LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL METELIŲ REGIONINIO PARKO DUSIOS REKREACINĖS ZONOS TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 11 d. Nr. D1-246
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu ir 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484, Nr. 113-5041) 1.27 punktu,
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti Metelių regioninio parko Dusios rekreacinės zonos tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre;
2.2. Metelių regioninio parko direkcijai:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-246
METELIŲ REGIONINIO PARKO DUSIOS REKREACINĖS ZONOS TVARKYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Metelių regioninio parko Dusios rekreacinės zonos tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimą ir apsaugą reguliuojančias kraštovaizdžio tvarkymo zonas, gamtos paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones.
2. Dusios rekreacinei zonai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) įstatymais, Metelių regioninio parko nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227), bei Metelių regioninio parko apsaugos reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2002, Nr. 86-3719), Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), bei kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai.
3. Šiuose aiškinamojo rašto teiginiuose vartojamos sąvokos atitinka 2 punkte išvardytuose teisės aktuose bei statybos techniniame reglamente STR 1.01:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611) pateiktus sąvokų išaiškinimus.
4. Dusios rekreacinės zonos tvarkymo plano tikslai yra:
4.2. sudaryti palankesnes sąlygas projektuoti bei įrengti visuomenės poreikiams (poilsiautojams aptarnauti) skirtą infrastruktūrą;
4.3. sudaryti prielaidas žemės sklypų konsolidacijai, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias žemėvaldas, sukurti reikiamą infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus rekreacinės plėtros uždavinius žemės savininkų veiklai;
5. Rekreacinės infrastruktūros plėtra neturi formuoti ištisinės užstatytos juostos prie Dusios ežero, o sukurti mozaikišką pakrantės panaudojimo struktūrą, kurioje kaitaliotųsi subnatūralios neurbanizuotos pakrantės ruožai su labiau pertvarkomomis, galimomis užstatyti atkarpomis.
II. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOS
7. Metelių regioninio parko Dusios rekreacinio prioriteto zonoje pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Metelių regioninio parko Dusios rekreacinės zonos rekreacinės zonos tvarkymo plano brėžinys M 1:5000):
7.1. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių miškų grupėje:
7.1.1. ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona (Mre). Svarbiausia šių miškų funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir sąlygų poilsiavimui sudarymas. Šioje tvarkymo zonoje draudžiama statyti pastatus, įskaitant ir poilsiui skirtus, kuriama tik minimali rekreacinė infrastruktūra;
7.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsauginių miškų grupėje nustatoma specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (Mas);
7.3. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje:
7.3.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona (NRn). Šiai zonai priskirtos 6 teritorijos (Rinkotų, Sutrės, Metelių, Bijotų, Graužų, „Lelijos“), kuriose šiame plane numatytose vietose galima įrengti stovyklavietes, sudarant galimybę lankytojams apsistoti tik palapinėse;
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI DUSIOS REKREACINĖS ZONOS REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS FORMAVIMUI IR KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMUI
8. Miškai tvarkomi, juose įrengiant būtiną minimalią rekreacinę infrastruktūrą bei vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus.
9. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo užtikrinti visuomenei laisvą priėjimą prie vandens telkinio servitutiniais keliais ir pakrantės apsaugos juosta.
10. Pavėsinės ir stoginės statomos iš medžio, stogų danga – skiedros, lentelės arba nendrės. Pavėsinių įrengimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), ir kiti teisės aktai.
11. Visose zonose privalo būti stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat lankytojams skirta informacija ir infrastruktūra. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, gręžtinius šulinius galima įrengti tik urbanizuojamos rekreacinės aplinkos reglamento zonose.
12. Esami bendro naudojimo keliai pritaikomi autoturizmui. Numatomi bendro naudojimo keliai pažymėti tvarkymo plane. Vidaus keliai, esantys 25 m atstumu nuo vandens telkinio kranto, performuojami į pėsčiųjų takus, jei jie neveda į rekreacinės infrastruktūros objektus ar kitus lankomus objektus, esančius pakrantės apsaugos juostoje, numatytus detaliuosiuose planuose.
13. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
14. Projektuojant automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m² ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
15. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti Metelių regioninio parko apsaugos reglamente nustatytus reikalavimus.
16. Masinėms šventėms, kitiems renginiams organizuoti poilsio parkuose bei kitose vietose, numatytose detaliuosiuose planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės), vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.
17. Prieplaukas galima įrengti tik urbanizuojamos rekreacinės aplinkos reglamento zonose bei viename visuomenės poreikiams skirtame sklype (Graužų subnatūralios rekreacinės aplinkos reglamento zonoje), priskirtame rekreaciniu požiūriu vertingoms teritorijoms. Prieplauka su molu gali būti tik viena ir tik Centrinėje urbanizuojamoje zonoje kaip pagrindinė centrinė dominantė. Kitose vietose prieplaukos numatytos be molų.
18. Rekonstruojant esamus gyvenamosios ir kitos paskirties pastatus, juos tikslinga pritaikyti kaimo turizmo ar kitoms rekreacinėms paslaugoms teikti.
19. Miškuose, kuriuose bus formuojami miško ir poilsio parkai, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių–higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės:
19.1. rekreacinė aplinka formuojama atliekant specialius kraštovaizdžio formavimo (erdvių, sudėties formavimo ir dekoratyvinius) ir kitų rūšių (ugdymo, rekonstrukcinius) kirtimus bei želdinimo darbus;
19.2. medynai formuojami siekiant išlaikyti optimalų uždarų, pusiau uždarų ir atvirų erdvių santykį. Galima kirsti tuos medžius ir krūmus, kurie neatitinka tikslinės medynų sudėties;
19.3. ugdymo kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669 (Žin., 2004, Nr. 25-778), bei šiame punkte nustatytais reikalavimais. Ugdymo kirtimais būtina pagerinti miško estetines, rekreacines ir higienines savybes bei suformuoti atsparius įvairiems neigiamiems veiksniams medynus. Šiuose miškuose medžiai kirtimui turi būti atrenkami, atsižvelgiant į jų dekoratyvines ir higienines savybes, o jų ūkinės reikšmės nežiūrima. Estetinės ir higieninės savybės gerinamos auginant raiškius medžius ir krūmus, formuojant įvairaus dydžio biogrupes, besikaitaliojančias su didesnėmis ar mažesnėmis aikštėmis. Plačioms medžių lajoms su dideliu lapijos paviršiumi ir geriausiomis estetinėmis ir higieninėmis savybėmis išsaugoti, ugdymo kirtimai turi būti intensyvūs, medžiai nuo pat jaunumės turi gauti daug šviesos. Ugdant medynus, reikia siekti sudaryti grynas ar mišrias grupes iš įvairaus amžiaus grupių. Specialiai paliekamos prošvaistės, retmės ir aikštelės, iš kurių būtų matoma įdomi perspektyva, atidengiami įdomesni objektai. Taip pat paliekami atskiri tankūs ploteliai su vešliu traku ir drevėtais medžiais paukščių lizdams. Pageidautina sukurti kontrastus iš medžių ir krūmų rūšių.
20. Miškuose, kur ugdymo kirtimų rūšys bei rekonstrukciniai kirtimai netaikomi, sanitarinei miškų būklei pagerinti vykdomi sanitariniai kirtimai. Jais iškertami ligoti ir kenkėjų bei grybinių ligų užpulti, nulaužti, bedžiūstantys ir išdžiūvę medžiai. Kirtimuose draudžiama prakirsti valksmas, medienos ištraukimui panaudojami vidaus keliai ir takai. Mediena traukiama mažagabaritine technika bei arkliais. Laikomasi Miško sanitarinių apsaugos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141 (Žin., 2004, Nr. 55-1917).
21. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, taikomos šios priemonės:
21.1. nekertami seni, artėjantys prie gamtinės brandos pavieniai ąžuolai, uosiai, pušys ir kiti geros būklės medžiai, jei jų 1-ame hektare yra ne daugiau kaip 5 ir jie pasiskirstę tolygiai arba susigrupavę 1–2 grupėse;
IV. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS FORMAVIMAS REKREACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOSE
22. Pagal tvarkymo pobūdį urbanizuotos (galimos urbanizuoti) rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos skirstomos į šias pozones (juostas):
22.2. žaidimų – nuo 25 m iki 100 m nuo vandens telkinio kranto linijos (Straigiškės urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ši pozonė nustatoma nuo 25 m iki 50 m nuo vandens telkinio kranto linijos);
23. Rekreacinės pakrantės (paplūdimio) pozonėje leidžiama statyti tik paplūdimių įrangą, prieplaukas, kitus rekreacinius įrenginius: informacinius stendus, nesudėtingos formos (be sienų) pavėsines, kt. Paplūdimių įrengimo higienos reikalavimus reglamentuoja higienos norma HN 92-1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 58-1907).
24. Žaidimų pozonėje galima įrengti įvairios paskirties sporto aikšteles: tinklinio, krepšinio, futbolo, badmintono ir kt., vaikų žaidimų aikšteles.
25. Apgyvendinimo pozonėje:
25.1. galima statyti dvejopos paskirties rekreacinės infrastruktūros kompleksus:
25.1.1. kompleksus (u1), kuriuose teikiamos tik specialaus apgyvendinimo paslaugos. Tai rekreaciniai pastatai: turizmo centrai, poilsio namai, vasarnamiai, jaunimo nakvynės namai, kempingai, taip pat gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga apgyvendinant nameliuose;
25.2. u2 tipo rekreacinės infrastruktūros kompleksus galima statyti tik Metelių ir Centrinėje urbanizuojamose (galimose urbanizuoti) rekreacinės aplinkos reglamento zonų apgyvendinimo paslaugų pozonėse, o u1 tipo – visose kitose urbanizuojamų zonų apgyvendinimo paslaugų pozonėse;
25.3. kiekvienos iš šešių urbanizuojamos rekreacinės aplinkos reglamento zonų apgyvendinimo paslaugų pozonės užstatymo procentas turi būti ne didesnis kaip 50% – Centrinėje, Metelių zonose, 30% – Straigiškės, „Lelijos“, „Vitrūnos“ zonose, 25% – Rinkotų;
25.4. statomo rekreacinio pastatų komplekso pagrindinio ir pagalbinio plotų suma (bendrasis plotas), apskaičiuojama vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507), gali būti iki 900 m², išskyrus vandens turizmo centrą ir jachtklubo kompleksą. Statomi pastatai turi būti ne aukštesni nei 8 m nuo nulinės altitudės iki stogo kraigo. Pastatams naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos.
26. Žemės sklypuose, esančiuose Centrinėje urbanizuojamos zonos apgyvendinimo paslaugų pozonėje galima statyti ne daugiau kaip 6 rekreacinių pastatų kompleksus, Metelių zonoje – ne daugiau kaip 3 rekreacinius pastatus ar kompleksus, Rinkotų, „Vitrūnos“ zonose – ne daugiau kaip 1, „Lelijos“, Straigiškės zonose – ne daugiau kaip 2. Visose urbanizuojamos zonos apgyvendinimo paslaugų pozonėse: Centrinėje, Metelių, Rinkotų, „Vitrūnos“, „Lelijos“, Straigiškės, galima turistinės stovyklos paslauga apgyvendinant nameliuose. Visais atvejais vieno statomo rekreacinių pastatų komplekso bendrasis plotas negali viršyti 900 m².
27. Negalima statyti kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių – neįprastų formų pastatų, bokštinių įrenginių, išskyrus nesudėtingus ar laikinus statinius. Pastatams, inžineriniams įrenginiams naudojamos natūralios spalvos, tradicinių mastelių architektūrinės detalės. Visais atvejais arčiau vandens telkinio esantys statiniai turi būti mažesnio tūrio negu labiau nutolę, kad neužstotų tolesnių perspektyvų. Visose išskirtose kraštovaizdžio tvarkymo zonose, įskaitant ir apgyvendinimo paslaugų pozonę, turi būti išsaugoti natūralios gamtos ploteliai, intarpai.
28. Jei žemės sklypas patenka į urbanizuojamos rekreacinės aplinkos reglamento zonos apgyvendinimo paslaugų teikimo pozonę, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama į kitos paskirties žemę. Poilsiavietėms ir stovyklavietėms miške tikslinės žemės naudojimo paskirties keisti nereikia, nebūtina rengti detaliųjų planų.
29. Rekreacinių pastatų ir rekreacinių įrenginių statyba galima tik specialiajame plane nustatytose teritorijose, detaliuosiuose planuose (nesudėtingų statinių atveju – supaprastintos sudėties projektuose) numatytose vietose.
30. Visi statiniai projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros reikalavimus, siekiant:
30.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių bei kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
30.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
31. Vandens turizmo paslaugoms teikti buvusių žemės ūkio pastatų teritorijoje rekonstruojant pastatus būtinas naudojimo paskirties keitimas įkuriant vandens turizmo centrą.
32. Dusios pakrantėje Centrinėje urbanizuojamoje zonoje pagrindine šios zonos urbanistine dominante numatomas jachtklubas – pastatų ir įrenginių kompleksas bei prieplauka su molu.
33. Automobilių stovėjimo aikštelės gali būti įrengiamos už paplūdimio ir sportinės – žaidimų zonos, prie rekreacinių pastatų.
34. Tiltelius galima įrengti tik prie prieplaukų abiejose urbanizuojamos rekreacinės aplinkos reglamento zonose. Jie turi būti skirti bendram naudojimui.
35. Geresniam rekreacijos plėtojimui urbanizuojamose zonose rekomenduojama žemės sklypų konsolidacija bendrai veiklai, urbanizuojamoms zonoms, ypač esant siauriems ir mažo ploto žemės sklypams, tikslinga kompleksiškai rengti vieną detalųjį planą.
36. Pagal tvarkymo pobūdį subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos skirstomos į šias pozones:
39. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos reglamento zonose:
39.1. galima įrengti dvejopus rekreacinės infrastruktūros kompleksus:
39.1.1. kompleksus (n1), kuriuose įrengiamos tik trumpalaikio poilsio vietos – poilsiavietės, automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, prieplaukų ir paplūdimių įranga bei kita minimali rekreacinė įranga (persirengimo kabinos, tualetai, šiukšlių rinktuvai, kt.);
39.2. vykdomi darbai, didinantys vietovės rekreacinį potencialą – naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės: želdinimas, ežero pakrantės valymas, įrengiami reikalingi paplūdimio įrenginiai, rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė, kt.;
V. PIRMAEILIAI DARBAI IR PASIŪLYMAI
42. Įgyvendinant Dusios rekreacinės zonos tvarkymo plane numatytas priemones, didžiausias dėmesys skiriamas miško, poilsio parkams sukurti, žemėms Rinkotų miške sausinti, pakrantėms tvarkyti, kt.
43. Būtina puoselėti etnokultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną, kaimo turizmą, skatinti rekreacinio verslo plėtrą, patalpų regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuomą.
44. Rengiant Metelių regioninio parko tvarkymo planą, Dusios rekreacinės zonos ribas tikslinga koreguoti taip:
44.1. prailginti pietvakarinę zonos juostą iki Kryžių bažnyčios, kurios aplinkoje de facto vyksta parapijos bei jaunimo organizacijų renginiai, atitinkamai tvarkoma aplinka;
44.2. į rekreacinio prioriteto zoną įjungti Rinkotų miško pietinę dalį, sudarančią šiuo metu zonai priklausančios pakrantės juostos rekreaciniam naudojimui būtiną miško parko užnugarį;