LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL SPECIALIOJO UGDYMO PASLAUGŲ TEIKIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2004 m. lapkričio 22 d. Nr. 1475

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100; 2003, Nr. 32-1335; 2004, Nr. 133-4800), 40 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamiems asignavimų valdytojams, atsakingiems už šios programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

3. Nustatyti, kad:

3.1. Lėšos, kurių reikia šio nutarimo 1 punkte nurodytai programai įgyvendinti, tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

3.2. Šio nutarimo 1 punkte nurodytos programos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

L. e. Ministro Pirmininko pareigas Algirdas Brazauskas

L. e. švietimo ir mokslo ministro pareigas Algirdas Monkevičius

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1475

specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa (toliau vadinama – ši Programa) skirta asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau vadinama – specialiųjų poreikių asmenys), jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams, specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę, specialiąją, psichologinę ir socialinę pedagoginę pagalbą.

2. Šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, apskričių viršininkų, savivaldybių administracijos, ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinės, aukštosios mokyklos, pedagoginės psichologinės tarnybos, nevyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos.

3. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228), Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478), Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1520 (Žin., 2001, Nr. 106-3810), kiti teisės aktai.

4. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Šios Programos tikslas – padidinti mokymosi prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims.

6. Šios Programos uždaviniai:

6.1. sukurti specialiųjų poreikių asmenims ugdyti palankią aplinką;

6.2. užtikrinti mokytojų pasirengimą ugdyti įvairaus amžiaus specialiųjų poreikių asmenis.

III. BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 procento, 2000–2001 mokslo metais – 9 procentus, 2001–2002 mokslo metais – 9,4 procento, 2003–2004 mokslo metais – 10 procentų visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma.

8. Kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 procentai, 2000–2001 mokslo metais – 85 procentai, 2001–2002 mokslo metais – 86,5 procento, 2003–2004 mokslo metais – 89 procentai šių mokinių. Didžiuma jų – mokiniai, turintys kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, – apie 60 procentų, apie 20 procentų – specifinių pažinimo sutrikimų, 8–8,5 procento – ribotą intelektą, 5–5,5 procento – protinį atsilikimą, apie 3,5–5 procentus – regos sutrikimų (dauguma jų nėra silpnaregiai, šių apskaita netiksli), apie 1 procentą – turintys klausos sutrikimų. Patyrimas rodo, kad per siaurai suprantama specialiųjų poreikių asmenų įvairovė. Ypač nepalanki situacija mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, taip pat apleistų pedagoginiu, socialiniu ir psichiniu požiūriu. Esama mokyklos struktūra nelanksti šiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos.

9. Pastarąjį dešimtmetį specialiųjų poreikių asmenims sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenų ugdymo modelius, įgyvendinama daug įvairių projektų. Ugdymo centruose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 metų buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 mokslo metais specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 procentai, 2000–2001 mokslo metais – 2 procentai, 2001–2002 mokslo metais – 1,7 procento specialiųjų poreikių mokinių.

10. Lietuvoje veikia 34 apskričių specialiosios mokyklos (turinčios bendrabutį) intelekto sutrikimų turintiems mokiniams. Pastebima teigiama tendencija – gausėja mokyklų, jau kurį laiką atlikusių metodinių centrų funkcijas, turinčių ilgalaikių bendradarbiavimo ryšių su įvairiomis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiomis mokyklomis, susipažinusių su pažangia užsienio valstybių mokyklų darbo patirtimi.

11. Būtina kuo tinkamiau paskirstyti specialiąsias mokyklas šalies teritorijoje – didžiumai specialiųjų poreikių asmenų pradėjus lankyti mokyklas, esančias arčiausiai jų gyvenamosios vietos, specialiosiose (turinčiose bendrabutį) mokyklose ugdomų mokinių kasmet mažėja. Palyginti su 1989–1990 mokslo metais, mokinių specialiosiose mokyklose 1999–2000 mokslo metais sumažėjo apie 43 procentus; 1999–2000 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 14 procentų, 2000–2001 mokslo metais – 12 procentų, 2001–2002 mokslo metais – 11,1 procento, 2003–2004 mokslo metais – 11,5 procento specialiųjų poreikių mokinių ir daugiau negu pusė jų gyveno šių mokyklų bendrabučiuose.

12. Keičiasi šių mokyklų mokinių kontingentas: sumažėjo vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių (jie pradėjo mokytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose arba bendrojo ugdymo klasėse), taigi santykinai padaugėjo didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių mokinių. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 1999 metais specialiosiose (skirtose sutrikusio intelekto mokiniams) mokyklose mokiniai, iki 1991 metų laikyti nemokytinais, sudarė 17,3 procento visų mokinių. Tačiau ligi šiol specialiąsias mokyklas lanko nemažai socialiai apleistų mokinių.

13. Vis tiksliau nustatomas asmens specialiojo ugdymosi poreikis, tobulėja specialiojo ugdymo skyrimas, gerėja specialiųjų poreikių asmenų ugdymo kokybė, tačiau čia dar būtina daug ką nuveikti:

13.1. Nuo 1996 metų daugėja pedagoginių psichologinių tarnybų. Šių tarnybų specialistai konsultuoja bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus, specialistus, administraciją, šeimas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo klausimais. Vykdoma švietimo reforma, siekiama kurti atvirą, lanksčią ir demokratišką švietimo sistemą, taigi pedagoginėms psichologinėms tarnyboms reikia tobulėti, o tam trukdo darbuotojų stoka, skurdi materialinė ir metodinė bazė.

13.2. Stokojama galimybių lanksčiai organizuoti ugdymą bendrojo lavinimo, o tam tikrais atvejais ir specialiosiose mokyklose mokiniams, turintiems judesio ir padėties, emocijų, elgesio ir socialinės raidos, didelių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, taip pat smarkiai neprigirdintiems.

13.3. Mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų. Šių specialistų ypač stokojama kaimo vietovėse.

14. Siekiant užtikrinti tinkamą specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą, būtina tobulinti mokytojų rengimą. Kai kuriose aukštosiose mokyklose, rengiančiose pedagogus, specialiosios pedagogikos ir psichologijos dalykų programos nedėstytos arba dėstytos per siaurai.

IV. UŽSIENIO valstybių PATIRTIS

15. Europoje daug įvairių švietimo sistemų ir jų finansavimo modelių. Europos Sąjungos pasirinkta kryptis – specialiųjų poreikių asmenų lygių galimybių, švietimo sistemos prieinamumo jiems užtikrinimas. Siekiama, kad kuo daugiau šių mokinių ugdytųsi drauge su bendraamžiais, jiems palankioje aplinkoje, jie būtų aprūpinami kompensacine technika, įranga, specialiosiomis mokymo priemonėmis, informacinėmis technologijomis, skirtomis neįgaliesiems, kad mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų suteiktos reikiamos konsultacijos:

15.1. Švedijoje, Norvegijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje didžiuma specialiųjų poreikių mokinių ugdomi drauge su bendraamžiais ir tik labai retai – specialiosiose klasėse ar specialiosiose mokyklose.

15.2. Belgijoje, Olandijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Latvijoje veikia 2 gana autonomiškos švietimo sistemos – bendroji ir specialiojo ugdymo sistemos, reguliuojamos atskirų teisės aktų. Specialiųjų poreikių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose labai nedaug.

15.3. Danija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Čekija, Estija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Slovėnija užtikrina bendrojo lavinimo ir specialiojo ugdymo dermę. Šios valstybės teigia turinčios gana daug specialiųjų poreikių mokinių ir 1–5 procentai jų ugdomi specialiosiose mokyklose arba specialiosiose klasėse.

15.4. Skandinavijos valstybėse veikia specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo jiems ugdyti skirta kompensacine technika, specialiosiomis mokymo priemonėmis sistema, sukurti aiškūs tokių priemonių kūrimo, informacijos apie jas skleidimo, mokyklų aprūpinimo, mokytojų ir tėvų mokymo naudotis jomis modeliai.

15.5. Lietuvoje nesiūloma vieno sprendimo, ugdymo formą ir mokyklą galima rinktis. Tai suteikia didesnę pasirinkimo laisvę, tačiau daugelio mokyklų aplinka nepalanki specialiųjų poreikių asmenims ugdyti nei fiziniu, nei psichologiniu, nei metodiniu požiūriais. Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad norint įgyvendinti specialiųjų poreikių asmenų lygių galimybių švietimo sistemoje principą būtina, kad švietimo finansavimo modelis atlieptų teisės dokumentuose deklaruojamas demokratines nuostatas, susijusias su specialiųjų poreikių asmenimis, t. y. užtikrintų teisiškai pagrįstą realų papildomą finansavimą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

16. Kad ši Programa būtų sėkmingai įgyvendinama, reikia:

16.1. patikslinti Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką – numatyti lėšų specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę, psichologinę pagalbą, finansuoti;

16.2. sukurti specialiųjų poreikių asmenims ugdyti palankią aplinką:

16.2.1. nustatyti institucijų (ir jų formų), teikiančių specialųjį ugdymą, poreikį, kurti jų plėtros planus;

16.2.2. pritaikyti mokyklas specialiųjų poreikių asmenims (neįgaliesiems);

16.2.3. plėtoti mokyklų (klasių) įvairovę, sudaryti palankesnes ugdymosi sąlygas, labiau atsižvelgti į individualius mokinių ugdymosi poreikius;

16.2.4. skatinti specialiąsias mokyklas atlikti metodinių centrų funkcijas, stiprinti specialiųjų mokyklų, taip pat mokyklų, vykdančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, materialinę ir metodinę bazę;

16.2.5. plėtoti kompleksišką specialiąją pedagoginę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pagalbą, laiku teikiamą specialiųjų poreikių asmenims;

16.2.6. tobulinti aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis ir ugdymui skirta kompensacine technika sistemą;

16.2.7. didinti mokytojų padėjėjų ir kitų specialistų pagalbos prieinamumą mokyklose;

16.3. siekiant parengti mokytojus dirbti su specialiųjų poreikių asmenimis:

16.3.1. tobulinti mokytojų rengimą šalies aukštosiose mokyklose – būsimieji mokytojai turėtų turėti pakankamai specialiųjų poreikių asmenų mokymo ir ugdymo žinių ir įgūdžių;

16.3.2. sudaryti sąlygas dirbantiems mokytojams ir mokyklų vadovams tobulinti kvalifikaciją – įgyti trūkstamų specialiųjų poreikių asmenų ugdymo ir ugdymo organizavimo žinių ir įgūdžių;

16.3.3. tobulinti psichologų, specialiųjų ir socialinių pedagogų rengimą šalies aukštosiose mokyklose;

16.3.4. vykdyti specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo, kompensacinės technikos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo mokslinius tyrimus;

16.3.5. geriau aprūpinti mokyklas ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas metodine literatūra, plačiau supažindinančia su specialiųjų poreikių asmenų ugdymo ir mokymo tendencijomis;

16.3.6. sudaryti sąlygas vadovams, mokslininkams, specialistams dalyvauti veikloje Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros sudaromų darbo grupių, rengiančių Europos Sąjungos valstybių švietimo ministerijoms rekomendacijas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo klausimais, dalyvauti vykdant šios agentūros veiklos programos priemones.

17. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos priede.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

18. Numatomi tokie šios Programos įgyvendinimo rezultatai:

18.1. 10 mokyklų bus pritaikytos specialiųjų poreikių mokiniams (turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, neįgaliesiems);

18.2. bus įsteigta 500 mokytojų padėjėjų etatų bendrojo lavinimo ir 40 – profesinėse mokyklose; 240 pagalbos mokiniui specialistų (įvairios specializacijos specialiųjų pedagogų, logopedų, taikomosios kūno kultūros specialistų ir kitų specialistų) etatų – ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo profesinėse mokyklose; 50 gestų kalbos vertėjų etatų – bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose;

18.3. savivaldybėse bus įsteigta 50 pedagoginių psichologinių tarnybų;

18.4. pagerės specialiųjų poreikių mokinių (neįgaliųjų) vežiojimas apskrityse – nupirkta ir paskirstyta 30 autobusų;

18.5. 10,3 procento daugiau vaikų bus suteikta specialioji pedagoginė, psichologinė pagalba, 16,2 procento sumažės palikusiųjų mokyklą;

18.6. bus parengtos 5 programos, finansuota ir surengta 120 mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo seminarų, parengta 3000 asmenų, sukurta palankesnė aplinka bendrojo lavinimo, profesinėse ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose, ugdančiose specialiųjų poreikių asmenis, įgyvendinamos inkliuzinio ugdymo nuostatos;

18.7. bus parengti 45 pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai ir 820 mokyklų mokytojų, 65 specialieji pedagogai, 50 socialinių darbuotojų dirbti su linkusiais palikti mokyklą mokiniais;

18.8. bus patikslintos aukštųjų mokyklų, rengiančių mokytojus, specialiuosius pedagogus, psichologus, socialinius pedagogus, studijų programos.

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

19. Šią Programą įgyvendina ir kontroliuoja valstybės institucijos pagal kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatyme, kituose teisės aktuose.

______________

Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo

programos

priedas

SPECIALIOJO UGDYMO PASLAUGŲ TEIKIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai	Lėšų šaltinis	Lėšų poreikis (tūkst. litų)					Laukiamas rezultatas
Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai	Lėšų šaltinis	iš viso	2005 metais	2006 metais	2007 metais	2008 metais	Laukiamas rezultatas
1. Pagal nustatytąjį poreikį pritaikyti mokyklų aplinką specialiųjų poreikių asmenims (neįgaliesiems)	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – Valstybės biudžetas) lėšos	turtui įsigyti – 20000			10000	10000	bus nustatytas institucijų (ir jų formų), teikiančių specialųjį ugdymą, poreikis, parengtas šio poreikio tenkinimo plėtros planas, pritaikyta 10 mokyklų aplinka, įsteigta mokyklų (klasių) emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems mokiniams
2. Modernizuoti specialiąsias mokyklas	2006 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės	Valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos						bus parengtas projektas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti, remiantis apskričių regioninės plėtros planais, gautas finansavimas ir modernizuotos specialiosios mokyklos
3. Suremontuoti pedagoginių psichologinių tarnybų patalpas, sustiprinti materialinę ir metodinę bazę	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	Valstybės biudžeto lėšos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	18500					bus įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ ir „Palikusių mokyklą mokinių grąžinimas“ (BPD 1.5 ir 2.4 priemonės), renovuotos 46 pedagoginių psichologinių tarnybų patalpos, 46 tarnybos aprūpintos vertinimo metodikomis, kompiuterių įranga, parengti 45 psichologai, 820 mokytojų, 65 specialieji pedagogai, 50 socialinių darbuotojų dirbti su vaikais, linkusiais palikti bendrojo lavinimo sistemą, 10,3 procento daugiau vaikų laiku bus suteikta pagalba, 16,2 procento sumažės palikusiųjų mokyklą
4. Įgyvendinti Specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo ugdymui skirta kompensacine technika tvarkos nuostatas	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos invalidų reikalų taryba	Valstybės biudžeto lėšos	turtui įsigyti – 3000	750	750	750	750	specialiųjų poreikių asmenys mokyklose bus aprūpinami ugdymui skirta kompensacine technika pagal poreikį, laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos tvarkos
5. Įgyvendinti aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis modelį	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	išlaidoms – 1288	72 100	72 300	72 300	72 300	švietimo ir mokslo ministras patvirtins aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis modelį; Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre bus įsteigtas padalinys, koordinuojantis specialiųjų mokymo priemonių ir metodinės medžiagos paklausos stebėseną ir rengimą; bus sukurta arba pritaikyta Lietuvai ir išleista 30 specialiųjų mokymo priemonių
6. Steigti mokytojų padėjėjų etatus ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės	Valstybės biudžeto lėšos (Mokinio krepšelio lėšos)	išlaidoms – 5400	1350	1350	1350	1350	bus įsteigta 500 mokytojų padėjėjų etatų ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir 40 etatų – profesinėse mokyklose, 3–21 metų specialiųjų poreikių asmenys gaus geros kokybės atitinkančias jų poreikius ugdymo paslaugas
7. Steigti pagalbos mokiniui specialistų (įvairių specializacijų specialiųjų pedagogų, logopedų, taikomosios kūno kultūros specialistų ir kitų) etatus ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės	Valstybės biudžeto lėšos (Mokinio krepšelio lėšos)	išlaidoms – 2500	700	600	600	600	bus įsteigta 240 specialistų etatų, laiku teikiama specialistų pagalba specialiųjų poreikių vaikams
8. Steigti gestų kalbos vertėjų etatus bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos invalidų reikalų taryba, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės	Valstybės biudžetas	išlaidoms – 1500	300	400	400	400	bus įsteigta 50 gestų kalbos vertėjų etatų bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose
9. Parengti ir įgyvendinti Specialiųjų poreikių mokinių vežiojimo 2005–2008 metų programą „Geltonasis autobusas“	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžetas	turtui įsigyti – 3000	1000	1000	1000		specialiosioms mokykloms bus nupirkta 30 autobusų po 100 tūkst. litų
10. Įvesti vientisą privalomų kreditų (specialiosios pedagogikos ir psichologijos dalykų) sistemą šalies aukštosiose mokyklose, rengiančiose mokytojus	2006 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	Valstybės biudžetas						bus rengiami mokytojai, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, būtinų ugdyti specialiųjų poreikių asmenims visose švietimo sistemos grandyse, pagal visas programas
11. Finansuoti mokytojų švietimo centrų parengtas mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo programas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo, kompensacinės technikos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo klausimais	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	Valstybės biudžetas	išlaidoms – 90	21	23	23	23	bus parengtos 5 programos, finansuota ir surengta 120 pedagogų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo seminarų, apmokyta 3000 asmenų
12. Įvesti bendrą privalomų specialiosios pedagogikos, specialiosios psichologijos ir socialinės pedagogikos dalykų kreditų skaičių studijų programose	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	Valstybės biudžeto lėšos						bus patobulintas specialiųjų pedagogų, psichologų ir socialinių pedagogų rengimas aukštosiose mokyklose, pakeistos ir papildytos aukštųjų mokyklų studijų programos
13. Finansuoti specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo, kompensacinės technikos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo mokslinius tyrimus	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	išlaidoms – 80	20	20	20	20	bus parengtos praktinės rekomendacijos, kaip organizuoti specialiųjų poreikių asmenų ugdymą, naudoti kompensacinę techniką ir specialiąsias mokymo priemones
14. Leisti lietuvių autorių parengtą metodinę literatūrą, versti iš užsienio kalbų, pritaikyti ir leisti metodinės literatūros ir kitus leidinius	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	Valstybės biudžetas	išlaidoms – 400	100	100	100	100	pagerės mokyklų aprūpinimas naujausia metodine literatūra specialiosios pedagogikos, psichologijos, inkliuzinio ugdymo klausimais, leidiniai, skirti specialiojo ugdymo tematikai, bus verčiami į lietuvių kalbą
15. Sudaryti sąlygas vadovams, mokslininkams, specialistams dalyvauti veikloje Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros sudaromų darbo grupių, rengiančių Europos Sąjungos valstybių švietimo ministerijoms rekomendacijas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo klausimais	2005–2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	Valstybės biudžetas	išlaidoms – 720	180	180	180	180	Švietimo ir mokslo ministerija taps tikrąja Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros nare (moka metinį 28500 eurų nario mokestį, vykdo agentūros finansuojamas veiklos programos priemones)

Iš viso – 56478

Iš Valstybės biudžeto – 35478

______________