LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. ISAK-2332 „DĖL NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. birželio 25 d. Nr. V-580
Vilnius
P a k e i č i u Nacionalinę profesinio orientavimo švietimo sistemoje programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332 „Dėl Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-258, Nr. 143-5731; 2009, Nr. 42-1629), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-580 redakcija)
NACIONALINĖ PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, kurios įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas profesiniam orientavimui.
3. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos profesiniam orientavimui skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.
4. Programa parengta vadovaujantis:
4.8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);
4.9. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647);
4.10. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
6. Profesinis orientavimas tampa svarbiu veiksniu, kokybiškai keičiančiu visų švietimo grandžių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo – tarpusavio sąveiką. Profesinio orientavimo paslaugos Lietuvoje plėtojamos įgyvendinant Profesinio orientavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955). Profesinio orientavimo (ugdymo karjerai, profesinio (karjeros) informavimo ir profesinio (karjeros) konsultavimo) paslaugų svarbą pažymi visi strateginiai švietimo dokumentai.
7. Nacionaliniu lygiu Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Profesinio orientavimo strategijos tikslus, kartu su partneriais – Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centru, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centru – 2005–2008 m. ES struktūrinės paramos lėšomis įgyvendino du valstybinės svarbos projektus: „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ ir „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“. Buvo sukurti profesinio orientavimo normatyvinių dokumentų projektai, mokymo programos ir metodikos profesinio orientavimo specialistams, organizuoti specialistų mokymai, įkurta ir aprūpinta įranga 640 profesinio informavimo taškų, atnaujinta Atviros profesinio informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) ir kt.
8. Instituciniu lygiu 2005–2008 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Lietuvos švietimo institucijoms įgyvendinant projektus sukurti iškritimo iš švietimo institucijų prevenciniai mechanizmai, modernūs profesinio konsultavimo modeliai, ugdymo karjerai ir integracijos į darbo rinką stebėsenos modelis ir kt.
9. Nacionaliniai projektai ir instituciniu lygmeniu įgyvendinti projektai sudaro kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą, jų rezultatai ir veiklų tęstinumas sudaro prielaidas kurti vientisą, nuoseklią profesinio orientavimo sistemą.
10. Profesinis orientavimas turi tapti tęstiniu procesu, kuris pradedamas bendrojo ugdymo mokyklose, lygiagrečiai vykdomas švietimo pagalbos įstaigose, tęsiamas profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose, paskui persikelia į mokymosi visą gyvenimą erdvę. Šiame procese asmuo įgyja karjeros planavimo ir jos valdymo gebėjimų, padedančių jam kurti ir realizuoti savo asmenybės ypatumus atitinkančius karjeros planus, kaupti jiems įgyvendinti reikiamas žinias, įgūdžius ir nuostatas, gebėjimų lanksčiai reaguoti į visuomenės ir darbo rinkos pokyčius, sėkmingai priimti tinkamus su karjera susijusius sprendimus, įgyti mokymosi visą gyvenimą motyvaciją, sėkmingai įsitvirtinti besikeičiančioje darbo rinkoje, spręsti asmeninio ir socialinio gyvenimo klausimus.
11. Profesinis orientavimas turi remtis informacinėmis technologijomis, kurios leidžia praktiškai neribotą informacijos sklaidą ir reikalingos informacijos paiešką, teikia galimybių neribotai išplėsti ugdymo karjerai paslaugų prieinamumą ir užtikrinti švietimo institucijas baigusių asmenų karjeros stebėseną.
12. Profesinio orientavimo sistemos plėtotė turi būti nukreipta į vientiso, nuoseklaus, veiksmingo profesinio orientavimo sistemos modelio diegimą, kuris efektyviai įgyvendintų Lietuvos ir ES profesinio orientavimo sritį reglamentuojančius strateginius dokumentus. Todėl labai svarbi Programos kryptis – profesinio orientavimo sistemos valdymo, infrastruktūros, turinio ir personalo tobulinimas. Turi būti parengti ir įgyvendinti kokybės vadybos principai, racionalizuotas paslaugų teikėjų tinklas, išplėtotos naujos karjeros paslaugos. Turi būti tobulinamas profesinio orientavimo turinys, didinamas jo atitikimas darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, stiprinamas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas. Taip pat turi būti tobulinama ir specialistų kvalifikacija, organizuojant specialistų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą ir kvalifikacijos tobulinimo vertinimo sistemą.
13. Profesinis orientavimas turi tenkinti nuolat augančius visų švietimo sistemos dalyvių ir socialinių partnerių poreikius, remtis ES struktūrinės paramos naudojimo ir kita sukaupta patirtimi, racionaliai panaudoti esamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
14. Profesinio orientavimo veiklų plėtra švietimo sistemoje atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą prieinamumo didinimas“. Profesinio orientavimo veiklų plėtra švietimo sistemoje nukreipta į paslaugas besimokantiems asmenims, švietimo sistemos specialistų rengimą profesinio orientavimo darbui, veiklai skirtų priemonių rengimą.
15. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje nurodoma, kad mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą riboja fragmentuota profesinio orientavimo sistema. O ji turėtų teikti paramą asmenims, pageidaujantiems susipažinti su mokymosi ir studijų galimybėmis ir sukurti galimybę asmenims planuoti savo profesinę karjerą. Norint padidinti šių paslaugų prieinamumą, reikia išplėsti ugdymo karjerai, profesinio (karjeros) informavimo ir profesinio (karjeros) konsultavimo paslaugas teikiančių įstaigų, jų padalinių ir informacinių terminalų tinklą, didinti paslaugų įvairovę ir kokybę, rengti kvalifikuotus profesinio orientavimo (karjeros) specialistus ir tobulinti karjeros paslaugų teikėjų kvalifikaciją. Šiuo metu Profesinio orientavimo struktūrose daugiausia dirba gana bendro psichologinio pasirengimo psichologai, savarankiškai įgiję specifinių profesinio orientavimo darbo gebėjimų. Švietimo specialistų rengimo programose būtina suteikti mokytojams kompetencijos karjeros ir mokymosi visą gyvenimą planavimo klausimais.
16. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje naudojant Europos socialinio fondo (toliau – ESF) lėšas, numatoma profesinio orientavimo paslaugų plėtrą nukreipti skirtingoms institucijų grupėms ir tipams (pavyzdžiui, mokinių ugdymui karjerai pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose ir kt.), karjeros specialistų mokymui, paslaugų medžiagos ir įrankių plėtrai, tolesniam profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros tobulinimui.
17. Profesinio orientavimo sistemos plėtros Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonės papildomos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonėmis.
18. Profesinio orientavimo infrastruktūros plėtra švietimo sistemoje atitinka Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Švietimo paslaugų prieinamumo didinimas“. Šiame uždavinyje nurodoma, kad skatinant mokymąsi visą gyvenimą būtina didinti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Situacijos analizėje konstatuojama, kad ypač mažai mokosi vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas, žemesnio lygio išsilavinimą turintys, kaimiškosiose vietovėse gyvenantys asmenys, o tinkamai veikianti profesinio orientavimo sistema galėtų šią situaciją iš esmės pagerinti. Šiuo metu profesinio orientavimo sistema dar tik kuriama, nors tam tikras profesinio orientavimo paslaugas teikia įvairios švietimo institucijos: bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ir aukštosios mokyklos, tačiau paslaugos teikiamos labiau atskirų institucijų iniciatyva, trūksta sisteminio, kompleksinio ir koordinuoto požiūrio, apimančio visus mokymo lygius, visas tikslines grupes, skirtingo institucinio statuso įstaigas.
19. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje naudojant Europos regioninės plėtros fondo lėšas, numatoma plėtoti ir modernizuoti profesinio orientavimo infrastruktūrą: renovuoti profesinio orientavimo paslaugas teikiančių įstaigų patalpas, remti reikalingos įrangos įsigijimą. Parama bus teikiama iniciatyvoms, kurios prisidės kuriant tinkamai funkcionuojančią profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
20. Pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymas, infrastruktūros, turinio ir personalo tobulinimas – nustatytos pagrindinės profesinio orientavimo sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
20.1. Profesinio orientavimo stiprybės:
20.1.1. Profesinio orientavimo valdymo stiprybės:
20.1.1.1. patvirtinta Profesinio orientavimo strategija sudaro pagrindą profesinio orientavimo sistemos plėtotei Lietuvoje;
20.1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros stiprybė – 700 profesinio informavimo taškų tinklas, sukurtas bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir kitose įstaigose bei karjeros centrai aukštosiose mokyklose sudaro pagrindą profesinio orientavimo infrastruktūros plėtrai.
20.1.3. Profesinio orientavimo turinio stiprybės:
20.1.3.1. nacionaliniai ir instituciniu lygmeniu įgyvendinti 2004–2006 m. ESF programavimo etapo projektai, skirti profesinio orientavimo sričiai, sudaro kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą (sukurti profesinį orientavimą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų projektai, modeliai, svarbiausios mokymo programos ir metodikos, atlikti tyrimai ir kt.);
20.1.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo stiprybė – įgyvendinant nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu 2004–2006 m. ESF programavimo etapo projektus buvo tobulinamos mokytojų, profesijos mokytojų, mokyklų psichologų, socialinių pedagogų, dėstytojų, profesinio informavimo konsultantų, karjeros konsultantų kompetencijos profesinio orientavimo srityje.
20.2. Profesinio orientavimo silpnybės:
20.2.1. Profesinio orientavimo valdymo silpnybės:
20.2.1.1. profesinio orientavimo sistemos valdymo mechanizmai, apibrėžti Profesinio orientavimo strategijoje, nėra pakankami, jie turi būti tobulinami, atsižvelgiant į tai, kad esamai profesinio orientavimo sistemai trūksta teisinio reglamentavimo, vieningumo ir nuoseklumo, kuriama sistema dar neapima visų švietimo institucijų lygmenų ir viso teiktinų paslaugų spektro;
20.2.1.2. nepakankamas dėmesys yra skiriamas profesinio orientavimo veiklų, vykdomų skirtingais švietimo institucijų lygmenimis (bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose), suderinamumui ir perimamumui užtikrinti, taip pat paslaugų teikimui švietimo pagalbos įstaigose (t. y. už mokyklų ribų), paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmams formuoti.
20.2.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros silpnybės:
20.2.2.1. kuriamas profesinio orientavimo paslaugas teikiančių struktūrų tinklas nėra pakankamas, nes apima tik mažą dalį visų švietimo institucijų, visai neapima švietimo pagalbos įstaigų;
20.2.2.2. profesinio orientavimo veiklas vykdančios švietimo institucijos yra orientuotos labiau į profesinio informavimo, mažiau į ugdymą karjerai, stokojama techninės ir materialinės bazės;
20.2.3. Profesinio orientavimo silpnybės turinio srityje:
20.2.3.1. nepaisant sukurtų normatyvinių dokumentų, programų, metodikų ir kitų profesinio orientavimo priemonių, šalies švietimo sistema dar nėra pasirengusi veiksmingai teikti profesinio orientavimo paslaugas: trūksta specialių priemonių, orientuotų į ugdymą karjerai, profesinį (karjeros) konsultavimą, karjeros stebėsenos organizavimą;
20.2.3.2. planuojant ir formuojant profesinio orientavimo paslaugų turinį nepakankamai įtraukiamos savivaldybės, socialiniai partneriai ir kitos suinteresuotos grupės;
20.2.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo silpnybė – esami švietimo sistemos žmogiškieji ištekliai (profesinio orientavimo paslaugų teikėjai) dėl jų rengimo (kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo mechanizmų) ir darbo reglamentavimo mechanizmų trūkumo, mažo skaičiaus yra nepakankamai pasirengę teikti profesinio orientavimo paslaugas.
20.3. Profesinio orientavimo galimybės:
20.3.1. Profesinio orientavimo valdymo galimybė – tęsiant profesinio orientavimo valdymo mechanizmo diegimą ir plėtotę, sudaroma galimybė tobulinti profesinio orientavimo sistemą bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų bei aukštųjų mokyklų lygmenimis.
20.3.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros galimybė – valdymo instrumentų plėtrai panaudotina informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų) ir švietimo pagalbos įstaigų infrastruktūros plėtotė, įstaigų modernizavimas diegiant inovacijas ir pritaikant jas profesinio orientavimo veikloms vykdyti.
20.3.3. Profesinio informavimo turinio galimybės:
20.3.3.1. profesiniam orientavimui (ugdymui karjerai, profesiniam (karjeros) informavimui ir profesiniam (karjeros) konsultavimui) sukurtos priemonės (suderinti modeliai, mokymo programos ir kita medžiaga) sudaro besimokantiems asmenims geresnes sąlygas ir galimybes įgyti tinkamas karjeros kompetencijas, profesinio orientavimo (karjeros) specialistams sudaro sąlygas teikti kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas;
20.3.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo galimybė – kryptingas profesinio orientavimo (karjeros) specialistų rengimas, investicijos į profesinio orientavimo struktūrose teikiamų paslaugų palaikymą palengvina švietimo personalui darbo sąlygas, sudaro galimybes nuolat tobulinti savo kompetencijas profesinio orientavimo srityje.
20.4. Profesinio orientavimo grėsmės:
20.4.1. Profesinio orientavimo valdymo grėsmė – veiksmingam ir šiuolaikiškam profesinio orientavimo sistemos valdymui įtakos turi numatomas skirtingas švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų) ir švietimo pagalbos įstaigų profesinio orientavimo veiklų reglamentavimas, nepakankamai išspręstas profesinio orientavimo sistemos finansavimo, sistemos dalyvių funkcijų pasidalijimo klausimas.
20.4.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros grėsmė – spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo institucijų ir švietimo pagalbos įstaigų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas, materialinė ir technologinė bazė būtų specialiai tam pritaikyta, nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo ir žmogiškųjų išteklių nepakankamumo.
20.4.3. Profesinio orientavimo turinio grėsmė – besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose asmenys dėl nepakankamai išugdytų asmeninių karjeros planavimo ir valdymo kompetencijų, nepakankamos profesinio orientavimo paslaugų kokybės gali patirti sunkumų, pereidami iš vienos švietimo sistemos dalies į kitą, planuodami ir įgyvendindami individualius karjeros planus, prisitaikydami darbo rinkoje.
20.4.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo grėsmė – nepakankamos investicijos į profesinio orientavimo (karjeros) specialistų rengimą, jų teikiamų paslaugų palaikymą stabdo būtinus pokyčius profesinio orientavimo sistemoje, mažėja profesinio orientavimo paslaugų pasiekiamumas ir kokybė, švietimo specialistų motyvacija.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
21. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą pereinant iš vieno švietimo lygmens į kitą, profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir karjeros specialistų rengimą, savivaldybių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtotėje.
22. Siekiant bendrojo tikslo:
22.1. Pagal Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioritetą (1.2) bus plėtojama visiems švietimo dalyviams laisvai prieinama profesinio orientavimo sistema, nuosekliai įgyvendinama bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų lygmenims suderintais profesinio orientavimo (ugdymo karjerai, profesinio (karjeros) informavimo, ir profesinio (karjeros) konsultavimo) metodais ir priemonėmis.
22.2. Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą (3.2) bus plėtojama profesinio orientavimo sistemos infrastruktūra, modernizuojama bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų materialinė bazė siekiant, kad ji atitiktų mokinių ir studentų profesinio orientavimo (ugdymo karjerai, profesinio (karjeros) informavimo, ir profesinio (karjeros) konsultavimo) poreikius, plėtojami nauji Atvira profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo (AIKOS) sistemos moduliai.
23. Programos uždaviniai, nurodant juos atitinkančias veiklų grupes ir veiksmų programas:
| Uždavinys |
Veiklų grupė |
Veiksmų programa |
| Plėtoti mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelius ir jų infrastruktūrą bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, užtikrinti profesinio orientavimo (karjeros) specialistų ir jiems skirtų priemonių rengimą |
1.1. Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
|
| Plėtoti studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelius ir jų infrastruktūrą aukštosiose mokyklose, užtikrinti karjeros specialistų ir jiems skirtų priemonių rengimą |
2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
|
| Plėtoti Atvirą informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemą (AIKOS) |
3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS NURODANT LĖŠŲ SUMAS
24. Preliminarus sutarčių pasirašymo grafikas nurodant lėšų sumas Programos įgyvendinimo laikotarpiu:
| Veiklų grupės |
Atrankos būdas |
Bendra suma (mln. Lt) |
Metai |
||||
| 2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
|||
| Planuojama sutarties vertė (mln. litų) |
|||||||
| 1.1. Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Planavimas valstybės lygiu |
43,10 |
|
43,10 |
|
|
|
| 1.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
11,76 |
|
|
|
|
11,76 |
| 2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Planavimas valstybės lygiu |
13,24 |
|
10,74 |
|
2,5 |
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
5,88 |
|
5,88 |
|
|
|
| 3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
5,76 |
|
5,76 |
|
|
|
VI. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
25. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą:
| Veiklų grupė |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Veiksmų programų (VP) lygio, nacionali-nio (NAC) lygio |
Kiekybinė rodiklių išraiška nuo veiklų grupės įgyvendinimo pradžios |
Numatoma pasiekti kiekybinė rodiklių išraiška per veiklų grupės įgyvendinimo laikotarpį |
| 1.1. Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Produkto |
AIKOS sistemoje esantys aprašai (skaičius)
|
NAC |
3700 |
8000 |
| Produkto |
Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas (skaičius) |
VP |
- |
9900 |
|
| Produkto |
Mokiniai, dalyvavę ugdymo karjerai veiklose (skaičius) |
NAC
|
-
|
174000
|
|
| Rezultato |
Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
- |
90 |
|
| Rezultato |
Mokinių, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis (proc.) |
NAC
|
-
|
30
|
|
| 1.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktū-ros bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose plėtotė |
Produkto |
Projektai (skaičius) |
VP |
- |
1 |
| Produkto
|
Bendrojo ugdymo mokyklos, kurių dalis patalpų pritaikyta ugdymo karjerai veikloms (skaičius) |
NAC
|
-
|
700
|
|
| Produkto
|
Profesinio mokymo įstaigos, kurių dalis patalpų pritaikyta ugdymo karjerai veikloms (skaičius) |
NAC
|
-
|
70
|
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėn. po projekto pabaigos) (skaičius) |
VP |
- |
191000 |
|
| 2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Produkto
|
Studentai, dalyvavę ugdymo karjerai veiklose (skaičius) |
NAC
|
2000
|
20000
|
| Produkto |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas (skaičius) |
VP |
- |
370 |
|
| Rezultato |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
- |
90 |
|
| Rezultato
|
Studentų, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis (proc.) |
NAC
|
2
|
20
|
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktū-ros aukštosio-se mokyklose plėtotė |
Produkto |
Projektai (skaičius) |
VP |
- |
1 |
| Produkto
|
Aukštosios mokyklos, kuriose įkurti karjeros centrai |
NAC
|
-
|
16
|
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėn. po projekto pabaigos) (skaičius) |
VP |
- |
10300 |
|
| 3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Produkto |
Projektai (skaičius) |
VP |
- |
2 |
| Rezultato |
Asmenys, pasinaudoję AIKOS portalu (per 6 mėn. po projekto pabaigos) (skaičius) |
NAC |
- |
150000 |
VII. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA
26. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto darbo reglamentą.
27. Programos valdymo ir priežiūros schema:
| Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
||||||||
|
|
Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas |
|
< |
|
> |
Programos valdymo komitetas |
||||
|
|
||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
/|\ |
|
|
|
|
/|\ |
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
\|/ |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
Projekto vykdytojas |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
Projektų valdymo grupės |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
/|\ |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
\|/ |
|
|
|
|
\|/ |
|
|
|
|
|
|
|
Projektų administravimo grupės |
|
| Įgyvendinančiosios institucijos |
< |
|
|
|
|
> |
||||
|
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Tiekėjai |
< |
|
|
|
|
> |
||||
|
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Centrinė perkančioji organizacija |
< |
|
|
|
|
> |
||||
|
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
/|\ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
\|/ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Projektų vykdymo grupės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VIII. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
28. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1.2 prioriteto lėšų.
31. Nacionalinę profesinio orientavimo programą sudaro penkių tarpusavyje glaudžiai susijusių projektų visuma: du projektai skirti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, trys – Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetams įgyvendinti. Vienas iš numatytų projektų apima nacionalinį profesinio orientavimo paslaugų teikimo lygmenį, keturi projektai nukreipti į profesinio orientavimo paslaugų plėtotę atskirais – bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų – lygmenimis. Taip siekiama užtikrinti visos profesinio orientavimo sistemos nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.
Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos
priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-580
redakcija)
NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS
| Nr. |
Veiklų grupė |
|||||||||||
| 1.1. |
Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
|||||||||||
| 1.1.1. |
Remiamos veiklos |
|||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||
| 1) Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelis (mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, ir mokinių, besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo programas, ugdymas karjerai). 2) Stebėsenos (paslaugų teikimo kontekstas, indėlis, procesas ir rezultatas) modelis pritaikytas stebėsenai nacionaliniu, savivaldybių, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų lygmenimis. 3) Profesinio orientavimo (karjeros) specialistų, dirbančių su mokiniais, kvalifikacijos tobulinimas: programų rengimas, mokymų organizavimas ir kt. 4) Profesinio orientavimo (karjeros) paslaugoms teikti skirtos priemonės (metodinės bazės rengimas profesinio orientavimo (karjeros) specialistams bei mokiniams). |
2010 m. II–2013 m. II |
43,10 |
||||||||||
| 5) Naujas turinys išplėstinėms AIKOS 2 funkcijoms (filmai, nuotraukos, aprašai, kt.). 6) Paslaugos ir stebėsena: profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų teikimo (ugdymas karjerai, informavimas, konsultavimas) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų rengimas ir kt.), įgyvendinimas. |
|
|
||||||||||
| 1.1.2. |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
||||||||||
| 1.1.3. |
Partneriai |
Nėra |
||||||||||
| 1.1.4. |
Tikslinės grupės |
Profesinio orientavimo (karjeros) specialistai, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vadovai, mokytojai, profesijos mokytojai, kiti mokyklose dirbantys specialistai, mokiniai |
||||||||||
| 1.1.5. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1) Programos 1.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2) Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3) Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284), Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai nustatytas funkcijas. |
||||||||||
| 1.1.6. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 1.1.7. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 1.1.8. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
||||||||||
| 1.1.9. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||||||||||
| 1.2. |
Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose plėtotė |
|||||||||||
| 1.2.1. |
Remiamos veiklos |
|||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||
| 1) Karjeros specialistų aprūpinimas naujausia šiuolaikine kompiuterine įranga profesinio orientavimo veiklų koordinavimui ir stebėsenos vykdymui. 2) Profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų teikimo bazės atnaujinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, aprūpinant karjeros specialistus šiuolaikiška kompiuterine įranga. 3) Kokybiškai naujų, lanksčių mokinių mokymo(si) sąlygų sukūrimas, užtikrinant profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų individualizavimą, aprūpinant bendrojo ugdymo mokyklas kompiuterine technika, skirta karjeros kompetencijoms ugdyti. |
2013 m. I–2016 m. II |
11,76 |
||||||||||
| 1.2.2. |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
||||||||||
| 1.2.3. |
Partneriai |
Viešieji juridiniai asmenys |
||||||||||
| 1.2.4. |
Tikslinės grupės |
Profesinio orientavimo (karjeros) specialistai, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai. |
||||||||||
| 1.2.5. |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1) Programos 1.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2) Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3) Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284), Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai nustatytas funkcijas. |
||||||||||
| 1.2.6. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 1.2.7. |
Įgyvendinančioji institucija |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
||||||||||
| 1.2.8. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
||||||||||
| 1.2.9. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||||||||||
| 2.1. |
Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo (karjeros) specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
|||||||||||
| 2.1.1. |
Remiamos veiklos |
|||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||
| 1) Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelis: rengimas ir atnaujinimas. 2) Karjeros stebėsenos (paslaugų teikimo procesų ir jų rezultatų sekimo) modelis (suderintas su bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo karjerai stebėsenos modeliu ir profesinių mokyklų mokinių karjeros stebėsenos modeliu) aukštųjų mokyklų lygmeniui. 3) Profesinio orientavimo specialistų (karjeros konsultantų), dirbančių su studentais, kvalifikacijos tobulinimas (programų rengimas, mokymų organizavimas ir kt.). 4) Profesinio orientavimo priemonės (ugdymo karjerai metodinės bazės rengimas ir atnaujinimas karjeros konsultantams ir studentams): programos ir kitos taikomosios studentų ugdymo karjerai priemonės (karjeros valdymo kompetencijų vertinimo metodikos, karjeros valdymo informacinė sistema, karjeros informaciniai šaltiniai ir kt.). 5) Paslaugos ir stebėsena (pradžia): modelių įgyvendinimas, paslaugų teikimo (konsultavimas, studentų mokymai ir kt.) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas ir kt.) aukštosiose mokyklose, karjeros paslaugų kokybės užtikrinimas. |
2009 m. III–2012 m. III |
10,74 |
||||||||||
| II etapas: 1) Paslaugos ir stebėsena (tęsinys): modelių įgyvendinimas, ugdymo karjerai paslaugų teikimo (konsultavimas, studentų mokymai ir kt.) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų rengimas ir kt.) aukštosiose mokyklose. 2) Sukurto aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelio bei profesinio orientavimo priemonių ekspertinis vertinimas, atnaujinimas, rekomendacijų tolesnei veiklai parengimas ir kt. |
2012 m. IV–2014 m. IV |
2,5 |
||||||||||
| 2.1.2. |
Pareiškėjas |
Vilniaus universitetas. Pareiškėjas atrinktas Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos veiklų grupių „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas“ ir „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“ valstybės projektų aprašymų atrankos darbo grupės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3299. |
||||||||||
| 2.1.3. |
Partneriai |
Aukštosios mokyklos, ekspertinės institucijos, asociacijos. |
||||||||||
| 2.1.4. |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų studentai ir aukštųjų mokyklų karjeros konsultantai. |
||||||||||
| 2.1.5. |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti Programos 2.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. |
||||||||||
| 2.1.6. |
Projekto prioritetiniai kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos prioritetinius kriterijus: 1) Projektą teikianti institucija turi vykdyti I, II ir III studijų pakopos programas ne mažiau kaip penkiose studijų srityse. 2) Projektą teikianti institucija turi turėti patirties sėkmingai įgyvendinant ne mažiau kaip du ES struktūrinių fondų projektus studentų karjeros srityje, kurių rezultatų tęstinumas ir panaudojimas nacionaliniu lygiu būtų užtikrinamas teikiamo projekto paraiškoje. 3) Projektą teikianti institucija turi turėti patirties sėkmingai vykdant ES struktūrinių fondų projektus, kurio pasiekimai būtų įvairių Lietuvos regionų universitetų, kolegijų ir institutų bendradarbiavimo rezultatas. 4) Projektą teikianti institucija turi savo struktūroje turėti Karjeros centrą su išplėtota informacine technologine infrastruktūra, kurio veiklos perspektyvą teigiamai įvertino tarptautiniai ekspertai. 5) Projektą teikianti institucija turi savo struktūroje turėti Skaičiavimo centrą, pasižymintį ilgamete patirtimi informacinių sistemų kūrimo, palaikymo ir modernizavimo bei duomenų bazių valdymo srityje. 6) Projektą teikianti institucija turi plačiai bendradarbiauti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apsikeitimo klausimais. |
||||||||||
| 2.1.7. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 2.1.8. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 2.1.9. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
||||||||||
| 2.1.10. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||||||||||
| 2.2. |
Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
|||||||||||
| 2.2.1. |
Remiamos veiklos |
|||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||
| 1) Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūra aukštosiose mokyklose: aukštųjų mokyklų patalpų renovacija, rekonstravimas ir pritaikymas studentų ugdymo karjerai paslaugų teikimui ir stebėsenai; karjeros centrų, karjeros bibliotekų, regioninių metodinių centrų įrengimas, aprūpinimas baldais, organizacinė ir kita įranga, kt. 2) Stebėsenos programinė įranga (atitinkanti 2.1 veiklų grupėje aprašytą turinį): įrangos įsigijimas, projektavimas ir įdiegimas. |
2009 m. IV–2012 m. IV |
5,88 |
||||||||||
| 2.2.2. |
Pareiškėjas |
Vilniaus universitetas. Pareiškėjas atrinktas Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos veiklų grupių „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas“ ir „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“ valstybės projektų aprašymų atrankos darbo grupės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3299. |
||||||||||
| 2.2.3. |
Partneriai |
Aukštosios mokyklos, ekspertinės institucijos, asociacijos. |
||||||||||
| 2.2.4. |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų studentai ir aukštųjų mokyklų karjeros konsultantai. |
||||||||||
| 2.2.5. |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti Programos 2.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. |
||||||||||
| 2.2.6. |
Projekto prioritetiniai kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos prioritetinius kriterijus: 1) Turėti patirtį, sėkmingai įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus aukštųjų mokyklų infrastruktūros plėtros srityje. 2) Turėti kompiuterių tinklą, sukurtą pagal šiuolaikines duomenų perdavimo ir valdymo technologijas ir sujungtą su Lietuvos, Europos ir pasaulio kompiuterių tinklais. |
||||||||||
| 2.2.7. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 2.2.8. |
Įgyvendinančioji institucija |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
||||||||||
| 2.2.9. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
||||||||||
| 2.2.10. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||||||||||
| 3. |
Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
|||||||||||
| 3.1. |
Remiamos veiklos |
|||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||
| I etapas 1) AIKOS 2 informacinės sistemos kūrimas, papildant ją nauju turiniu, sukurtu 1.1 veiklų grupėje, plėtojant esamas AIKOS funkcijas (interaktyvi programa mokinių profesinių interesų pažinimui, naujos priemonės konsultantams, patobulintas nuotraukų bei filmų apie profesijas tvarkymo ir pateikimo modulis, naujos statistinės lentelės; duomenų mainų tarp AIKOS 2 ir kitų informacinių sistemų modulių funkcionalumo plėtimas ir tobulinimas ir kt.). 2) AIKOS 2 reikalingų švietimo registrų ir klasifikatorių atnaujinimai. |
2009 m. IV–2012 m. III |
5,76 |
||||||||||
| 3.2. |
Pareiškėjas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
||||||||||
| 3.3. |
Partneriai |
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
||||||||||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai |
||||||||||
| 3.5. |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1) Programos 3 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2) Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3) Projektą teikianti institucija yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, atsakinga už informacinių ir komunikacinių technologijų kūrimą, diegimą ir taikymą švietimo sistemoje pagal Švietimo informacinių technologijų centro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-427 (Žin., 2010, Nr. 37-1769). |
||||||||||
| 3.6. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 3.7. |
Įgyvendinančioji institucija |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
||||||||||
| 3.8. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
||||||||||
| 3.9. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||||||||||