LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL DARBO RINKOS PROFESINIO MOKYMO REGLAMENTŲ
1998 m. birželio 30 d. Nr. 108
Vilnius
Ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 05 27 nutarimo Nr. 519 „Dėl LRV 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“ „Gyventojų užimtumas ir darbo rinka“ 2 punktą, parengė Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentus (standartus).
ĮSAKAU:
Patvirtinti Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentus.
VICEMINISTRAS R. KAIRELIS
SUDERINTA
Švietimo ir mokslo ministerija
PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo ministrės
1998 06 30 įsakymu Nr. 108
PROFESINIO MOKYMO REGLAMENTAI
DARBO RINKOS PROFESINIO MOKYMO REGLAMENTAI
1. BENDROSIOS PASTABOS
Pastaraisiais metais šalyje vykdoma profesinio mokymo reforma turi įtakos ir darbo rinkos profesiniam mokymui, kaip sudėtinei visos profesinio mokymo sistemos grandžiai.
Tvarkant darbo rinkos profesinį mokymą, pagrindiniais orientyrais laikomi šie tikslai:
* sudaryti palankias sąlygas kiekvienam norinčiam dirbti piliečiui įsigyti jam patinkančią ir darbo rinkoje konkurentabilią profesiją, kelti ir tobulinti kvalifikaciją, padedančią prisiderinti prie struktūrinių ir technologinių darbo rinkos pokyčių;
* plėtoti ir atnaujinti darbo rinkos profesinį mokymą įvertinant kuriamąjį dinamišką demokratinės visuomenės veiklos pobūdį ir sukuriant palankias prielaidas lanksčiai priderinti mokymą prie naujų darbdavių poreikių profesiniam darbuotojų rengimui;
* suderinti Lietuvos darbo rinkos profesinio mokymo sistemą su Europos Sąjungos šalių profesinio rengimo sistemomis garantuojant mokymo turinio ir kvalifikacijų suderinamumą su tų šalių profesiniam rengimui siūlomomis rekomendacijomis.
Viena iš pagrindinių sąlygų šių tikslų įgyvendinimui yra profesinio mokymo reglamentavimas, užtikrinantis optimalią visų profesinio rengimo dalyvių – mokymo įstaigos, jos steigėjo, profesijos mokytojų ir besimokančiųjų – savarankiškumo ir atsakomybės pusiausvyrą. Šis reglamentavimas pasiekiamas parengiant teisinę norminę bazę: naujus atskirų mokymo organizavimo ir vykdymo funkcijų reikalavimus, normas ir priderinant juos prie užsienio ekspertų siūlomų rekomendacijų.
Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentai yra integrali profesinio rengimo sistemos dalis. Sisteminis reglamentų raiškos supratimas lemia tai, kad jie yra svarbūs daugeliui institucijų ir žmonių, susijusių su profesiniu rengimu: darbdaviams, pedagogams, besimokantiesiems, profesinio mokymo politikams, priežiūrą vykdantiems asmenims, darbo biržų specialistams, mokymo priemonių rengėjams.
2. TEISINIS DARBO RINKOS PROFESINIO MOKYMO REGLAMENTAVIMO PAGRINDAS
Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentuojantys dokumentai parengti vadovaujantis profesinį mokymą reglamentuojančiais teisiniais aktais bei konceptualiomis profesinio rengimo reformos nuostatomis.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „... nustato darbo rinkos profesinio mokymo tvarką“. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimus mokymo turiniui ir mokymo bazei, specialius kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, dirbantiems su suaugusiaisiais, suderinusi su kompetentinga įstaiga, nustato taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų parengtos Baltosios knygos, atskleidžiančios, kaip Lietuvoje plėtosis profesinio švietimo sistema per artimiausius 5 – 10 metų, projekte teigiama, kad „profesinio rengimo reglamentai – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų priimti teisės aktai ir normatyviniai dokumentai. Šie dokumentai nustato svarbiausius reikalavimus profesinio mokymo turiniui ir profesinio kvalifikavimo procedūroms.... Reglamentų laikymasis ir jų vykdymas yra privalomas“.
3. DARBO RINKOS PROFESINIO MOKYMO REGLAMENTŲ SAMPRATA
Pastaraisiais metais daugelyje šalių, užsibrėžusių tikslą reformuoti profesinį rengimą, jį decentralizuoti ir padaryti veiksmingesnį, pereita prie mokymo organizavimo ir vykdymo reglamentavimo standartais, kitais normatyviniais aktais. Reglamentai suprantami kaip mokymo tikslų, organizavimo, turinio, besimokančiųjų žinių, mokėjimų, tikrinimo, reikalavimų mokymo įstaigai kriterijai. Be to, jie nusako profesinio mokymo ir konsultavimo proceso vyksmo reikalavimus.
Šiame rinkinyje pateikiami reglamentai savo esme yra bendrieji norminiai aktai, atspindintys šiuolaikinius reikalavimus darbo rinkos profesinio mokymo, konsultavimo organizavimo ir vykdymo procesams. Jais vadovaujantis, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigos, jų steigėjai ar kitos institucijos parengia ir tvirtina konkrečios profesijos mokymo programas, baigiamojo patikrinimo tvarką, kitus mokymo ir konsultavimo vykdymą nusakančius dokumentus.
4. REGLAMENTŲ SANDARA
Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentų komplektą sudaro:
6) Darbo rinkos subjektų konsultavimo reglamentas.
Rengiant atskirus reglamentus, vadovautasi tokia jų turinio struktūrine schema:
* reglamentavimo tikslai, suformuluoti remiantis profesinio rengimo pertvarkos nuostatomis;
* pagrindinis reglamentavimo principas, apibrėžiantis reikalavimų orientaciją ir atskleidžiantis grindžiamąsias nuostatas;
* bendroji dalis, nusakanti reglamentuojančio dokumento esmę, vaidmenį profesinio rengimo struktūroje ir paskirtį;
* reikalavimų aprašymas.
5. SVARBIAUSIOS DARBO RINKOS PROFESINIO MOKYMO REGLAMENTŲ FUNKCIJOS
Šie darbo rinkos profesinio mokymo reglamentai yra pirmasis bandymas Lietuvoje rengti tokio pobūdžio normatyvinius dokumentus. Juos rengiant daugiausia remtasi ekspertų nuomonėmis, kitų šalių patirtimi, bet nebuvo realios galimybės paremti juos nuosekliais tyrimais. Todėl reglamentų tekstus dar reikės koreguoti, derinti su pagrindinio profesinio mokymo, kurį organizuoja ir jo vykdymą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija, normatyviniais dokumentais.
Svarbiausios parengtų reglamentų funkcijos yra tokios:
* papildyti reformuojamos darbo rinkos profesinio mokymo sistemos įvaizdį;
* būti orientyru rengiant darbo rinkos profesinio mokymo programas konkrečiai kvalifikacijai įgyti, konkrečiai mokymo institucijai;
* būti orientyru darbo rinkos profesinio mokymo organizatoriams ir vykdytojams;
* būti šaltiniu rengiant profesijos mokytojus, keliant jų kvalifikaciją;
* būti orientyru mokymo priemonių rengėjams ir sudarytojams.
6. REGLAMENTŲ PANAUDOJIMO IR TOBULINIMO PERSPEKTYVOS
Kiekvienas darbo rinkos profesinio mokymo organizatorius ir vykdytojas privalo savo darbe vadovautis jų nuostatomis.
Savo ruožtu praktinio darbo patirtis taikant šiuos reglamentus, specialistų pastabos padės įvertinti šių normatyvinių dokumentų trūkumus ir parengti tobulesnį jų variantą.
MOKYMO PROGRAMOS STRUKTŪRA
1. Reglamentavimo tikslas: nustatyti reikalavimus darbo rinkos profesinio mokymo turiniui, jo įforminimui ir įgyvendinimui, atspindinčius profesinio mokymo reformos nuostatas.
2. Pagrindinis reglamentavimo principas: siekti suderinamumo tarp atskirų profesinio mokymo sistemos grandžių ugdymo turinio ir reikalavimų jo įgyvendinimui.
Mokymo programos struktūros reglamentas parengtas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministrės
1997 05 15 patvirtintais ir su Švietimo ir mokslo ministerija suderintais darbo rinkos profesinio mokymo programų bendraisiais reikalavimais.
3. Mokymo programos samprata: tai – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje parametrų visuma, sujungianti detalų profesijos aprašymą (veiklos sritis, svarbiausios funkcijos, įsidarbinimui reikalingos kvalifikacijos lygis ir kt.), bendruosius ir profesinius kvalifikacinius reikalavimus, reikalingą programos mokymosi trukmę, besimokančiųjų atrankos kriterijus (reikalaujamas išsilavinimas, praktinio darbo patirtis ir pan.), mokymo planą (atspindintį mokymo turinio struktūrą, struktūrinių dalių apimtį, eiliškumą, atsiskaitymo už jų įsisavinimą formą ir pan.), mokymo vietą, reikalingas sąlygas mokymo vykdymui (būtina mokymo bazė, pedagogų kvalifikacija) bei baigiamųjų egzaminų pobūdį bei vykdymo tvarką.
4. Mokymo programos struktūra
4.1. Titulinis lapas
Jame nurodoma: kada ir kas patvirtino programą; tikslus mokymo programos pavadinimas; programos valstybinis kodas; suteikiama kvalifikacija; mokymo trukmė (savaitėmis); reikalingas besimokančiųjų bazinis išsilavinimas; suderinimo su kompetentinga įstaiga išvada (nurodant asmens, su kuriuo buvo derinta, pareigas, vardą, pavardę, suderinimo datą); programos ekspertizės išvada (taip pat nurodant ekspertų komisijos pirmininko vardą, pavardę ir datą).
4.2. Programos pristatymas (anotacija)
Jame atskleidžiamas programos tikslas; nurodoma, kuo pagrįstas programos atsiradimas; išvardijami pagrindiniai programą apibūdinantys kriterijai: specifiniai akcentai, ką suteikia programa, koks gaunamas išsilavinimo pažymėjimas, ką jis suteikia; teorinio ir praktinio mokymo santykis, reikalavimai praktinio mokymo organizavimui. Pateikiamos įsidarbinimo baigus programą galimybės, užsiėmimų pobūdis.
4.3. Kvalifikaciniai reikalavimai
Tai detalus kvalifikacinių reikalavimų, būtinų sėkmingai atitinkamai profesinei veiklai, išvardijimas. Reikalavimai turi būti suderinti su darbdavių interesams atstovaujančia kompetentinga įstaiga. Atskirais atvejais, kai mokoma profesija yra susieta su tam tikrais norminiais profesinę veiklą reglamentuojančiais aktais, kvalifikaciniai reikalavimai turi būti suderinti dar ir su kita, atitinkamų kvalifikacijų įgijimą reglamentuojančia kompetentinga įstaiga.
4.4. Mokymo planas arba grafikas
Jame tam tikra tvarka išvardijami mokymo turinį sudarantys dalykai, pasiūlant jų nagrinėjimo nuoseklumą ir nurodant jų mokymosi trukmę (valandomis), išskiriant praktiniams užsiėmimams siūlomą trukmę bei atsiskaitymo už atskirų dalykų išmokimą formą; mokymo plane taip pat nurodoma baigiamojo patikrinimo forma ir jam skiriama bei konsultacijų trukmė.
4.5. Reikalingos sąlygos mokymo vykdymui
Išvardijami reikalavimai mokymui (atskirai teoriniam ir praktiniam) skirtoms patalpoms, būtinai įrangai, mokymo ir mokymosi priemonėms, nurodant jų kiekį, tipą ar modelį.
Išvardijami taip pat reikalavimai pedagogams, kurie galėtų vykdyti mokymo programą, nurodant reikalingą profesinį pasirengimą, praktinio darbo patirtį.
4.6. Atskirų mokymo dalykų programos
Kiekvienam mokymosi dalykui nurodoma: jo svarba ir vieta mokymo programoje įsigyjant atitinkamą kvalifikaciją, mokymosi trukmė (valandomis); atskleidžiamas kiekvieno dalyko siūlomas mokymo turinys, nurodant planuojamų praktinių užsiėmimų pobūdį ir atliekamus konkrečius darbus.
Prie kiekvieno mokymosi dalyko pasiūloma pagrindinė literatūra ir kitos rekomenduojamos mokymosi priemonės.
MOKYMO MODULIO STRUKTŪRA
1. Reglamentavimo tikslas: apibrėžti darbo rinkos profesinio mokymo turinio skaidymo į sudėtines dalis – modulius – principus, nustatyti reikalavimus atskirų modulių struktūrai, atskleisti pagrindinius parametrus, apibūdinančius šiuolaikinių reikalavimų nuostatas modulio mokymosi organizavimui ir metodikai.
2. Pagrindiniai mokymo turinio pervedimo į modulinę struktūrą principai:
2.1. siekti mokymo turinį lanksčiai priderinti prie dinamiškai besikeičiančių darbo rinkos poreikių profesiniam rengimui;
2.2. profesinio mokymo turinys skaidomas į atskiras išbaigtas dalis – modulius – vadovaujantis nuostata, kad tam tikram konkrečiam mokymo turiniui galima apibrėžti atitinkamą mokymo turinį;
3. Mokymo modulio samprata: tai – tam tikros profesinės kvalifikacijos įgijimo struktūrinis vienetas, kuriam būdingi savarankiški mokymo tikslai, turinys, didaktiniai ir metodiniai būdai bei įvertinimas.
Mokymo turinys, skirtas kokios nors profesinės kvalifikacijos įgijimui paprastai susideda iš kelių modulių. Turinys, skirtas kvalifikacijos tobulinimui, tam tikrų specifinių kvalifikacijų įgijimui, sujungiamas į vieną modulį.
Mokymo modulio struktūros reglamentas parengtas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1997 05 15 patvirtintais ir su Švietimo ir mokslo ministerija suderintais darbo rinkos profesinio mokymo programų bendraisiais reikalavimais.
4. Mokymo modulio struktūra
4.1. Titulinis lapas
Jame nurodoma: kokiai kvalifikacijai įgyti skiriamas modulis; mokymo modulio kodas; mokymosi trukmė (savaitėmis); įgyjama kvalifikacija; reikalingas besimokančiųjų bazinis išsilavinimas, suderinimo su kompetentinga įstaiga išvada (nurodant asmens, su kuriuo buvo derinama, pareigas, vardą, pavardę, suderinimo datą); modulio patvirtinimas (nurodant modulį pateikusios mokymo insitucijos pavadinimą, jos vadovo vardą, pavardę ir datą).
4.2. Modulio anotacija
Joje atskleidžiamas pagrindinis modulio tikslas; nurodoma, kokią vietą jis užima tam tikros profesijos profesiniame rengime; išvardijami pagrindiniai modulį apibūdinantys kriterijai: ką suteikia modulio medžiagos įsisavinimas, koks išduodamas modulio baigimo pažymėjimas, ką jis suteikia; pateikiami būdingesni modulio akcentai (teorinio ir praktinio mokymo santykis, reikalavimai praktinio mokymo organizavimui ir pan.).
4.3. Kvalifikaciniai reikalavimai
Tai išsamus kvalifikacinių reikalavimų, numatytų įgyvendinti mokantis modulį, išvardijimas. Reikalavimai turi būti suderinti su darbdavių organizacija. Atskirais atvejais, kai jie yra susieti su tam tikrais norminiais profesinę veiklą reglamentuojančiais aktais, kvalifikaciniai reikalavimai dar turi būti suderinti ir su atitinkama kompetentinga įstaiga.
Kvalifikaciniai reikalavimai – tai modulio mokymosi uždaviniai.
4.4. Mokymo planas arba grafikas
Jame tam tikra tvarka išvardijami mokymo turinį sudarantys dalykai ar jų temos, pasiūlant atitinkamą jų nagrinėjimo nuoseklumą ir nurodant jų mokymosi trukmę (valandomis), išskiriant rekomenduojamą trukmę praktiniams užsiėmimams.
4.5. Reikalingos sąlygos mokymo vykdymui
Išvardijami reikalavimai mokymui (teoriniam ir praktiniam) skirtoms patalpoms, būtinai įrangai, mokymo ir mokymosi priemonėms.
Išvardijami taip pat reikalavimai pedagogams, kurie galėtų vykdyti mokymą, nurodant reikalingą profesinį pasirengimą, praktinio darbo patirtį.
4.6. Detalus mokymo turinys
Atskleidžiamas kiekvieno dalyko ar jo temos siūlomas mokymo turinys (kiekvienai planuojamai teorinio mokymo valandai) ir išvardijami siūlomi konkretūs praktiniai darbai, būtini atitinkamų mokėjimų formavimui.
Pasiūloma pagrindinė literatūra ir kitos rekomenduojamos mokymosi priemonės.
BENDRIEJI REIKALAVIMAI PROFESINEI KVALIFIKACIJAI APIBŪDINTI (I ir II lygis)
2. Bendroji dalis
Bendrųjų reikalavimų profesinei kvalifikacijai apibūdinti reglamentas yra pagrindas studijų ir mokymo programų bendriesiems reikalavimams.
Reglamentas yra orientyras profesinio mokymo įstaigoms ir įmonėms profesinio mokymo organizavimui ir vykdymui;
darbo biržoms – informuojant ir konsultuojant asmenis apie galimybę įgyti profesiją, persikvalifikuoti ar tobulinti turimą kvalifikaciją;
valstybei ir jos institucijoms – planuojant profesinį rengimą, įvertinant ekonominio vystymosi tendencijas, įmonių išsidėstymą;
profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms dirbančiųjų interesams, – nustatant kvalifikacijų profilius, tarifikuojant atlyginimus;
jaunimui – orientuojantis, kokią profesiją pasirinkti, ir siekiant daugiau sužinoti apie profesinę veiklą;
darbdaviams – personalo poreikio nustatymui, profesijų ir profesinių grupių suskirstymui, mokymo gamyboje priemonių vykdymui.
3. Pagrindinis reglamentavimo principas
Bendrųjų reikalavimų profesinei kvalifikacijai apibūdinti reglamentas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, tarptautinių profesinių organizacijų reglamentus; jis orientuotas į pirmą ir antrą profesinio išsilavinimo lygius atitinkančią kompetenciją.
4. Profesinių kvalifikacijų aprašymas
Reglamentas numato keturias reikšmingas sudėtines profesinių kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos turi įgyti arba kuriais turi pasižymėti besimokantysis ir siekiantis profesinės kvalifikacijos, grupes:
4.1. dalykiniai mokėjimai ir įgūdžiai (parinkti reikalingas medžiagas, jas paruošti, apskaičiuoti reikiamą kiekį, naudotis kontrolės ir matavimo prietaisais, rankiniu ir mechaniniu būdu atlikti darbus pagal kvalifikaciją, teisingai ir saugiai naudotis įrankiais, įrenginiais, staklėmis, juos paruošti darbui, eksploatuoti ir prižiūrėti, nustatyti gedimus ir juos šalinti, naudoti pažangią darbo technologiją, įvertinti atlikto darbo kokybę, nustatyti broko priežastis ir jas šalinti);
4.2. dalykinės žinios (apie naudojamų medžiagų savybes, naudojimo galimybes, pakeičiamumą, paruošimą darbui; kokybės ir standarto reikalavimus naudojamoms medžiagoms; apie darbo vietos paruošimą, teisingus ir saugius darbo metodus, apie naudojamų darbo įrankių paruošimą, įrenginių veikimą, jų eksploatavimo ir priežiūros taisykles; matematikos, ekologijos, ergonomikos žinios);
4.3. specifinės profesinės elgsenos (konkrečiai kiekvienai kvalifikacijai pagal atliekamų darbų pobūdį, sudėtingumą – afektyvinės savybės, pastabumas, reakcijos greitis ir pan.);
BAIGIAMOJO IR KVALIFIKACIJOS EGZAMINŲ VYKDYMO TVARKA
1. Tikslas: nustatyti reikalavimus darbo rinkos profesinio mokymo baigiamojo žinių, mokėjimų, įgūdžių ir gebėjimų tikrinimui, jo vykdymo tvarkai.
2. Tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir Profesinio mokymo įstatymų nuostatomis.
3. Egzaminų rūšys:
3.1. Kvalifikacijos egzaminas – laikomas sėkmingai baigus mokymą pagal programą, įtrauktą į Studijų ir mokymo programų registrą. Kvalifikacijos egzaminas susideda iš teorinės (žodžiu ar raštu) ir praktinės (kvalifikacinis bandomasis darbas) dalies. Kvalifikacinių egzaminų įvertinimas yra pagrindas suteikti profesinę kvalifikaciją.
3.2. Baigiamasis egzaminas – laikomas sėkmingai baigus mokymą pagal:
a) programą, nenumatančią suteikti valstybės pripažįstamą profesinę kvalifikaciją (kai kurios pirmo lygio programos);
4. Egzaminų organizavimas
4.1. Kvalifikacijos egzamino organizavimas ir vykdymas. Kvalifikacijos egzaminas vykdomas arba Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, Žemės ūkio rūmuose, arba mokymo įstaigoje (įmonėje).
Kvalifikacijos egzamino vykdymui darbo rinkos profesinio mokymo įstaigoje sudaromos egzaminų komisijos. Jas savo įsakymu tvirtina arba mokymo įstaigos direktorius, suderinęs su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais ar Žemės ūkio rūmais (kai egzaminas vykdomas mokymo įstaigoje), arba Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ar Žemės ūkio rūmai, kai asmenys pagal atskiras profesijų grupes egzaminuojami Rūmuose.
Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš trijų balso teisę turinčių narių, lygiomis dalimis atstovaujančių darbdavių ir darbuotojų organizacijoms bei profesinio mokymo įstaigoms. Komisijos pirmininku skiriamas atitinkamos žinybos darbdavys arba darbdavių organizacijos atstovas. Egzamino komisija turi teisę priimti savo sprendimus dalyvaujant 2/3 komisijos narių (mažiausiai trims). Komisija atskirai vertina teorinę ir praktinę egzaminų dalį.
Egzamino komisijos darbe be sprendžiamojo balso teisės dalyvauja profesijos mokytojas, vykdęs mokymą egzaminuojamoje grupėje.
Praktinė egzaminų dalis organizuojama pagrindinį dėmesį skiriant galimybei atlikti numatomos suteikti profesinės kvalifikacijos lygio darbus. Jeigu profesinio mokymo įstaiga turi tinkamą materialinę mokymo bazę, egzaminų komisijos sprendimu praktinis darbas gali būti atliekamas mokymo įstaigoje.
Praktinei kvalifikacinių egzaminų daliai skiriama iki 6 valandų vienam egzaminuojamam.
Teorinei kvalifikacinių egzaminų daliai skiriama: pagal I lygio mokymo programas – 20 minučių, o pagal antro lygio – 30 minučių vienam egzaminuojamam asmeniui.
Profesinė kvalifikacija suteikiama, kai abiejų dalių įvertinimai yra ne mažesni kaip 7 balai pagal 10 balų vertinimo sistemą. Jeigu vienos iš dalių įvertinimas yra mažesnis nei 7 balai, tada profesinė kvalifikacija nėra suteikiama, o asmeniui gali būti išduodamas žemesnio profesinio išsilavinimo lygio pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti įgytą profesinį išsilavinimą atitinkantį darbą.
Neišlaikiusiems kvalifikacijos egzamino asmenims pakartotinai jį leidžiama laikyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.
Egzaminų komisijos sprendimas įforminamas protokolu dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo pirmininkas ir kiti nariai. Vienas protokolo egzempliorius saugomas profesinio mokymo įstaigoje, o kitas – Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose arba Žemės ūkio rūmuose.
Kilus ginčams dėl kvalifikacinio egzamino įvertinimo, galutinį sprendimą priima Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ar Žemės ūkio rūmų paskirti ekspertai.
4.2. Baigiamojo egzamino organizavimas ir vykdymas
Baigiamojo egzamino vykdymui profesinio mokymo įstaigoje sudaromos egzaminų komisijos. Jas savo įsakymu tvirtina mokymo įstaigos direktorius, suderinęs su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais ar Žemės ūkio rūmais. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš trijų narių, turinčių balso teisę, lygiomis dalimis atstovaujančių darbdavių ir darbuotojų organizacijoms bei profesinio mokymo įstaigai. Komisijos pirmininku skiriamas atitinkamos žinybos darbdavys arba darbdavių organizacijos atstovas. Egzaminų komisija turi teisę priimti savo sprendimus dalyvaujant 2/3 komisijos narių, turinčių sprendžiamojo balso teisę (mažiausiai trims). Komisija atskirai vertina teorinę ir praktinę egzaminų dalį.
Egzaminų komisijos darbe be sprendžiamojo balso teisės dalyvauja profesijos mokytojas, vykdęs mokymą egzaminuojamoje grupėje.
Praktinė egzaminų dalis organizuojama atsižvelgiant į numatomą suteikti profesinę kvalifikaciją. Jeigu profesinio mokymo įstaiga turi tinkamą materialinę mokymo bazę, egzaminų komisijos sprendimu praktinis darbas gali būti atliekamas mokymo įstaigoje.
Praktinei egzaminų įvertinimo daliai skiriama iki 6 valandų vienam egzaminuojamam.
Teorinei egzaminų daliai skiriama 20 minučių vienam egzaminuojamam.
Teisė atlikti įgytą profesinį išsilavinimą atitinkantį darbą ar pareigas suteikiama, kai abiejų dalių įvertinimai yra ne žemesni kaip 7 balai pagal 10 balų vertinimo sistemą. Jeigu pagal mokymo programą yra numatytas tik vienos iš dalių įvertinimas, tai jis turi būti ne mažesnis nei 7 balai.
Neišlaikusiems baigiamojo egzamino arba nesurinkusiems pakankamai balų pakartotinai egzaminą leidžiama laikyti po 2 mėnesių.
Egzaminų komisijos sprendimas įforminamas protokolu, kurį pasirašo pirmininkas ir kiti nariai. Protokolas saugomas profesinio mokymo įstaigoje.
Kilus ginčams dėl baigiamojo egzamino įvertinimo, galutinį sprendimą priima Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ar Žemės ūkio rūmų paskirti ekspertai.
2. Bendroji dalis
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaiga ir (arba) įmonė organizuoja, vykdo mokymą pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas, įrašytas į Studijų ir mokymo programų registro Darbo rinkos profesinio mokymo dalį, ir kitas darbdavių pageidavimu parengtas ir nustatyta tvarka suderintas mokymo programas. Baigusiems mokymą pagal šias mokymo programas išduodami valstybės pripažinti arba nepripažinti pažymėjimai.
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaiga steigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaiga ir (arba) įmonė vadovaujasi Švietimo, Profesinio mokymo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos norminiais aktais.
Šis reglamentas privalomas visoms valstybinėms, savivaldybių bei nevalstybinėms profesinio mokymo įstaigoms ir įmonėms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos mokymo licenciją.
Mokymo įstaigos ir (arba) įmonės atitikimą šio reglamento reikalavimus nustato mokymo įstaigų akreditavimo tvarka.
3. Reglamento reikalavimai
3.1. Mokymo turinys
Profesinį mokymą sudaro teorinis arba teorinis ir praktinis mokymas, įgyvendinamas mokymo įstaigoje ir (arba) įmonėje pagal darbo rinkos tradicinės struktūros arba modulines mokymo programas, kurias sudaro vienas ar daugiau savarankiškų modulių.
Mokymo programos (moduliai) rengiamos atsižvelgiant į besimokančiųjų bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, turimą darbo patirtį bei atitinkamos profesinės veiklos reikalavimus.
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaiga ir (arba) įmonė turi teisę:
2) keisti mokymo programos teorinio mokymo dalį, paliekant ne mažiau kaip 30 proc., kai mokymas vykdomas individualiu būdu (mokinių skaičius neviršija 5 žmonių);
3) sujungti kelias giminingas mokymo programas ir parengti vieną mokymo programą vadovaujantis nustatyta tvarka.
Mokymo trukmė negali viršyti vienerių metų.
Mokymo įstaiga ir (arba) įmonė gali įsigyti mokymo programas, kurios įtrauktos į Studijų ir mokymo programų registrą, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje.
Jeigu mokymo įstaiga ir (arba) įmonė parengusi naują mokymo programą nori ją įtraukti į Studijų ir mokymo programų registrą, būtina suderinti su darbdaviu ar kompetentinga įstaiga ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
3.2. Pedagogų kvalifikacija
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaigos ir (arba) įmonės pedagogų kvalifikacija turi atitikti Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus Bendruosius kvalifikacinius reikalavimus. Pedagogai turi būti atestuoti vadovaujantis Darbo rinkos profesijos mokytojų atestacijos nuostatais.
Visi darbo rinkos profesijos mokytojai privalo patvirtinti savo kvalifikacijos kategoriją ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įdarbinimo pradžios. Profesijos mokytojai, neturintys pedagogo kvalifikacijos, įgyja ją specialiuose įvadinio pedagoginio-psichologinio mokymo kursuose.
Profesinio mokymo įstaigos ar įmonės mokymo vadovas privalo turėti pažymėjimą apie pedagoginį pasirengimą.
3.3. Mokymo bazė
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaiga ir (arba) įmonė privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, bandymų aikšteles bei kitas patalpas, nurodytas mokymo programose.
Patalpos turi būti aprūpintos programoje numatytomis mokymo priemonėmis, vadovėliais, medžiagomis, įrenginiais, technologinėmis priemonėmis, vaizdine bei metodine medžiaga.
Darbo rinkos profesinio mokymo įstaiga ir (arba) įmonė turi turėti patalpų nuosavybę patvirtinančius dokumentus arba nuomos sutartis.
Jei profesinio mokymo įstaiga ar įmonė neturi pakankamos praktinio mokymo bazės, būtina sudaryti sutartis su kita mokymo įstaiga ar įmone. Sutartis tvirtina kompetentinga įstaiga. Nuomojamos patalpos ir įranga turi atitikti sąlygas, nurodytas mokymo programoje.
Mokymo patalpoms būtina turėti visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą-higienos pasą apie tai, kad patalpos atitinka sanitarinės higienos reikalavimus.
Mokymo bazė turi atitikti saugos darbe, darbo higienos ir priešgaisrinės saugos norminių aktų reikalavimus.
DARBO RINKOS SUBJEKTŲ KONSULTAVIMO REGLAMENTAS
1. Tikslas: apibrėžti konsultavimo tvarką ir procedūras, nustatyti veiklos subjektų kvalifikacinius reikalavimus, pareigas, teises ir atsakomybę šių procedūrų atžvilgiu.
2. Konsultavimo reglamentavimo principai
Konsultavimo reglamentas parengtas vadovaujantis tarptautiniais konsultavimo veiklą reglamentuojančiais normatyviniais aktais ir nuostatomis, konsultanto etikos reikalavimais, adaptuotais šalies poreikiams, Lietuvos Respublikos vykdomos Europos socialinės chartijos 1 str. 4 punktu: „... organizuoti ir plėtoti profesinį orientavimą, mokymą ir perkvalifikavimą“ ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 142 deklaruojamomis žmonių teisėmis į profesinį orientavimą ir nukreiptas užtikrinti konsultavimo kokybę, konsultantų profesinio pasirengimo lygį.
Reglamentas grindžiamas taip pat kiekvieno asmens vertingumo, atsakingumo ir savarankiškumo principais.
3. Bendroji dalis
Profesinis konsultavimas – nuoseklus ir kryptingas paslaugų teikimas asmenims, turintiems problemų dėl profesijos pasirinkimo, įsidarbinimo galimybių.
Konsultavimo turinys apima ikiprofesinį ugdymą, profesijos rinkimąsi, supažindinimą su profesinio mokymo programomis, psichologinę pagalbą įveikiant pasyvumą, nepasitikėjimą savo galiomis, profesinio tinkamumo nustatymą, profesinę adaptaciją.
Darbo rinkos subjektais, kuriuos sujungia konsultavimo standartas, yra:
* asmenys, neturintys profesinio pasirengimo,
* asmenys, turintys nepaklausią profesiją,
* dirbantieji asmenys, įspėti apie darbo sutarties nutraukimą,
* socialiai pažeidžiami asmenys,
* ilgalaikiai bedarbiai,
* darbdaviai, ieškantys kvalifikuotos darbo jėgos,
* darbo biržų tarpininkai ir kiti specialistai,
* darbo rinkos profesinio mokymo įstaigų mokymo organizatoriai ir vykdytojai.
Profesinis konsultavimas atskiroms žmonių grupėms taikomas diferencijuotai.
Reglamentas numato tokias profesinio konsultavimo procedūras:
* kliento poreikio nustatymas,
* profesinis informavimas,
* profesinis konsultavimas,
* psichologinis konsultavimas,
* organizacijų konsultavimas,
* psichologinė diagnostika,
* motyvavimas darbo paieškai.
4. Reikalavimai konsultavimo procedūroms
Konsultantu gali dirbti asmuo, atitinkantis pareiginės instrukcijos reikalavimus, kuriuos apibrėžia Konsultantų atestacijos nuostatai.
Atskirų konsultavimo procedūrų tikslus, vykdymo metodiką nustato Konsultavimo ir informavimo procedūrų tvarka, suderinta su Psichologų asociacija.
Reglamentas yra privalomas visiems specialistams, vykdantiems pagrindinių, vidurinių mokyklų moksleivių, kitų mokymo įstaigų mokinių, asmenų, patekusių į darbo rinkos reguliavimo sferą, dirbančiųjų, darbdavių profesinį konsultavimą.