuntinių ir perdavimų, suteikiama teisė pirkti, viršijant šio kodekso 43 straipsnio dalyje nustatytas sumas, už pinigus, turimus jų asmeninėse sąskaitose, maisto produktus ir daiktus, leidžiamus siųsti siuntiniuose ir perdavimuose.

Šių nuteistųjų sąrašą tvirtina pataisos darbų įstaigos viršininkas, o šios teisės realizavimo tvarką nustato Pataisos darbų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės.

47² straipsnis.     Nuteistojo teisė naudotis portatyviniais televizoriais ir tranzistoriniais radijo imtuvais

Nuteistiesiems leidžiama naudotis giminių arba artimųjų perduotais portatyviniais bei radijo imtuvais.

Naudojimosi portatyviniais televizoriais ir radijo imtuvais tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Iš nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi portatyviniais televizoriais arba radijo imtuvais tvarką, minėti daiktai motyvuotu įstaigos viršininko nutarimu paimami ir saugomi pataisos darbų įstaigose. Šie daiktai grąžinami giminėms arba artimiesiems, esant jų arba nuteistojo raštiškam pareiškimui, arba nuteistajam, jam atlikus bausmę.

47³ straipsnis.     Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, nešioti šukuoseną bei avėti lengvą avalynę

Nuteistiesiems leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, avėti tamsią vienos spalvos avalynę, o moterims – dėvėti vienos spalvos suknelę, gautus siuntinyje, perdavime arba pasimatymų metu.

Nuteistiesiems vyrams leidžiama nešioti trumpą tvarkingą šukuoseną.

48 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas

Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas giminaičiams, o pataisos darbų įstaigos administracijai leidus – ir kitiems asmenims.

Gautos pinigų sumos įrašomos į asmeninę nuteistojo sąskaitą, o pataisos darbų kolonijoje–gyvenvietėje – įteikiamos nuteistajam.

49 straipsnis. Nuteistųjų teisė susirašinėti

Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti laiškus, neribojant jų kiekio.

Susirašinėjimas tarp laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų, kurie nėra giminaičiai, draudžiamas.

Pataisos darbų įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią laiškas buvo gautas arba nuteistojo įteiktas.

Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka nuteistieji.

50 straipsnis.       Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės organus, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais

Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais į valstybės organus, visuomenines organizacijas ir pareigūnus. Prie nuteistųjų pasiūlymų, pareiškimų ir skundų, esant reikalui, pridedami pataisos darbų įstaigos administracijos paaiškinamieji raštai.

Prokurorui adresuoti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną parą nuo jų gavimo momento.

Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus paskelbiami pasirašytinai per tris dienas nuo jų gavimo momento.

Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į deputatą, Vyriausybės narį, Vidaus reikalų ministerijos atstovą arba prokurorą jų lankymosi laisvės atėmimo vietose metu.

Nuteistiesiems draudžiama siųsti kolektyvinius skundus bei pareiškimus.

Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės organus, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais už kitus nuteistuosius arba ne per pataisos darbų įstaigos administraciją.

Siunčiamų pasiūlymų, pareiškimų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

501 straipsnis.     Nuteistųjų dalyvavimo rinkimuose, referendumuose ar visuotinėse apklausose (plebiscituose) klausimai

Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, rinkimuose, referendumuose ar visuotinėse apklausose (plebiscituose) nedalyvauja.“

17. Aštuntąjį skirsnį išdėstyti taip:

„Aštuntasis skirsnis

ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ASMENŲ DARBAS

51 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į darbą

Kiekvienas nuteistasis privalo dirbti. Pataisos darbų įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukti į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir kiek galima, į turimą specialybę.

Nuteistieji įtraukiami į darbą paprastai pataisos darbų įstaigų įmonėse.

Nuteistųjų, įtraukiamų į darbą ne pataisos darbų įstaigų įmonėse, darbas organizuojamas specialiai įrengtose gamybos zonose, laikantis izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.

Nuteistųjų darbas organizuojamas, laikantis šio kodekso 18 straipsnyje numatyto atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų.

Darbų ir pareigų, kuriose draudžiama naudoti nuteistųjų darbą, sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Gamybinė ūkinė pataisos darbų įstaigų veikla privalo tarnauti pagrindiniam jų uždaviniui – nuteistųjų pataisymui.

52 straipsnis. Nuteistųjų darbo sąlygos

Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose, nustatoma aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato Pataisos darbų įstaigų tvarkos taisyklės. Nuteistiesiems suteikiama viena poilsio diena per savaitę, taip pat jie atleidžiami nuo darbo švenčių dienomis.

Darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis darbo įstatymais, leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą, bet vidutinė darbo trukmė per mėnesį neturi viršyti aštuonių valandų per dieną.

Įtraukus nuteistuosius į darbą poilsio arba švenčių dienomis, jiems per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis dienomis.

Nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos darbų kolonijose–gyvenvietėse ir auklėjimo darbų kolonijose, darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais vadovaujantis darbo įstatymais.

Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis darbo įstatymų nustatytų darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklių.

Nuteistieji bausmės atlikimo laikotarpiu neturi teisės į atostogas.

52¹ straipsnis. Nuteistųjų darbo stažas

Nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą.

Darbo laikas įskaitomas į bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos administracijai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 41⁴ straipsnyje nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas

Pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose į nuteistųjų, įvykdančių išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 20%, o į pirmos ir antros grupės invalidų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip 30% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.

Auklėjimo darbų kolonijose į nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 50% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.

Pataisos darbų kolonijose–gyvenvietėse nuteistiesiems nepriklausomai nuo visų išskaitų išmokama ne mažiau kaip 50% bendrojo uždarbio.

Šio straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse numatytos taisyklės gali būti netaikomos tik tiems nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.

54 straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų bendrojo darbo užmokesčio

Iš nuteistųjų uždarbio pataisos darbų įstaigoms išlaikyti išskaitoma: pataisos darbų kolonijose – 50%, pataisos darbų kolonijose–gyvenvietėse – 20%, auklėjimo darbų kolonijose – 67%, kalėjimuose – 60% bendrojo darbo užmokesčio.

Nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose, iš jiems priskaityto uždarbio atlygina maisto ir drabužių kainą, išskyrus specialiųjų drabužių kainą. Atlyginus šias išlaidas, iš priskaityto uždarbio daromos išskaitos pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Alimentai nepilnamečiams vaikams apskaičiuojami nuo nuteistojo viso darbo užmokesčio ir išskaitomi pirmiau negu išlaidos pataisos darbų įstaigoms išlaikyti.

Nuteistiesiems, atleistiems nuo darbo dėl ligos ar egzaminų laikymo, nėščioms moterims ir žindančioms motinoms tuo laikotarpiu, kurį jie atleisti nuo darbo, maistas teikiamas nemokamai. Nepilnamečiams ir pirmos bei antros grupių invalidams maistas ir drabužiai teikiami nemokamai.

Kai nuteistieji piktybiškai vengia darbo, maisto ir drabužių kaina pataisos darbų kolonijos arba kalėjimo viršininko nutarimu išieškoma iš lėšų, esančių asmeninėse jų sąskaitose.

Jei nuteistasis jo paleidimo iš pataisos darbų įstaigos metu negalėjo apmokėti visos drabužių kainos, tai likusi įsiskolinimo suma nurašoma.

Išskaitos pataisos darbų įstaigoms išlaikyti iš nuteistųjų darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytos išdirbio normos viršijamą, nedaromos.

54¹ straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų pataisos darbų įstaigoms išlaikyti

Neturintiems nuobaudų ir vykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis nuteistiesiems bei nevengiantiems darbo invalidams, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažiau kaip vienas šimtas rublių, pataisos darbų įstaigos viršininko sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki pasibaigiant bausmės laikui gali būti nedaromos išskaitos iš darbo užmokesčio pataisos darbų įstaigoms išlaikyti.

55 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į neapmokamus darbus

Nuteistieji gali būti, nemokant už darbą, įtraukiami tiktai į laisvės atėmimo vietų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūrinių–buitinių sąlygų gerinimo darbus.

Nurodytieji darbai atliekami eilės tvarka ir ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.

56 straipsnis.       Asmenų, netekusių darbingumo bausmės atlikimo metu, aprūpinimas pensijoms

Asmenys, kurie neteko darbingumo bausmės atlikimo metu, paleidus juos iš laisvės atėmimo vietos, turi teisęs į pensiją ir žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“

18. Vienuoliktąjį skirsnį išdėstyti taip:

„Vienuoliktasis skirsnis

PASKATINIMO PRIEMONĖS IR NUOBAUDOS, SKIRIAMOS LAISVĖS ATĖMIMO

BAUSMĘ ATLIEKANTIEMS NUTEISTIESIEMS

67 straipsnis.       Paskatinimo priemonės, skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems

Už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei mokymąsi nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

padėkos paskelbimas;

premijavimas už geriausius darbo rodiklius;

leidimas papildomai gauti penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus;

suteikimas papildomai keturių ilgalaikių arba trumpalaikį pasimatymų per vienerius metus;

leidimas papildomai naudoti iki trijų rublių maisto produktams ir būtiniausiems reikmenims pirkti valstybinių švenčių dienomis, o auklėjimo darbų kolonijose – iki penkių rublių per mėnesį;

pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

nuteistiesiems, laikomiems kalėjime bendrojo režimo sąlygomis, pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų per dieną, o laikomiems griežtojo režimo sąlygomis – iki vienos valandos per dieną.

Nuteistieji, aiškiai ėmę taisytis, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti bausmei toliau atlikti:

iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, išskyrus asmenis, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu, – atbuvę ne mažiau kaip pusę teismo nuosprendžiu paskirto kalinimo laiko;

iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijų į koloniją–gyvenvietę asmenims, aiškiai ėmusiems taisytis, – atbuvę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko; nuteistieji, išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio šeštojoje dalyje ir 54¹ straipsnio trečiame, penktame ir šeštame punktuose, – atbuvę ne mažiau kaip du trečdalius bausmės laiko.

Neperkeltini į kolonijas–gyvenvietes asmenims, aiškiai ėmusiems taisytis,:

1) itin pavojingi recidyvistai;

2) asmenys, nuteisti už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus;

3) asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu;

4) asmenys, kuriems šalia bausmės už padarytą nusikaltimą paskirtos priverstinio gydymo nuo alkoholizmo ar narkomanijos priemonės, taip pat neišėję viso gydymo nuo venerinio susirgimo kurso.

Nuteistieji, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodę, kad jie pasitaisė, gali būti įstatymo nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti prieš terminą nuo bausmės arba pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme.

68 straipsnis.Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka

Šio kodekso 67 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų paskatinimo priemonių skyrimas įforminamas tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu.

Piniginė premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą.

Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai gauti siuntinį, perdavimą ir pasimatymą, gali būti skiriamas tik tiems nuteistiesiems, kurie pagal šį kodeksą turi teisę gauti siuntinius, perdavimus ir pasimatymus.

Nuteistiesiems, kurie laikomi kalėjime bendrojo režimo sąlygomis, kaip paskatinimas gali būti suteikiamas tiktai trumpalaikis pasimatymas.

Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas kaip paskatinimas pailginamas ne daugiau kaip vieną mėnesį.

Kaip paskatinimas nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu paprastai viena pirmiau paskirta nuobauda.

Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama gauti papildomai penkis siuntinius arba perdavimus per metus, suteikiama papildomai keturi trumpalaikiai vienerius ar ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš terminą panaikinama pirmiau nuobauda ar pailginamas pasivaikščiojimo laikas, yra skiriamas pataisos viršininko nutarimu arba įsakymu.

Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, gali būti paskelbtas ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama gauti papildomai penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus, suteikiama papildomai keturi trumpalaikiai ar ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, vienu nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą siuntinį arba perdavimą, suteikti papildomą vieną trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą. Kiti paskatinimai skiriami pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

Apie paskatinimo priemonės skyrimą paskelbiama nuteistajam ir pranešama kitiems nuteistiesiems.

68¹ straipsnis.Pataisos darbų įstaigos viršininko teisė suteikti papildomus pasimatymus

Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, jų socialiniams ryšiams su giminaičiais ir kitais artimaisiais palaikyti pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai.

69 straipsnis.Nuobaudos, skiriamos atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

įspėjimas arba papeikimas;

be eilės budėjimas laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti;

atėmimas iš nuteistųjų, kurie laikomi auklėjimo darbų kolonijose, teisės vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose;

atėmimas teisės gauti eilinį pasimatymą;

atėmimas teisės gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir uždraudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų;

panaikinimas pagerintų laikymo sąlygų, numatytų šio kodekso 23–25, 32, 33, 37 ir 38 straipsniuose;

nuteistųjų, laikomų pataisos darbų kolonijose, uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų su vedimu ar be vedimo į darbą arba mokymąsi, o laikomų auklėjimo darbų kolonijose – į drausmės izoliatorių iki dešimties parų;

nuteistųjų, laikomų kalėjimuose, uždarymas į karcerį be vedimo į darbą ar mokymąsi;

nuteistųjų, laikomų bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, o kalėjimuose – į griežtojo režimo sąlygas nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuteistieji, piktybiškai pažeidžiantys režimo reikalavimus, gali būti pristatomi perkelti bausmei atlikti iš kolonijos–gyvenvietės į tos režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią pirmiau jiems buvo nustatęs teismas, asmenys iš kolonijų-gyvenviečių – į bendrojo režimo koloniją, asmenys iš pataisos darbų kolonijos – į kalėjimą ne ilgiau kaip trejiems metams, kad likusį bausmės laiką atbūtų pataisos darbų kolonijoje, asmenys iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos – į sustiprinto režimo auklėjimo darbų koloniją.

Nėščioms moterims ir žindančioms motinoms šio straipsnio pirmosios dalies aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje pastraipose ir antrojoje dalyje numatytos nuobaudos netaikomos.

70 straipsnis.       Nuobaudų skyrimo asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, tvarka

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo pasiaiškinimą dėl nusižengimo esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nuteistojo nusižengimo sunkumą ir pobūdį.

Nuobauda gali būti skiriama tik nusižengimą padariusiam asmeniui. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus skiriama viena nuobauda.

Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo nusižengimo išaiškinimo dienos, o jei ryšium su nusižengimu buvo daromas patikrinimas, – nuo jo pabaigimo dienos.

Paskirtoji nuobauda vykdoma tuoj pat arba kiekvienu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Jeigu nuobauda nebuvo nukreipta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, tai ji nebevykdoma.

Pakartotinai perkelti į pagerintas laikymo sąlygas galima ne anksčiau, kaip po vienerių metų nuo nuobaudos atlikimo dienos arba pirmiau negu sueis vieneri metai, jeigu nuobaudą, kuria panaikintos pagerintos laikymo sąlygos, arba kaip perkėlimą į kamerų tipo patalpas pataisos darbų įstaigos administracija panaikino prieš sueinant vieneriems metams.

Nuobauda uždaryti bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose į kamerų tipo patalpas skiriama tuo atveju, kai kitos poveikio priemonės nepadarė poveikio.

Nuobauda pareikšti įspėjimą, arba papeikimą, skirti be eilės budėti laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti, atimti iš nuteistųjų, laikomų auklėjimo darbų kolonijose, teisę vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose skiriama žodžiu arba raštu pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu. Kitos nuobaudos, numatytos šio kodekso 69 straipsnio pirmojoje dalyje, skiriamos pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu.

Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama asmenims, turintiems teisę gauti siuntinius arba perdavimus; nuobauda uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų – asmenims, neturintiems teisės gauti siuntinių arba perdavimų.

Nuteistasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Esant pagrindui, nuobaudą paskyręs pareigūnas gali ją panaikinti arba pakeisti. Aukštesnis pareigūnas gali nuobaudą sušvelninti, taip pat ją panaikinti, jeigu paskyręs nuobaudą pareigūnas šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda buvo paskirta, nuteistajam nepadarius nusižengimo.

Jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nėra paskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.

71 straipsnis.Pareigūnai, skiriantys paskatinimo priemones ir nuobaudas

Pareigūnų, turinčių teisę skirti paskatinimo priemones ir nuobaudas, sąrašą, taip pat įgaliojimus nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

72 straipsnis.       Nuobaudos uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį arba pervesti į kamerų tipo patalpas vykdymo tvarka

Nuteistąjį, nubaustą uždarymu į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, taip pat pervedimu į kamerų tipo patalpas, privalo apžiūrėti gydytojas arba medicinos felčeris ir įstaigos viršininko nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar gali nuteistasis paskirtą nuobaudą atlikti.

Ypatingais atvejais, kai nėra aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, nuteistasis gali būti uždaromas į baudos izoliatorių ar karcerį be gydytojo ar medicinos felčerio leidimo, tačiau medicininė apžiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį.

Uždarant į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, pervedant į kamerų tipo patalpas, nuteistieji sanitariškai paruošiami, o vyrams nukerpami plaukai.

Nuteistiesiems, pervestiems į kamerų tipo patalpas, panaikinamos visos pagerintos laikymo sąlygos, numatytos šio kodekso 23–25 straipsniuose.

72¹ straipsnis.Režimas pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose

Bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose nustatomas režimas, numatytas nuteistiesiems laikyti griežtojo režimo sąlygomis kalėjime pagal šio kodekso 33 straipsnį.

Nuteistieji, laikomi kamerų tipo patalpose, dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Nuteistiesiems, viršijantiems išdirbio normas, leidžiama papildomai naudoti penkiolika rublių per mėnesį, o viršijantiems išdirbio normas sunkiuose darbuose ar kenksmingomis sąlygomis, taip pat nevengiantiems darbo invalidams – dvidešimt rublių per mėnesį, jeigu jie tą mėnesį negavo nuobaudų.

Pervestiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems, kurie serga tuberkulioze ir laikomi pataisos darbų kolonijose, turinčiose gydymo įstaigų statusą, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip trys kvadratiniai metrai. Šiems nuteistiesiems kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui.

Prieš terminą perkelti nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai pagal medicininę išvadą tai reikalinga dėl nuteistojo sveikatos būklės.

73 straipsnis.Režimas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose

Nuteistieji, laikomi baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose, neturi teisės gauti pasimatymų, taip pat gauti siuntinių, perdavimų ir banderolių, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais bei rūkyti.

Be to, nuteistiesiems, laikomiems baudos izoliatoriuose ir karceriuose, neleidžiama naudotis knygomis, žurnalais, laikraščiais bei kita literatūra, jiems neduodami pasivaikščiojimai ir patalynė.

Nuteistiesiems, laikomiems drausmės izoliatoriuose, duodama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

Nuteistieji, kurie laikomi baudos izoliatoriuose su vedimu į darbą, dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Karceriuose nuteistieji laikomi po vieną.

Asmenys, uždaryti į baudos izoliatorių be vedimo į darbą arba į karcerį, esant raštiškam gydytojo sutikimui, maistą gauna sumažintomis normomis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gydytojas privalo kasdien patikrinti tokio nuteistojo sveikatą ir pateikti išvadą apie nuteistojo galimybes toliau atlikti nuobaudą. Pataisos darbų įstaigos viršininkui ši išvada yra privaloma.“

19. Penkioliktąjį skirsnį išdėstyti taip:

„Penkioliktasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJOS VEIKLA, SUSIDARIUS

ĮSTAIGOJE YPATINGAI SITUACIJAI, SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ IR

ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMO TIKSLAS, PAGRINDAI IR TVARKA

83 straipsnis.       Pataisos darbų įstaigų administracijos veiksmai, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus

Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus, privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus priežastis, nuteistųjų keliamus reikalavimus bei jų teisėtumą. Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas privalo nedelsdamas pranešti prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Jei nuteistųjų reikalavimai neteisėti, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pasiūlyti neteisėtus veiksmus nutraukti.

Nuteistiesiems, nevykdantiems šio pasiūlymo, įstaigos viršininko motyvuotu nutarimu gali būti taikomos nuobaudos bei pagal planinę dienos išlaikymo normą iš jų asmeninių sąskaitų išskaitomos išlaidos maitinimui ir kitiems poreikiams tenkinti.

83¹ straipsnis.     Pataisos darbų įstaigos viršininko teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių įstaigos vidaus tvarką, atveju

Nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, atveju įstaigos viršininkas turi teisę laikinai, pranešęs prokurorui, sustabdyti:

nuteistųjų laiškų siuntimą bei gautų laiškų, siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda įteikimą nuteistiesiems;

pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;

paskatinimo priemonių bei lengvatų skyrimą nuteistiesiems.

83² straipsnis.Specialiosios priemonės, jų naudojimo tikslas ir ribos

Šio kodekso 83³–83⁵ straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka pataisos darbų įstaigose gali būti naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai, tramdomieji marškiniai, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai bei kita technika.

Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus naudojamos, įspėjami.

Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, išnykus jų panaudojimo pagrindui.

83³ straipsnis.     Antrankių, tramdomųjų marškinių, guminių lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei dujų, skirtų asmens apsaugai, naudojimo pagrindai

Pataisos darbų įstaigų pareigūnai, turintys specialųjį karinį laipsnį, gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius, gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei dujas, skirtas asmens apsaugai, šiais atvejais:

siekdami apginti pataisos darbų įstaigų darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduodami įkaitus;

siekdami sulaikyti nuteistąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pataisos darbų įstaigos darbuotojo teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;

siekdami atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;

kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką.

Minėtąsias priemones, išskyrus antrankius, draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu.

83⁴ straipsnis. Tarnybinių šunų naudojimo pagrindai

Tarnybiniai šunys pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami šiais atvejais:

saugant pataisos darbų įstaigos teritoriją;

konvojuojant nuteistuosius;

apžiūrint pataisos darbų įstaigos draudžiamas zonas ir šalia esančią teritoriją;

tikrinant atvykstančius ir išvykstančius iš pataisos darbų įstaigos transporto priemones bei gabenamus krovinius;

ieškant paslėptų narkotinių ir toksinių priemonių;

vykdant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;

siekiant apginti pataisos darbų įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitų priemonių panaudojimas negelbėjo.

Tarnybinius šunis draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

83⁵ straipsnis.     Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių bei kitos technikos panaudojimo pagrindai

Masinių riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys įstaigos vidaus tvarką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro arba jo pavaduotojo įsakymu prieš nuteistuosius gali būti naudojami vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai bei kita technika.

Minėtąsias priemones draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

84 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka

Šaunamieji ginklai pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybių.

Šaunamieji ginklai naudojami be perspėjimo šiais atvejais:

atremiant ginkluotą pataisos darbų įstaigos užpuolimą;

kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos darbų įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;

kai nuteistieji bando pabėgti, panaudodami transporto priemones, arba bėga iš judančių transporto priemonių;

sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;

sulaikant nuteistąjį, bandantį bėgti naktį ar esant blogam matomumui;

masinio pabėgimo iš pataisos darbų įstaigos metu.

Šaunamieji ginklai naudojami po perspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:

saugomų objektų, pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;

nežinomiems asmenims bandant neteisėtai patekti į pataisos darbų įstaigos teritoriją arba pabėgti iš jos;

nuteistajam bandant pabėgti iš pataisos darbų įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį.

Taip pat šaunamieji ginklai gali būti naudojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro arba jo pavaduotojo įsakymu masinių riaušių ar masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, kurie šiurkščiai pažeidžia pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitomis priemonėmis nutraukti minėtų veiksmų nėra galimybių.

Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti tais atvejais, kai gali nukentėti pašaliniai asmenys arba netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstančiųjų medžiagų saugyklos.

Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.“

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

__________