LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL SPINDŽIAUS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-172

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Spindžiaus miško gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Aukštadvario regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą;

2.4. Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pateikti pasiūlymus dėl šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatyto valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo finansavimo iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-172

SPINDŽIAUS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Spindžiaus miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138), ir yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Ji yra Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų, Onuškio ir Aukštadvario seniūnijose. Spindžiaus miškas patenka į Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 1382 ha.

Spindžiaus miške nustatyta 11 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą:

3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Ši buveinė aptinkama Spindžiaus ir Drabužaičio ežeruose ir užima apie 133,3 ha plotą;

6210 Stepinės pievos. Aptinkamos kalvų šlaituose, pietrytinėje teritorijos dalyje, ir užima apie 5,1 ha plotą;

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Ši buveinė aptinkama apie ežerus, daugiausia, vakarinėje teritorijos dalyje, taip pat palei Strėvos upę. Bendras buveinės užimamas plotas – apie 6 ha;

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Aptinkamos Strėvos upės slėnyje. Sudaro kompleksą su 7140 Tarpinės pelkės ir liūnų buveine ir užima apie 1,5 ha plotą;

7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte. Ši buveinė aptinkama Drabužaičio ir Juodžiuko ežerų pakrantėse ir užima apie 6,2 ha plotą;

7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais. Vienintelė radavietė yra pietrytiniame Spindžiaus ežero pakrantės šlaite. Buveinėje yra drėgnas uosynas su alksniais. Šios buveinės užimamas plotas – apie 1 ha;

9010 *Vakarų taiga. Dideli buveinės plotai aptinkami centrinėje, šiaurinėje ir rytinėje teritorijos dalyse. Bendras buveinės užimamas plotas – apie 509,5 ha;

9050 Žolių turtingi eglynai. Didžiausi buveinės plotai aptinkami rytinėje teritorijos dalyje, bendras jos užimamas plotas – apie 167,8 ha;

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Buveinė aptinkama apie ežerus ir Strėvos upės slėnyje, bendras jos užimamas plotas – apie 6,4 ha;

91D0 *Pelkiniai miškai. Aptinkami keliose vietose apie Drabužaičio ežerą ir durpėtose žemumose. Bendras buveinės užimamas plotas – apie 6,1 ha;

91E0 *Aliuviniai miškai. Vienintelė radimo vieta – šaltiniuotas Spindžiaus ežero šlaitas pietrytinėje teritorijos dalyje. Sudaro kompleksą su 7220 Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveine ir užima apie 3 ha plotą.

Teritorijoje nustatytos šios Buveinių direktyvos II priedo augalų rūšys – plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) ir žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus).

Teritorijoje aptiktos šakotojo ratainytyno (Cladietum marisci), miškinio monažolyno (Glycerietum plicato-nemoralis), menturlapinio ežerutyno (Hydrilletum verticillati), didžiojo plukenyno (Najadetum marinae) bendrijos, nurodytos Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976).

Spindžiaus miške taip pat randamos šios Lietuvoje saugomos augalų rūšys: kalninė arnika (Arnica montana), raudonasis garbenis (Cephalanthera rubra), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius), miškinė žiomenė (Dracocephalum ruyschiana), tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), šukinė skeltadantė (Fissidens dubius), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea), miškinė monažolė (Glyceria nemoralis), menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata), kalninė jonažolė (Hypericum montanum), statusis atgiris (Huperzia selago), plačialapis begalis (Laserpitium latifolium), prūsinis begalis (Laserpitium prutenicum), širdinė dviguonė (Listera cordata), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), didysis plukenis (Najas marina), paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba), ilgalapė sukutė (Paraleucobryum longifolium), didžiažiedė juodgalvė (Prunella grandiflora), siauralapė plautė (Pulmonaria angustifolia), pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella), kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331).

Pievų ir pelkių buveinėms pagrindinė grėsmė yra jų užaugimas medžiais ir krūmais dėl ūkinės veiklos intensyvumo sumažėjimo, nevystomo tradicinio ūkininkavimo: ganymo ir šienavimo. Su intensyvėjančia rekreacija sietini reiškiniai (pvz., šiukšlinimas, neteisėtų kelių ir laužaviečių atsiradimas, didėjantis stovyklautojų ir stovyklaviečių skaičius) neigiamai veikia 7220 Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinę, kuri yra jautri tiesioginiam mechaniniam poveikiui. Neteisingas plačialapės klumpaitės, dvilapio purvuolio ir kitų retų augalų rūšių augaviečių tvarkymas lemia šių rūšių nykimą. Paprastosios eglės (Picea abies) įsivyravimas 9010 *Vakarų taigos buveinėse mažina šių buveinių vertę.

Spindžiaus miške valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė užima apie 95 % teritorijos ploto. Kita teritorijoje esanti žemė yra valdoma privačios nuosavybės teise arba rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų (3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis, 6210 Stepinės pievos, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai), plačialapės klumpaitės, dvilapio purvuolio, vėjalandės šilagėlės ir žvilgančiosios riestūnės, kitų saugomų augalų populiacijų palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti 6210 Stepinių pievų buveinių su saugomų augalų populiacijomis būdingą struktūrą;

4.2. parengti dokumentus, būtinus saugomų augalų augaviečių ir natūralių buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui valstybinės reikšmės miškuose;

4.3. atkurti pelkių buveinių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės) plotus su dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės ir kitų saugomų augalų populiacijomis būdingą struktūrą;

4.4. atkurti ir išsaugoti plačialapės klumpaitės augavietę su kitų saugomų augalų (tamsialapio skiautalūpio, raudonojo garbenio) populiacijomis;

4.5. išsaugoti vėjalandės šilagėlės augavietes su kitų saugomų augalų (smiltyninio gvazdiko) populiacijomis;

4.6. pagerinti 9010 *Vakarų taigos buveinės būdingą struktūrą;

4.7. informuoti visuomenę apie teritorijoje esančias gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius, įskaitant taikomus apribojimus.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Atkurti 6210 Stepinių pievų buveinių su saugomų augalų populiacijomis būdingą struktūrą	1.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (1, 4 tvarkymo plotai)	Aukštadvario regioninio parko direkcija	2008 metai	I
	1.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų kirtimą (1, 4 tvarkymo plotai)	Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009–2017 metai	I
	1.3. organizuoti pievų šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą (1, 4 tvarkymo plotai)	Aukštadvario regioninio parko direkcija	2008, 2010, 2012, 2014, 2016 metai	I	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP²Kraštovaizdžio tvarkymo programą
2. Parengti dokumentus, būtinus saugomų augalų augaviečių ir natūralių buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui valstybinės reikšmės miškuose	2.1. organizuoti VĮ Trakų miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projekto pakeitimą siekiant tinkamai įgyvendinti šio Gamtotvarkos plano 3, 4, 5, 6 ir 7 uždavinius	Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Trakų miškų urėdija	2008 metai	I
	2.2. parengti paraišką Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramai gauti, įgyvendinant šio Gamtotvarkos plano priemones	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2008–2009 metai	I
3. Atkurti pelkių buveinių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės) plotus su dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės ir kitų saugomų augalų populiacijomis būdingą struktūrą	3.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (2, 5, 8, 9, 12–14 tvarkymo plotai)	VĮ Trakų miškų urėdija³, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009 metai	I
			2009 metai	I
	3.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų kirtimą (2, 5, 8, 9, 12–14 tvarkymo plotai)	VĮ Trakų miškų urėdija³, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2011, 2014, 2017 metai	II
4. Atkurti ir išsaugoti plačialapės klumpaitės augavietę su kitų saugomų augalų (tamsialapio skiautalūpio, raudonojo garbenio) populiacijomis	4.1. organizuoti šakų krūvų ir rąstų pašalinimą svarbiausiose saugomų augalų augavietėse (6 tvarkymo plotas)	VĮ Trakų miškų urėdija	2008 metai	I
	4.2. organizuoti dalies (apie 75 proc.) paprastosios eglės medžių iškirtimą (6 tvarkymo plotas)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009, 2013 metai	I
	4.3. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (6, 7 tvarkymo plotai)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009 metai	I
	4.4. organizuoti naujai ataugusių atžalų kirtimą (6, 7 tvarkymo plotai)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	6 tvarkymo plotas – 2012 metai 7 tvarkymo plotas – 2010, 2013, 2016 metai	I
	4.5. organizuoti šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą (7 tvarkymo plotas)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009, 2011, 2013, 2015, 2017 metai	I	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programą
5. Išsaugoti vėjalandės šilagėlės augavietes su kitų saugomų augalų (smiltyninio gvazdiko) populiacijomis	5.1. organizuoti dalies (apie 75 proc.) paprastosios eglės medžių iškirtimą (16 tvarkymo plotas)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009 metai	I
	5.2. organizuoti dirvožemio suardymą potencialių vėjalandės šilagėlės augaviečių sudarymui (16 tvarkymo plotas)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009 metai	II
6. Pagerinti 9010 *Vakarų taigos buveinės būdingą struktūrą	6.1. organizuoti dalies (apie 60 proc.) paprastosios eglės medžių iškirtimą (10, 11 ir 15 tvarkymo plotai)	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009 metai	I
6. Pagerinti 9010 *Vakarų taigos buveinės būdingą struktūrą	6.2. kartografuoti 9010 *Vakarų taigos buveines, nustatant taksacinius miško sklypus, kuriuose jos paplitusios ir kuriuose negali būti vykdomi pagrindiniai ir kiti miško kirtimai, galintys pakenkti buveinės struktūrai. Informaciją pateikti Valstybinei miškotvarkos tarnybai	Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija	2008 metai	I
7. Informuoti visuomenę apie teritorijoje esančias gamtines vertybes	7.1. įrengti pažintinį taką lankytojams	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009–2010 metai	III
	7.2. prie pagrindinių įvažiavimo kelių įrengti 12 informacinių stendų su informacija apie vietovę	Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija	2009 metai	II
	7.3. pateikti Trakų rajono savivaldybei pasiūlymą dėl lankymosi miškuose apribojimų ir užtverti per teritoriją einančius miško kelius, kurie nebūtini vietos gyventojams, ir pastatyti automobilių eismą draudžiančius ženklus	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2008 metai	II
	7.4. organizuoti aplinkos sutvarkymą kraštovaizdžio formavimo kirtimais šalia įrengto tako, lankomų objektų ir pan.	VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija	2010 metai	III
	7.5. organizuoti informacinio lankstinuko parengimą ir išleidimą (2000 egzempliorių tiražu)	Aukštadvario regioninio parko direkcija	2009 metai	III

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė

³tik už priemonės įgyvendinimą valstybinės reikšmės miškuose

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Aukštadvario regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

VĮ Trakų miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose. Atsižvelgiant į tai, ji yra pagrindinė Gamtotvarkos plano priemonių, įgyvendinamų valstybinės reikšmės miškuose, vykdytoja. Darbams finansuoti siūloma prašyti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Aukštadvario regioninio parko direkcija įgyvendina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tvarkymo darbus privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje, teikia metodinę paramą VĮ Trakų miškų urėdijai rengiant paraišką finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, konsultuoja dėl darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buveinėms.

VĮ Trakų miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo darbus organizuoja ir tam reikalingas lėšas numato Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (planuojant finansavimą iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų).

Aukštadvario regioninio parko direkcija turi išnagrinėti ir galimą pievų buveinių, kurioms reikalingas kasmetinis tvarkymas, tvarkymo organizavimo alternatyvą: konsultuoti ūkininkus, kad šie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievų buveines tvarkytų pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir gautų už šią gamtotvarkos veiklą Europos Sąjungos paramą.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, VĮ Trakų miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (taip pat aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių ir rūšių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Stebėseną vykdo Aukštadvario regioninio parko direkcija.

10. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 5 metus, pirmą kartą atliekant peržiūrą 2012 metais.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Aukštadvario regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių, rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Aukštadvario regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Saugomų Lietuvoje gegūnių (Dactylorhyza spp.) genties ir įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą augalų (plačialapės klumpaitės, žvilgančiosios riestūnės, dvilapio purvuolio ir vėjalandės šilagėlės) didėjanti gausa pelkių buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

_________________