LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2011 m. lapkričio 11 d. Nr. 2B-168
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2011 m. spalio 27 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-53/2011) „ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 19 str. (2004-05-01, Žin., 2003, Nr. 117-5317; 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 61-2175; 2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 76-3006) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmenims iki 18 metų draudžiama rūkyti (ar rūkyti viešose vietose), vartoti tabako gaminius ir jų turėti, neprieštarauja Konstitucijos 38 str. 2 d. nuostatai, kad „valstybė saugo <...> vaikystę“, ir 53 str. 1 d. nuostatai, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai).
Atlikus pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas prašo ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnis (2008 m. birželio 26 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmenims iki 18 metų draudžiama rūkyti (ar rūkyti viešose vietose), vartoti tabako gaminius ir jų turėti, neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas cituoja Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pagal kurias tabako ir jo gaminių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė gali ir turi kontroliuoti, tačiau minėtų Konstitucijos ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų plačiau neanalizuoja.
Pareiškėjas pažymi, kad nors Tabako kontrolės įstatyme siekiama riboti asmenų iki 18 metų tabako gaminių vartojimą, tai nėra nustatyta eksplicitiškai. Jis nurodo ir tai, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, todėl, jo nuomone, analogiškas teisinis reguliavimas turėtų būti nustatytas ir Tabako kontrolės įstatyme.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad Tabako kontrolės įstatyme implicitiškai nustatytas draudimas nepilnamečiams vartoti tabako gaminius nėra pakankamas ir kad šiame įstatyme (būtent jo 19 straipsnyje) eksplicitiškai nenustačius analogiško Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytajam teisinio reguliavimo yra palikta Konstitucijos draudžiama teisės spraga – legislatyvinė omisija.
Konstatuotina, kad minėti pareiškėjo samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnis (2008 m. birželio 26 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmenims iki 18 metų draudžiama rūkyti (ar rūkyti viešose vietose), vartoti tabako gaminius ir jų turėti, gali prieštarauti Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Taigi pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-53/2011) „ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 19 str. (2004-05-01, Žin., 2003, Nr. 117-5317; 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 61-2175; 2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 76-3006) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmenims iki 18 metų draudžiama rūkyti (ar rūkyti viešose vietose), vartoti tabako gaminius ir jų turėti, neprieštarauja Konstitucijos 38 str. 2 d. nuostatai, kad „valstybė saugo <...> vaikystę“, ir 53 str. 1 d. nuostatai, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.