LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VETERINARINIŲ VAISTŲ RECEPTŲ IR PARAIŠKŲ RAŠYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
2004 m. liepos 29 d. Nr. B1-679
Vilnius
Keičiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. B1-200 „Dėl Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 43-1433) patvirtintas Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisykles:
1. 4 punktą papildau sąvoka:
2. Sąvokas „Veterinarinis receptas“ ir „Veterinarinių vaistų paraiška“ išdėstau taip:
„Veterinarinis receptas (toliau – receptas) – nustatytos formos dokumentas, kurį išrašo turintis tam teisę veterinarijos gydytojas, kai vaistus įsigyja gyvūnų laikytojas ar veterinarijos gydytojas.
4. 9.1 punkte vietoj žodžių „veterinarijos vaistinei“ įrašau žodžius „vaistų prekybos įmonei“, vietoj žodžio „savininkui“ įrašau žodį „laikytojui“.
6. 14 punkte vietoj žodžių „pateikti mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėta“ įrašau žodį „sumokėti“.
7. 17 punktą išdėstau taip:
„17. Receptus ir paraiškas turi teisę rašyti tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys veterinarijos gydytojai, turintys galiojančią licenciją verstis veterinarine praktika ir veikiančią veterinarinę gydymo įstaigą ar joje dirbantys pagal sutartį arba pagal sutartį dirbantys gyvūnus laikančioje įmonėje. Veterinarijos gydytojas, dirbantis gyvūnus laikančioje įmonėje, gali išrašyti paraiškas tik tos įmonės gyvūnams gydyti.“.
8. 18 punktą papildau nauju sakiniu ir jį išdėstau taip:
„18. Veterinarijos gydytojas gali išrašyti receptus ir paraiškas tik veterinariniams vaistams ar žmonėms gydyti skirtiems vaistams, kurie naudojami veterinariniais tikslais, įrašytiems į Lietuvos Respublikos valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar Lietuvos Respublikos valstybinį vaistų registrą, arba atvejais, numatytais Farmacinės veiklos įstatymo skyriuje „Farmacinė veikla veterinarijoje“. Ši nuostata netaikoma magistriniams ir oficininiams vaistams.“.
9. 21 punktą išdėstau taip:
„21. Receptų blankai turi būti užpildyti ranka (rašalu ar tušinuku), paraiškos gali būti pildomos ranka ar spausdinamos spausdintuvu, kad įrašai trijuose receptų ar dviejuose paraiškos blanko egzemplioriuose būtų aiškiai įskaitomi; kiekvieną egzempliorių reikia patvirtinti įmonės antspaudu ir veterinarijos gydytojo parašu.“.
11. 29.5 punktą išdėstau taip:
„29.5. jei vaistas skiriamas produkcijos gyvūnui, būtinai turi būti nurodyta išlauka (karencijos laikas) (net jei ji lygi nuliui) pagal patvirtintą veterinarinio vaisto naudojimo instrukciją arba 30 punkto nuostatas; skerdienos, subproduktų, kiaušinių išlauka (karencijos laikas) turi būti nurodoma paromis, pieno – melžimų skaičiumi ar paromis, žuvų – laipsniais-paromis (laipsniadieniais); jei išlaukos duomenų neįmanoma pateikti recepto blanko nurodytoje vietoje, tuomet išsamius duomenis būtina nurodyti signatūroje.“;
12. 29.7 punktą išdėstau taip:
14. 32 punktą išdėstau taip:
15. 32.1 punktą išdėstau taip:
16. 32.6 punktą išdėstau taip:
17. III skyrių papildau nauju 33 punktu ir jį išdėstau taip:
19. 35 punktą išdėstau taip:
20. 36 punktą išdėstau taip:
„35. Receptų ir paraiškų saugojimo didmeninės prekybos įmonėje, veterinarijos vaistinėje, veterinarinėje gydymo įstaigoje ar gyvūnus laikančioje įmonėje laikas skaičiuojamas neįskaitant einamojo mėnesio. Pasibaigus saugojimo laikui, receptai ir paraiškos gali būti sunaikinti: suplėšyti, sudeginti arba susmulkinti specialiu popieriaus smulkintuvu. Nesunaikintų receptų ir paraiškų negalima atiduoti į antrinių žaliavų supirkimo punktus, išmesti į šiukšlių konteinerius.“.