LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių

 

2002 m. gegužės 16 d. Nr. 251

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49) 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988) 4 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

1. Tvirtinu Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios šiuos aplinkos ministro įsakymus:

2.1. 1996 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 125 „Dėl Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių“ (Žin., 1996, Nr. 88-2085);

2.2. 1999 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 184 „Dėl mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 58-1900);

2.3. 1999 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 92 „Dėl starkių žvejybos“ (Žin., 1999, Nr. 35-1051);

2.4. 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 407 „Dėl leidimų mėgėjiškai žvejybai neišnuomotinuose vandens telkiniuose išdavimo dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 84-2562) 1 punktą.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. 251

 

MĖGĖJIŠKOS Žūklės ir žuvų apsaugos TAISYKLĖS

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklės (toliau – Taisyklės) reguliuoja mėgėjišką žvejybą, nustato mėgėjiškos žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, draudimus, mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žvejyba susijusią veiklą.

2. Šios taisyklės galioja visuose Lietuvos Respublikos valstybinio fondo žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – Valstybiniuose vandens telkiniuose), taip pat kitoje šalies teritorijoje, kiek tai susiję su šių taisyklių reikalavimais.

3. Valstybiniuose vandens telkiniuose mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarką nustato šios Taisyklės. Jų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos ministerija bei jos įgaliotos institucijos.

4. Privačiuose vandens telkiniuose galioja atskira mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarka, kurią nustato Aplinkos ministerija.

5. Taisyklių V skyrius „Mėgėjiškos žvejybos režimas“ netaikomas Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystes tyrimų centrui priklausančiuose vandens telkiniuose.

6. Ne Lietuvos Respublikos piliečiai privalo laikytis Mėgėjiškos žvejybos taisyklių kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

 

II. sąvokos

 

7. Pagrindinės šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

7.1. žvejas mėgėjas – pilietis, gaudantis žuvis mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais nustatyta tvarka;

7.2. žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės ir vėžiai;

7.3. mėgėjiška žvejyba – tai žuvų, nėgių, vėžių gaudymas mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;

7.4. mėgėjiškos žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, nurodyti šių Taisyklių 13 punkte;

7.5. mėgėjiškos žvejybos būdas – žvejyba, kai žuvys, nėgės ir vėžiai gaudomos mėgėjiškos žvejybos įrankiais, suviliojant jas masalu, bei šiose taisyklėse numatytais kaip leidžiamais tinkliniais žvejybos įrankiais arba šaudomos povandeninės medžioklės šautuvais.

 

III. Leidimų mėgėjiškai žvejybai išdavimo tvarka

 

8. Leidimus mėgėjiškai žvejybai išduoda:

8.1. valstybiniuose nenuomotinuose vandens telkiniuose – Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos;

8.2. valstybiniuose neišnuomotuose valstybinių parkų teritorijose esančiuose vandens telkiniuose – valstybinių parkų direkcijos arba jų įgaliotos institucijos;

8.3. išnuomotuose vandens telkiniuose – šių vandens telkinių nuomininkai arba jų įgalioti asmenys;

8.4. kituose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose – vietos savivaldos institucijos arba jų įgaliotos institucijos;

9. Valstybiniuose vandens telkiniuose gali būti organizuojama žvejyba pagal atskirus leidimus, kurios tvarką nustato Aplinkos ministerija.

10. Mėgėjiškos žvejybos leidimuose turi būti šie duomenys: leidimą gavusio asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, leidimo galiojimo vieta ir laikas, leidimą išdavusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas bei papildomos žvejybos sąlygos, jeigu tokios yra nustatytos.

11. Už leidimų mėgėjiškai žvejybai išdavimą neišnuomotuose žvejybai Valstybiniuose vandens telkiniuose imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Šiuose telkiniuose vaikams iki 16 metų, invalidams, senatvės pensininkams, asmenims bei jų šeimų nariams, kurių žemė arba miškas, priklausantys nuosavybės teise, ribojasi su vandens telkiniu arba jo pakrantės apsaugos juosta, vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, bei neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams valstybės rinkliava mažinama 100 procentų.

12. Už leidimų žvejoti mėgėjiškos žvejybos įrankiais saugomų teritorijų vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama žvejyba pagal atskirus leidimus, bei leidimo žvejoti tinkliniu samčiu išdavimą invalidams, senatvės pensininkams bei vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, valstybės rinkliava mažinama 50 procentų.

 

IV. Mėgėjiškos žvejybos įrankiai ir būdai

 

13. Mėgėjiškos žvejybos įrankiai:

– muselinė meškerė;

– plūdinė meškerė;

– spiningas;

– skritulys (vėliavėlė, plūduras, palaidinė);

– žieminė meškerė;

– dugninė meškerė;

– bučiukas ar samtelis vėžiams ar nėgėms gaudyti;

– povandeninės medžioklės šautuvas;

– tinklinis samtis (žvejybai pagal atskirus leidimus).

14. Mėgėjiškos žvejybos būdai:

14.1. žvejyba museline meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant muselinio valo masę ir žuvis suviliojama naudojant dirbtinį ar natūralų masalą;

14.2. žvejyba plūdine meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant plūdės ar svarelio masę. Žvejojant masalas prilaikomas plūdės, kurios keliamoji galia yra didesnė už svarelio masę;

14.3. žvejyba dugnine meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant svarelio masę. Žvejojant masalas ant dugno prilaikomas svareliu, kurio vaidmenį gali atlikti ir jaukinimui skirta šėryklė. Žvejojant dugnine meškere, draudžiama naudoti gumas;

14.4. žvejyba žiemine meškere – žvejyba trumpakočiu meškerykočiu nuo ledo arba iš valties naudojant dirbtinį arba natūralų masalą;

14.5. spiningavimas – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant masalo arba svarelio masę, o žuvis suviliojama jo traukimo metu;

14.6. velkiavimas – žvejyba, kai masalas traukiamas paskui plaukiančią valtį, o žuvis suviliojama jo traukimo metu;

14.7. žvejyba skrituliu (vėliavėle, plūduru, palaidine) – žvejyba naudojant laisvai plaukiojantį ar inkaruotą skritulį, prie kurio pritvirtintas valas su natūraliu masalu. Žvejojant nuo ledo, skritulio pastatymo vieta turi būti pažymėta ryškios spalvos (oranžinės, raudonos, geltonos) vėliavėle ir aiškiai matoma;

14.8. vėžiavimas – vėžių gaudymas vėžiniais bučiukais ar samteliais;

14.9. nėgių žvejyba – nėgių gaudymas nėginiais bučiukais ar samteliais;

14.10. povandeninė medžioklė – žuvų šaudymas povandeninės medžioklės šautuvais.

 

V. Mėgėjiškos žvejybos režimas

 

15. Žvejas mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 skritulius (nuo ledo – 3 skritulius) ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų. Vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą Baltijos jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Jei prie žvejybos įrankių nėra savininko, įrankius iki jų priklausomybės išsiaiškinimo paima tam įgalioti pareigūnai.

16. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį, šamą. Bendras vieno žvejo sugautų salačių, vėgėlių, ūsorių, starkių, sykų, lydekų, kiršlių, margųjų upėtakių, žiobrių, šapalų, meknių ir ungurių skaičius negali būti didesnis kaip 5 vnt. ir 50 vnt. vėžių (išskyrus rainuotuosius, kurių sugavimo kiekis neribojamas). Vieno žvejo sugautų kitų šiame punkte nenurodytų vertingų žuvų (už kurių neteisėtą sugavimą nustatyti žalos atlyginimo įkainiai) bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg. Pastarųjų žuvų sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, – ne didesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos kuojos, plakiai bei nevertingos žuvys (už kurių neteisėtą sugavimą nenustatyti žalos atlyginimo įkainiai).

17. Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojo prašymu Valstybiniuose vandens telkiniuose Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą, bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

18. Mėgėjiškos žvejybos varžybos neišnuomotuose Valstybiniuose vandens telkiniuose rengiamos, jas raštu suderinus su vietos savivaldybe ir su to regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys (telkiniai). Jeigu vandens telkinys (telkiniai) yra valstybinio parko teritorijoje, papildomai suderinama su parko direkcija. Išnuomotuose vandens telkiniuose mėgėjiškos žvejybos varžybų tvarką nustato nuomininkas. Mėgėjiškos žvejybos varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 15 ir 16 punktuose nurodyti apribojimai.

 

VI. MASALO GAUDYMAS

 

19. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. karosų ir ešerių, taip pat ne daugiau kaip 100 gramų uodo trūklio lervų. Nevertingų rūšių žuvų bei kuojų ir plakių sugavimo kiekis neribojamas. Masalas gaudomas šių Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka įsigijus leidimą.

 

VII. Draudimai

 

20. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos institucijų leidimo:

20.1. veisti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti į vandens telkinius naujų rūšių žuvis;

20.2. būti vandens telkinyje arba jo apsaugos juostose (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus bendro naudojimo kelius su draudžiamais ar tuo metu toje vietoje draudžiamais žvejybos įrankiais;

20.3. savavališkai statyti vandens telkiniuose ar jų apsaugos juostose statinius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus jų pakrantėmis;

20.4. gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius, kurių naudojimas draudžiamas šiose taisyklėse.

21. Draudžiama ši veikla:

21.1. vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą ar kitą įrangą nuo kenksmingų medžiagų, važiuoti, važiuoti ar su stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, žuvivaisos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, vykdančių tarnybines funkcijas, žvejybinių organizacijų, turinčių leidimą verslinei žvejybai tame vandens telkinyje, ir mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų, jų įgaliotų asmenų bei etatinių darbuotojų, vykdančių vandens telkinių apsaugą, transportą bei specialias invalidų vairuojamas mašinas, vykdyti kitą veiklą, neigiamai veikiančią vandens telkinius bei jų gyvuosius išteklius;

21.2. gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius;

21.3. teršti vandens telkinį ir jo pakrantes, kūrenti laužus specialiai tam neįrengtose vietose;

21.4. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje uždraustus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams;

21.5. naudotis plaukiojimo priemonėmis, pažeidžiant Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką;

21.6. pardavinėti bei naudoti kaip masalą nuodėgulinius grundalus (rotanus) bei kitas žalingas Lietuvos gamtai žuvų bei vandens bestuburių gyvūnų rūšis;

21.7. parduoti ar įsigyti žuvis, neturint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Asmuo, parduodantis ar įsigyjantis žalias (neapdorotas) žuvis, jei jų yra daugiau, nei per parą leidžia sugauti šios Taisyklės, privalo turėti ir, įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, pateikti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus;

21.8. gaudyti žuvis, nesuviliojus jų masalu, o užkabinus kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies (išskyrus snukį). Atsitiktinai taip sugautos žuvys turi būti tuoj pat paleistos atgal į tą patį vandens telkinį.

22. Draudžiama žvejoti:

22.1. naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus, akvalangus bei kitus autonominio kvėpavimo prietaisus, duriamuosius, užkabinamuosius, įrankius, ūdas, žeberklus bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus, kaip leidžiamus, žvejybos įrankius bei ne mėgėjiškos žvejybos būdus;

22.2. vėžius rankomis ar rankiniu graibštu;

22.3. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 100 m atstumu nuo jų;

22.4. žuvų praplaukimo takuose ir arčiau kaip 50 m nuo jų;

22.5. tamsiu paros metu Baltijos jūroje ir pasienio vandens telkiniuose be papildomo pasienio policijos leidimo.

23. Draudžiama gaudyti:

23.1. šių rūšių žuvis:

– lašišas (Salmo salar L.) (išskyrus Baltijos jūrą);

– perpeles (Alosa fallax (Lacepede.);

– Platelių sykus;

– skersnukius (Chondrostoma nasus (L.);

– vijūnus (Misgurnus fossilis (L.);

– jūrines nėges (Petromyzon marinus L.);

– mažąsias nėges (Lampetra planeri (Bloch.) ir jų vingilius;

– kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus gyvūnus;

23.2. be atskirų leidimų, išduodamų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka:

– šlakius (Salmo trutta trutta L.);

– upines nėges (Lampetra fluviatilis (L.) ir jų vingilius;

23.3. mažesnius nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar L.) (Baltijos jūroje)                                       60 cm

šamus (Silurus glanis L.)                                                               75 cm

šlakius (Salmo trutta trutta L.)                                                      60 cm

salačius (Aspius aspius (L.)                                                           52 cm

vėgėles (Lota lota (L.):

Kuršių mariose                                                                              49 cm

kituose telkiniuose                                                                        40 cm

ūsorius (Barbus barbus (L.)                                                          47 cm

starkius (Stizostedion lucioperca (L.)                                            46 cm

lydekas (Esox lucius L.)                                                                40 cm

kiršlius (Thymallus thymallus (L.)                                                 29 cm

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.)                                30 cm

žiobrius (Vimba vimba (L.)                                                           28 cm

šapalus (Leuciscus cephalus (L.)                                                   25 cm

meknes (Leuciscus idus (L.)                                                          28 cm

vėžius                                                                                            9 cm

Pastaba.

Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni, negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami, atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.

24. Draudžiama žvejoti Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

lydekas (Esox lucius L.)                                   nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.

starkius (Stizostedion lucioperca (L.)               nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.

žiobrius (Vimba vimba (L.)                              nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.

kiršlius (Thymallus thymallus (L)                     nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.)   nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

šlakius (Salmo trutta trutta L.)                          nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

sykus (Coregonus lavaretus L.)                       nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

25. Draudžiama žvejoti šiais laikotarpiais ir būdais:

25.1. 1 priede išvardytuose ichtiologiniuose draustiniuose ir masinio žuvų susikaupimo vietose visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais, ištisus metus;

25.2. nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. naudojant masalui žuvelę, išskyrus Kuršių marias ir 4 priede išvardytas lašišines upes arba jų atkarpas;

25.3. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 2 priede išvardytuose vandens telkiniuose – žvejoti plūdine ar dugnine meškerėmis;

25.4. nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. 3 priede išvardytuose vandens telkiniuose – žvejoti plūdine ar dugnine meškerėmis;

25.5. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiose upėse – spiningauti, velkiauti bei masalui naudojant žuvelę;

25.6. nuo gegužės 1 d. iki birželio 15 d. Lukos ežero (Trakų rajonas) dalyje ties Varnikų kaimu esančioje įlankoje – visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais;

25.7. nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d. Nemune 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje draudžiama žvejyba iš valčių;

25.8. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 4 priede išvardytose lašišinėse upėse – spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus (žiūrėti 4 priedo pastabą).

Pastaba.

Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja, įskaitant tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną.

 

VIII. POVANDENINĖS MEDŽIOKLĖS organizavimo tvarka

 

26. Povandeninė medžioklė naudojant povandeninės medžioklės šautuvus leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose pagal leidimus, išduodamus III skyriuje nustatyta tvarka:

 

Eil. Nr.

Rajonas

Ežero Nr.

Vandens telkinio pavadinimas

Plotas, ha

Pastabos

1.

Molėtų, Švenčionių

42–109

Asveja

978,2

povandeninė medžioklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto

2.

Rokiškio, Zarasų

20–76

Sartai

1336,8

 

3.

Trakų

57–122

Akmena

270,4

 

4.

Vilkaviškio

53–30

Vištytis

39,8

 

5.

 

 

Baltijos jūros priekrantė, išskyrus Pajūrio regioninio parko Plocio rezervatą bei talasaloginį draustinį

 

povandeninė medžioklė draudžiama nuo gegužės1 d. iki liepos 15 d.

 

27. Nuomininkai jų išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose gali leisti povandeninę medžioklę, tai įrašę į leidimo sąlygas.

 

IX. žvejų mėgėjų pareigos

 

28. Žvejai mėgėjai privalo:

28.1. laikytis šių Taisyklių, žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų;

28.2. turėti nustatytos formos leidimą arba vandens telkinio nuomos sutartį ir pareikalavus pateikti juos valstybiniams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitų įgaliotų institucijų pareigūnams, vandens telkinių nuomininkams ar savininkams bei jų įgaliotiems asmenims. Kai žvejojama iš valties, žvejas privalo priplaukti prie kranto, jeigu to pareikalauja inspektorius;

28.3. nustatyta tvarka tvarkyti žuvų sugavimų apskaitą ir nemokamai teikti duomenis apie sugautas žuvis žvejybos teisę suteikusiai institucijai (asmeniui).

 

X. Atsakomybė už taisyklių pažeidimą

 

29. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus) ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjų atlyginama pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.

30. Šiurkštus mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimas – tai žvejyba uždraustose vietose arba uždraustu laiku arba naudojimas šiomis taisyklėmis draudžiamų įrankių ar būdų, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su šiomis taisyklėmis draudžiamais įrankiais, arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta.

31. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir naudojamos įstatymo nustatyta tvarka.

32. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami bei konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251

1 priedas

 

Vandens telkiniai, kuriuose mėgėjiška žvejyba uždrausta visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais ištisus metus

 

Eil. Nr.

Upės pavadinimas

Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas

 

JŪROS BASEINAS

 

1.

Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos)

Nemunas, dešinysis

 

NEMUNO BASEINAS

 

2.

Nemunas (500 m žemiau Kauno HE užtvankos)

Kuršių marios

3.

Kruonio HAE aukštutinis tvenkinys

 

 

NERIES BASEINAS

 

4.

Šventoji (500 m žemiau Kavarsko užtvankos), išskyrus nėgių žvejybą pagal atskirus leidimus

Neris, dešinysis

 

 

NEVĖŽIO BASEINAS

 

5.

Šušvė (500 m žemiau Angirių užtvankos)

Nevėžis, dešinysis

 

ŠEŠUPĖS BASEINAS

 

6.

Bambena (nuo Ąžuolinių gyvenvietės tilto iki žiočių)

Žuvinto ež.

7.

Dovinė (nuo šliuzo reguliatoriaus iki Daukšių tilto)

Šešupė, dešinysis

8.

Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto

______________

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251

2 priedas

 

Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. uždrausta mėgėjiška žvejyba dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis

 

Eil. Nr.

Upės pavadinimas

Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas

 

MŪŠOS BASEINAS

 

1.

Mūša nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Ustukių tilto

Lielupė, kairysis

 

NEMUNO BASEINAS

 

2.

Atmata

Kuršių marios

3.

Nemunas, 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės

Kuršių marios

4.

Skirvytė

Kuršių marios

5.

Visi užliejami ežerai ir senvagės, kurios jungiasi su Nemunu žemiau Smalininkų

 

 

NERIES BASEINAS

 

6.

Neris nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje

Nemunas, dešinysis

7.

Šventoji nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos

Neris, dešinysis

 

NEVĖŽIO BASEINAS

 

8.

Nevėžis nuo žiočių iki Graužų k. tilto

Nemunas, dešinysis

 

VENTOS BASEINAS

 

9.

Venta nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos

Baltijos jūra

Pastaba. Nemune, 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje, Šventojoje nuo Armonos žiočių iki Mūšos žiočių (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), Ventos upėje nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos (Mažeikių, Akmenės r.) ir visuose užliejamuose ežeruose, senvagėse, kurios jungiasi su Nemunu žemiau Smalininkų (Jurbarko, Šilutės r.), leidžiama žvejyba plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.

______________

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251

3 priedas

 

Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. uždrausta mėgėjiška žvejyba dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis

 

Eil. Nr.

Upės pavadinimas

Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas

 

JŪROS BASEINAS

 

1.

Ančia nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos

Šešuvis, dešinysis

2.

Jūra nuo žiočių iki Balskų užtvankos

Nemunas, dešinysis

3.

Šešuvis nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės

Jūra, kairysis

 

Minijos baseinas

 

4.

Veiviržas nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto

Minija, kairysis

5.

Salantas nuo žiočių iki Blendžiavos upės

Minija, dešinysis

6.

MŪŠOS BASEINAS

Lėvuo nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos

Mūša, dešinysis

7.

NEMUNO BASEINAS

Dubysa nuo žiočių iki Dratvinio upės žiočių

Nemunas, dešinysis

8.

Minija nuo žiočių iki Sausdravo upės

Atmata (Nemunas), dešinysis

 

Neries Baseinas

 

9.

Musė nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos

Neris, dešinysis

10.

Vokė nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos

Neris, kairysis

 

Nevėžio Baseinas

 

11.

Šušvė nuo žiočių iki tilto Josvainių k.

Nevėžis, dešinysis

 

ŠVENTOSIOS BASEINAS

 

12.

Virinta nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai

Šventoji, kairysis

13.

Širvinta nuo žiočių iki kelio Gelvonai – Čiobiškis Liukonių k.

Šventoji, kairysis

14.

Siesartis nuo žiočių iki Valtūnų malūno užtvankos

Šventoji, kairysis

Pastaba. Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės leidžiama žvejyba plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.

______________

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251

4 priedas

 

Lašišinės upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus

 

Eil. Nr.

Upės pavadinimas

Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas

 

NEMUNO BASEINAS

 

1.

Avirė

Nemunas, kairysis

2.

Bilsinyčia

Nemunas, kairysis

3.

Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k., Kelmės r.)

Nemunas, dešinysis

4.

Gauja

Nemunas, dešinysis

5.

Karklė

Nemunas, dešinysis

6.

Merkys

Nemunas, dešinysis

7.

Minija

Atmata (Nemunas), dešinysis

8.

Ratnyčia

Nemunas, dešinysis

9.

Strėva nuo Nestrėvančio ež. iki žiočių

Nemunas, dešinysis

10.

Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių k.)

Atmata (Nemunas), dešinysis

11.

Šustis

Šyša, dešinysis

12.

Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos)

Nemunas, dešinysis

13.

Viešvilė

Nemunas, dešinysis

 

NERIES BASEINAS

 

14.

Armona (nuo žiočių iki Ukmergė–Jonava plento tilto)

Šventoji, dešinysis

15.

Bezdonė

Neris, kairysis

16.

Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius- Kaunas tilto)

Neris, kairysis

17.

Girija

Žalesa, kairysis

18.

Grabuosta

Siesartis, kairysis

19.

Jusinė

Žeimena, dešinysis

20.

Kena

Vilnia, kairysis

21.

Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero)

Žeimena, dešinysis

22.

Laukysta

Neris, kairysis

23.

Lomena

Neris, kairysis

24.

Mera–Kūna

Žeimena, kairysis

25.

Musė (nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos)

Neris, dešinysis

26.

Nemenčia

Neris, dešinysis

27.

Neris (nuo žiočių iki Baluošos up. žiočių)

Nemunas, dešinysis

28.

Peršokšna–Dumblė

Lakaja, kairysis

29.

Saria (nuo Karvinės up. iki žiočių)

Žeimena, kairysis

30.

Siesartis (nuo žiočių iki Grabuostos žiočių)

Šventoji, kairysis

31.

Skirda

Žeimena, kairysis

32.

Šventoji (nuo žiočių iki Antalieptės HE užtvankos)

Neris, dešinysis

33.

Vilnia

Neris, kairysis

34.

Virinta (nuo kelio Kaunas–Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai)

Šventoji, kairysis

35.

Vokė (nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos ir nuo 3 km Žemiau Rudaminos žiočių iki Azdrės žiočių)

Neris, kairysis

36.

Žeimena

Neris, dešinysis

 

MERKIO BASEINAS

 

37.

Beržūna

Šalčia, kairysis

38.

Cirvija

Merkys, dešinysis

39.

Derežna

Merkys, kairysis

40.

Derežnyčia

Merkys, kairysis

41.

Duobupis

Merkys, dešinysis

42.

Duobupis

Merkys, kairysis

43.

Graužupis

Merkys, dešinysis

44.

Grūda (nuo žiočių iki UAB „Kabelių žuvis“ tvenkinių)

Merkys, kairysis

45.

Lukna-Medryna

Merkys, dešinysis

46.

Maltupis

Šalčia, kairysis

47.

Nedzingė

Merkys, dešinysis

48.

Pasgrinda

Verseka, kairysis

49.

Skroblus

Merkys, kairysis

50.

Spengla

Merkys, dešinysis

51.

Šalčia

Merkys, kairysis

52.

Ūla–Pelesa

Merkys, kairysis

53.

Uosupis

Ūla, dešinysis

54.

Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių)

Merkys, kairysis

55.

Visinčia

Šalčia, dešinysis

 

MINIJOS BASEINAS

 

56.

Aisė

Veiviržas, dešinysis

57.

Agluona

Minija, kairysis

58.

Alantas

Minija, kairysis

59.

Ašva

Veiviržas, kairysis

60.

Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių)

Salantas, kairysis

61.

Didžioji Sruoja

Minija, dešinysis

62.

Graumena

Šalpė, kairysis

63.

Kapupis

Sausdravas, dešinysis

64.

Karkluoja

Alantas, dešinysis

65.

Lukna

Minija, kairysis

66.

Mišupė

Minija, kairysis

67.

Pala

Minija, kairysis

68.

Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės)

Minija, dešinysis

69.

Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių)

Minija, dešinysis

70.

Skinija

Minija, kairysis

71.

Šalpė

Veiviržas, kairysis

72.

Šilupis

Sausdravas, dešinysis

73.

Šlužmė (nuo Veiviržėnų-Petraičių kelio iki žiočių)

Upita, kairysis

74.

Švėkšnalė

Ašva, dešinysis

75.

Trumpė (nuo žiočių iki užtvankos)

Žvelsa, dešinysis

76.

Upita

Veiviržas, kairysis

77.

Veiviržas

Minija, kairysis

78.

Žvelsa

Minija, kairysis

 

JŪROS BASEINAS

 

79.

Aitra

Jūra, kairysis

80.

Akmena (nuo žiočių iki Jėrubynės

up.)

Jūra, kairysis

81.

Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos)

Šešuvis, dešinysis

82.

Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.)

Šešuvis, dešinysis

83.

Ežeruona (nuo žiočių iki Žygaičių gyvenvietės)

Jūra, dešinysis

84.

Giluvė

Jūra, kairysis

85.

Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos)

Nemunas (Rusnė), dešinysis

86.

Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.)

Šešuvis, kairysis

87.

Šešuvis

Jūra, kairysis

s88.

Šunija

Jūra, kairysis

89.

Trumpė

Balčia, kairysis

90.

Upyna

Šešuvis, dešinysis

91.

Upinykė

Trišiūkštė, kairysis

 

BARTUVOS BASEINAS

 

92.

Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių)

Baltijos jūra

93.

Luoba (nuo Ylakių -Vabalių kelio iki žiočių)

Bartuva, dešinysis

94.

Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių)

Luoba, kairysis

 

ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS

 

95.

Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos)

Baltijos jūra

 

VENTOS BASEINAS

 

96.

Lūšė

Venta, kairysis

97.

Šerkšnė

Venta, kairysis

98.

Višetė

Venta, kairysis

 

AKMENOS–DANĖS BASEINAS

 

99.

Akmena–Danė (nuo žiočių iki Kretingos užtvankos)

Kuršių marios

 

VERKNĖS BASEINAS

 

100.

Samė

Verknė, kairysis

101.

Strūzda

Verknė, kairysis

Pastaba.

Dubysoje, Jūroje, Šventojoje (nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos), Neryje ir Šyšoje draudžiama žvejoti masalui naudojant tik žuveles.

______________