Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO 10, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3549(2)
2012 m. gegužės 29 d. Nr. 599
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1545 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-3549(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Tarptautinės darbo organizacijos 1998 metais parengtose ir 2005 metais atnaujintose rekomendacijose dėl kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymų leidybos nurodyta:
1.1. asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) pasibaigė, turi teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėta jo įnešto pajinio įnašo nominali vertė;
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje keičiama Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (Žin., 1993, Nr. 20-488; 2002, Nr. 57-2296) (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalis, siūlomas naujas teisinis reglamentavimas yra nepagrįstas, kadangi ir galiojančio Įstatymo nuostatomis užtikrinama ne tik nuosavybės teisė į asmens įneštą pajinį įnašą (garantuojamas jo grąžinimas), bet ir iki asmens narystės pasibaigimo kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) demokratiškai priimtų sprendimų pagrindu kasmet mokamos nuo veiklos rezultatų, išreiškiamų vertiniais dydžiais, priklausančios apyvartai proporcingos išmokos ir dividendai. Todėl papildomai įteisinta Įstatymo projektu siūloma nuostata paskatintų narius išstoti iš veiksmingai veikiančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tarp jų ir iš kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), gavusių paramą iš Europos Sąjungos bei šalies biudžeto lėšų, ir taip būtų pakenkta kooperatiniam judėjimui, o kartu ir ekonominės ir socialinės raidos plėtrai šalyje. Tai neatitiktų ilgamečių Lietuvos Respublikos Vyriausybės programinių kooperacijos plėtros skatinimo nuostatų, trikdytų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) mokumą ir pažeistų narystę kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) vėliau nutrauksiančių asmenų teises.
3. Įstatymo projekte siūlomais pakeitimais nukrypstama nuo europinio lygmens kooperatinių bendrovių reglamentavimo praktikos. Šiuo atžvilgiu paminėtinas 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 280), pagal kurį SCE narystės netekęs asmuo (tik tuo atveju, kai šio asmens pajus nėra perleistas) turi teisę gauti visą arba dalinę kompensaciją už pajų, t. y. visą ar dalį turėto pajaus arba pasirašytojo kapitalo. Taip pat šį kooperatinių bendrovių veiklos principą (požymį) aiškina ir Europos Komisija 2004 m. vasario 23 d. pranešime dėl kooperatinių bendrovių skatinimo Europoje (KOM (2004) 18 galutinis). Jame pateikiami specifiniai kooperatinių bendrovių požymiai ir aptariamos šio tipo bendrovių plėtros valstybėse narėse skatinimo priemonės.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendime dėl sujungtų bylų Nr. C-78/08-C-80/08, Paint Graphos ir kitų pažymėjo, kad kooperatinėms bendrovėms taikomi konkretūs veikimo principai, jas aiškiai išskiriantys iš kitų ūkio subjektų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad ir Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003, ir Europos Komisija pranešime dėl kooperatinių bendrovių skatinimo Europoje pabrėžė šiuos specifinius požymius, iš esmės pasireiškiančius asmens pirmumo principu. Šį principą atspindi konkrečios nuostatos dėl narystės, atsistatydinimo ir pašalinimo sąlygų. Kooperatinių bendrovių valdymo specifika yra ta, kad bendrovės kontrolė lygiomis dalimis tenka jos nariams ir taip įtvirtinama „vieno žmogaus – vieno balso“ taisyklė. Todėl atsargos (rezervinis) kapitalas ir turtas yra valdomi bendrai, nedalomi ir turi būti naudojami bendriems narių interesams, o nariai aktyviai dalyvauja ir turi teisę į sąžiningą kooperatinės bendrovės ekonominės veiklos rezultatų paskirstymą. Likvidavimo atveju grynasis turtas ir atsargos (rezervinis) kapitalas turėtų būti perduodami kitam kooperatiniam subjektui, siekiančiam panašių bendrais interesais grindžiamų tikslų.
Įstatyme, kaip ir minėtuose Europos Sąjungos kooperatinių bendrovių veiklos principų (požymių) išaiškinimuose ir teisės aktuose, taip pat nustatyta, kad narystės kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) netekęs asmuo neturi jokių kitų teisių į kitą bendrovės turtą ar kitas kompensacijas.
4. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siekiama įtvirtinti nuostatą, leidžiančią ją taikyti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams, kurių išstojimo ar pašalinimo procedūros pradėtos po 2003 m. sausio 1 d. ir dar neužbaigtos. Toks teisinis reglamentavimas yra nepagrįstas. Paprastai teisinėje praktikoje įstatymai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai labai svarbu užtikrinant teisinės sistemos stabilumą ir pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
FINANSŲ MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI MINISTRĄ PIRMININKĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KAZYS STARKEVIČIUS