LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. GRUODŽIO 18 D. ĮSAKYMO NR. 659 „DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ BEI MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS BEI VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2005 m. birželio 22 d. Nr. D1-317

Vilnius

 

Pakeičiu Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus ir Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodiką, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1280; Nr. 42):

1. Nuostatų:

1.1. 5 punktą išdėstau taip:

5. Želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip per dvejus metus. Miško atkūrimas vertinamas vadovaujantis Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos (Žin., 2004, Nr. 42) VI skyriaus „Miško atkūrimo vertinimas“ reikalavimais.“;

1.2. 15 punktą išdėstau taip:

15. Miško atkūrimo būdas nustatomas prieš miško kirtimą. Kiekvienai želdavietei ir želvietei miško atkūrimo ir įveisimo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į 9 punkto reikalavimus. Valstybiniuose miškuose preliminariai tai atlieka miškotvarkos projektą rengiantis specialistas, jį gali patikslinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą rengiantis specialistas. Privačios miško valdos vidinės miškotvarkos projekte turi būti suprojektuoti visi geriausiai augavietės sąlygas atitinkantys miško atkūrimo būdai, mišrinimo schemos ir tikslinės medžių rūšys. Miško žėlimas projektuojamas vadovaujantis Nuostatų 42–51 punktų reikalavimais.“;

1.3. 37 punktą išdėstau taip:

37. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus (Žin., 2005, Nr. 5-115). Mišką draudžiama želdinti eglės ir ąžuolo sėjinukais, jei jų šaknys auginimo metu nebuvo formuotos, bei spygliuočių ir ąžuolo savaiminukais. Kitų lapuočių medžių rūšių savaiminukais želdinti mišką galima tik gavus Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos leidimą.“.

2. Metodikos:

2.1. 25 punkto trečiąjį sakinį išdėstau taip:

„Valstybinės nuosavybės miškuose turi būti įvertinti visi miško želdiniai ir žėliniai.“.

2.2. 33 punktą išdėstau taip:

33. Želdinių ir žėlinių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje, išmatavus 5 vidutinio aukščio projektuotų medžių rūšių medelių aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Sėjamųjų arba grupinių sodinių kiekvienoje apskaitos aikštelėje, trijose vidutinėse pagal aukštį grupėse išmatuojama po vieną aukščiausią medelį. Jei želdiniai arba žėliniai buvo papildyti, jų vidutinis aukštis, įskaitant papildytus, gali būti 30 % mažesnis už nurodytą 3 lentelėje. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.“;

2.3. 35 punktą išdėstau taip:

35. Vertinamų želdinių ir žėlinių kokybės klasė nustatoma jų faktinius rodiklius (įskaitant papildymą Miško želdinimo ir žėlimo projekte nenumatytomis tikslinėmis medžių rūšimis, jei jos netrukdo pagal projektą pasodintų medžių rūšių augimui) lyginant su 34 punkto ir 3 lentelės reikalavimais. Jeigu bent vienas rodiklis neatitinka šių bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9,10 arba 11 priedų reikalavimų, želdiniai arba žėliniai vertinami blogai.“.

2.4. papildau VI skyriumi „Miško atkūrimo vertinimas“ ir jį išdėstau taip:

 

VI. MIŠKO ATKŪRIMO VERTINIMAS

 

37. Miško atkūrimas 1–6 metų spygliuočių ir kietųjų lapuočių ir 1–4 metų minkštųjų lapuočių želdiniuose vertinamas želdinių faktinius rodiklius lyginant su projektuotais, vadovaujantis 5 lentele. Jei dėl valksmų ar kitų priežasčių neapželdinto ploto dalis sudaro daugiau kaip 25 %, želdiniai vertinami blogai. Jeigu želdinių kokybė įvertinama blogai, vertintojas vertinimo pažymoje turi nurodyti priemones jų kokybei pagerinti ir kitais metais želdinių kokybę įvertinti iš naujo. Žuvę želdiniai turi būti atkurti per dvejus metus.

 

5 lentelė. Miško želdinių kokybės vertinimas

Vyraujanti medžių rūšis

Augavietės

Perspektyvių tikslinių medžių rūšių medelių skaičius, tūkst. vnt./ha, 1–4 metų /5–6 metų

geri

patenkinami

blogi

žuvę

Pušis

Nae, Ua, Ub, Uc, Pan, Pbn, Pcn

>6,1/>5,5

6,1–4,0/5,5–3,8

3,9–1,8/3,7–1,8

<1,8

Pušis su beržu

>5,3/>4,9

5,3–3,5/4,9–3,3

3,4–1,6/3,2–1,6

<1,6

Pušis

kitos augavietės

>4,9/>4,6

4,9–3,2/4,6–3,1

3,1 –1,3/3,0–1,3

<1,3

Pušis su beržu arba egle

>4,2/>3,8

4,2–3,5/3,8–3,3

3,4–1,3/3,2–1,3

<1,3

Eglė (gryni ir mišrūs su kitomis rūšimis)

visos augavietės

>2,9/>2,8

2,9–2,0/2,8–2,0

1,9–0,8/1,9–0,8

<0,8

Eglė su pušimi

visos augavietės

>3,5/>3,2

3,5–2,3/3,2–2,2

2,2–1,0/2,1–1,0

<1,0

Ąžuolas (gryni ir mišrūs, išskyrus beržą)

visos augavietės

>2,8/>2,5

2,8–1,8/2,5–1,6

1,7–0,8/1,5–0,8

<0,8

Uosis, klevas, liepa (gryni ir mišrūs)

visos augavietės

>2,9/>2,8

2,9–2,0/2,8–2,0

1,9–0,9/0,9–0,9

<0,9

Juodalksnis (gryni ir mišrūs)

visos augavietės

>2,9

2,9–2,2

2,1–0,8

<0,8

Beržas (gryni ir mišrūs)

visos augavietės

>3,5

3,5–2,3

2,2–1,0

<1,0

 

38. Jei sklypas buvo paliktas atželti, miško atkūrimas vertinamas praėjus 4 metams po medyno iškirtimo, faktinius žėlinių rodiklius lyginant su projektuotais, vadovaujantis 6 lentelėje pateiktais normatyvais. Į apskaitą įtraukiami tikslinių medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai. Savaiminukų perspektyvumas (gyvybingumas) nustatomas pagal metodikos 2 ir 4 lenteles. Jei savaiminukų kiekis sudaro daugiau kaip 85 % 6 lentelėje nurodyto savaiminukų kiekio, žėliniai vertinami gerai, jei savaiminukai sudaro 51–85 % nurodyto kiekio, žėliniai vertinami patenkinamai, jei mažiau kaip 50 % – vertinami blogai. Jeigu žėlinių kokybė įvertinama blogai, vertintojas vertinimo pažymoje turi nurodyti priemones jų kokybei pagerinti ir kitais metais žėlinių kokybę įvertinti iš naujo. Jei žėliniai sudaro 25 % ir mažiau nurodyto kiekio, laikoma, kad miškas neatkurtas.

 

6 lentelė. Pakankamas perspektyvių tikslinių savaiminukų kiekis medynui atkurti III–IV grupės miškuose

Tikslinė medžių rūšis

Augavietės

Savaiminukų kiekis, tūkst. vnt./ha

aukštis

£ 0,5 m

> 0,5 m

Pušis

Na, Nae

8

6

 

Nb, Lb, Nc, Lc, Ua, Ub, Uc

6

4

 

Pa, Pan

1

0,5

 

Pb, Pbn

3

2

Eglė

Nb, Lb

5

4

 

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf, Ua, Ub, Ud, Uf, Pbn, Pcn, Pdn

4

3

Ąžuolas

Nc, Nd, Lc, Ld, Nf, Lf, Uf

4

3

Uosis

Nd, Ld, Nf, Lf, Ud, Uf, Pdn

6

4

Juodalksnis

Nf, Ld, Lf, Uc, Ud, Uf, Pc, Pd, Pcn, Pdn

6

4

Beržas

Lb

7

5

 

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf, Ua, Ub, Uc, Ud, Uf Pc, Pcn, Pd, Pdn

6

4

 

Pb, Pbn

3

2

Drebulė

Lc, Ld, Nf, Lf, Uf

6

4

Liepa

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf

4

3

Klevas

Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf

6

4

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS