SUSITARIMAS dėl šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio Personalo statuso^*

1951 m. rugsėjo 20 d., Otava

Šį Susitarimą pasirašiusios valstybės,

atsižvelgdamos į tai, kad Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, jos tarptautiniam personalui bei jos posėdžiuose dalyvaujantiems valstybių narių atstovams turi būti suteiktas toliau nustatytas statusas, kad jie galėtų atlikti savo funkcijas bei įgyvendinti tikslus,

susitarė:

I dalis. Bendrosios nuostatos

I straipsnis

Šiame Susitarime:

a) „Organizacija“ – tai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, susidedanti iš Tarybos ir jos pagalbinių institucijų;

b) „Taryba“ – tai Taryba, įsteigta pagal Šiaurės Atlanto Sutarties 9 straipsnį, bei atstovų Taryboje pavaduotojai;

c) „pagalbinės institucijos“ – tai bet kuri Tarybos įsteigta ar jai pavaldi institucija, komitetas ar tarnyba, išskyrus tas, kurioms šis Susitarimas netaikomas pagal II straipsnį;

d) „atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininkas“, jam nesant, taip pat reiškia jį pavaduojantį pirmininko pavaduotoją.

II straipsnis

Ši Sutartis netaikoma jokioms karinėms vadavietėms, įsteigtoms įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį ir, jei Taryba nenusprendžia kitaip, jokioms kitoms karinėms institucijoms.

III straipsnis

Organizacija ir valstybės narės nuolat bendradarbiauja, siekdamos palengvinti deramą teisingumo vykdymą, užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui šiame Susitarime nustatytais imunitetais ir privilegijomis. Jei, valstybės narės nuomone, buvo piktnaudžiaujama šio Susitarimo pagrindu suteiktu imunitetu ar privilegija, surengiamos tos valstybės ir Organizacijos arba suinteresuotų valstybių konsultacijos siekiant nustatyti, ar toks piktnaudžiavimas buvo ir, jeigu taip, imtis priemonių, kad tai daugiau nepasikartotų. Nepaisant pirmesnių šio straipsnio ar bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, valstybė narė, kurios manymu, tam tikras asmuo piktnaudžiavo gyvenamosios vietos privilegija arba bet kuria kita privilegija ar imunitetu, suteiktu jam pagal šį Susitarimą, gali pareikalauti, kad šis asmuo išvyktų iš jos teritorijos.

II dalis. Organizacija

IV straipsnis

Organizacija turi juridinio asmens statusą. Ji turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti, taip pat būti ieškovu teisme.

V straipsnis

Organizacija, jos nuosavybė ir turtas, kur ir kieno valdomas jis bebūtų, naudojasi imunitetu nuo visų formų teisinio proceso, išskyrus tuos atskirus atvejus, kai atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininkas Organizacijos vardu aiškiai leidžia atsisakyti šio imuniteto. Tačiau joks imuniteto atsisakymas tokiu atveju nereiškia atsisakymo imuniteto nuo vykdomųjų priemonių ar turto arešto.

VI straipsnis

Organizacijos patalpos yra neliečiamos. Jos turtas ir nuosavybė, kur ir kieno valdoma ji bebūtų, negali būti tikrinama, rekvizuojama, konfiskuojama, eksproprijuojama ar patirti kokios nors kitos formos įsikišimą.

VII straipsnis

Organizacijos archyvai ir visi dokumentai, priklausantys jai ar jos valdomi, yra neliečiami, kur jie bebūtų.

VIII straipsnis

1. Neribojama jokia finansine kontrole, taisyklėmis ar moratoriumais:

a) Organizacija gali turėti bet kurią valiutą ir sąskaitas bet kuria valiuta;

b) Organizacija gali laisvai pervesti savo lėšas iš vienos šalies į kitą arba bet kurios šalies ribose, taip pat konvertuoti bet kurią turimą valiutą į bet kurią kitą valiutą palankiausiu oficialiu valiutos pirkimo ar pardavimo kursu.

2. Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, Organizacija deramai atsižvelgia į bet kuriuos valstybės narės prašymus ir įvykdo juos tiek, kiek įmanoma.

IX straipsnis

Organizacija, jos nuosavybė, pajamos ir kitas turtas atleidžiamas nuo:

a) visų tiesioginių mokesčių, tačiau Organizacija nereikalaus atleidimo nuo tarifų, mokesčių ir rinkliavų, kurios tėra imamos už komunalines paslaugas;

b) visų muito mokesčių ir kiekybinių importo bei eksporto apribojimų Organizacijos įvežamoms ir išvežamoms prekėms, skirtoms jos oficialiai veiklai. Taip įvežtos prekės gali būti perleistos jas parduodant ar dovanojant šalyje, į kurią jos yra įvežtos, tik šios šalies vyriausybės patvirtintomis sąlygomis;

c) visų muito mokesčių ir kiekybinių importo bei eksporto apribojimų Organizacijos leidiniams.

X straipsnis

Nors Organizacija paprastai nesiekia atleidimo nuo įskaičiuojamų į prekės kainą akcizo bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo mokesčių, tais atvejais, kai Organizacija oficialiai veiklai perka didelės vertės apmokestintą ar apmokestinamą tokiais mokesčiais turtą, valstybės narės visada, kai tai įmanoma, imasi atitinkamų administracinių priemonių atleisti Organizaciją nuo šių mokesčių arba grąžinti jau sumokėtą jų sumą.

XI straipsnis

1. Organizacijos oficiali korespondencija ir kiti oficialūs pranešimai necenzūruojami.

2. Organizacija turi teisę naudoti šifrus bei siųsti ir gauti korespondenciją per kurjerius ar užplombuotuose maišuose, kuriems suteikiami tokie patys imunitetai ir privilegijos, kaip diplomatiniams kurjeriams ir diplomatiniam paštui.

3. Jokia šio straipsnio nuostata negali būti aiškinama kaip kliudanti imtis reikiamų saugumo priemonių, kurios gali būti nustatytos valstybės narės ir Organizacijos vardu veikiančios Tarybos susitarimu.

III dalis. Valstybių narių atstovai

XII straipsnis

Kiekvienas asmuo, valstybės narės paskirtas jos pagrindiniu nuolatiniu atstovu Organizacijoje kitos valstybės narės teritorijoje ir tie šioje teritorijoje gyvenantys jo oficialaus personalo nariai, dėl kurių susitarė juos paskyrusi valstybė ir Organizacija bei Organizacija ir valstybė, kurioje jie gyvena, naudojasi imunitetais ir privilegijomis, suteikiamomis diplomatiniams atstovams ir jų atitinkamo rango oficialiam personalui.

XIII straipsnis

1. Bet kuris valstybės narės atstovas Taryboje ar bet kurioje jos pagalbinėje institucijoje, kuriam netaikomas XII straipsnis, kitos valstybės teritorijoje vykdydamas savo pareigas naudojasi šiomis privilegijomis ir imunitetais:

a) tokiu pačiu imunitetu nuo asmens arešto ar sulaikymo, koks yra suteikiamas atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

b) imunitetu nuo teisinio proceso dėl visko, kas jo pasakyta ar parašyta, ir dėl visų jo veiksmų, atliktų einant tarnybines pareigas;

c) visų raštų ir dokumentų neliečiamybe;

d) teise naudotis šifrais ir gauti bei siųsti raštus ar korespondenciją per kurjerius ar užplombuotuose maišuose;

e) tokiu pačiu jo ir jo sutuoktinio atleidimu nuo imigracijos apribojimų, užsieniečių registracijos ir visuotinės tarnybos prievolių, koks yra suteikiamas atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

f) tomis pačiomis disponavimo valiuta ar jos keitimo apribojimų lengvatomis, kurios yra suteikiamos atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

g) tais pačiais imunitetais ir lengvatomis dėl asmeninio bagažo, kurie suteikiami atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

h) teise be muitų įsivežti savo baldus ir kitą turtą, pirmą kartą atvykdamas užimti pareigas atitinkamoje šalyje, o jo funkcijoms šioje šalyje pasibaigus, be muitų išsivežti atgal šiuos baldus ir turtą tokiomis sąlygomis, kokias nustato tos šalies, kurioje šia teise yra naudojamasi, vyriausybė;

i) teise be muitų laikinai įsivežti nuosavą motorinę transporto priemonę asmeniniam naudojimui ir po to be muitų išsivežti ją atgal tokiomis sąlygomis, kokias nustato tos šalies, kurioje šia teise yra naudojamasi, vyriausybė.

2. Jeigu teisinis apmokestinimo pagrindas priklauso nuo gyvenamosios vietos, atstovo, kuriam taikomas šis straipsnis, buvimo kitoje valstybėje narėje vykdant savo tarnybines pareigas laikotarpis nelaikomas gyvenimo toje valstybėje laikotarpiu. Pirmiausia jis yra atleidžiamas nuo mokesčių, mokamų nuo jo pareigų vykdymo laikotarpį gaunamo tarnybinio atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų.

3. Šiame straipsnyje sąvoka „atstovas“ apima visus delegacijų atstovus, patarėjus ir techninius ekspertus. Kitų susijusių valstybių narių prašymu kiekviena valstybė narė praneša joms atstovų, kuriems taikomas šis straipsnis, vardus ir pavardes bei numatomą jų buvimo tų kitų valstybių narių teritorijoje trukmę.

XIV straipsnis

Valstybės narės atstovą lydinčiam oficialiam kanceliarijos personalui, kuriam netaikomas XII arba XIII straipsnis, savo pareigoms vykdyti būnant kitos valstybės narės teritorijoje, suteikiamos privilegijos ir imunitetai, nustatyti XIII straipsnio 1 dalies b, c, e, f, h ir i punktuose bei 2 dalyje.

XV straipsnis

Privilegijos ir imunitetai valstybių narių atstovams ir jų personalo nariams yra suteikiami ne tam, kad jie turėtų asmeninės naudos, bet siekiant užtikrinti, kad jie nepriklausomai atliktų su Šiaurės Atlanto Sutartimi susijusias savo funkcijas. Todėl valstybė narė ne tik turi teisę, bet ir privalo atsisakyti savo atstovų ir jų personalo narių imuniteto visais atvejais, kai, jos manymu, imunitetas trukdytų vykdyti teisingumą, jei šio imuniteto galima atsisakyti be žalos tiems tikslams, kuriems jis buvo suteiktas.

XVI straipsnis

XII–XIV straipsnių nuostatos nereiškia, kad valstybė turi suteikti juose numatytas privilegijas ir imunitetus savo piliečiui ar bet kuriam kitam asmeniui, kuris yra jos atstovas ar tokio atstovo personalo narys.

IV dalis. Tarptautinis personalas ir vykdantys Organizacijos pavedimus ekspertai

XVII straipsnis

Organizacijos pareigūnų, kuriems taikomi XVIII–XX straipsniai, kategorijos yra nustatomos atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininko ir kiekvienos suinteresuotos valstybės susitarimu. Atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininkas praneša valstybėms narėms šioms kategorijoms priklausančių pareigūnų vardus ir pavardes.

XVIII straipsnis

Organizacijos pareigūnai, dėl kurių buvo susitarta pagal XVII straipsnį:

a) naudojasi imunitetu nuo teisinio proceso dėl visko, kas jų pasakyta ar parašyta, ir dėl visų jų veiksmų, atliktų einant tarnybines pareigas ir neviršijant jiems suteiktų įgaliojimų;

b) kartu su savo sutuoktiniais ir kartu gyvenančiais bei jų išlaikomais artimiausiais šeimos nariais naudojasi tokiais pačiais imunitetais nuo imigracijos apribojimų ir užsieniečių registracijos, kokie yra suteikiami atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

c) naudojasi tomis pačiomis disponavimo valiuta ar jos keitimo apribojimų lengvatomis, kurios yra suteikiamos atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

d) kartu su savo sutuoktiniais ir kartu gyvenančiais bei jų išlaikomais artimiausiais šeimos nariais naudojasi tomis pačiomis repatriacijos tarptautinių krizių metu lengvatomis, kurios yra suteikiamos atitinkamo rango diplomatiniam personalui;

e) turi teisę be muitų įsivežti savo baldus ir kitą turtą, pirmą kartą atvykdami užimti pareigas atitinkamoje šalyje, o jų funkcijoms šioje šalyje pasibaigus, be muitų išsivežti atgal šiuos baldus ir turtą, tokiomis sąlygomis, kokias nustato tos šalies, kurioje šia teise yra naudojamasi, vyriausybė;

f) turi teisę be muitų laikinai įsivežti nuosavas motorines transporto priemones asmeniniam naudojimui ir po to be muitų išsivežti jas atgal tokiomis sąlygomis, kokias nustato tos šalies, kurioje šia teise yra naudojamasi, vyriausybė.

XIX straipsnis

Organizacijos pareigūnai, dėl kurių buvo susitarta pagal XVII straipsnį, yra atleidžiami nuo mokesčių, mokamų nuo atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų, kurias jie už tokią tarnybą gauna iš Organizacijos. Tačiau bet kuri valstybė narė gali sudaryti su Taryba, kuri veikia Organizacijos vardu, susitarimą, leidžiantį šiai valstybei narei įdarbinti ir priskirti Organizacijai savo piliečius, kurie turi atlikti Organizacijos tarptautinio personalo narių tarnybą (išskyrus, jeigu ši valstybė taip pageidauja, nuolat jos teritorijoje negyvenančius piliečius). Tokiu atveju ši valstybė narė taip pat moka šiems asmenims atlyginimą ir kitas su tarnyba susijusias išmokas iš savo lėšų pagal jos nustatytus tarifus. Taip gaunamus atlyginimus ir kitas su tarnyba susijusias išmokas gali apmokestinti tik jas mokanti valstybė narė ir negali apmokestinti jokia kita valstybė narė. Jeigu toks valstybės narės sudarytas susitarimas vėliau yra pakeičiamas ar nutraukiamas, valstybės narės nebeprivalo pagal šio straipsnio pirmąjį sakinį atleisti savo piliečius nuo mokesčių, mokamų nuo atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų.

XX straipsnis

Be XVIII ir XIX straipsniuose nurodytų imunitetų ir privilegijų, Organizacijos atsakingajam sekretoriui, Šiaurės Atlanto gynybos pramonės koordinatoriui ir visiems nuolatiniams panašaus rango pareigūnams, dėl kurių susitarė atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininkas ir valstybių narių vyriausybės, yra suteikiamos privilegijos ir imunitetai, paprastai suteikiami atitinkamo rango diplomatiniam personalui.

XXI straipsnis

1. Vykdantiems Organizacijos pavedimus ekspertams (kitiems asmenims, nei pareigūnai, kuriems taikomi XVIII–XX straipsniai), kol jie savo funkcijoms vykdyti yra valstybės narės teritorijoje, suteikiamos šios privilegijos ir imunitetai, tiek, kiek jie yra būtini veiksmingai atlikti ekspertų funkcijas:

a) imunitetas nuo asmens arešto ar sulaikymo ir asmeninio bagažo konfiskavimo;

b) imunitetas nuo teisinio proceso dėl visko, kas jų pasakyta ar parašyta, ir dėl visų jų veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas Organizacijos labui;

c) tokios pačios disponavimo valiuta ar jos keitimo apribojimų lengvatos bei lengvatos dėl asmeninio bagažo, kokios yra suteikiamos užsienio valstybių pareigūnams laikinų oficialių misijų metu;

d) visų raštų ir dokumentų, susijusių su jų darbu Organizacijos labui, neliečiamybė.

2. Atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininkas praneša suinteresuotoms valstybėms narėms ekspertų, kuriems taikomas šis straipsnis, vardus ir pavardes.

XXII straipsnis

Privilegijos ir imunitetai suteikiami pareigūnams ir ekspertams Organizacijos labui, o ne tam, kad jie turėtų asmeninės naudos. Atstovų Taryboje pavaduotojų pirmininkas turi teisę ir pareigą atsisakyti bet kurio pareigūno ar eksperto imuniteto visais atvejais, kai, jo manymu, imunitetas trukdytų vykdyti teisingumą, jei šio imuniteto galima atsisakyti nepažeidžiant Organizacijos interesų.

XXIII straipsnis

XVIII, XX ir XXI straipsnių nuostatos nereiškia, kad valstybė turi suteikti juose numatytas privilegijas ir imunitetus savo piliečiui, išskyrus:

a. imunitetą nuo teisinio proceso dėl visko, kas jo pasakyta ar parašyta, ir dėl visų jo veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas Organizacijos labui;

b. visų raštų ir dokumentų, susijusių su jo darbu Organizacijos labui, neliečiamybę;

c. disponavimo valiuta ar jos keitimo apribojimų lengvatas, kiek jos yra būtinos veiksmingai atlikti jo funkcijas.

V dalis. Ginčų sprendimas

XXIV straipsnis

Taryba imsis priemonių, kad nustatytų tinkamus būdus spręsti:

a) ginčams, kylantiems iš sutarčių, ar kitiems privatinio pobūdžio ginčams, kuriuose Organizacija yra viena iš šalių;

b) ginčams, susijusiems su Organizacijos pareigūnu ar ekspertu, kuriam taikoma šio Susitarimo IV dalis ir kuris dėl užimamų tarnybinių pareigų naudojasi imunitetu, jei to imuniteto nėra atsisakyta pagal XXII straipsnio nuostatas.

VI dalis. Papildomi susitarimai

XXV straipsnis

Organizacijos vardu Taryba gali sudaryti su bet kuria valstybe nare ar valstybėmis narėmis papildomus susitarimus, pakeičiančius šio Susitarimo nuostatas tiek, kiek tai yra susiję su ta valstybe ar valstybėmis.

VII dalis. Baigiamosios nuostatos

XXVI straipsnis

1. Šį Susitarimą gali pasirašyti visos Organizacijos valstybės narės ir jis turi būti ratifikuojamas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri praneša visoms šį Susitarimą pasirašiusioms valstybėms apie kiekvieną tokį deponavimą.

2. Šešioms šį Susitarimą pasirašiusioms valstybėms deponavus jų ratifikavimo dokumentus, Susitarimas įsigalioja toms valstybėms. Kiekvienai kitai šį Susitarimą pasirašiusiai valstybei jis įsigalioja jos ratifikavimo dokumento deponavimo dieną.

XXVII straipsnis

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą raštu pranešdama apie tai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri informuoja apie kiekvieną tokį pranešimą visas šį Susitarimą pasirašiusias valstybes. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė gauna tokį pranešimą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai pasirašė šį Susitarimą.

Pasirašyta 1951 m. rugsėjo 20 d. Otavoje anglų ir prancūzų kalbomis, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Abu tekstai yra autentiški. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė perduoda patvirtintas Susitarimo kopijas visoms jį pasirašiusioms valstybėms.

______________

---

^* Pasirašytas Lietuvos Respublikos vardu 2004 09 08