LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS
APELIACINĖS KOMISIJOS
SPRENDIMAS
2009 m. liepos 17 d.
Vilnius
Apeliacinė komisija, susidedanti iš Apeliacinės komisijos narių Roberto Klovo, Agnės Murauskaitės, Eglės Izokaitytės, pirmininkaujant Robertui Klovui, sekretoriaujant Agnei Murauskaitei, 2009 m. liepos 17 d. posėdyje išnagrinėjo Vygando Trainio, Miglės Trainienės (toliau – Apeliantai) 2009 m. birželio 19 d. apeliacinį skundą dėl 2009-06-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statinių projektuotojų, statybos rangovų, projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas).
Apeliacinė komisija nustatė:
Atestavimo komisija 2009-06-02 posėdyje išnagrinėjo M. Trainienės ir V. Trainio pareiškimą, kuriuo buvo prašoma apsvarstyti ir įvertinti J. Vengraičio atliktą gyvenamojo namo P. Kalpoko g. 60a, Kaune, priestato techninės būklės įvertinimo aktą.
Atestavimo komisija skundžiamu sprendimu nutarė pareikšti pastabą J. Vengraičiui, vadovaujantis STR 1.02.06:2007 (toliau – Reglamentas) 59.5 punktu, dėl atlikto gyvenamojo namo rekonstruoto priestato, esančio namų valdoje P. Kalpoko g. 60a-3, Kaune, konstrukcijų techninės būklės įvertinimo.
Sprendimo motyvai – Komisijos nariai nenustatė, kad priestato techninės būklės įvertinimas yra statinio ekspertizė (išvados motyvai nėra nurodyti). Atestavimo komisija nusprendė atsižvelgti į J. Vengraičio pripažintą klaidą ir, atsižvelgiant į tai, kad padaryti neesminiai pažeidimai (tokia išvada taip pat nėra pagrįsta jokiais argumentais) skirti J. Vengraičiui pastabą.
Apeliantai nesutinka su tokiu Atestavimo komisijos sprendimu. Apeliaciniu skundu prašoma sustabdyti J. Vengraičio kvalifikacijos atestato galiojimą 1 metams arba panaikinti atestato galiojimą tokiam pat laikotarpiui, taip pat prašoma patvirtinti J. Vengraičio pažeidimus.
Apeliacinė komisija konstatuoja:
Atestavimo komisijos veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Reglamentas bei aplinkos ministro 2007-11-20 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Atestavimo komisijos darbo reglamentas.
Reglamentu patvirtinto Tvarkos aprašo 59 punkte yra apibrėžta Atestavimo komisijos kompetencija dėl atestatų ar pažymų panaikinimo. Tvarkos aprašo 59 punkte numatyta, kad Atestavimo komisija viešojo administravimo subjektų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, taip pat kitų asmenų teikimu gali savo sprendimu:
2. panaikinti Pažymos ar Atestato galiojimą, nustatant, kad prašymas išduoti naują Pažymą ar Atestatą gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 1 metų nuo panaikinimo dienos;
3. panaikinti Pažymos ar Atestato galiojimą, nustatant, kad prašymas išduoti naują Pažymą ar Atestatą gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 2 metų nuo panaikinimo dienos;
5. pareikšti pastabą dėl Pažymos ar Kvalifikacijos atestato naudojimo, kai Kvalifikacijos atestato savininkas padarė neesminius pažeidimus, nesusijusius su statinio pagrindiniais reikalavimais.
Kiekvienu atveju atitinkama sankcija yra skiriama už konkrečius, Reglamente nurodytus pažeidimus, padarytas pažeidimas lemia konkrečios sankcijos taikymą, todėl Atestavimo komisija, taikydama vieną ar kitą sankciją, turi pareigą nustatyti, kokį konkretų pažeidimą padarė asmuo. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nurodytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Komisijos sprendimas nagrinėjamuoju atveju laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Toks aktas privalo būti motyvuotas, kitaip tariant toks viešojo administravimo subjektas turi pareigą pagrįsti administracinį sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, taip pat 2004 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-387-2004 R. R. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos).
Nagrinėjamuoju atveju Atestavimo komisijos sprendimas nėra pagrįstas jokiais faktais ir teisės aktų normomis. Sprendime nėra nurodyta, nei kokiomis būtent teisės normomis grindžiamas toks sprendimas, nei dėl kokių nustatytų faktinių aplinkybių toks sprendimas yra priimtas, t. y. toks komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą Atestavimo komisija turi pareigą tokius sprendimus motyvuoti. Pažymėtina, kad teisės akto įvardijimas ginčijamame sprendime negali būti laikomas sprendimo motyvu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007).
Apeliacinė komisija atkreipia dėmesį, kad LVAT, aiškindamas teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs būtinybę motyvuoti administracinius sprendimus. Viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, kad asmeniui, kuriam šis sprendimas taikomas, nekiltų neaiškumų, administraciniuose sprendimuose turi būti nurodytos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos, tokie teisės aktai turi būti pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinant motyvus, dėl kurių toks sprendimas yra priimtas. Nagrinėjamuoju atveju motyvų sprendime nebuvimas apsunkina asmens, kuriam sprendimas yra taikomas, teisių gynimo efektyvumą. Atsižvelgiant į išvardintus motyvus, darytina išvada, kad ginčijamas Atestavimo komisijos sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra naikintinas.
Apeliacinė komisija konstatuoja ir tai, kad Atestavimo komisijos išvados neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atestavimo komisija skundžiamame sprendime nurodo, kad priestato techninės būklės įvertinimas negali būti laikomas statinio ekspertize, o laikytinas statinio dalies tyrimu. Tokia Atestavimo komisijos išvada nepagrįsta jokiais teisės aktais. Apeliacinė komisija, įvertinusi J. Vengraičio personalinės įmonės 2009-04-03 atliktą Statinio techninės būklės įvertinimo aktą (toliau – Aktas), nustatė, kad šio akto išvados (t. y. techninės būklės įvertinimo rezultatas) yra „rekonstruojamas priestatas ir apšiltintos gyvenamojo namo sienos užtikrina esminius statinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje“ (5.1 p.); „rekonstruojamas priestatas nepablogina esamo gyvenamojo namo techninės būklės, o jo dalies sienų apšiltinimas pagerina bendrą pastato techninę-energinę būklę“.
Pagal statybos techninį reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. D1-603, 6.2 punktą esamų statinių tyrimai yra rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, jų dalių techninės būklės įvertinimas (tyrimai, matavimai). Statinių tyrimai yra privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų sudėtinė dalis. Statinių tyrimai gali būti atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, statinių projektavimo ir statybos metu bei naudojant statinius (7 p.). Statinių tyrimų tikslas – įvertinti rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių techninę būklę ir pateikti tyrimų išvadas bei rekomendacijas dėl statinio ekspertizės atlikimo reikalingumo. Atlikus statinių tyrimus, tyrinėtojas privalo statinių tyrimų užsakovui pateikti ataskaitą, kurioje turi būti:
4. statinių (jų dalių) tyrimų išvados ir rekomendacijos dėl statinių (jų dalių) ekspertizės atlikimo reikalingumo.
Vertinant teisės aktuose apibrėžtą statinių tyrimų tikslą, taip pat tai, kad statinių tyrimų rezultatas turi būti išvada dėl statinio ekspertizės reikalingumo, darytina išvada, kad Aktas negali būti laikomas esamo statinio tyrimų rezultatu.
Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214, 6.11 punkte nurodyta, kad statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Taigi Akte yra pateikiama išvada, kuri pagal teisės aktus gali būti tik statinio ekspertizės, o ne statinio tyrimo, rezultatas. Papildomai pažymėtina tai, kad pagal nurodyto reglamento 43 punktą statinio techninės būklės įvertinimas yra statinio ekspertizės akto sudėtinė dalis.
Apeliacinė komisija konstatuoja, kad Atestavimo komisija priimdama skundžiamą sprendimą neištyrė ir neįvertino, nors privalėjo ištirti ir įvertinti, esminių faktinių bei teisinių aplinkybių, turinčių reikšmės pagrįstam sprendimui priimti, todėl Atestavimo komisijai iš naujo pavestina nustatyti faktines ir teisines ginčo aplinkybes, skundžiamo asmens atliktų darbų kokybę, jų atitikimą teisės aktų reikalavimams, ištirti, ar skundžiamas asmuo turėjo teisę atlikti nurodytus veiksmus, ir tik tuomet įvertinti skundžiamo asmens veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus bei vadovaudamasi Apeliacinės komisijos nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-393, 10.4 punktu Apeliacinė komisija nutaria panaikinti skundžiamą Atestavimo komisijos sprendimą ir perduoti Atestavimo komisijai sprendimą nagrinėti iš naujo.
Apeliacinė komisija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad apeliantai skundžia Atestavimo komisijos pirmininkės veiksmus, pakartotinai nagrinėjant skundą Atestavimo komisijoje turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio nuostatas.