LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

 

1992 m. gruodžio 10 d. Nr. 1586

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 847 ir remdamasis Kultūros ir švietimo ministerijos 1992 m. rugsėjo 24 d. kolegijos nutarimu Nr. 65,

ĮSAKAU:

Patvirtinti miestų (rajonų) valdybų kultūros ir švietimo (švietimo) skyrių inspektorių atestavimo nuostatus.

 

 

MINISTRAS                                                                                                                     D. KUOLYS

______________


LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA

KOLEGIJA

NUTARIMAS

 

1992 m. rugsėjo 24 d. Nr. 65

Vilnius

 

DĖL KULTŪROS IR ŠVIETIMO (ŠVIETIMO) SKYRIŲ INSPEKTORIŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ

 

Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija

NUTARIA:

1. Pritarti kultūros ir švietimo (švietimo) skyrių inspektorių atestacijos nuostatams (priedas).

2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl leidimo vykdyti šių inspektorių atestaciją ir dėl atlyginimo nustatymo atestuotiems I ir II pakopų kvalifikacinių kategorijų inspektoriams.

3. Nuostatus teikti tvirtinti kultūros ir švietimo ministrui, gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą.

 

 

KOLEGIJOS PIRMININKAS                                                                                         D. KUOLYS

 

KOLEGIJOS SEKRETORĖ                                                                                   G. DAUGINIENĖ

______________


LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA

NUOSTATAI

 

1992 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

 

Kultūros ir švietimo (švietimo) skyrių inspektorių atestacijos

 

PRITARTA

Kultūros ir švietimo ministerijos

kolegijos 1992 09 24 nutarimu Nr. 65

 

1. Bendroji dalis

1.1. Kultūros ir švietimo (švietimo) skyrių inspektorių atestacija – tai profesinio pasirengimo šiai veiklai, praktinio darbo efektyvumo ir profesiniu požiūriu reikšmingų savybių įvertinimas.

1.2. Atestacijos tikslas: žadinti nepertraukiamą inspektorių kvalifikacinę saviugdą, materialiai ir moraliai skatinti jų kūrybišką, racionalią ir rezultatyvią veiklą, garantuoti socialinį teisingumą, parengti inspektorius pedagogų ir vadovų atestavimo ekspertais.

1.3. Atestacijos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklų inspekcijos nuostatai ir šie nuostatai. Šiuose nuostatuose neaptariami inspektorių atestavimo klausimai yra išdėstyti Ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatuose (Atestacinių komisijų sudarymo ir jų darbo tvarka, apeliacijų teikimo tvarka) bei Pedagogų atestacijos nuostatuose (pedagogų atestavimo tikslai ir principai, atestacijos turinys, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka, atestacinės ir kvalifikacinės komisijos, apeliacijų teikimo tvarka).

1.4. Inspektorius atestuoja Respublikinė ugdymo įstaigų vadovų atestacinė komisija (toliau – Atestacinė komisija), kurią sudaro Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.

1.5. Inspektoriai atestuojami kas penkeri metai.

 

2. Kvalifikacinės kategorijos

2.1. Yra dvi kultūros ir švietimo (švietimo) skyrių inspektorių kvalifikacinės kategorijos: pirmos pakopos ir antros pakopos.

2.2. Pirmos pakopos kvalifikacinei kategorijai įgyti inspektorius atestuojamas, jeigu jis turi nuo vienerių iki trejų metų šios pareigybės darbo praktiką ir (arba) penkerių metų pedagoginio darbo praktiką.

Antros pakopos kvalifikacinei kategorijai inspektorius atestuojamas, jeigu jo darbo praktika šiose pareigose treji ir daugiau metų, turint kartu penkerių metų pedagoginio darbo praktiką.

2.3. Inspektorių atestacijos metu kartu sprendžiamas klausimas ir dėl mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinės kategorijos suteikimo.

 

3. Teorinio pasirengimo ir praktinio darbo vertinimas

3.1. Atestuojant įvertinamas inspektoriaus teorinis pasirengimas ir praktinis darbas.

3.2. Inspektorių teorinį pasirengimą, remiantis teorinio pasirengimo atestacijai programa, įvertina Vyriausiosios pedagogų atestacinės komisijos patvirtintos kvalifikacinės komisijos.

3.3. Inspektorių teorinio pasirengimo atestacijai programos turinį sudaro šie ciklai*:

- Lietuvos švietimo būklė ir raida (teoriniai ir teisiniai pagrindai);

- švietimo vadybos pagrindai (kartu su teisės, ekonomikos, raštvedybos, mokyklinės higienos, inspektavimo metodikos ir etikos klausimais);

- pedagoginė psichologija;

- kuruojamų mokymo dalykų ir jų metodikų naujovės;

- pedagoginė mintis ir Lietuvos švietimo istorija;

- kalbos kultūros programa.

__________________________

* Išvardintų ciklų turinys apima ir mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinei kategorijai keliamus reikalavimus.

 

Antros pakopos kategorijai (papildomai)*:

- šiuolaikinės pasaulio švietimo plėtojimo tendencijos.

3.4. Teorinio pasirengimo programas tvirtina Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija. Su jomis iš anksto supažindinami atestuojami inspektoriai.

3.5. Atestuojamiems inspektoriams sudaroma galimybė dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

3.6. Kvalifikacinėje komisijoje inspektoriai atsiskaito seminaruose. Iš išvardintų ciklų jie turi gauti įskaitas.

3.7. Atestuojamo inspektoriaus praktinis darbas vertinamas remiantis Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklų inspekcijos nuostatuose inspektoriaus darbo turiniui keliamais reikalavimais.

3.8. Praktiniam darbui įvertinti Atestacinei komisijai pateikiami šie dokumentai: praktinio darbo charakteristika, inspektoriaus kaip mokytojo (auklėtojo) praktinio darbo įvertinimas, Kultūros ir švietimo ministerijos inspektoriaus pastabos ir pasiūlymai. Praktinio darbo charakteristika pateikiama nustatytos formos atestavimo lape, kurį pasirašo kultūros ir švietimo (švietimo) skyriaus vedėjas. Šiame lape įrašomi duomenys apie inspektoriaus praktinį darbą:

- inspektoriaus pastangos ir darbo rezultatai, įgyvendinant valstybinę švietimo politiką ir reformos uždavinius;

- ugdymo įstaigų frontalinių, dalinių ir personalinių jose dirbančių asmenų pedagoginės veiklos patikrinimų, trumpų vizitų ugdymo įstaigose rezultatyvumas; diagnostikos ir konsultavimo funkcijų realizavimas, vykdant inspektavimą;

- inspektavimo etikos normų laikymasis;

- rūpinimasis demokratine kuruojamų ugdymo įstaigų gyvensena, kolegialiais ir humaniškais vadovų, pedagogų ir moksleivių tarpusavio santykiais;

- kuruojamų ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų kūrybingumo ir novatoriškumo puoselėjimas;

- rūpinimasis kuruojamų mokymo dalykų dėstymo ir kitų darbo sričių būklės gerinimu;

- inspektoriaus autoritetas, jo asmenybei ir veiklai būdingi bruožai.

_______________________

* Nuo 1994 01 01 inspektorius, siekiantis antros pakopos kategorijos, privalės mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą.

 

3.9. Inspektoriaus kaip mokytojo (ar auklėtojo) praktinis darbas vertinamas Pedagogų atestacijos nuostatų nustatyta tvarka. Jei inspektorius nedirba mokytoju (ar auklėtoju), jo, kaip pedagogo, praktinio darbo patikrinimo būdus Ugdymo įstaigų vadovų atestacinės komisijos teikimu nustato Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.

3.10. Ministerijos inspektoriaus, kuruojančio atitinkamą rajoną, miestą, pastabos ir pasiūlymai įrašomi į atestavimo lapą.

 

4. Atestacijos išvados

Respublikinė ugdymo įstaigų vadovų atestacinė komisija, remdamasi atestuojamojo asmens teorinio pasirengimo ir jo praktinio darbo įvertinimo rezultatais, priima vieną iš šių sprendimų:

- atestuoti inspektorių antros pakopos kategorijai, patvirtinant jam ir mokytojo (auklėtojo) ar kurią nors kitą aukštesnę pedagogo kvalifikacinę kategoriją;

- atestuoti inspektorių pirmos pakopos kategorijai, patvirtinant jam ir mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinę kategoriją*;

- inspektoriaus neatestuoti, patvirtinant (ar nepatvirtinant) jam ir mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinę kategoriją.

 

LIETUVOS MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS

INSTITUTO DIREKTORIUS                                                                                          A. KIVERIS

______________

 

* Galimi atvejai, kai inspektoriui, turinčiam pirmos pakopos kategoriją, gali būti patvirtinta aukštesnė nei mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinė kategorija

______________