LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ

 

1995 m. sausio 6 d. Nr. 2

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. pavedimą Nr. 27-13154, įsakau patvirtinti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, skyrimo ir mokėjimo nuostatus.

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS                          MINDAUGAS MIKAILA


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos

1995 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 2

 

VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATAI

 

Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706), numatytų pašalpų skyrimą ir mokėjimą.

Įstatymo numatytos pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.

 

I. VIENKARTINĖ PAŠALPA GIMUS KŪDIKIUI

 

1. Gimus kūdikiui, motinai išmokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį gyvą kūdikį.

2. Pašalpos dydis priklauso nuo vaiko gimimo dieną galiojančio MGL dydžio.

3. Nesant motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises) arba kai dėl sveikatos būklės (esant medicininei išvadai) ir kitų svarbių priežasčių motina negali prižiūrėti vaiko, pašalpa išmokama tėvui arba kitam vaiką paėmusiam auginti asmeniui.

4. Už įvaikintą vaiką pašalpa išmokama jį įvaikinusiam asmeniui.

5. Vienkartinei pašalpai gimus kūdikiui gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas;

– Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba policijos komisariato migracijos tarnybos leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinas asmens pažymėjimas, išduotas miesto (rajono) savivaldybės (toliau – asmens dokumentas);

– civilinės metrikacijos skyriaus išduota vaiko gimimo pažyma pašalpai gauti.

6. Pašalpa skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kūdikio gimimo dienos.

Jei gimęs vaikas paliekamas ligoninėje arba valstybinėje globos įstaigoje ir todėl motinai (tėvui) nebuvo išmokėta pašalpa, ji skiriama įtėviams arba globėjams per 6 mėnesius nuo įvaikinimo arba globos nustatymo dienos, bet ne vėliau, kol vaikui sueis pusantrų metų.

 

II. NĖŠTUMO PAŠALPA BESIMOKANČIOMS MOTERIMS

 

1. Moterims, besimokančioms mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo laikotarpiu neturinčioms teisės gauti motinystės pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio nėštumo pašalpa kas mėnesį.

2. Nėštumo pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, suteikus nėštumo atostogas, nepriklausomai nuo faktiško iki gimdymo praėjusių dienų skaičiaus.

3. Nėštumo pašalpai besimokančioms moterims gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas;

– asmens dokumentas;

– medicinos įstaigos išduota pažyma.

4. Pašalpa skiriama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo medicininės pažymos išdavimo datos.

5. Jeigu teisę į šią pašalpą moteris įgyja baigdama mokymo įstaigą, pašalpa skiriama ir mokama už visą medicininėje pažymoje nurodytą laikotarpį.

6. Pašalpa mokama ir tuo atveju, kai moteris yra kito vaiko priežiūros atostogose.

 

III. ŠEIMOS PAŠALPA

 

1. Šeimos pašalpa mokama 0,75 MGL dydžio kas mėnesį už kiekvieną iki trejų metų vaiką.

Šeimai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, pašalpa mokama nuo vaiko gimimo iki trejų metų.

Šeimai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpa mokama nuo vienerių iki trejų metų.

2. Pirmumo teisę gauti šeimos pašalpą turi vaiko motina.

Nesant motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises) arba kai dėl sveikatos būklės (esant medicininei išvadai) motina negali prižiūrėti vaiko, pašalpa mokama tėvui arba kitam vaiką paėmusiam auginti asmeniui.

3. Šeimos pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas;

– asmens dokumentas;

– vaiko gimimo liudijimas (nuorašas).

Šeimos, turinčios vaikų iki 1 metų, papildomai pateikia:

– pažymas iš darboviečių apie tai, kad abu tėvai (vienas iš jų) dirba ir nėra vaiko priežiūros atostogose;

– pažymas iš mokymo įstaigų, kai abu tėvai (vienas iš jų) mokosi;

– mokymo įstaigų baigimo diplomus ar atestatus, kai abu tėvai (vienas iš jų) baigė mokymo įstaigą ir nepradėjo dirbti;

– socialinio draudimo pažymėjimus arba pažymas iš miesto (rajono) valdybos socialinio draudimo skyriaus apie tai, kad jų neturi, kai tėvai (vienas iš jų) yra nedirbantys.

4. Pašalpa skiriama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip tą dieną, kurią vaikui suėjo treji metai.

5. Pašalpa išmokama už praeitą laikotarpį, už kurį ji priklausė, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos.

6. Jei pašalpa priklauso už nepilną mėnesį, tai jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias pašalpa priklausė, skaičiui.

7. Aplinkybės, kurioms esant šeimos pašalpos mokėjimas nutraukiamas:

– patalpinus vaiką į globos įstaigą;

– vaikui mirus;

– pradėjus gauti motinystės (tėvystės) pašalpą;

– suėjus vaikui trejiems metams.

 

IV. VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) PAŠALPA

 

1. Asmenims arba nevalstybinėms globos įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka paskirtiems našlaičių ar likusių be tėvų globos vaikų globėjais (rūpintojais), šių vaikų išlaikymui mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį.

Našlaičiai yra vaikai, kurių mirę abu tėvai arba mirusi vieniša motina.

Likę be tėvų globos yra vaikai, kurie liko be vienišos motinos arba abiejų tėvų globos, atėmus iš jų tėvystės teises, paėmus vaikus teismo sprendimu, neatimant motinystės (tėvystės) teisių, pripažinus tėvus nežinia kur esančiais arba neveiksniais, bei kai abu tėvai (vienintelis iš turimų tėvų) ilgai serga ir negali atlikti tėvų pareigų, yra įkalinimo vietoje arba suimti tardymo laikotarpiui. Taip pat kai yra dokumentas, liudijantis, kad vaikai neteko tik kurio nors vieno iš tėvų globos, o kitas iš tėvų (arba vienintelis iš turimų tėvų) ilgą laiką neišlaiko ir neauklėja vaikų, dėl ko vaikai savivaldybės sprendimu buvo apgyvendinti vaikų internatinėse įstaigose arba globėjų šeimose.

Savivaldybė savo sprendimu gali skirti vaiko globos pašalpą ir tuo atveju, kai yra miesto (rajono) vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendimas, kad abu tėvai nesirūpina vaikais ir ilgą laiką jų neišlaiko.

2. Pašalpa mokama asmenims arba nevalstybinėms globos įstaigoms už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką iki 16 metų arba besimokantį dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje vaiką, kai jiems nėra numatytas visiškas (dalinis) valstybės išlaikymas ir globėjai (rūpintojai) negauna išmokų už šeimyniniuose namuose auginamus vaikus, bei kai globotinis (rūpintinis) negauna našlaičio stipendijos.

3. Pašalpa mokama našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, pasibaigus jų buvimo pas globėją (rūpintoją) ar valstybinėje vaikų įstaigoje laikui, negaunantiems valstybės arba artimųjų paramos, jų mokymosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose metu ir po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jeigu jie tuo metu nedirba ir ketina toliau mokytis.

4. Vaiko globos (rūpybos) pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas;

– asmens dokumentas;

– sprendimas dėl globos (rūpybos) steigimo;

– globotinio (rūpintinio) gimimo liudijimas (nuorašas), jei turi, pasas;

– pažyma iš bendrojo lavinimo mokyklos (moksleiviams nuo 16 metų);

– pažyma iš dieninės profesinės ar aukštesniosios mokymo įstaigos, kad globotinis (rūpintinis) negauna našlaičio stipendijos (moksleiviams – iki 16 m.).

5. Jeigu globa buvo įsteigta, bet nesikreipta dėl pašalpos, pašalpa išmokama už praeitą laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos.

6. Jei pašalpa priklauso už nepilną mėnesį, tai jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias pašalpa priklausė, skaičiui.

7. Pašalpa mokama ir tuo atveju, jeigu globojamam (rūpinamam) vaikui yra paskirta našlaičio arba invalidumo pensija.

8. Aplinkybės, kurioms esant pašalpos mokėjimas nutraukiamas:

– atleidus globėją (rūpintoją) nuo pareigų vykdymo;

– apgyvendinus globotinį (rūpintinį) valstybinėje globos įstaigoje;

– suėjus globotiniui (rūpintiniui) 16 metų arba baigus bendrojo lavinimo mokyklą;

– grąžinus globotinį (rūpintinį) tėvams;

– įvaikinus globotinį (rūpintinį);

– mirus globėjui (rūpintojui);

– mirus globojamam (rūpinamam) vaikui;

– pradėjus gauti našlaičio stipendiją.

 

V. PAŠALPA TIKROSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS KARIŲ

(PRIEVOLININKŲ) VAIKAMS

 

1. Lietuvos Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams (posūniams, podukroms, įvaikiams, globotiniams) išlaikyti tėvo tarnybos laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį.

Ši pašalpa taip pat mokama kario ankstesnės (buvusios) santuokos ir nesantuokiniams vaikams, kurių tėvu jis įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas.

2. Pašalpa skiriama ir mokama nuo kario paėmimo į tikrąją krašto apsaugos tarnybą dienos.

Vaikams, gimusiems po jų tėvo paėmimo į tarnybą dienos, pašalpa skiriama ir mokama nuo vaiko gimimo dienos.

Nesantuokiniam vaikui, kurio tėvu įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas karys po jo paėmimo į tarnybą, pašalpa mokama nuo kario pripažinimo vaiko tėvu dienos.

3. Pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas;

– asmens dokumentas;

– vaiko gimimo liudijimas (nuorašas);

– pažyma iš LR apskrities rajono teritorinio gynybos štabo apie vaiko tėvo paėmimą į krašto apsaugos tikrąją tarnybą.

– savivaldybės sprendimo dėl įvaikinimo ar globos steigimo nuorašas (pateikia vaiko globėja, įmotė);

– buities tyrimo aktas, surašytas socialinio darbuotojo (kai vaiką augina ne motina).

4. Dėl šios pašalpos kario vaiko motina (įmotė, globėja, vaiką auginantis asmuo) gali kreiptis kario tarnybos laikotarpiu.

5. Pašalpa išmokama už praeitą laikotarpį, už kurį ji priklausė, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos.

6. Jei pašalpa priklauso už nepilną mėnesį, tai jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias pašalpa priklausė, skaičiui.

7. Aplinkybės, kurioms esant pašalpos mokėjimas nutraukiamas:

– pasibaigus vaiko tėvo tarnybos laikui;

– atidavus vaiką į valstybinę globos įstaigą;

– vaikui mirus;

– mirus vaiko tėvui;

– atšaukus arba pasitraukus vaiko tėvui iš tarnybos.

8. Nepateikus papildomų duomenų apie minėtas 7 punkte aplinkybes, globos ir rūpybos skyrius turi teisę nutraukti pašalpos mokėjimą praėjus metams nuo kario paėmimo į tikrąją krašto apsaugos tarnybą dienos.

 

VI. NAŠLAIČIO STIPENDIJA

 

1. Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, besimokantiems dieninėse profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, jų mokymosi laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio našlaičio stipendija per mėnesį ir paliekama teisė gauti kitas stipendijas pagal mokymosi rezultatus.

2. Našlaičio stipendijai gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas;

– tėvų (vienišos motinos) mirties liudijimai (jei turi);

– pažyma iš ankstesnės mokymo ar globos įstaigos, patvirtinanti, kad studentas (moksleivis) yra našlaitis arba likęs be tėvų globos.

3. Studentas (moksleivis) dėl stipendijos gali kreiptis per mokymosi laikotarpį.

4. Už praeitą laiką priklausiusi stipendija išmokama nuo tų pačių mokslo metų pradžios, kuriais buvo paduotas prašymas.

 

VII. PAŠALPA NAŠLAIČIAMS IR LIKUSIEMS BE TĖVŲ GLOBOS VAIKAMS

ĮSIKURTI

 

1. Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams išmokama vienkartinė 18 MGL dydžio pašalpa įsikurti, kai jie baigia bendrojo lavinimo mokyklą, internatinę mokyklą, profesinę mokyklą arba išstoja iš nurodytų mokymo įstaigų savo noru, dėl nepažangumo ir kitų priežasčių yra išbraukiami iš moksleivių sąrašų.

Vaikams, kuriems įsteigta globa (rūpyba), įsikūrimo pašalpa išmokama pasibaigus vaiko globos (rūpybos) pašalpos mokėjimui.

2. Pašalpos dydis priklauso nuo mokymo įstaigos baigimo arba vaiko globos (rūpybos) pašalpos mokėjimo nutraukimo dieną galiojančio MGL dydžio.

3. Pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:

– prašymas (nurodant, kur anksčiau gyveno ir mokėsi);

– asmens dokumentas (nepilnamečiui – gimimo liudijimas);

– pažyma iš mokymo įstaigos apie jos baigimą, išstojimą arba vaiko globos (rūpybos) pašalpos mokėjimo nutraukimą;

– pažyma iš to miesto (rajono) savivaldybės, kur vaikas anksčiau gyveno ir mokėsi, apie tai, kad jam nebuvo išmokėta įsikūrimo pašalpa.

Esant būtinumui, gali būti reikalaujama papildomų dokumentų, patvirtinančių našlaičio ar likusio be tėvų globos vaiko teisę gauti įsikūrimo pašalpą.

4. Paskirta pašalpos suma pervedama į našlaičio arba likusio be tėvų globos vaiko asmeninę sąskaitą banke.

Jei pašalpos gavėjas neturi asmeninės sąskaitos, pašalpos mokėtojas atidaro ją gavėjo pageidaujamame banke.

5. Našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai dėl pašalpos gali kreiptis į atitinkamo miesto (rajono) savivaldybę per 12 mėnesių nuo mokymo įstaigos baigimo (išstojimo) dienos ar vaiko globos (rūpybos) pašalpos mokėjimo pabaigos.

6. Įvaikintiems vaikams įsikūrimo pašalpa neskiriama.

 

VIII. PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 

1. Vienkartinę pašalpą gimus kūdikiui, šeimos pašalpą, vaiko globos (rūpybos) pašalpą, pašalpą tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams ir pašalpą našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti skiria ir moka miestų (rajonų) savivaldybės pagal pareiškėjo prisiregistravimo vietą. Neprisiregistravusiems asmenims pašalpos skiriamos ir mokamos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus pašalpą našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti, kuri mokama pagal mokymo įstaigos baigimo vietą.

Šių pašalpų mokėjimas miesto (rajono) savivaldybės sprendimu gali būti pavestas žemesnių pakopų savivaldybėms.

2. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims ir našlaičio stipendija skiriamos ir mokamos mokymo įstaigose.

3. Kreipimosi dėl pašalpų skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikalingais dokumentais.

4. Besikreipiantys pašalpų asmenys prašyme nurodo savo ir vaikų (globotinių), kuriems prašo pašalpos, pavardę, vardą, adresą, paso duomenis ir kreipimosi datą.

Prašymai pašalpoms (stipendijoms) gauti užregistruojami prašymų registracijos knygoje arba specialiame žurnale.

5. Jeigu pašalpą (stipendiją) skirti atsisakoma, nurodomos atsisakymo priežastys ir grąžinami dokumentai.

Prašytojas, kuriam atsisakoma skirti pašalpą (stipendiją) arba jis nesutinka su nustatytos pašalpos dydžiu, gali kreiptis į miesto (rajono) savivaldybę arba į mokymo įstaigos administraciją.

6. Jei gavėjas neatsiėmė paskirtos pašalpos be pateisinamos priežasties 3 mėnesių laikotarpiu, pašalpos mokėjimas nutraukiamas.

Pašalpa iš naujo paskiriama bendra nuostatuose nustatyta tvarka. Tokiu atveju pašalpa už praeitą laikotarpį išmokama ne daugiau kaip už šešis mėnesius iki naujo kreipimosi dienos.

Dėl savivaldybės ar mokymo įstaigos kaltės neišmokėta pašalpa išmokama bet kada, neribojant jokiu terminu.

7. Pašalpos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą miestą (rajoną), šeimos pašalpos, vaiko globos (rūpybos) pašalpos bei tikrosios krašto apsaugos karių (prievolininkų) vaikams pašalpos mokėjimą tęsia naujos gyvenamosios vietos savivaldybė. Pašalpos gavėjas turi pateikti pažymą, iki kada pašalpa buvo išmokėta ankstesnėje savivaldybėje, bei pateikti šioms pašalpoms skirti reikalingus dokumentus.

8. Jeigu šeima naudoja pašalpą ne pagal paskirtį, rekomenduojama savivaldybėms spręsti apie jos panaudojimą, atsižvelgiant į vaiko interesus (būtiniausių produktų, vartojamųjų prekių pirkimas ir pan.).

 

IX. LĖŠOS PAŠALPŲ MOKĖJIMUI

 

1. Vienkartinė pašalpa kūdikiui gimus, šeimos pašalpa, vaiko globos (rūpybos) pašalpa, pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams ir pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų.

2. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims ir našlaičio stipendija mokamos iš valstybės biudžeto lėšų mokymo įstaigoms skirtų asignavimų.

3. Pašalpos mokesčiais neapmokestinamos.

4. Paskirtos pašalpos persiunčiamos paštu savivaldybių biudžetų lėšomis.

 

X. ATSAKOMYBĖ UŽ LĖŠŲ PAŠALPOMS MOKĖTI NAUDOJIMĄ IR ŽINIŲ,

REIKALINGŲ PAŠALPOMS SKIRTI, TEISINGUMĄ

 

1. Miesto (rajono) savivaldybės (žemesnės pakopos savivaldybės) ir mokymo įstaigos atsako už neteisėtą pašalpų išmokėjimą.

2. Pašalpų sumos, neteisėtai išmokėtos dėl miesto (rajono) savivaldybės (žemesnės pakopos savivaldybės) ar mokymo įstaigos kaltės, išskaičiuojamos iš savivaldybių lėšų arba mokymo įstaigai skirtų lėšų.

3. Priimant asmens prašymą, asmuo turi būti supažindintas su papildomų žinių apie aplinkybes, kurioms esant nutraukiamas pašalpos mokėjimas, pateikimo tvarka ir terminais bei atsakomybe už neteisingų žinių pateikimą.

4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pašalpa negali būti mokama, pašalpos gavėjas (arba jo šeimos nariai) turi apie tai pranešti miesto (rajono) savivaldybei (žemesnės pakopos savivaldybei) per mėnesį.

5. Asmenys, nuslėpę arba pateikę neteisingas žinias, reikalingas pašalpai skirti, ir todėl neteisėtai gavę pašalpas, privalo jas grąžinti ir sumokėti paskirtos pašalpos trigubo dydžio baudą. Jei jie to nepadaro per mėnesį nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai išieškomi teismine tvarka pagal pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.

 

_________________