LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTERIJA IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA
R A Š T A S
DĖL ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) SKAIČIAVIMO REKOMENDACIJŲ 3 IR 4 PUNKTO REDAKCIJOS PAKEITIMO
1996 m. balandžio 12 d. Nr. 21-05-983/10N
Vilnius
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 678 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo“ dalinio pakeitimo“, Ekonomikos ir Finansų ministerijų 1993 m. gruodžio 17 ir 22 d. raštu Nr. 21-7-3294/95N patvirtintų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo rekomendacijų 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
„3. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų balanse apskaitomam ilgalaikiam turtui.
4. Visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos pačios nustato turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, neviršydamos Ekonomikos ir Finansų ministerijų nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų.
Materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai nustatomi atsižvelgiant į konkrečių objektų naudingo eksploatavimo laiko normą (metais), kurią įmonės taip pat nustato pačios. Nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai (metais) paskaičiuoti įvertinant visą gamybinių pajėgumų panaudojimą. Tuo atveju, kada įmonės savo gamybinius pajėgumus panaudoja nevisiškai, jos gali mažinti priimtus skaičiavimuose nusidėvėjimo (amortizacijos) atskaitymų normatyvus, apie tai pranešdamos mokesčių inspekcijai. Tokie pakeitimai gali būti daromi metų pradžioje tik kartą per metus.“