LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

 

2006 m. kovo 7 d. Nr. D1-111

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484, Nr. 113-5041; 2005, Nr. 150-5481) 1.27 punktu,

1. Tvirtinu Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą*.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. talpinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.vstt.lt);

2.1.3. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms;

2.2. Kauno marių regioninio parko direkcijai organizuoti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

____________________

* Dokumento originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje. Adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-111

 

KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

1.1. nustatyti regioninio parko apsaugos ir tvarkymo kryptis;

1.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

1.3. sudaryti sąlygas gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti;

1.4. numatyti kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;

1.5. numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos ir kultūros paveldo objektus.

 

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

 

2. Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – gamtos ir kultūros paveldo objektų reguliuojamos apsaugos (KOc) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (M2a1) ir atkuriančio ūkininkavimo (M2a2) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (M2b1) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (M2b2) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (M3b) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (M3a) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančiojo (konservacinio) ūkininkavimo (Ž2a1) ir ekosistemas atkuriančiojo ūkininkavimo (Ž2a2) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.3.2. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto apsauginio ūkininkavimo (Ž3a) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona (G2a1) ir kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (G2a2);

2.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRa) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRb) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4.3. eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – transformuojamos aplinkos eksploatacinių sklypų (NLb) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.4.4. edukacinės paskirties paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: Lietuvos liaudies buities muziejus, Girionių parkas ir Dubravos arboretumas;

2.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (V2a1) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyvaus rekreacinio pritaikymo (V2b2) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.5.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (V3a) ir intensyvaus apsauginio ūkininkavimo (V3b) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

 

III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

 

3. Numatytos šios gamtos apsaugos kryptys:

3.1. išsaugoti kraštovaizdžio natūralumą ir vertingus gamtinius kompleksus bei objektus, biologinę įvairovę ir gamtinius išteklius;

3.2. atkurti pažeistus kraštovaizdžio gamtinius kompleksus bei objektus, didinti kraštovaizdžio biologinę įvairovę, gerinti gamtinių rekreacinių išteklių kokybę.

4. Numatytos šios pagrindinės kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės:

4.1. sutvarkyti ir parengti lankymui svarbiausius gamtinius objektus (atodangas) ir jų aplinką;

4.2. pastatyti informacinius ženklus prie lankomų gamtinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų, vaizdingiausių kraštovaizdžio vietovių;

4.3. likviduoti buvusius žemės ūkio gamybinius statinius bei kitus nenaudojamus ir apleistus pastatus ir rekultivuoti jų teritorijas, pirmiausia regioninio parko konservacinio bei rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose ir vaizdingose vietovėse;

4.4. kraštovaizdžio formavimo kirtimais formuoti apžvelgiamą erdvę (panoramas), įgyvendinti jų apžiūros galimybių priemones.

 

IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

 

5. Numatytos šios kultūros paveldo apsaugos kryptys:

5.1. išsaugoti kultūros paveldo vertybes vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą;

5.2. išlaikyti ir puoselėti gyvenviečių (kaimų) erdvinę struktūrą, tradicinę architektūrą;

5.3. organizuoti sunykusių kultūros vertybių atkūrimą bei išlikusių vertybių tvarkymą, organizuoti pažeistų kultūros paveldo objektų tiriamuosius darbus bei jų tvarkymo projektų parengimą.

6. Numatytos šios kraštovaizdžio kultūros vertybių apsaugos priemonės:

6.1. teikti pasiūlymus dėl specialaus apsaugos statuso neturinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių bei objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, įtraukimo į kultūros vertybių registrą;

6.2. vykdyti neregistruoto saugotino kultūros paveldo paiešką ir vertinimą, identifikuoti kultūros paveldo objektus, paliktinus vietose, perkeltinus į muziejus ar saugyklas, fiksuotinus tik dokumentuose ir parengti jų sąrašus, inventorizuoti tik dokumentuose fiksuotinus objektus, inventorizuoti neveikiančias kapines bei veikiančiose kapinėse esančius senuosius antkapinius paminklus bei kryžius;

6.3. eksponuoti kultūros paveldo objektus;

6.4. organizuoti Kauno marių dugne likusio medžiaginio ir dvasinio paveldo tyrimą ir viešinimą;

6.5. atkurti sudarkytus bei sunykusius vertingiausius etnokultūros paveldo objektus;

6.6. pastatyti informacinius ženklus prie lankomų memorialinių ir archeologinių vietų, architektūros paveldo ir kitų objektų;

6.7. parengti lankymui svarbiausius kultūros paveldo bei kitus objektus (piliakalnius, fortus, Kauno HE, Kruonio HAE, arboretumą, Pažaislio vienuolyną) ir jų aplinką.

 

V. REKREACIJOS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

 

7. Pagrindinės Kauno marių regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:

7.1. reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą, kuriant rekreacinę infrastruktūrą, išsaugoti ir didinti regioninio parko rekreacinius išteklius;

7.2. organizuoti ir plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas lankyti vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietoves bei kompleksus;

7.3. pritaikyti naujus objektus lankymui, sukurti ir vystyti pažintinio turizmo ir mokomojo lankymo sistemą, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas bei mokomuosius takus.

8. Numatomos šios Kauno marių regioninio parko rekreacijos plėtros priemonės:

8.1. sukurti pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmo plėtrai reikalingą infrastruktūrą;

8.2. įrengti autoturizmo trasas ir automobilių stovėjimo aikšteles;

8.3. įrengti, sutvarkyti rekreacinio funkcinio prioriteto zonas ir jas prižiūrėti;

8.4. organizuoti ir vykdyti rekreacinio poveikio gamtinei aplinkai monitoringą;

8.5. inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų (Arlaviškių, Palemono, Jakštonių (didžiojo masyvo žemės ūkio naudmenose), Grabuciškių, Rumšiškių, Petrašiūnų rekreacinių kompleksų detaliųjų planų, taip pat rekreacinės infrastruktūros projektų) rengimą;

8.6. siekiant sukurti ir palaikyti palankią intensyviam poilsiavimui aplinką, Jakštonių urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje numatoma poilsio kaime reikmėms atkurti vienkiemines sodybas, eksponuojančias buvusio vienkieminio kaimo įvaizdį vandeniu užpiltame Nemuno slėnyje, rekomenduojama žemės sklypų konsolidacija bendrai savininkų veiklai;

8.7. tvarkyti pažintiniam turizmui ir lankymui skirtas vietas: įrengti stovyklavietes ir poilsiavietes (Palemono, Arlaviškių, Jakštonių, Grabuciškių rekreaciniuose kompleksuose ir kt.); įrengti pliažus, sutvarkyti krantus ir pakrantes, pažymėti pliažus, privažiavimus ir automobilių stovėjimo aikšteles informaciniais ženklais;

8.8. įrengti apžvalgos aikšteles (regyklas) Zuikinėje, Vaišvydavos pl. ir Didžiosios g. sankryžoje prieš V fortą, Neveronyse (sutvarkyti esamą aikštelę prie automagistralės Kaunas–Vilnius), Dovainonyse (sutvarkyti esamą aikštelę), kitas svarbiausias aikšteles Palemone, Gastilionyse, Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Lašinių k., Arlaviškėse, Samyluose, Žiegždriuose, Vaišvydavoje;

8.9. sudaryti kraštovaizdžio apžvalgos galimybes Zuikinės ir Neveronių aikštelėse, Uolės ir Kertupio upelių fiordų ruožuose, Didžiojoje gatvėje ties V fortu, Vaišvydavoje ties Pakalniškių piliakalniu, pastatyti informacinius ženklus, užtvarus ir miško baldus Zuikinės, Gastilionių, Rumšiškių, Samylų, Žiegždrių apžvalgos aikštelėse (regyklose);

8.10. specialiaisiais kirtimais suformuoti poilsio ir atokvėpio aikšteles Grabuciškių ir Gastilionių miško parkuose, Raguolių (Laumėnų poilsiavietė) miške;

8.11. įrengti Pažaislio–Palemono bei Zuikinės–Girionių pėsčiųjų, dviračių trasas/takus.

9. Rekreaciniams poreikiams galima pritaikyti esamas sodybas. Kauno marių apsaugai urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose nustatyta galimo užstatymo linija (teritorijose tarp jos ir marių pastatų statyba negalima, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus), t. y. nauji pastatai gali būti statomi 10–15 m atstumu nuo susiformavusio (neardomo) marių kranto viršutinės briaunos arba 25–30 m atstumu nuo ardomo marių kranto viršutinės briaunos, visais atvejais atsižvelgiant į konkrečias gamtines sąlygas.

10. Kauno marių regioninio parko pėsčiųjų ir dviračių trasos/takai pagal lankytinų objektų gausą ir svarbą skirstomi į pagrindinius ir papildomus:

10.1. pagrindiniai takai: Pažaislis–Palemonas (šioje atkarpoje reikia informacinių ženklų, poilsio ir apžvalgos aikštelių, suolų ir kt.) ir Zuikinė–Girionys (šioje atkarpoje įrengiamas takas su kieta danga, informaciniai ženklai, poilsio ir apžvalgos aikštelės, suolai ir kt.);

10.2. papildomi takai: Rumšiškės–Kapitoniškės–Dovainonys, Girionys–Žiegždriai-Samylai, Samylai–Gervėnupis–Viršužiglis–Arlaviškės (jiems įrengti panaudojami esami takai, iškertami krūmai, užtveriantys praėjimą, statomi lieptai per šlapias vietas, įrengiami laiptai stačiais šlaitais, pastatomi informaciniai ženklai, pavėsinės, suolai ir kt.).

 

VI. GYVENVIEČIŲ PLĖTROS IR ŪKINIO NAUDOJIMO KRYPTYS

 

11. Kauno marių regioniniame parke gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus Jakštonių urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje numatoma poilsio kaime reikmėms statyti vienkiemines sodybas.

12. Kauno marių regioniniame parke numatomos šios miškų ūkio kryptys:

12.1. ūkininkaujant ir tvarkant miškus, saugomos gamtos ir kultūros vertybės, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė;

12.2. didinamas regioninio parko miškingumas, apželdant mažai derlingas, netinkamas žemės ūkiui žemes, atkuriant gamtinio karkaso elementus, skaidant želdinių grupėmis laukus. Mažiau vertingi medynai ir krūmynai šalinami ir formuojamos pievos;

12.3. ūkininkaujama pagal miškų grupėms nustatytus tikslus: užtikrinti natūralų miškų augimą (išsaugoti ir atkurti miško ekosistemas IIA grupėje, formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką IIB grupėje, formuoti produktyvius medynus galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas III grupėje);

12.4. vykdomas ekonomiškai efektyvus ir ekologiškai patikimas miškų ūkis.

13. Priklausomai nuo miškų ir želdinių paskirties prioriteto:

13.1. vykdomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, kurių tikslas – išsaugoti nuo užžėlimo atviras erdves, iškertant savaime želiančius medžius ir krūmus, atidengiant vertingus objektus, vaizdus į Kauno marias, Pažaislio architektūros ansamblį, upelių slėnius, raguvas ir kitus artimos ir tolimos perspektyvos vaizdus;

13.2. formuojami apsauginiai želdynai, atitinkamai tvarkomi miškai ir želdiniai, esantys prie gyvenviečių vandens valymo įrenginių ar šiukšlių surinkimo vietų ir nepatrauklūs rekreacijai;

13.3. Girionių parkas ir Dubravos arboretumas pritaikomi lankymui.

______________