LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL Lietuvos NACIONALINĖS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) DIEGIANT KOMPLEKSINES ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONES 2012–2017 METAIS programOS PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 17 d. Nr. V-439
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatas didinti energijos vartojimo efektyvumą,
T v i r t i n u Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų pastatų atnaujinimo (modernizavimo) diegiant kompleksines energijos taupymo priemones 2012–2017 metais programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-439
Lietuvos NACIONALINĖS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) DIEGIANT KOMPLEKSINES ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONES 2012–2017 METAIS programA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų pastatų atnaujinimo (modernizavimo) diegiant kompleksines energijos taupymo priemones 2012–2017 metais programos (toliau – Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas atnaujinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų pastatus, diegiant kompleksines energijos taupymo priemones.
3. Programa siekiama įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatas didinti energijos vartojimo efektyvumą.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Išlaidos, skirtos LNSS įstaigoms aprūpinti energetiniais resursais, sudaro nemažą šių įstaigų ūkio išlaidų dalį. Stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2010 m. šildytas 1020416,03 m2 plotas, bendros šilumos energijos sąnaudos patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti – 6468477,37 MWh.
5. Turi būti sprendžiamos šios problemos:
5.1. Neefektyvus energijos vartojimas. Šildymo sistemos vamzdynai yra pasenę, šildymo prietaisai (radiatoriai) neefektyvūs, neužtikrinama sistemos reguliavimo galimybė, kad būtų efektyviai naudojama energija. Stogo ir sienų konstrukcijos šiluminės savybės neatitinka galiojančių reikalavimų, išorės durys ir langai yra nesandarūs, jų šiluminės varžos savybės neatitinka šiuo metu galiojančių normatyvų, dėl to patiriama šilumos nuostolių. Didžioji dalis sumontuotų oro vėdinimo mechaninių sistemų šiuo metu neveikia, todėl patalpos vėdinasi natūralios ventiliacijos kanalais ir patiriami dideli šilumos nuostoliai. Veikiančios pasenusios sistemos yra imlios energijai. Lubiniai šviestuvai yra pasenę ir neefektyvūs, nes juose sumontuotos kaitrinės lempos ir nekokybiški reflektoriai. Apšiltinus išorines atitvaras pasikeičia šilumos pasiskirstymas, dėl šios priežasties būtina renovuoti šildymo sistemas, kad šiluma būtų efektyviai paskirstoma visame pastate. Dažnu atveju, įrengus vėdinimo sistemą, šilumos punkte įrengto šilumokaičio galios nepakanka šildymo ir vėdinimo sistemoms aptarnauti;
5.2. Esamos inžinerinės sistemos neužtikrina patalpų mikroklimato atitikimo galiojančioms higienos normoms. Dauguma sumontuotų oro vėdinimo mechaninių sistemų šiuo metu neveikia, nes yra imlios energijai ir fiziškai pasenusios, nekeistos nuo pastatų eksploatavimo pradžios. Natūralios traukos (kanalinės) vėdinimo sistemos veikia prastai, patalpose ilgai laikosi kvapai. Pagal šiuo metu galiojančius sanitarinius-higieninius reikalavimus mechaninis oro vėdinimas ligoninių ir gydymo įstaigų pastatuose yra būtinas. Pakeitus langus sandariais ir iš išorės apšiltinus išorines atitvaras, bet neįrengus vėdinimo sistemos, atsiranda drėgmės kaupimosi išorinių pastato atitvarų vidinėje dalyje rizika, gali atsirasti pelėsis.
6. Daugelio LNSS įstaigų pastatų fizinė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka energijos taupymo ir higienos normų keliamų reikalavimų:
6.1. per maža jų išorinių sienų ir stogo šiluminė varža, didelis fizinis susidėvėjimas, taigi pažeistas patalpų mikroklimatas;
6.3. persikreipusios medinės durų staktos, vyriai ir užraktai dažnai keisti, todėl prastai pritvirtinti ir neužtikrina reikiamo sandarumo;
6.5. LNSS įstaigų pastatų šildymo įranga pasenusi, susidėvėjusi, neįrengti sunaudotos šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisai, padedantys taupyti šilumos energiją;
6.6. nerenovuotuose šildymo punktuose, vamzdynuose dėl techninių aplinkybių neįmanoma vykdyti efektyvių terminių šokų vandentiekio vandeniui apsaugoti nuo vegetuojančių Legionella genties bakterijų bei dezinfekuoti;
6.7. karšto vandens tiekimo vandentiekio vamzdynai paslėpti pastatų konstrukcijose be šilumos izoliacinio apvalkalo, arba jis visiškai susidėvėjęs, todėl patiriami dideli šiluminės energijos nuostoliai; susidėvėjusi vandentiekio ir nuotekų įranga, vamzdynai yra po betono grindimis arba paslėpti sienose, todėl juos naudoti nesaugu, o gedimų atvejais patalpų remontas kainuoja brangiau, negu kainuotų laiku atlikta vamzdynų renovacija;
6.9. naudojamasi natūraliu vėdinimu, esama mechaninė vėdinimo įranga nenaudojama, nes skleidžia triukšmą, didelės elektros energijos sąnaudos. Kai kuriose LNSS įstaigose ji išmontuota;
7. Vietinio šilumos punkto modernizavimas, šildymo sistemos rekonstravimas ir tinkamas reguliavimas – veiksmingos energijos taupymo ir higienos sąlygų gerinimo priemonės. Racionaliai vartojant šilumos ir elektros energiją, rekonstruojant statinius, visapusiškai gerinama jų būklė, veiksmingiau naudojamos LNSS įstaigų ūkiui išlaikyti skiriamos lėšos, o už sutaupytas lėšas galima atnaujinti LNSS įstaigoms reikalingas kitas priemones. Minėtąsias energijos taupymo priemones reikia naudoti kompleksiškai – drauge keisti langus, renovuoti stogus, šiltinti sienas, atlikti kitus konstrukcijų elementų, inžinerinių sistemų būklės atnaujinimo ar gerinimo darbus. Esant blogai LNSS įstaigų šilumos ūkio ir bendrai pastatų fizinei būklei, reikia nedelsiant rekonstruoti šių įstaigų pastatus bei jas aprūpinti reikiamomis priemonėmis.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8. Programos tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą įgyvendinant energijos taupymo priemones atnaujintuose (modernizuotuose) LNSS įstaigų pastatuose.
9. Programos uždaviniai:
9.2. jeigu atnaujinimo (modernizavimo) metu arba dėl diegiamų energijos taupymo priemonių pastatas nebeatitinka galiojančių higienos reikalavimų, įdiegti tokias priemones, kad pastatas atitiktų galiojančias higienos normas;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ IR ĮGYVENDINIMAS
10. Programos įgyvendinimo priemonė – atnaujinti (modernizuoti) LNSS įstaigų pastatus, įgyvendinant energiją taupančias priemones (langų, lauko durų pakeitimas, šilumos punktų (katilinių), šildymo sistemų rekonstravimas, stogų, sienų šiltinimas, apšvietimo, vėdinimo sistemų atnaujinimas ir įrengimas), kad pastatų inžinerinės dalies fizinė būklė atitiktų atnaujinimo (modernizavimo) metu Lietuvos Respublikoje galiojančias higienos normas.
11. Programa įgyvendinama dviem etapais:
12. LNSS įstaigos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai teikia prašymus ir LNSS įstaigos atitiktį Programoje nustatytiems atrankos kriterijams patvirtinančius dokumentus:
13. Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Programos 15 ir 16 punktuose nustatytais kriterijais, atrenka Programos vykdytojus ir:
13.1. iki 2012 m. liepos 1 d. patvirtina 2012–2014 metais numatomų atnaujinti (modernizuoti) LNSS įstaigų sąrašą;
V. PROGRAMOS VYKDYTOJŲ ATRANKOS KRITERIJAI
14. Įgyvendinant Programą pirmajame etape gali dalyvauti LNSS įstaigos, atitinkančios visus 15.1–15.5 punktuose nurodytus atrankos kriterijus ir vieną iš 15.6.1–15.6.2 punktuose nurodytų atrankos kriterijų.
15. Pirmajame Programos įgyvendinimo etape nustatomi šie Programos vykdytojų atrankos kriterijai:
15.1. LNSS įstaiga dalyvauja Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 150-6713), įgyvendinime;
15.2. LNSS įstaigoje Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip dalininko, teises ir pareigas;
15.3. skyrus finansavimą numatoma atnaujinti (modernizuoti) LNSS įstaigos (įskaitant įstaigos filialus ir geografiškai nutolusius įstaigos padalinius) pastatų infrastruktūros kompleksą, kurį sudaro ne mažiau kaip 5 pastatai ir kurio bendras plotas yra ne mažesnis kaip 50 000 kv. m. Infrastruktūros kompleksas gali būti tvarkomas dalimis (atskiri pastatai) keliais etapais. Įstaigos (įskaitant įstaigos filialus ir geografiškai nutolusius įstaigos padalinius) pastatų infrastruktūros kompleksui priklausančių pastatų, kuriuos numatoma atnaujinti (modernizuoti), teritorijos administracinis vienetas ir adresas gali skirtis nuo LNSS įstaigos buveinės adreso;
15.5. LNSS įstaigoje aptarnaujamų asmenų skaičius per paskutinius metus prieš prašymo dalyvauti Programoje pateikimą yra ne mažesnis kaip 100 000;
15.6. LNSS įstaigos finansavimas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę VP3-3.4-ŪM-03-V „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ (toliau – priemonė VP3-3.4-ŪM-03-V):
15.6.1. prieš pateikdama prašymą dalyvauti Programoje LNSS įstaiga nėra gavusi lėšų pagal priemonę VP3-3.4-ŪM-03-V pastatams atnaujinti (modernizuoti);
15.6.2. įstaiga, siekdama kompleksiškai įdiegti visas pastatų energijos taupymo priemones, iki 2011 m. spalio mėn. 1 d. kreipėsi dėl papildomo finansavimo pagal priemonę VP3-3.4-ŪM-03-V įgyvendinamo projekto papildomoms veikloms pagal Papildomo finansavimo skyrimo įgyvendinamiems projektams, kurie bendrai finansuojami iš Europos sąjungos fondų lėšų ir dėl kurių yra pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys, tvarkos aprašą, patvirtintą 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-768 (Žin., 2010, Nr. 122-6237), tačiau jai nebuvo skirtas papildomas finansavimas.
VI. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
VII. NUMATOMI REZULTATAI
18. Numatoma atnaujinti (modernizuoti) ne mažiau kaip 110 LNSS įstaigų pastatų, iš jų pirmame etape numatoma atnaujinti (modernizuoti) ne mažiau kaip 15 pastatų.
20. LNSS įstaigos, palyginti su pastatų energijos suvartojimu prieš atnaujinimą (modernizavimą), atnaujintuose (modernizuotuose) pastatuose kasmet sutaupys apie 20 procentų energijos.
VIII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
22. Programos įgyvendinimas finansuojamas pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų, savivaldybių biudžetų lėšų, Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.