LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. BALANDŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 3D-139 „DĖL SPIRITINIŲ GĖRIMŲ GAMYBOS, TVARKYMO IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. balandžio 22 d. Nr. 3D-208
Vilnius
1. Pakeičiu Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 „Dėl Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 36-1600, Nr. 49-2184):
1.1. Papildau 2 punktą šia antrąja pastraipa:
„Terminu „Originali lietuviška degtinė“ gali būti vadinama degtinė, kurios etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 40 tūrio proc. ir kuri gaminama tik iš Lietuvos Respublikos kilmės grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei „Liuks“ rūšies etilo alkoholio ir atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens. Degtinė turi būti filtruojama naudojant trijų pakopų klasikinę filtravimo sistemą (pirminius kvarcinio smėlio filtrus, aktyvuotos anglies kolonų filtrus ir antrinius kvarcinio smėlio filtrus). Jos gamybos visų stadijų technologiniai procesai atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
1.2. Papildau nurodytąjį Reglamentą šiuo 21 punktu:
„21. Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – gėrimai, gaminami aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį, grūdų spiritą arba grūdų distiliatą kadagio (Juniperus comunis) uogomis.
Gėrimas gali būti vadinamas „džinu“, jei jame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir jei jis gaminamas aromatizuojant tinkamų juslinių savybių maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliomis ar joms identiškomis kvapiosiomis medžiagomis arba kvapiųjų medžiagų preparatais taip, kad kadagių skonis būtų vyraujantis.
Terminu „Vilniaus džinas“ gali vadintis spiritinis gėrimas, jeigu jame yra ne mažiau kaip 45 tūrio proc. etilo alkoholio ir jis gaminamas perdistiliuojant rektifikuotą grūdinį etilo alkoholį, kurio pradinis stiprumas 96,6 tūrio proc. ir į kurį pridėta kadagių uogų ir kitokių augalinių žaliavų, leidžiamų pagal džino gamybos technologiją, papildžius sumaišytus komponentus atvirkštinio osmoso būdu specialiai paruoštu vandeniu ir rektifikuotu, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholiu“.
1.3. Papildau 3 punktą šiomis antrąja, trečiąja ir ketvirtąja pastraipomis:
„Terminu „Krupnikas“ gali būti vadinamas tik gelsvai auksinės spalvos, saldus, truputį deginančio skonio su medaus prieskoniu likeris, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio, pagamintas iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, medaus, cukraus ir iš natūralaus augalinės kilmės žaliavų antpilo. Likerio sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 170 g/dm3 natūralaus bičių medaus ir ne mažiau kaip 240 g/dm3 cukraus. Šio likerio gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų.
Terminu „Žagarės vyšnių likeris“ gali būti vadinamas tamsiai vyšninės spalvos, saldus, lengvai deginančio skonio, vyšnių kvapo likeris, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 30 proc. tūrio, pagamintas iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės kaip „Ekstra“ rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto vandens, natūralių vyšnių sulčių ir cukraus. Jo sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 13 g /dm3 vyšnių sulčių ekstrakto ir ne mažiau kaip 450 g/dm3 cukraus.
Terminu „Čepkelių likeris“ gali būti vadinama raudonos spalvos, saldžiarūgščio skonio su karčiu prieskoniu, sudėtinio uogų kvapo su išsiskiriančiu spanguolių aromatu likeris, kuriame etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 36 proc. tūrio ir kuris gaminamas iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, natūralių spanguolių ir mėlynių sulčių, vyno ir putino žievės arba lapų antpilo. Sulčių ekstrakto jame turi būti ne mažiau kaip 15 g/dm3, cukraus – ne mažiau nei 100 g/dm3. Šio likerio gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų“.
1.4. Papildau 4 punktą šiomis antrąja, trečiąja, ketvirtąja ir penktąja pastraipomis:
„Terminu „Trejos devynerios“ gali būti vadinama rudos spalvos, lengvai deginančio skonio trauktinė, kurioje etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio, o pagrindines skonio savybes suteikia natūralus antpilas, pagamintas iš 27 įvairių augalų žiedų, lapų, vaisių ir šaknų, iš kurių privalomai turi būti šventagaršvės, rabarbarų, gencijonų ir kalganų šaknų, pipirų (juodųjų, kvepiančiųjų, raudonųjų), imbierų, muskatų riešutų ir žiedų, pomerančų riešutų, apelsinų ir citrinų žievelių, šaltekšnių ir cinamonų žievės, žvaigždinių anyžių vaisių, juodgrūdžių sėklų, stumbražolės, kardamonų vaisių. Šios trauktinės gamybai turi būti naudojamas tik grūdinis rektifikuotas, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholis ir atvirkštinio osmoso būdu paruoštas geriamasis vanduo. Trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų.
Terminu „Palanga“ gali būti vadinama nuo tamsiai raudonos iki rusvai raudonos spalvos, rūgštoko karstelėjusio skonio, sudėtinio uogų kvapo trauktinė, kurios etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio ir kuri gaminama iš grūdinio rektifikuot, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, natūralių spanguolių ar bruknių bei kitų uogų sulčių, vyno ir brendžio. Sulčių ekstrakto joje turi būti ne mažiau kaip 12 g/ dm3. Šios trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų.
Terminu „Dainava“ gali būti vadinama nuo tamsiai raudonos iki raudonai oranžinės spalvos, rūgštoko karstelėjusio skonio, sudėtinio vaisių-uogų kvapo trauktinė, kurios etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio ir kuri gaminama iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, natūralių spanguolių ar bruknių bei kitų vaisių-uogų sulčių ir vyno. Sulčių ekstrakto joje turi būti ne mažiau kaip 25 g/dm3. Šios trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų.
Terminu „Čepkelių trauktinė“ gali būti vadinama raudonos spalvos, saldžiarūgščio karstelėjusio skonio, sudėtinio uogų kvapo su išsiskiriančiu spanguolių aromatu trauktinė, kurioje etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 36 proc. tūrio ir kuri gaminama iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei „Ekstra“ rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, natūralių spanguolių ir mėlynių sulčių, vyno ir putino žievės arba lapų antpilo. Sulčių ekstrakto joje turi būti ne mažiau kaip 15 g/dm3, cukraus – mažiau nei 100 g/dm3. Šios trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų“.
1.5. Papildau 17 punktą šia trečiąja pastraipa:
1.6. Papildau nurodytąjį Reglamentą šiuo 221 punktu:
1.7. Papildau nurodytąjį Reglamentą šiuo 371 punktu:
„371. Gėrimai sandėliuojami vėdinamose, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose, kuriose santykinis drėgnumas turi neviršyti 85 proc. Gėrimai gabenami laikantis tam tikrai transporto priemonei nustatytų reikalavimų, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių.
Gėrimus sandėliuojant ir gabenant būtina laikytis specifinių laikymo sąlygų, jeigu jos nustatytos gėrimo normatyviniuose dokumentuose“.
1.8. Įrašau 51.1 punkto lentelės 1.3 eilutės stulpelyje „Pastaba“ šią pastabą:
1.9. Įrašau 70.1 punkto lentelės 1.3 eilutės stulpelyje „Pastaba“ šią pastabą:
1.10. Papildau nurodytąjį Reglamentą šiuo 701 punktu:
„701. Leidžiami maksimalūs fizikinių ir cheminių rodiklių nuokrypiai:
701.2. bendrojo ekstrakto ar cukraus kiekio:
gėrimuose, kuriuose bendrojo ekstrakto ar cukraus yra ne daugiau kaip 200 g/dm3 – 3 g/dm3;
gėrimuose, kuriuose bendrojo ekstrakto ar cukraus yra ne mažiau kaip 200 g/dm3 ir ne daugiau kaip 300 g/dm3 – 6 g/dm3;
gėrimuose, kuriuose bendrojo ekstrakto ar cukraus yra daugiau kaip 300 g/dm3 – 8 g/dm3;
1.11. Išdėstau 86 punktą taip:
1.12. Išdėstau 1 priedo 5 punktą taip:
„5. Apdoroto tabako ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 (Žin., 2004, Nr. 56-1942).
1.13. Išdėstau 1 priedo 9 punktą taip:
„9. Nedenatūruoto etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 (Žin., 1998, Nr. 52-1433; 2004, Nr. 38-1226).“
1.15. Išdėstau 1 priedo 12 punktą taip:
„1.10. Lietuvos higienos norma HN 15:2003 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-392 (Žin., 2003, Nr. 70-3205).“
1.16. Išdėstau 1 priedo 14 punktą taip:
„14. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606).“