TARPTAUTINĖ KONVENCIJA PRIEŠ DOPINGO VARTOJIMĄ SPORTE

2005 m. spalio 19 d., Paryžius

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (toliau – UNESCO) Generalinė konferencija, 2005 m. spalio 3–21 d. vykusios 33-iosios sesijos metu posėdžiaudama Paryžiuje;

atsižvelgdama į tai, kad UNESCO tikslas – prisidėti prie taikos ir saugumo palaikymo, švietimu, mokslu ir kultūra skatinant tautų bendradarbiavimą;

remdamasi su žmogaus teisėmis susijusiais galiojančiais tarptautiniais dokumentais;

žinodama 2003 m. lapkričio 3 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Rezoliuciją 58/5 dėl sporto kaip priemonės skatinti švietimą, plėtrą, saugoti sveikatą ir taiką, ypač jos 7 dalį;

suvokdama, kad sportas turėtų daryti įtaką sveikatos apsaugai, doriniam, kultūriniam ir fiziniam auklėjimui bei skatinti tarptautinį tarpusavio supratimą bei saugoti taiką;

pažymėdama, kad yra poreikis skatinti ir koordinuoti tarptautinį bendradarbiavimą dėl dopingo vartojimo sporte panaikinimo;

susirūpinusi, kad sportininkai sportuodami vartoja dopingą ir to padariniais jų sveikatai, sąžiningos kovos principui, sukčiavimo panaikinimui bei sporto ateičiai;

prisimindama, kad dopingo vartojimas kelia grėsmę etikos principams ir auklėjimo vertybėms, įtvirtintoms Tarptautinėje UNESCO fizinio auklėjimo ir sporto chartijoje bei Olimpinėje chartijoje;

prisimindama, kad Europos Tarybos priimta Antidopingo konvencija ir jos papildomas protokolas yra viešosios tarptautinės teisės priemonės, susijusios su šalių antidopingo politikos bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo ištakomis;

prisimindama Rekomendacijas dėl dopingo, kurias priėmė antroji, trečioji ir ketvirtoji tarptautinės ministrų ir vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už sportą ir fizinį lavinimą, konferencijos, UNESCO surengtos Maskvoje (1988 m.), Punta del Este (1999 m.) ir Atėnuose (2004 m.), bei Rezoliuciją 32 C/9, priimtą UNESCO Generalinės konferencijos 32-ojoje sesijoje (2003 m.);

atsižvelgdama į Pasaulinį antidopingo kodeksą, priimtą Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. Kopenhagoje vykusioje Pasaulinėje konferencijoje dopingo vartojimo sporte klausimais, bei į Kopenhagos deklaraciją dėl antidopingo sporte;

taip pat prisimindama, kokią įtaką garsūs sportininkai daro jaunimui;

žinodama, kad reikia nuolat atlikti ir skatinti tyrimus, siekiant tobulinti dopingo vartojimo nustatymą ir geriau suvokti veiksnius, lemiančius jo vartojimą, tam, kad prevencijos strategijos būtų veiksmingiausios;

taip pat žinodama apie nuolatinio sportininkų, sportininko pagalbinio personalo ir visos bendruomenės švietimo svarbą, siekiant užkirsti kelią dopingo vartojimui;

prisimindama poreikį stiprinti valstybių, šių Konvencijos Šalių, gebėjimus įgyvendinti antidopingo programas;

žinodama, kad valdžios institucijos ir atsakingos už sportą organizacijos turi papildomų pareigų – užkirsti kelią dopingo vartojimui sporte ir kovoti su juo, ypač siekiant užtikrinti tinkamą sporto renginių organizavimą, remiantis sąžiningos kovos principu, ir saugoti jų dalyvių sveikatą;

pripažindama, kad šios institucijos ir organizacijos šiuo tikslu turi bendradarbiauti visais reikalingais lygmenimis, užtikrindamos aukščiausią nepriklausomumą bei skaidrumą;

pasiryžusi tolesniam ir glaudesniam bendradarbiavimui, kuriuo siekiama pašalinti dopingo vartojimą sporte;

pripažindama, kad dopingo vartojimo sporte pašalinimas iš dalies priklauso nuo nuoseklaus antidopingo standartų ir praktikos sporte derinimo bei bendradarbiavimo nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis,

2005 m. spalio 19 d. priima šią Konvenciją.

I. Taikymo sritis

1 straipsnis

Konvencijos tikslas

Pagal UNESCO veiklos strategiją ir programą fizinio lavinimo ir sporto srityje šios Konvencijos tikslas – skatinti dopingo vartojimo sporte prevenciją ir kovą su juo, siekiant pašalinti dopingo vartojimą sporte.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šie terminai ir apibrėžtys suvokiami remiantis Pasauliniu antidopingo kodeksu. Tačiau šios Konvencijos nuostatos turi viršenybę prieš Kodekso nuostatas.

Šioje Konvencijoje:

1. Akredituotos dopingo kontrolės laboratorijos – tai Pasaulinės antidopingo agentūros akredituotos laboratorijos.

2. Antidopingo organizacija – tai subjektas, atsakingas už bet kokios dopingo kontrolės proceso dalies inicijavimo, įgyvendinimo ar vykdymo taisyklių patvirtinimą. Pavyzdžiui, tai gali būti Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paraolimpinis komitetas, kiti svarbūs renginių organizatoriai, testuojantys jų organizuojamuose renginiuose, Pasaulinė antidopingo agentūra, tarptautinės federacijos bei nacionalinės antidopingo organizacijos.

3. Antidopingo taisyklių pažeidimas sporte – tai vienas ar keletas šių atvejų:

a) draudžiamųjų medžiagų ar jų metabolitų arba jų liekanų nustatymas sportininko organizmo mėginio pavyzdyje;

b) draudžiamosios medžiagos vartojimas ar draudžiamojo metodo naudojimas ar bandymas (vartoti) naudoti;

c) atsisakymas pateikti mėginių pavyzdžius ar jų nepateikimas be pateisinamos priežasties po to, kai pagal taikytinas antidopingo taisykles apie tai buvo pranešta, arba kitoks mėginių pavyzdžių rinkimo vengimas;

d) taikytinų reikalavimų dėl galimybės atlikti sportininkų testavimą ne varžybų metu pažeidimas, įskaitant reikalaujamos informacijos apie sportininko buvimo vietą nepateikimą ir praleistus testus, paskelbtus remiantis pagrįstomis taisyklėmis;

e) kliudymas ar bandymas sukliudyti atlikti bet kurią dopingo kontrolės dalį;

f) draudžiamųjų medžiagų laikymas arba draudžiamųjų metodų taikymas;

g) neteisėta prekyba draudžiamosiomis medžiagomis ar draudžiamaisiais metodais;

h) draudžiamosios medžiagos davimas arba draudžiamojo metodo taikymas, arba bandymas duoti (taikyti) sportininkui, arba rėmimas, skatinimas, padėjimas, kurstymas, slėpimas ar bet koks bendrininkavimas kita forma, kurio metu pažeidžiamos antidopingo taisyklės ar bandoma jas pažeisti.

4. Sportininkas dopingo kontrolės kontekste – tai bet koks asmuo, kuris sportuoja tarptautiniu ar nacionaliniu lygmeniu, kaip kiekviena nacionalinė antidopingo organizacija apibrėžia ir valstybės, šios Konvencijos Šalys, pritaria, ir bet koks kitas asmuo, sportuojantis ar dalyvaujantis žemesnio lygio varžybose ir patvirtintas valstybių, šios Konvencijos Šalių. Sportininkas švietimo ir mokymo kontekste – bet koks asmuo, kuris sportuoja turėdamas sporto organizacijos leidimą.

5. Sportininko pagalbinis personalas – tai bet kuris treneris, instruktorius, vadybininkas, atstovas, komandos personalas, oficialūs, medicinos ar paramedicinos darbuotojai, dirbantys su sportininkais arba gydantys sportininkus, dalyvaujančius ar besiruošiančius dalyvauti sporto varžybose.

6. Kodeksas – tai Pasaulinis antidopingo kodeksas, priimtas 2003 m. kovo 5 d. Kopenhagoje Pasaulinės antidopingo agentūros, pridedamas prie šios Konvencijos kaip 1 priedėlis.

7. Varžybos – tai vienerios lenktynės, mačas, žaidimas ar rungtynės.

8. Dopingo kontrolė – tai procesas, apimantis testų skyrimo planavimą, mėginių pavyzdžių surinkimą ir apdorojimą, laboratorinę analizę, duomenų tvarkymą, svarstymą ir rezultatų apskundimą.

9. Dopingo vartojimas sporte – tai antidopingo taisyklių pažeidimas.

10. Kompetentingos dopingo kontrolės komisijos – tai dopingo kontrolės komisijos, veikiančios leidus tarptautinėms ar nacionalinėms antidopingo organizacijoms.

11. Testavimas varžybų metu, kai siekiama atskirti testavimą varžybų metu nuo testavimo ne varžybų metu, – tai testas, kai sportininkas pasirenkamas testuoti per konkrečias varžybas, jei tarptautinės federacijos ar kitos susijusios antidopingo organizacijos taisyklėse nėra nustatyta kitaip.

12. Tarptautiniai laboratorijų standartai – tai standartai, pridedami prie šios Konvencijos kaip 2 priedėlis.

13. Tarptautiniai testavimo standartai – tai standartai, pridedami prie šios Konvencijos kaip 3 priedėlis.

14. Be jokio išankstinio įspėjimo – tai dopingo kontrolė, atliekama be jokio išankstinio sportininko įspėjimo ir nuolat lydint sportininką nuo pranešimo iki mėginių pavyzdžių surinkimo momento.

15. Olimpinis judėjimas apima visus, kurie sutinka remtis Olimpine chartija ir kurie pripažįsta Tarptautinio olimpinio komiteto įgaliojimus, tai yra tarptautines sporto federacijas dėl Olimpinių žaidynių programos, nacionalinius olimpinius komitetus, Olimpinių žaidynių organizacinius komitetus, sportininkus, teisėjus, asociacijas ir klubus, taip pat organizacijas bei institucijas, pripažįstamas Tarptautinio olimpinio komiteto.

16. Dopingo kontrolė ne varžybų metu – tai bet kokia ne varžybų metu atliekama dopingo kontrolė.

17. Draudžiamasis sąrašas – tai šios Konvencijos 1 priede pateikiamas, draudžiamąsias medžiagas ir draudžiamuosiuos metodus nustatantis sąrašas.

18. Draudžiamasis metodas – tai bet koks metodas, apibrėžtas šios Konvencijos 1 priede pateiktame Draudžiamajame sąraše.

19. Draudžiamoji medžiaga – tai bet kokia medžiaga, apibrėžta šios Konvencijos 1 priede pateiktame Draudžiamajame sąraše.

20. Sporto organizacija – tai bet kokia organizacija, vienos ar kelių sporto šakų varžybose veikianti kaip valdymo organas.

21. Leidimų vartoti gydymui išdavimo standartai – tai šios Konvencijos 2 priede pateikti standartai.

22. Testavimas – tai dopingo kontrolės proceso dalys, apimančios testų skyrimo planavimą, mėginių pavyzdžių surinkimą, mėginių pavyzdžių apdorojimą ir jų vežimą į laboratoriją.

23. Leidimas vartoti gydymui – tai leidimas, išduodamas laikantis Leidimų vartoti gydymui išdavimo standartų.

24. Vartojimas – tai draudžiamojo metodo ar draudžiamosios medžiagos naudojimas išoriškai, nurijimas, įšvirkštimas ar vartojimas bet kokiomis įmanomomis priemonėmis ar būdais.

25. Pasaulinė antidopingo agentūra (angl. WADA) – tai taip pavadintas fondas, 1999 m. lapkričio 10 d. įsteigtas pagal Šveicarijos teisės aktus.

3 straipsnis

Būdai Konvencijos tikslui pasiekti

Siekdamos šios Konvencijos tikslo, valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja:

1) tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu patvirtinti atitinkamas priemones, kurios atitinka Kodekse nustatytus principus;

2) skatinti visas tarptautinio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama apsaugoti sportininkus, sporto etiką bei pasidalyti tyrimų rezultatais, formas;

3) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir svarbiausių kovos su dopingo vartojimu sporte organizacijų, visų pirma su WADA

4 straipsnis

Konvencijos santykis su Kodeksu

1. Siekdamos koordinuoti kovos su dopingo vartojimu sporte įgyvendinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja laikytis Kodekso principų, kuriais grindžiamos priemonės, nustatytos šios Konvencijos 5 straipsnyje. Nė viena šios Konvencijos nuostata nekliudo valstybėms, šios Konvencijos Šalims, patvirtinti šiam Kodeksui papildomų priemonių.

2. Kodeksas ir paskutinės 2 ir 3 priedėlių redakcijos pridedamos informacijos tikslais ir nėra sudedamosios šios Konvencijos dalys. Priedėliai nesukuria privalomos pareigos valstybėms, šios Konvencijos Šalims, pagal tarptautinę teisę.

3. Priedai yra šios Konvencijos sudedamoji dalis.

5 straipsnis

Priemonės Konvencijos tikslams pasiekti

Laikydamosi šioje Konvencijoje nustatytų įsipareigojimų, valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja patvirtinti atitinkamas priemones. Tokios priemonės gali apimti įstatymus, teisės aktus, politiką ar administracinę praktiką.

6 straipsnis

Santykis su kitais tarptautiniais dokumentais

Ši Konvencija nekeičia valstybių, šios Konvencijos Šalių, teisių ir pareigų, atsirandančių iš kitų pirmiau sudarytų ir šios Konvencijos objektą ir tikslą atitinkančių sutarčių. Tai nedaro įtakos kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, naudojimuisi savo teisėmis ar savo įsipareigojimų vykdymui pagal šią Konvenciją.

II. Antidopingo veikla nacionaliniu lygmeniu

7 straipsnis

Bendradarbiavimas šalies viduje

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina šios Konvencijos taikymą, visų pirma bendradarbiaudamos šalies viduje. Siekdamos vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, valstybės, šios Konvencijos Šalys, gali pasikliauti antidopingo organizacijomis, taip pat sporto institucijomis ir organizacijomis.

8 straipsnis

Draudžiamųjų medžiagų ir metodų gavimo bei vartojimo sporte apribojimas

1. Prireikus valstybės, šios Konvencijos Šalys, patvirtina priemones, apribojančias draudžiamųjų medžiagų ir metodų gavimą, siekdamos apriboti tokių medžiagų ar metodų vartojimą sporte, išskyrus vartojimą, grindžiamą leidimu vartoti gydymui. Tokios priemonės apima priemones prieš neteisėtą jų pardavimą sportininkams bei priemones šiuo tikslu, skirtas kontroliuoti gamybą, vežimą, importą, platinimą ir pardavimą.

2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, patvirtina ar tam tikrais atvejais skatina atitinkamus jų jurisdikcijai priklausančius subjektus patvirtinti priemones, skirtas užkirsti kelią ir apriboti draudžiamųjų medžiagų ir metodų vartojimą sporte ir jų laikymą, išskyrus atvejus, kai vartojimas yra grindžiamas leidimu vartoti gydymui.

3. Nė viena priemonė, kurios imamasi pagal šią Konvenciją, nekliudo teisėtais tikslais gauti medžiagų ar metodų, draudžiamų ar kontroliuojamų sporte.

9 straipsnis

Priemonės prieš sportininko pagalbinį personalą

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi priemonių ar skatina sporto organizacijas ir antidopingo organizacijas priimti priemones, įskaitant sankcijas ar nuobaudas, skirtas sportininko pagalbiniam personalui, kuris pažeidžia antidopingo taisykles ar įvykdo kitą su dopingo vartojimu sporte susijusį pažeidimą.

10 straipsnis

Maisto papildai

Prireikus valstybės, šios Konvencijos Šalys, skatina maisto papildų gamintojus ir platintojus įtvirtinti geriausią maisto papildų pardavimo ir platinimo praktiką, įskaitant informaciją apie jų analizinę sudėtį bei kokybės užtikrinimą.

11 straipsnis

Finansinės priemonės

Tam tikrais atvejais valstybės, šios Konvencijos Šalys:

a) numato savo biudžetuose lėšų, skirtų remti nacionalinę testavimo programą, susijusią su visomis sporto šakomis, arba padeda sporto ir antidopingo organizacijoms finansuoti dopingo kontrolę, suteikdamos tiesiogines subsidijas ar dotacijas arba pripažindamos tokios kontrolės išlaidas tada, kai sprendžiama dėl bendrųjų subsidijų ar dotacijų, teiktinų toms organizacijoms, sumų;

b) imasi priemonių, kad pavieniams sportininkams ar sportininko pagalbiniam personalui, laikinai diskvalifikuotiems ar nušalintiems nuo pareigų dėl antidopingo taisyklių pažeidimo, jų diskvalifikavimo ar nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu būtų sustabdytas su sportu susijusios finansinės paramos teikimas;

c) nesuteikia dalies arba jokios finansinės ar kitos su sportu susijusios paramos bet kokiai sporto ar antidopingo organizacijai, nesilaikančiai Kodekso ar taikytinų antidopingo taisyklių, priimtų pagal Kodeksą.

12 straipsnis

Priemonės, skirtos skatinti dopingo kontrolę

Tam tikrais atvejais valstybės, šios Konvencijos Šalys:

a) skatina ir sudaro sąlygas jų jurisdikcijai priklausančioms sporto ir antidopingo organizacijoms laikantis Kodekso atlikti dopingo kontrolę, įskaitant testavimą be jokio išankstinio įspėjimo, testavimą ne varžybų metu ir testavimą varžybų metu;

b) skatina ir padeda sporto ir antidopingo organizacijoms derėtis dėl susitarimų, leidžiančių kitų šalių kompetentingoms dopingo kontrolės komisijoms testuoti minėtų organizacijų narius;

c) įsipareigoja padėti jų jurisdikcijai priklausančioms sporto ir antidopingo organizacijoms dopingo kontrolės analizės tikslais pasinaudoti akredituota dopingo kontrolės laboratorija.

III. Tarptautinis bendradarbiavimas

13 straipsnis

Antidopingo ir sporto organizacijų bendradarbiavimas

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, skatina savo ir kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai priklausančių antidopingo organizacijų, valdžios institucijų bei sporto organizacijų bendradarbiavimą, siekiant Konvencijos tikslų tarptautiniu mastu.

14 straipsnis

WADA misijos rėmimas

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja remti svarbią WADA tarptautinės kovos su dopingo vartojimu misiją.

15 straipsnis

Vienodas WADA finansavimas

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, remia vienodą valdžios institucijų ir Olimpinio judėjimo patvirtinto pagrindinio WADA metinio biudžeto finansavimą.

16 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas dopingo vartojimo kontrolės srityje

Pripažindamos, kad kova su dopingo vartojimu sporte gali būti veiksminga tik tada, kai sportininkai be jokio išankstinio įspėjimo gali būti testuojami ir surinktų mėginių pavyzdžiai gali būti laiku nuvežti į laboratorijas analizei, tam tikrais atvejais valstybės, šios Konvencijos Šalys, pagal vidaus teisę bei procesines taisykles:

a) palengvina WADA ir antidopingo organizacijų, veikiančių pagal Kodeksą, užduotį, paisydamos atitinkamų priimančiųjų valstybių nuostatų, jų sportininkams varžybų metu ar ne varžybų metu taikyti dopingo kontrolę, nepaisant to, ar jie būtų savo teritorijoje ar kitur;

b) padeda kompetentingoms kontrolės komisijoms, veikiančioms dopingo kontrolės srityje, laiku pereiti valstybių sienas;

c) bendradarbiauja, kad būtų galima paspartinti mėginių pavyzdžių siuntimą ar vežimą per valstybių sienas, išlaikant jų saugumą ir vientisumą;

d) padeda įvairių antidopingo organizacijų atliekamos dopingo kontrolės tarptautinio koordinavimo klausimais ir šiuo tikslu bendradarbiauja su WADA;

e) skatina savo ir kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai priklausančių dopingo kontrolės laboratorijų bendradarbiavimą. Visų pirma valstybės, šios Konvencijos Šalys, turinčios akredituotų dopingo kontrolės laboratorijų, turėtų skatinti savo jurisdikcijai priklausančias laboratorijas padėti kitoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, siekdamos suteikti joms patirtį, įgūdžių ir technologijų, reikalingų, joms to pageidavus, įsteigti savo laboratorijas;

f) nepažeisdamos Kodekso nuostatų, skatina ir remia tarpusavio susitarimus dėl testavimo tarp paskirtųjų antidopingo organizacijų;

g) abipusiškai pripažįsta bet kokios antidopingo organizacijos dopingo kontrolės procedūras ir testų rezultatų tvarkymą, įskaitant sankcijas, kurie atitinka Kodekso nuostatas.

17 straipsnis

Savanoriškas fondas

1. Įsteigiamas fondas, skirtas pašalinti dopingo vartojimą sporte (toliau – Savanoriškas fondas). Savanorišką fondą sudaro tiksliniai fondai, įkurti pagal UNESCO finansinius nuostatus. Visi valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir kitų dalyvių įnašai yra savanoriški.

2. Savanoriško fondo išteklius sudaro:

a) valstybių, šios Konvencijos Šalių, įnašai;

b) įnašai, dovanojamos lėšos ar palikimai, kuriais gali prisidėti:

i) kitos valstybės,

ii) Jungtinių Tautų sistemos organizacijos ir programos, ypač Jungtinių Tautų                   vystymo programa, bei kitos tarptautinės organizacijos arba

iii) viešosios ar privačios institucijos arba asmenys;

c) visos už Savanoriško fondo santaupas sukauptos palūkanos;

d) surinktos lėšos ar lėšos, gautos per Savanoriško fondo rėmimo renginius, ir

e) bet kokie kiti ištekliai pagal Savanoriško fondo taisykles, nustatomas Šalių konferencijos.

3. Valstybių, šios Konvencijos Šalių, įnašai į Savanorišką fondą nekeičia valstybių, šios Konvencijos Šalių, pareigos finansuoti dalį WADA metinio biudžeto.

18 straipsnis

Savanoriško fondo naudojimas ir valdymas

Savanoriško fondo išteklius Šalių konferencijos patvirtintai veiklai finansuoti skirsto Šalių konferencija, visų pirma siekiant padėti valstybėms, šios Konvencijos Šalims, plėtoti ir įgyvendinti antidopingo programas pagal šios Konvencijos nuostatas ir atsižvelgiant į WADA tikslus; šie ištekliai taip pat gali padengti šios Konvencijos įgyvendinimo išlaidas. Jokios politinės, ekonominės ar kitos sąlygos negali būti siejamos su Savanoriškam fondui skirtais įnašais.

IV. Švietimas ir mokymas

19 straipsnis Bendrieji švietimo ir mokymo principai

1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja kiek galėdamos remti, kurti ar įgyvendinti švietimo ir mokymo programas antidopingo srityje. Sportuojančiai visuomenei bendrąja prasme šios programos turėtų siekti suteikti aktualią ir tikslią informaciją apie:

a) dopingo vartojimo grėsmę sporto etikos vertybėms;

b) dopingo vartojimo padarinius sveikatai.

2. Sportininkams ir sportininko pagalbiniam personalui, ypač jų pradinio mokymo metu, švietimo ir mokymo programos, be pirmiau minėtos informacijos, turėtų siekti suteikti aktualią ir tikslią informaciją apie:

a) dopingo kontrolės procedūras;

b) sportininkų teises ir pareigas, susijusias su antidopingu, įskaitant informaciją apie Kodeksą ir atitinkamų sporto ir antidopingo organizacijų antidopingo politiką. Tokia informacija apima informaciją apie pasekmes, atsirandančias pažeidus antidopingo taisykles;

c) draudžiamųjų medžiagų ir metodų sąrašą bei Leidimų vartoti gydymui išdavimo standartus;

d) maisto papildus.

20 straipsnis

Profesiniai elgesio kodeksai

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, skatina susijusias kompetentingas profesines asociacijas ir institucijas nustatyti ir įgyvendinti atitinkamus elgesio, geros praktikos ir etikos kodeksus, susijusius su antidopingu sporte ir atitinkančius Kodeksą.

21 straipsnis

Sportininkų ir sportininko pagalbinio personalo dalyvavimas

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, skatina ir kiek galėdamos remia sportininkų ir sportininko pagalbinio personalo aktyvų dalyvavimą visose sporto ir kitose susijusių antidopingo organizacijų sportinės veiklos srityse bei taip daryti skatina jų jurisdikcijai priklausančias sporto organizacijas.

22 straipsnis

Sporto organizacijos ir nuolatinis švietimas bei mokymas antidopingo srityje

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, skatina sporto ir antidopingo organizacijas įgyvendinti nuolatinio švietimo ir mokymo programas, susijusias su 19 straipsnyje nurodytais dalykais ir skirtas visiems sportininkams ir sportininko pagalbiniam personalui.

23 straipsnis

Bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, bendradarbiauja tarpusavyje ir su atitinkamomis organizacijomis, kad prireikus pasidalytų informacija, kompetencija ir patirtimi, įgytomis veiksmingai vykdant antidopingo programas.

V. Moksliniai tyrimai

24 straipsnis

Mokslinių tyrimų antidopingo srityje plėtojimas

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja kiek galėdamos skatinti ir plėsti antidopingo mokslinius tyrimus, bendradarbiaudamos su sporto ir kitomis susijusiomis organizacijomis šiose srityse:

a) prevencijos, nustatymo metodų, elgesio ir socialinių veiksnių bei dopingo vartojimo padarinių sveikatai;

b) būdų ir priemonių, skirtų sukurti moksliškai pagrįstas fiziologinio ir psichologinio mokymo programas, gerbiant asmens neliečiamybę;

c) visų naujų medžiagų ir metodų, atrastų mokslinių tobulinimų metu, vartojimo.

25 straipsnis

Antidopingo mokslinių tyrimų pobūdis

Plėsdamos antidopingo mokslinius tyrimus, kaip nustatyta 24 straipsnyje, valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad tokie moksliniai tyrimai:

a) atitinka tarptautiniu mastu pripažintą etikos praktiką;

b) draudžia duoti draudžiamųjų medžiagų ir taikyti draudžiamuosius metodus sportininkams;

c) atliekami tik imantis atitinkamų atsargumo priemonių, nustatytų siekiant, kad antidopingo mokslinių tyrimų rezultatai būtų tinkamai naudojami ir taikomi dopingo vartojimo tikslais.

26 straipsnis

Dalijimasis antidopingo mokslinių tyrimų rezultatais

Prireikus ir nepažeisdamos taikytinos vidaus ir tarptautinės teisės, valstybės, šios Konvencijos Šalys, dalijasi atliktų antidopingo mokslinių tyrimų rezultatais su kitomis valstybėmis, šios Konvencijos Šalimis, ir su WADA.

27 straipsnis

Moksliniai tyrimai sporto srityje

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, skatina:

a) mokslo ir medicinos bendruomenę atlikti mokslinius tyrimus sporto srityje, laikantis Kodekse nustatytų principų;

b) jų jurisdikcijai priklausančias sporto organizacijas ir sportininko pagalbinį personalą įgyvendinti Kodekse nustatytus principus atitinkančius mokslinius tyrimus sporto srityje.

VI. Konvencijos nuostatų laikymosi stebėsena

28 straipsnis Šalių konferencija

1. Įsteigiama Šalių konferencija. Šalių konferencija yra šios Konvencijos suverenus subjektas.

2. Šalių konferencija paprastai vyksta kas dveji metai sušaukus eilinį posėdį. Konferencija gali įvykti ir sušaukus neeilinį posėdį, jei ji taip nusprendžia arba bent trečdalis valstybių, šios Konvencijos Šalių, to reikalauja.

3. Šalių konferencijoje kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, turi po vieną balsą.

4. Šalių konferencija patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

29 straipsnis

Šalių konferencijos patariamoji organizacija ir stebėtojai

WADA kviečiama būti Šalių konferencijos patariamąja organizacija. Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paraolimpinis komitetas, Europos Taryba ir Tarpvyriausybinis fizinio lavinimo ir sporto reikalų komitetas (angl. CIGEPS) kviečiami būti stebėtojais. Šalių konferencija gali nuspręsti kviesti kitas susijusias organizacijas būti stebėtojomis.

30 straipsnis

Šalių konferencijos funkcijos

1. Be funkcijų, nustatytų kitose šios Konvencijos nuostatose, Šalių konferencijos funkcijos yra:

a) prisidėti siekiant šios Konvencijos tikslo;

b) svarstyti santykius su WADA ir nagrinėti pagrindinio WADA metinio biudžeto finansavimo priemones. Valstybės, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, gali būti pakviestos į svarstymą;

c) pagal 18 straipsnį priimti Savanoriško fondo išteklių naudojimo planą;

d) pagal 31 straipsnį nagrinėti valstybių, šios Konvencijos Šalių, pateiktas ataskaitas;

e) pagal 31 straipsnį nuolat nagrinėti šios Konvencijos nuostatų laikymosi stebėseną, atsižvelgiant į antidopingo sistemų plėtojimą. Bet kokie stebėsenos mechanizmai ar priemonė, kuriems netaikomas 31 straipsnis, finansuojami iš pagal 17 straipsnį įsteigto Savanoriško fondo;

f) nagrinėti šios Konvencijos pakeitimų projektus ir juos priimti;

g) pagal šios Konvencijos 34 straipsnį nagrinėti ir tvirtinti Draudžiamojo sąrašo ir Leidimų vartoti gydymui išdavimo standartų, priimtų WADA, pakeitimus;

h) apibrėžti ir įgyvendinti valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir WADA bendradarbiavimą laikantis šios Konvencijos nuostatų;

i) prašyti WADA pateikti Kodekso įgyvendinimo ataskaitą kiekvienam savo posėdžiui ir ją nagrinėti.

2. Atlikdama savo funkcijas, Šalių konferencija gali bendradarbiauti su kitomis tarpvyriausybinėmis institucijomis.

31 straipsnis

Šalių konferencijai teikiamos nacionalinės ataskaitos

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, kas dveji metai Šalių konferencijai per Sekretoriatą siunčia visą atitinkamą informaciją viena iš oficialiųjų UNESCO kalbų apie priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos laikytis šios Konvencijos nuostatų.

32 straipsnis

Šalių konferencijos Sekretoriatas

1. Šalių konferencijos Sekretoriatą skiria UNESCO Generalinis Direktorius.

2. Šalių konferencijos prašymu UNESCO Generalinis Direktorius, kiek galima labiau naudojasi WADA paslaugomis Šalių konferencijos nustatytomis sąlygomis.

3. Su šia Konvencija susijusioms veiklos išlaidoms finansuoti tam tikra suma skiriama iš nuolatinio UNESCO biudžeto neviršijant turimų išteklių, pagal 17 straipsnį įsteigto Savanoriško fondo arba atitinkamai iš abiejų šaltinių, kaip nustatoma kas dveji metai. Sekretoriato veikla iš nuolatinio UNESCO biudžeto finansuojama tik minimaliai, Konvencijai įgyvendinti taip pat skiriamas savanoriškas finansavimas.

4. Sekretoriatas rengia Šalių konferencijos dokumentus ir jos posėdžių darbotvarkių projektus bei užtikrina Šalių konferencijos sprendimų įgyvendinimą.

33 straipsnis

Konvencijos pakeitimai

1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, UNESCO Generaliniam Direktoriui adresuotu rašytiniu pranešimu gali siūlyti pakeisti šią Konvenciją. Generalinis Direktorius tokį pranešimą išplatina visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims. Jei per šešis mėnesius nuo pranešimo išplatinimo dienos ne mažiau kaip pusė valstybių, šios Konvencijos Šalių, duoda sutikimą, Generalinis Direktorius tokius pasiūlymus pateikia kitai Šalių konferencijos sesijai.

2. Šalių konferencija pakeitimus priima dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, šios Konvencijos Šalių, balsų dauguma.

3. Priimti šios Konvencijos pakeitimai teikiami valstybėms, šios Konvencijos Šalims, ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prie jų prisijungti.

4. Pakeitimai įsigalioja tik toms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, kurios juos ratifikavo, priėmė, patvirtino arba prie jų prisijungė praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus deponuoja du trečdaliai valstybių, šios Konvencijos Šalių. Vėliau kiekvienai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina pakeitimą arba prie jo prisijungia, tas pakeitimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ta valstybė, šios Konvencijos Šalis, deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.

5. Valstybė, tampanti šios Konvencijos Šalimi įsigaliojus pakeitimams pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu aiškiai nepareiškia kitaip, yra laikoma:

a) taip iš dalies pakeistos Konvencijos Šalimi;

b) nepakeistos Konvencijos Šalimi bet kurios pakeitimų nesaistomos valstybės, šios Konvencijos Šalies, atžvilgiu.

34 straipsnis

Tiksli Konvencijos priedų pakeitimų priėmimo tvarka

1. Jei WADA pakeičia Draudžiamąjį sąrašą ar Leidimų vartoti gydymui išdavimo standartus, ji gali UNESCO Generaliniam Direktoriui adresuotu rašytiniu pranešimu pranešti apie šiuos pakeitimus. Generalinis Direktorius nedelsdamas praneša visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, apie siūlomus atitinkamų šios Konvencijos priedų pakeitimus. Priedų pakeitimus viename iš posėdžių arba rašytinės konsultacijos būdu patvirtina Šalių konferencija.

2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, per 45 dienas nuo Generalinio Direktoriaus pranešimo gali Generaliniam Direktoriui raštu pareikšti savo prieštaravimus siūlomiems pakeitimams rašytinės konsultacijos būdu arba per Šalių konferencijos posėdį. Siūlomas pakeitimas laikomas patvirtintu Šalių konferencijos, jei du trečdaliai valstybių, šios Konvencijos Šalių, nepareiškia prieštaravimų.

3. Apie Šalių konferencijos patvirtintus pakeitimus Generalinis Direktorius praneša valstybėms, šios Konvencijos Šalims. Pakeitimai visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, išskyrus valstybę, šios Konvencijos Šalį, anksčiau pranešusią Generaliniam Direktoriui, kad nesutinka su šiais pakeitimais, įsigalioja praėjus 45 dienoms nuo pranešimo dienos.

4. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, pranešusi Generaliniam Direktoriui, kad ji nesutinka su siūlomu pakeitimu, patvirtintu pagal pirmiau išdėstytas šio straipsnio dalis, lieka saistoma Priedų be pakeitimų.

VII. Baigiamosios nuostatos

35 straipsnis

Federacinės arba neunitarinės konstitucinės sistemos

Valstybėms, šios Konvencijos Šalims, turinčioms federacinę arba neunitarinę konstitucinę sistemą, taikomos šios nuostatos:

a) dėl šios Konvencijos nuostatų, kurių įgyvendinimas priklauso federalinės arba centrinės įstatymų leidžiamosios valdžios teisinei jurisdikcijai, federalinės arba centrinės vyriausybės įsipareigojimai yra tokie pat kaip ir tų valstybių, šios Konvencijos Šalių, kurios nėra federacinės valstybės;

b) dėl šios Konvencijos nuostatų, kurių įgyvendinimas priklauso atskirų sudedamųjų valstijų, šalių, provincijų ar kantonų, kurių federacijos konstitucinė sistema neįpareigoja imtis įstatymų leidybos priemonių, jurisdikcijai, federalinė vyriausybė informuoja tokių valstijų, šalių, provincijų ar kantonų kompetentingas valdžios institucijas apie minėtas nuostatas ir joms rekomenduoja jas priimti.

36 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas

Šią Konvenciją valstybės, UNESCO narės, turi ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prie jos prisijungti pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami UNESCO Generaliniam Direktoriui.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuojamas trisdešimtas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Bet kuriai kitai valstybei, kuri vėliau išreiškia sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją, ji įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo.

38 straipsnis

Konvencijos taikymo teritorijos išplėtimas

1. Kiekviena valstybė, deponuodama ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga ir kurioms ši Konvencija bus taikoma.

2. Kiekviena valstybė bet kada vėliau gali išplėsti šios Konvencijos taikymo ribas bet kurioje kitoje deklaracijoje nurodytoje teritorijoje pateikdama deklaraciją, adresuotą UNESCO. Šioje teritorijoje ši Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po tokios deklaracijos įteikimo depozitarui.

3. Kiekviena deklaracija, minima ankstesnėse dviejose dalyse, bet kurios tokioje deklaracijoje nurodytos teritorijos atžvilgiu gali būti atšaukta pranešant apie tai UNESCO. Toks atšaukimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai depozitaras gauna tokį pranešimą.

39 straipsnis

Denonsavimas

Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali denonsuoti šią Konvenciją. Apie denonsavimą pranešama rašytiniu dokumentu, deponuojamu UNESCO Generaliniam Direktoriui. Denonsavimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams nuo denonsavimo dokumento gavimo. Iki tos dienos, kurią įsigalioja atsisakymas, jis neturi jokio poveikio susijusios valstybės, šios Konvencijos Šalies, finansiniams įsipareigojimams.

40 straipsnis

Depozitaras

UNESCO Generalinis Direktorius yra šios Konvencijos ir jos pakeitimų depozitaras. Kaip depozitaras, jis valstybėms, šios Konvencijos Šalims, taip pat kitoms Organizacijos valstybėms narėms praneša apie:

a) visų ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentų deponavimą;

b) kiekvieną Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 37 straipsnį;

c) kiekvieną ataskaitą, parengtą laikantis 31 straipsnio nuostatų;

d) kiekvieną šios Konvencijos ar jos priedų pakeitimą, priimtą pagal 33 ir 34 straipsnius, ir datas, nuo kada kiekvienas pakeitimas įsigalioja;

e) kiekvieną deklaraciją ar pranešimą pagal 38 straipsnio nuostatas;

f) kiekvieną pranešimą pagal 39 straipsnio nuostatas ir datas, nuo kada įsigalioja denonsavimas;

g) bet kokius veiksmus ar pranešimus, susijusius su šia Konvencija.

41 straipsnis

Registravimas

Pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį šią Konvenciją UNESCO Generalinio Direktoriaus prašymu įregistruoja Jungtinių Tautų Sekretoriatas.

42 straipsnis

Teisinę galią turintys tekstai

1. Ši Konvencija, įskaitant jos priedus, sudaryta anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi šeši tekstai turi vienodą teisinę galią.

2. Šios Konvencijos priedėliai sudaryti anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis.

43 straipsnis

Išlygos

Neleidžiama daryti išlygų, nesuderinamų su šios Konvencijos objektu ir tikslu.

I priedas – Draudžiamasis sąrašas – Tarptautiniai standartai

II priedas – Leidimų vartoti gydymui išdavimo standartai

1 priedėlis -Pasaulinis antidopingo kodeksas

2 priedėlis – Tarptautiniai laboratorijų standartai

3 priedėlis – Tarptautiniai testavimo standartai

PRIIMTA 2005 m. lapkričio 18 d. Paryžiuje dviem autentiškais egzemplioriais, pasirašytais UNESCO Generalinės konferencijos 33-iosios sesijos pirmininko ir UNESCO Generalinio Direktoriaus. Šie du egzemplioriai deponuojami UNESCO archyvuose.

Šis tekstas yra autentiškas Konvencijos tekstas, kurį UNESCO Generalinė konferencija tinkamai priėmė Paryžiuje surengtoje savo 33-iojoje sesijoje, kuri buvo paskelbta baigta 2005 m. spalio 21 d.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti asmenys šią Konvenciją pasirašė 2005 m. lapkričio 18 d.

Generalinės konferencijos pirmininkas                                   Generalinis Direktorius

______________

I PRIEDAS

PASAULINĖ ANTIDOPINGO AGENTŪRA

PASAULINIS ANTIDOPINGO KODEKSAS

2005 METŲ DRAUDŽIAMASIS SĄRAŠAS

TARPTAUTINIS STANDARTAS

Draudžiamojo sąrašo oficialųjį tekstą tvarkys Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) ir jis bus skelbiamas anglų ir prancūzų kalbomis. Kilus nesutarimų dėl tekstų anglų ir prancūzų kalbomis aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Šis sąrašas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

2005 METŲ DRAUDŽIAMASIS SĄRAŠAS

PASAULINIS ANTIDOPINGO KODEKSAS

Galioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Bet kurie vaistai turėtų būti vartojami tik esant mediciniškai patvirtintoms indikacijoms.

MEDŽIAGOS IR METODAI, DRAUDŽIAMI VISĄ LAIKĄ

(VARŽYBŲ IR NE VARŽYBŲ METU)

DRAUDŽIAMOSIOS MEDŽIAGOS

S1. ANABOLINIAI AGENTAI

Anaboliniai agentai yra draudžiami.

1. Anaboliniai androgeniniai steroidai (AAS)

a) Egzogeniniai* ASS, įskaitant:

18a-homo-17b-hidroksiestr-4-en-3-oną; bolasteroną; boldenoną; boldioną; kalusteroną; klostebolį; danazolį; dehidrochlormetiltestosteroną; delta-l-androsten-3,17-dioną; delta-1-androstendiolį; delta-1-dihidrotestosteroną; drostanoloną; etilestrenolį; fluoksimesteroną; formeboloną; furazabolį; gestrinoną; 4-hidroksitestosteroną; 4-hidroksi-19-nortestosteroną; mestanoloną; mesteroloną; metenoloną; metandienoną; metandriolį; metildienoloną; metiltrienoloną; metiltestosteroną; miboleroną; nandroloną; 19-norandrostenediolį; 19-norandrostenedioną; norboletoną; norklostebolį; noretandroloną; oksaboloną; oksandroloną; oksimesteroną; oksimetoloną; chinboloną; stanozololį; stenboloną; tetrahidrogestrinoną; trenboloną, ir kitas panašios cheminės struktūros arba panašaus biologinio poveikio medžiagas.

b) Endogeniniai** ASS:

androstendiolis (andro-5-en-3b,17b-diolis); androstendionas (4-androst-4-en-3,17-dionas); dehidroepiandros-teronas (DHEA); dihidrotestosteronas; testosteronas,

ir šie metabolitai bei izomerai:

5a-androstan-3a,17a-diolis; 5a-androstan-3a,17b-diolis; 5a-androstan-3b,17a-diolis; 5a-androstan-3b,17b-diolis; androst-4-en-3a,17a-diolis; androst-4-en-3a,17b-diolis; androst-4-en-3a,17b-diolis; androst-5-en-3b,17a-diolis; androst-5-en-3b,17b-diolis; androst-5-en-3P,17oc-diolis; 4-androstendiolis (androst-4-en-3P,17b-diolis); 5-androstendionas (androst-5-en-3,17-dionas); epidihidrotestosteronas; 3a-hidroksi-5a-androstan-17-onas; 3b-hidroksi-5a-androstan-17-onas; 19-norandrosteronas; 19-noretiocholanolonas.

Jeigu (pirmiau išvardytos) draudžiamosios medžiagos gaminamos organizme natūraliai, mėginys bus laikomas turinčiu tokios draudžiamosios medžiagos tuomet, kai draudžiamosios medžiagos, jos metabolitų arba žymeklių koncentracija ir (arba) koks (-ie) nors kitas (-i) atitinkamas (-i) santykis (-iai) sportininko mėginyje tiek viršija įprastą žmonėms nustatomų verčių intervalą, kad vargu, ar tai galėtų būti įprastos endogeninės gamybos rezultatas. Mėginys nelaikomas turinčiu draudžiamosios medžiagos tokiais atvejais, kai sportininkas pateikia įrodymus, kad draudžiamosios medžiagos, jos metabolitų arba žymeklių koncentracija ir (arba) koks (-ie) nors kitas (-i) atitinkamas (-i) santykis (-iai) sportininko mėginyje priskirtinas (-i) fiziologinėms arba patologinėms priežastims. Visais atvejais ir esant bet kokiai koncentracijai laboratorija praneša apie nepalankų analizės rezultatą, jei taikydama patikimą analizės metodą ji gali įrodyti, kad draudžiamoji medžiaga yra išorinės kilmės.

Jeigu laboratorijos rezultatai nėra įtikinami ir nenustatoma ankstesnėje pastraipoje nurodyta koncentracija, atitinkama antidopingo organizacija atlieka tolesnį tyrimą, jei yra pagrįstų galimo draudžiamosios medžiagos vartojimo požymių, pvz., palyginti su etaloninėmis steroidų kreivėmis.

Jeigu laboratorija praneša, kad testosterono ir epitestosterono (T/E) santykis šlapime yra didesnis nei 4:1, privaloma atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti, ar santykis yra atsiradęs dėl fiziologinių ar patologinių priežasčių, išskyrus tuos atvejus, kai laboratorija praneša apie bet kokiu patikimu analizės metodu pagrįstą nepalankų analizės rezultatą, rodantį, kad draudžiamoji medžiaga yra išorinės kilmės.

Šiuo atveju tyrimas apima visų ankstesnių ir (arba) vėlesnių testų ekspertizę. Jei nėra ankstesnių testų rezultatų, sportininkas be įspėjimo testuojamas bent tris kartus per trijų mėnesių laikotarpį.

Jeigu sportininkas atsisako bendradarbiauti atliekant tyrimus, laikoma, kad sportininko mėginyje yra draudžiamoji medžiaga.

2. Kiti anaboliniai agentai, įskaitant, bet ne tik, šias medžiagas:

klenbuterolis, zeranolis, zilpaterolis.

Šiame skyriuje:

*Egzogeninėmis medžiagomis vadinamos medžiagos, kurios negali natūraliai gamintis organizme.**Endogeninėmis medžiagomis vadinamos medžiagos, kurios gali natūraliai gamintis organizme.

S2. HORMONAI IR GIMININGOS MEDŽIAGOS

Draudžiamos šios medžiagos, įskaitant kitas panašios cheminės struktūros bei panašaus biologinio poveikio medžiagas, ir jų išsilaisvinimo veiksniai:

1. eritropoetinas (EPO);

2. augimo hormonas (hGH) ir insuliną atitinkantis augimo veiksnys (IGF-1), mechaniniai augimo veiksniai (MGF);

3. gonadotropinai (LH, hCG);

4. insulinas;

5. kortikotropinai.

Jeigu sportininkas negali įrodyti, kad rastos koncentracijos priežastys yra fiziologinės arba patologinės, mėginys bus laikomas turinčiu (pirmiau nurodytos) draudžiamosios medžiagos, jei draudžiamosios medžiagos arba jos metabolitų koncentracija ir (arba) atitinkami santykiai arba žymekliai sportininko mėginyje tiek viršija įprastą žmonėms nustatomą verčių intervalą, kad vargu, ar tai galėtų būti įprastos endogeninės gamybos rezultatas.

Radus kitų panašios cheminės struktūros ir panašaus biologinio poveikio medžiagų, pirmiau išvardytų hormonų diagnostinio (-ių) žymeklio (-ių) ar išsilaisvinimo veiksnių arba kitų rezultatų, kurie rodytų, kad aptikta medžiaga yra egzogeninė, bus pranešama apie nepalankų analizės rezultatą.

S3. BETA-2 AGONISTAI

Yra draudžiami visi beta-2 agonistai, įskaitant jų D-izomerus ir L-izomerus. Norint juos vartoti, reikia gauti leidimą vartoti gydymui.

Išimtį sudaro formoterolis, salbutamolis, salmeterolis ir terbutalinas, kai jie skiriami inhaliacijoms, norint išvengti astmos ir (arba) gydyti astmą, fizinio krūvio sukeltą astmą ar bronchų obstrukciją; tuomet reikia gauti supaprastintą leidimą vartoti gydymui.

Nepaisant išduoto leidimo vartoti gydymui, jei laboratorija praneša, kad salbutamolio (laisvojo ir jo gliukuronido) koncentracija yra didesnė nei 1000 ng/ml, tai bus laikoma nepalankiu analizės rezultatu, nebent sportininkas įrodytų, kad nenormalus rezultatas buvo gydimo vartojant salbutamolį inhaliacijoms pasekmė.

S4. AGENTAI, TURINTYS ANTIESTROGENINĮ POVEIKĮ

Yra draudžiamos šios antiestrogeninių medžiagų klasės:

1. aromatazės inhibitoriai, įskaitant, bet ne tik, anastrozolą, letrozolą, aminoglutetimidą, eksemestaną, formestaną, testolaktoną;

2. selektyvieji estrogenų receptorių moduliatoriai (SERM), įskaitant, bet ne tik, raloksifeną, tamoksifeną, toremifeną;

3. antiestrogeninės medžiagos, įskaitant, bet ne tik, klomifeną, ciklofenilą, fulvestrantą.

S5. DIURETIKAI IR KITI MASKAVIMO REAGENTAI

Diuretikai ir kiti maskavimo reagentai yra draudžiami.

Maskavimo reagentai, įskaitant, bet ne tik, šias medžiagas:

diuretikai*, epitestosteronas, probenecidas, alfa-reduktazės inhibitoriai (pvz., finasteridas, dutasteridas), plazmos pakaitalai (pvz., albuminas, dekstranas, hidroksietilkrakmolas).

Diuretikai:

acetazolamidas, amiloridas, bumetanidas, kanrenonas, chlortalidonas, etakrino rūgštis, furosemidas, indapamidas, metolazonas, spironolaktonas, tiazidai (pvz., bendroflumetiazidas, chlortiazidas, hidrochlortiazidas), triamterenas ir kitos panašios cheminės struktūros bei panašaus biologinio poveikio medžiagos.

*Leidimas vartoti gydymui negalioja, jei sportininko šlapime diuretikai aptinkami kartu su draudžiamąja (-osiomis) medžiaga (-omis), kurios (-ių) koncentracija yra ribinė arba mažesnė nei ribinė.

DRAUDŽIAMIEJI METODAI

M1. DEGUONIES PERNEŠIMO SPARTINIMAS

Draudžiami šie metodai:

a) kraujo dopingas, įskaitant bet kokios kilmės autologinių, homologinių ar heterologinių kraujo produktų arba raudonųjų kraujo kūnelių produktų naudojimą ne gydymo tikslais;

b) dirbtinis deguonies įsisavinimo, pernešimo ar tiekimo padidinimas, įskaitant, bet ne tik, perfluorjunginius, efaproksiralą (RSR13) ir modifikuotus hemoglobino produktus (pvz., hemoglobino pagrindu sukurtus kraujo pakaitalus, hemoglobino produktus mikrokapsulėse).

M2. CHEMINĖS IR FIZINĖS MANIPULIACIJOS

Yra draudžiamas:

klastojimas ar mėginimas klastoti, norint pakeisti dopingo kontrolei paimtų mėginių vientisumą ir tinkamumą.

Tai taikoma, be kita ko, intraveninėms infuzijoms*, kateterizavimui ir šlapimo pakeitimui.

*Išskyrus skubaus teisėto medicininio gydimo atvejus, intraveninės infuzijos yra draudžiamos.

M3. GENŲ DOPINGAS

Ląstelių, genų, genetinių elementų ar genų išraiškos moduliavimo naudojimas ne gydymo tikslais, kuris gali pagerinti sportininko rezultatus, yra draudžiamas.

VARŽYBŲ METU DRAUDŽIAMOS MEDŽIAGOS IR METODAI

Be pirmiau apibrėžtų S1–S5 ir M1–M3 kategorijų, varžybų metu draudžiamos šios kategorijos:

DRAUDŽIAMOSIOS MEDŽIAGOS

S6. STIMULIATORIAI

Draudžiami šie stimuliatoriai, įskaitant, kai tinka, jų optinius (D- ir L-) izomerus:

adrafinilas, amfepramonas, amifenazolas, amfetaminas, amfetaminilas, benzfetaminas, bromantanas, karfedonas, katinas*, klobenzoreksas, kokainas, dimetilamfetaminas, efedrinas**, etilamfetaminas, etilefrinas, famprofazonas, fenkamfaminas, fenkaminas, fenetilinas, fenfluraminas, fenproporeksas, furfenoreksas, mefenoreksas, mefenterminas, mezokarbas, metamfetaminas, metilamfetaminas, metilendioksiamfetaminas, metilendioksimetamfetaminas, metilefedrinas**, metilfenidatas, modafinilas, niketamidas, norfenfluraminas, parahidroksiamfetaminas, pemolinas, fendimetrazinas, fenmetrazinas, fenterminas, prolintanas, selegilinas, strichninas ir kitos panašios cheminės struktūros bei panašaus biologinio poveikio medžiagos***.

*Katinas yra draudžiamas, kai jo koncentracija šlapime yra didesnė kaip 5 mikrogramai mililitre.

**Efedrinas ir metilefedrinas yra draudžiami, kai kiekvieno jų koncentracija šlapime yra didesnė kaip 10 mikrogramų mililitre.

***Medžiagos, įtrauktos į 2005 metų Stebėsenos programą (bupropionas, kofeinas, fenilefrinas, fenilpropanolaminas, pipradrolis, pseudoefedrinas, sinefrinas), nėra laikomos draudžiamosiomis medžiagomis.

PASTABA. Adrenalinas, vartojamas kartu su vietiniais anestetikais arba skirtas vietiniam vartojimui (pvz., į nosį, akis), nėra draudžiamas.

S7. NARKOTIKAI

Draudžiami šie narkotikai:

buprenorfinas, dekstromoramidas, diamorfinas (heroinas), fentanilas ir jo dariniai, hidromorfonas, metadonas, morfinas, oksikodonas, oksimorfonas, pentazocinas, petidinas.

S8. KANABINOIDAI

Kanabinoidai (pvz., hašišas, marihuana) yra draudžiami.

S9. GLIUKOKORTIKOSTEROIDAI

Visi gliukokortikosteroidai yra draudžiami, kai vartojami per burną, per tiesiąją žarną, injekcijoms į veną ir į raumenis. Norint juos vartoti, reikia gauti leidimą vartoti gydymui.

Norint juos vartoti visais kitais būdais, reikia supaprastinto leidimo vartoti gydymui.

Dermatologiniai preparatai nėra draudžiami.

MEDŽIAGOS, DRAUDŽIAMOS TAM TIKROMS SPORTO ŠAKOMS

P1. ALKOHOLIS

Alkoholis (etanolis) yra draudžiamas tik varžybų metu toliau nurodytoms sporto šakoms. Jis bus nustatomas pagal iškvepiamo oro ir (arba) kraujo analizę. Skliausteliuose nurodyta kiekvienos federacijos nustatyta ribinė vertė, kurią viršijus pažeidžiamos antidopingo taisyklės.

Oreivystė (FAI)	0,20 g/l	Karatė (WKF)	0,10 g/l
Šaudymas iš lanko (FITA)	0,10 g/l	Šiuolaikinė penkiakovė (UIPM), (šaudymo rungtys)	0,10 g/l
Automobilių sportas (FIA)	0,10 g/l
Biliardas (WCBS)	0,20 g/l	Motociklų sportas (FIM)	0,00 g/l
Bočia(CMSB)	0,10 g/l	Slidinėjimas (FIS)	0,10 g/l

P2. BETA BLOKATORIAI

Beta blokatoriai yra draudžiami tik šių sporto šakų varžybų metu:

• oreivystė (FAI)

• šaudymas iš lanko (FITA), (t. p. draudžiama ne varžybose)

• automobilių sportas (FIA)

• biliardas (WCBS)

• bobslėjus (FIBT)

•bočia(CMSB)

• bridžas (FMB)

• šachmatai (FIDE)

• kerlingas (akmenslydis) (WCF)

• gimnastika (FIG)

• motociklų sportas (FIM)

• šiuolaikinė penkiakovė (UIPM), šaudymo rungtys

• boulingas (devynių kėglių) (FIQ)

• buriavimas (ISAF), tik varžybų vairininkams

• šaudymas (ISAF) (taip pat draudžiama ne varžybų metu)

• slidinėjimas (FIS), šuoliai su slidėmis nuo tramplino ir akrobatinis snieglenčių sportas

• plaukimas (FINA), šuoliai į vandenį ir dailusis plaukimas

• imtynės (FILA)

Beta-blokatoriai, be kitų, yra šios medžiagos:

acebutololis, alprenololis, atenololis, betaksololis, bizoprololis, bunololis, karteololis, karvedilolis, celiprololis, esmololis, labetalolis, levobunololis, metipranololis, metoprololis, nadololis, oksprenololis, pindololis, propranololis, sotalolis, timololis.

SPECIFINĖS MEDŽIAGOS*

Specifinės medžiagos yra šios:

efedrinas, L-metilamfetaminas, metilamfetaminas;

kanabinoidai;

visi inhaliaciniai beta-2 agonistai, išskyrus klenbuterolj;

probenecidas;

visi gliukokortikosteroidai;

visi beta blokatoriai;

alkoholis.

* „Draudžiamajame sąraše gali būti nurodytos specifinės medžiagos, kurios gali tapti netyčinio antidopingo taisyklių pažeidimo priežastimi dėl jų plataus naudojimo vaistų gamyboje arba kurios, mažiau tikėtina, galėtų būti sėkmingai vartojamos kaip dopingo priemonė“. Sankcija dėl antidopingo taisyklių pažeidimų, vartojant tokias medžiagas, gali būti ne tokia griežta jei „(...) sportininkas gali įrodyti, kad vartota specifinė medžiaga nebuvo skirta sportiniams rezultatams pagerinti...“.

______________

II PRIEDAS

LEIDIMŲ VARTOTI GYDYMUI IŠDAVIMO STANDARTAI

Ištrauka iš Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) „Leidimų vartoti gydymui išdavimo tarptautinio standarto“; galioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

4. Leidimų vartoti gydymui išdavimo kriterijai

Sportininkui gali būti išduotas Leidimas vartoti gydymui (toliau – LVG), leidžiantis vartoti draudžiamąją medžiagą arba draudžiamąjį metodą, kurie nurodyti Draudžiamajame sąraše. Prašymą dėl LVG svarstys Leidimų vartoti gydymui išdavimo komitetas (toliau – LVGIK). LVGIK paskirs antidopingo organizacija. Leidimas bus išduodamas tik griežtai laikantis šių kriterijų:

[PASTABA. Šis standartas taikomas visiems sportininkams, kaip apibrėžta Kodekse ir pagal jo nuostatas, t. y. sportininkams ir neįgaliems sportininkams. Šis standartas bus taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, neįgaliam sportininkui išduotas leidimas gali netikti kitiems sportininkams.]

4.1. Sportininkas turėtų pateikti prašymą dėl LVG ne vėliau kaip likus 21 dienai iki dalyvavimo sporto renginyje.

4.2. Sportininkui labai pablogėtų sveikata, jei draudžiamąja medžiaga arba draudžiamuoju metodu nebebūtų gydomas ūmus arba lėtinis susirgimas.

4.3. Dėl gydomojo draudžiamosios medžiagos arba draudžiamojo metodo taikymo nebūtų jokio papildomo rezultatų pagerėjimo, išskyrus tą, kurio būtų galima tikėtis atgavus normalią sveikatos būklę po nustatyto susirgimo gydymo. Bet kokios draudžiamosios medžiagos vartojimas ar bet kokio draudžiamojo metodo taikymas kurio nors endogeninio hormono „mažam arba normaliam“ lygiui padidinti nelaikomas priimtinu gydomuoju įsikišimu.

4.4. Nėra jokio priimtino pakaito gydymui draudžiamąja medžiaga ar draudžiamuoju metodu.

4.5. Būtinybė vartoti kitais atžvilgiais draudžiamą medžiagą arba taikyti draudžiamą metodą negali būti, visiškai ar iš dalies, ankstesnio kurios nors Draudžiamojo sąrašo medžiagos ne gydomojo vartojimo pasekmė.

4.6. LVG jį išdavusi institucija panaikina, jeigu:

a) sportininkas tuoj pat nepradeda laikytis visų leidimą išdavusios antidopingo organizacijos taikomų reikalavimų ir sąlygų;

b) baigėsi LVG galiojimo laikotarpis;

c) sportininkui pranešama, kad antidopingo organizacija panaikino LVG galiojimą.

[PASTABA. Visi LVG turės apibrėžtą galiojimo laikotarpį, kurį nustatys LVGIK. Gali būti atvejų, kai LVG galiojimas bus pasibaigęs arba jis bus panaikintas, o draudžiamoji medžiaga, kuriai taikomas LVG, vis dar bus sportininko organizme. Tokiais atvejais antidopingo organizacija, atliekanti pradinį nepalankaus analizės rezultato tyrimą, spręs, ar pagal gautą rezultatą atitinka LVG galiojimo pabaigos arba panaikinimo terminas.]

4.7. Paraiška dėl LVG patvirtinimo atgaline data nebus svarstoma, išskyrus atvejus, kai:

a) buvo reikalinga būtinoji medicinos pagalba arba būtinas ūminio susirgimo gydymas, arba

b) dėl ypatingų aplinkybių nebuvo pakankamai laiko arba galimybių pareiškėjui pateikti arba LVGIK apsvarstyti prašymą iki dopingo kontrolės.

[PASTABA. Skubioji medicinos pagalba arba susirgimai ūmiomis ligomis, kurių atveju reikia skirti kitais atžvilgiais draudžiamą medžiagą arba draudžiamą metodą prieš pateikiant paraišką dėl LVG, nėra dažni. Aplinkybės, kurioms esant reikia LVG paraišką skubiau svarstyti dėl artėjančių varžybų taip pat nėra dažnos. LVG išduodančios antidopingo organizacijos turėtų nustatyti vidaus procedūras, kurios leistų spręsti tokias problemas.]

5. Informacijos konfidencialumas

5.1. Pareiškėjas privalo pateikti raštišką sutikimą perduoti visą su paraiška susijusią informaciją LVGIK nariams ir prireikus kitiems nepriklausomiems medicinos arba mokslo ekspertams, arba visiems darbuotojams, susijusiems su LVG tvarkymu, persvarstymu arba skundais dėl jų.

Jeigu reikalinga nepriklausomų išorės ekspertų pagalba, visi prašymo duomenys bus išplatinti nenurodant sportininko ir su jo sveikatos priežiūra susijusio gydytojo pavardžių. Pareiškėjas taip pat privalo pateikti raštišką sutikimą, kad LVGIK sprendimai galėtų būti perduodami kitoms atitinkamoms antidopingo organizacijoms, kaip numatyta Kodekso nuostatose.

5.2. LVGIK nariai ir susijusios antidopingo organizacijos administracija vykdys savo veiklą, griežtai laikydamiesi konfidencialumo. Visi LVGIK nariai ir susiję darbuotojai pasirašys konfidencialumo sutartis. Visų pirma konfidencialiai saugoma ši informacija:

a) visa sportininko ir su sportininko sveikatos priežiūra susijusio (-ių) gydytojo (-ų) pateikta medicininė informacija ir duomenys;

b) visi paraiškos duomenys, įskaitant procedūroje dalyvaujančio (-ių) gydytojo (-ų) pavardę (-es).

Jeigu sportininkas norėtų panaikinti LVGIK arba WADA LVGIK teisę gauti bet kokią informaciją apie sveikatą savo vardu, jis privalo apie tai pranešti savo gydytojui raštu. Priėmęs tokį sprendimą, sportininkas negaus LVG patvirtinimo, taip pat jam nebus pratęstas turimo LVG galiojimas.

6. Leidimų vartoti gydymui išdavimo komitetai (LVGIK)

LVGIK sudaromi ir veikia vadovaudamiesi šiomis gairėmis:

6.1. LVGIK turėtų sudaryti bent trys gydytojai, turintys sportininkų sveikatos priežiūros ir gydymo patirties bei pakankamai klinikinės, sporto ir gydomosios fizinės mankštos medicinos žinių. Siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savarankiškai, dauguma LVGIK narių neturėtų užimti oficialių pareigų antidopingo organizacijoje. Visi LVGIK nariai pasirašys susitarimą dėl interesų konflikto. Svarstant neįgalių sportininkų prašymus, mažiausiai vienas LVGIK narys privalo turėti specialios neįgalių sportininkų sveikatos priežiūros ir gydymo patirties.

6.2. LVGIK gali prašyti visų rūšių medicininės arba mokslinės ekspertizės, kurią jie laiko tinkama nagrinėjant bet kokios paraiškos dėl LVG aplinkybes.

6.3. WADA LVGIK sudaromas vadovaujantis 6.1 punkte išdėstytais kriterijais. WADA LVGIK yra įkurtas savo iniciatyva nagrinėti antidopingo organizacijų priimtus sprendimus dėl LVG. Kaip nurodyta Kodekso 4.4 straipsnyje, sportininkų, kuriems antidopingo organizacijos neišdavė LVG, prašymu WADA TVLIK peržiūrės tokius sprendimus ir turės teisę juos panaikinti.

7. Leidimo vartoti gydymui (LVG) paraiškos pateikimo procedūra

7.1. LVG bus svarstomas tik gavus užpildytą paraiškos formą, prie kurios turi būti pridėti visi reikalingi dokumentai (žr. 1 priedėlį – LVG forma). Paraiškos pateikimo procedūra turi vykti griežtai laikantis medicininio konfidencialumo principų.

7.2. Antidopingo organizacijos gali keisti 1 priedėlyje nurodytą (-as) LVG paraiškos formą (-as), kad į ją (jas) būtų galima įtraukti papildomos informacijos užklausas, tačiau iš jos (jų) negalima išbraukti jokių skirsnių arba punktų.

7.3. LVG paraiškos forma (-os) gali būti antidopingo organizacijų verčiama (-os) į kitą kalbą (-as), tačiau paraiškos formoje (-ose) turi likti tekstas anglų arba prancūzų kalba.

7.4. Sportininkas negali kreiptis dėl LVG į daugiau nei vieną antidopingo organizaciją. Paraiškoje turi būti nurodyta sportininko sporto šaka ir prireikus sporto rūšis bei konkreti sportininko padėtis arba vaidmuo.

7.5. Paraiškoje turi būti nurodyti visi ankstesni ir (arba) esami prašymai dėl leidimo naudoti kitais atžvilgiais draudžiamą medžiagą arba taikyti draudžiamą metodą, institucija, kuriai pateiktas toks prašymas, ir tos institucijos sprendimas.

7.6. Paraiškoje turi būti išsami ligos istorija ir visų su paraiška susijusių patikrinimų, laboratorinių tyrimų ir vaizdinių tyrimų rezultatai.

7.7. Visi reikalingi papildomi tyrimai, patikrinimai arba vaizdiniai tyrimai, kurių prašo antidopingo organizacijos LVGIK, bus atlikti pareiškėjo arba jo nacionalinės vadovaujančiosios sporto institucijos organizacijos lėšomis.

7.8. Prie paraiškos turi būti pridėta tinkamos kvalifikacijos gydytojo pažyma, patvirtinanti būtinybę sportininką gydyti kitais atžvilgiais draudžiama medžiaga arba draudžiamu metodu ir paaiškinanti, kodėl šiam susirgimui gydyti negali ar negalėjo būti skirtas pakaitinis leidžiamasis vaistas.

7.9. Turi būti nurodyta kitais atžvilgiais draudžiamos medžiagos arba draudžiamo metodo skyrimo dozė, periodiškumas, būdas ir trukmė.

7.10. LVGIK sprendimai, gavus visą atitinkamą informaciją, turėtų būti priimti per 30 dienų ir atitinkamos antidopingo organizacijos pateikiami sportininkui raštu. Kai LVG išduodamas sportininkui, esančiam antidopingo organizacijos Registruotame testuotinų sportininkų sąraše, sportininkas ir WADA nedelsiant gaus patvirtinimą, kuriame bus nurodyta leidimo galiojimo trukmė ir visos su LVG susijusios sąlygos.

7.11. a) Gavusi sportininko prašymą dėl ekspertizės, kaip nurodyta Kodekso 4.4 straipsnyje, WADA LVGIK, kaip nurodyta Kodekso 4.4 straipsnyje, galės panaikinti antidopingo organizacijos priimtą sprendimą dėl LVG. Sportininkas pateikia WADA LVGIK visą anksčiau antidopingo organizacijai pateiktą informaciją dėl LVG ir mokestį už paraišką. Pradinis sprendimas galioja tol, kol bus užbaigta ekspertizės procedūra. Ši procedūra neturėtų trukti ilgiau kaip 30 dienų nuo tada, kai WADA gavo informaciją.

b) WADA gali atlikti ekspertizę bet kuriuo metu. WADA LVGIK ekspertizę baigia per 30 dienų.

7.12. Jeigu sprendimas dėl LVG išdavimo po ekspertizės yra panaikinamas, jis netaikomas atgaline data ir sportininko rezultatai neanuliuojami tam laikotarpiui, kuriam buvo išduotas LVG. Sprendimas įsigalioja ne vėliau kaip praėjus 14 dienų nuo pranešimo apie jį sportininkui.

8. Supaprastinto leidimo vartoti gydymui (SLVG) paraiškos pateikimo procedūra

8.1. Yra pripažįstama, kad kai kurios draudžiamųjų medžiagų sąraše įrašytos medžiagos yra dažnai vartojamos sportininkų pasitaikantiems susirgimams gydyti. Tokiais atvejais nebūtina pateikti išsamios paraiškos, kaip nurodyta 4 ir 7 skirsniuose. Tam numatyta supaprastinta LVG išdavimo procedūra.

8.2. Pagal šią supaprastintą procedūrą gali būti leista vartoti tik šias draudžiamąsias medžiagas arba taikyti šiuos draudžiamuosius metodus:

beta-2 agonistus (formoterolį, salbutamolį, salmeterolį ir terbutaliną) inhaliacijoms ir gliukokortikosteroidus nesisteminiu būdu.

8.3. Norėdamas vartoti vieną iš minėtų medžiagų, sportininkas pateikia antidopingo organizacijai medicininę pažymą, pagrindžiančią gydymo būtinybę. Tokioje medicininėje pažymoje, kaip pateikta 2 priedėlyje, turi būti nurodyta diagnozė, vaisto pavadinimas, dozavimas, vartojimo būdas ir gydymo trukmė. Prireikus turėtų būti pridėti visi diagnozei nustatyti atlikti tyrimai be faktinių rezultatų ar detalių.

8.4. Supaprastintą procedūrą sudaro:

a) leidimo vartoti draudžiamąsias medžiagas patvirtinimas pagal supaprastintą procedūrą, kuris įsigalioja antidopingo organizacijai gavus išsamią pažymą. Neišsamios pažymos turi būti grąžintos pareiškėjui.

b) Gavusi išsamią pažymą, antidopingo organizacija nedelsdama apie tai praneša sportininkui. Prireikus turi būti pranešta atitinkamai tarptautinei federacijai, nacionalinei federacijai ir nacionalinei antidopingo organizacijai. Antidopingo organizacija praneša WADA tik tuomet, jei paraiška gauta iš tarptautinio lygio sportininko.

c) Paraiška dėl SLVG nebus nagrinėjama atbuline data, išskyrus tuos atvejus, kai:

– buvo reikalinga būtinoji medicinos pagalba arba buvo būtinas ūmaus susirgimo gydymas, arba

– dėl ypatingų aplinkybių nebuvo pakankamai laiko arba galimybių pareiškėjui pateikti paraišką arba LVGIK ją gauti iki dopingo kontrolės.

8.5. a) LVGIK arba WADA LVGIK gali inicijuoti ekspertizę bet kuriuo SLVG galiojimo laikotarpio momentu.

b) Jeigu sportininkas prašo persvarstyti atsisakymą išduoti SLVG, WADA LVGIK prireikus gali prašyti sportininko papildomos medicininės informacijos, kuri bus laikoma reikalinga, o jos gavimo išlaidas padengs sportininkas.

8.6. LVGIK arba WADA LVGIK gali panaikinti SLVG bet kuriuo metu. Apie tai nedelsiant informuojamas sportininkas, tarptautinė federacija, kuriai jis priklauso, ir visos atitinkamos antidopingo organizacijos.

8.7. Panaikinimas įsigalioja iškart, kai apie sprendimą pranešama sportininkui. Nepaisant to, sportininkui paliekama teisė pateikti paraišką dėl LVG, kaip nustatyta 7 skirsnyje.

9. Dopingo kontrolės informacijos centras

9.1. Iš antidopingo organizacijų reikalaujama pranešti WADA apie visus LVG ir pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, išduotus pagal 7 skirsnio nuostatas.

9.2. Dėl SLVG antidopingo organizacijos turi pateikti WADA iš tarptautinio lygio sportininkų gautas medicinines paraiškas pagal 8.4 punkto nuostatas.

9.3. Informacijos centras turi griežtai užtikrinti visos medicininės informacijos konfidencialumą.

______________