LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. GRUODŽIO 24 D. NUTARIMO NR. 589 „DĖL PRIEMONIŲ ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO EKOLOGINEI BŪKLEI PAGERINTI“ PAKEITIMO

2006 m. birželio 1 d. Nr. 549

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl priemonių Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ekologinei būklei pagerinti“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL PRIEMONIŲ ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO GYVENAMAJAI APLINKAI IR EKOLOGINEI BŪKLEI PAGERINTI

Siekdama sumažinti Šiaurės Lietuvos karstiniame regione (toliau vadinama – karstinis regionas) vykstančių procesų neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai, apsaugoti šio regiono paviršinius ir požeminius vandenis nuo užteršimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimų ūkinei veiklai Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse aprašą (pridedama).

2. Nustatyti:

2.1. karstinio regiono vietoves (pagal priedą);

2.2. intensyvaus karsto žemių grupavimo pagal karstinių reiškinių intensyvumą kriterijus:

2.2.1. I grupės žemė – 100 hektarų plote aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių;

2.2.2. II grupės žemė – 100 hektarų plote aptinkama nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių;

2.2.3. III grupės žemė – 100 hektarų plote aptinkama nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių;

2.2.4. IV grupės žemė – 100 hektarų plote aptinkama daugiau kaip 80 karstinių smegduobių;

2.3. kad, iki vykdant 3.1 punkto nuostatas karstiniame regione bus nustatytos intensyvaus karsto žemių ribos, vadovaujamasi ūkinės veiklos apribojimo (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) planais, kuriuose pažymėtos intensyvaus karsto I–IV grupės žemių ribos.

3. Pavesti:

3.1. Aplinkos ministerijai – iki 2007 m. gruodžio 31 d. nustatyti karstinio regiono ribas ir vadovaujantis 2.2 punkte nurodytais intensyvaus karsto žemių grupavimo pagal karstinių reiškinių intensyvumą kriterijais, taip pat atsižvelgiant į geologinių tyrimų rezultatus ir vietos sąlygas nustatyti šio regiono intensyvaus karsto žemes, priskiriant jas atitinkamoms intensyvumo grupėms; iki 2010 metų parengti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių 1: 5000 mastelio specialiuosius karstinių reiškinių žemėlapius;

3.2. Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai – iki 2006 m. gruodžio 31 d. papildyti Miško įveisimo ne miško žemėje taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 (Žin., 2004, Nr. 55-1918), – nustatyti, kad mišką intensyvaus karsto teritorijos III ir IV grupių žemėje leidžiama įveisti neatsižvelgiant į žemės našumą, ir imtis priemonių, skatinančių žemės ūkio naudmenų, esančių intensyvaus karsto žemėje, keitimą mišku;

3.3. Aplinkos ministerijai – per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo papildyti teisės aktus, reglamentuojančius statybos procesą, nuostatomis, užtikrinančiomis statybų ir statinių eksploatavimo karstiniame regione saugumą;

3.4. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengti karstinio regiono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių 1: 5000 mastelio, taip pat visos šios teritorijos 1: 10000 mastelio ortofotografinius skaitmeninius žemėlapius su georeferencinio pagrindo informacija;

3.5. Panevėžio apskrities viršininkui – kartu su Biržų, Pasvalio, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybėmis iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengti karstinio regiono teritorijos plėtros planą ir pateikti jį Nacionalinei regioninės plėtros tarybai po to, kai jis bus patvirtintas Panevėžio regiono plėtros tarybos.“.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl Tikslinės programos požeminiam vandeniui nuo užteršimo apsaugoti ir ekologiškai švariai žemdirbystei plėtoti intensyvaus karsto zonoje“ (Žin., 1993, Nr. 47-947).

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Aplinkos ministras                                                                          Arūnas Kundrotas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 549

aplinkos apsaugos reikalavimų ūkinei veiklai šiaurės lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse aprašas

1. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse draudžiama:

1.1. rengti požemines skystojo kuro, skirto šildymui, talpyklas;

1.2. išleisti (infiltruoti) nuotekas į gruntą;

1.3. statyti statinius ir vykdyti ūkinę veiklą, neįvertinus poveikio paviršiniams, požeminiams vandenims ir karstiniams procesams (ši nuostata taikoma tiems statiniams (arba ūkinei veiklai), kuriems pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) ir statybos techninį reglamentą STR 1.05.05: 2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675), privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras arba parengti statybos projekto dalį „Aplinkos apsauga“);

1.4. projektuoti ir statyti ypatingų statinių kategorijai priskiriamus statinius ir gyvenamuosius pastatus be nustatytąja tvarka įregistruotų inžinerinių geologinių tyrimų rezultatų;

1.5. tiesinti ir gilinti natūralias upių vagas, keisti jų hidrologinį režimą, statyti užtvankas;

1.6. sausinti ar drėkinti žemę, išskyrus asmeninių ar visuomeninių daržų, sodų, gėlynų, vejų drėkinimą bei mažų plotų nusausinimą ūkio (statybų) reikmėms (ši nuostata netaikoma iki šio Aprašo įsigaliojimo įrengtų drenažo arba lietinimo sistemų naudojimui);

1.7. naudoti aviaciją cheminėms augalų apsaugos priemonėms ir mineralinėms trąšoms barstyti;

1.8. naudoti žemės ūkyje skystąsias trąšas;

1.9. įrengti naujus dolomito ar gipso kasybos karjerus;

1.10. į karstines smegduobes (įgriuvas) leisti bet kokius skysčius ir versti bet kokias kietas medžiagas (nuotekas, drenažo vandenis, atliekas ir panašiai), išskyrus gruntą, kai užverčiama smegduobė (įgriuva) šiame Apraše nustatyta tvarka;

1.11. kasti karstinėse smegduobėse durpes;

1.12. nustatytąja tvarka neinformavus savivaldybės, kurios teritorijoje atsivėrusi karstinė įgriuva, ir negavus jos sutikimo, užpilti karstines įgriuvas, taip pat be Biržų regioninio parko direkcijos leidimo užpilti parko teritorijoje esančias karstines smegduobes (įgriuvas);

1.13. užpilti smegduobes (įgriuvas) ne moliniu gruntu.

2. Intensyvaus karsto žemėse nustatoma ši pasėlių struktūra, tręšimo ir augalų apsaugos naudojimo sistema:

2.1. intensyvaus karsto I–IV grupių žemėse augalų apsaugos priemonės naudojamos laikantis Geros augalų apsaugos praktikos taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-227 (Žin., 2004, Nr. 66-2349);

2.2. intensyvaus karsto I grupės žemėje:

2.2.1. daugiametės žolės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų pasėlių;

2.2.2. tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha;

2.3. intensyvaus karsto II grupės žemėje:

2.3.1. daugiametės žolės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų pasėlių;

2.3.2. tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha;

2.4. intensyvaus karsto III grupės žemėje:

2.4.1. daugiametės žolės ir ganyklos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų pasėlių;

2.4.2. tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha;

2.5. intensyvaus karsto IV grupės žemėje:

2.5.1. gali būti tik pievos ir miškai, auginami medingieji ir vaistiniai augalai;

2.5.2. tręšti galima tik organinėmis trąšomis. Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo;

2.5.3. pievose ir ariamoje žemėje draudžiama naudoti nuodingųjų medžiagų cheminius augalų apsaugos produktus;

2.6. visuose ūkiuose, išskyrus asmeninius ūkius, dirvos gali būti tręšiamos tik vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti, patvirtintų aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434), nustatyta tvarka parengtais tręšimo planais;

2.7. Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (Žin., 2001, Nr. 1-21; 2004, Nr. 74-2561), nustatyta tvarka įteisintuose ekologinės gamybos sertifikuotuose ūkiuose ir žemės ūkio produkcijos asmeniniams poreikiams tenkinti skirtuose ūkiuose pasėlių struktūra gali būti nereglamentuojama, tačiau juose būtina laikytis tręšimo ir augalų apsaugos taisyklių, nustatytų atitinkamoms žemės grupėms.

3. Aplink karstinę smegduobę turi būti nustatoma ekologinės apsaugos zona:

3.1. kai žemės paviršiaus nuolydis yra nuo smegduobės pusės – 5 metrai nuo jos krašto;

3.2. kai žemės paviršiaus nuolydis yra į smegduobės pusę (taip pat nuolydžio kampui esant 0) – 10 metrų nuo jos krašto.

4. Karstinės smegduobės ekologinės apsaugos zonoje:

4.1. turi būti auginamos tik daugiametės žolės (jos turi būti šienaujamos, o šienas pašalinamas iš juostos);

4.2. negalima dirbti žemės;

4.3. negali būti tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis;

4.4. draudžiama naudoti nuodingųjų medžiagų chemines augalų apsaugos priemones.

______________

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 549

priedas

Šiaurės Lietuvos karstinis regionas

Savivaldybė	Kadastro vietovė/kadastrinės vietovės kodas
Biržų rajono	Anciškių/3601, Biržų miesto/3604, Butniūnų/3606, Geidžiūnų/3609, Germaniškio/3610, Juostaviečių/3612, Kirdonių/3615, Mieliūnų/3635, Nemunėlio Radviliškio/3638, Obelaukių/3643, Pabiržės/3645, Pačeriaukštės/3655, Pasvaliečių/3653, Rinkuškių/3663, Šukionių /3675, Totorių/3680, Užušilių/3683
Pasvalio rajono	Girsūdų/6705, Grūžių/6707, Gulbinėnų/6710, Jurgėnų/6715, Kiemėnų/6720, Kiemelių/6717, Kriklinų/6723, Krinčino/6725, Meškalaukio/6727, Namišių/6740, Pajiešmenių/6748, Pasvalio miesto/6750, Pervalkų/6753, Pumpėnų/6754, Pušaloto/6757, Raubonių/6760, Rinkūnų/6763, Sabonių/6765, Saločių/6767, Talačkonių/6770, Tetirvinų/6773, Ustukų/6775, Valakėlių/6777, Vaškų/6780, Žadeikonių/6783, Žilpamūšio/6785
Panevėžio rajono	Perekšlių^*/6661, Pragarėlės/6662
Radviliškio rajono	Vadaktų^*/7183

*Vietovė bus patikslinta atlikus geologinius tyrimus.

______________