LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 34 STRAIPSNIO 3 BEI 11 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-891
2006 m. birželio 27 d. Nr. 630
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 889 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio papildymo ir 34 straipsnio 3 bei 11 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-891 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektas nenustato kriterijų, kuriais vadovaudamosi savivaldybių tarybos gali riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Suteikus savivaldybėms teisę riboti kai kurių prekybos ir viešojo maitinimo įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką vadovaujantis vien subjektyvia gyventojų ar kitų suinteresuotų asmenų nuomone, būtų suvaržyta kai kurių įmonių teisė laisvai verstis ūkine komercine veikla, sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos įmonėms, kurios verčiasi ta pačia veikla, taip pat padidėtų korupcinių ir diskriminacinių sprendimų galimybė.
Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarime (Žin., 1999, Nr. 85-2548), asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai reikia ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti ir atitikti siekiamą tikslą.
2. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą riboti (sutrumpinti) kai kurių šiuo metu licencijas turinčių įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, būtų pažeisti teisėti šių įmonių lūkesčiai. Taikant laiko ribojimus tik toms įmonėms, kurios įsigis licencijas įsigaliojus įstatymui, būtų sudarytos nevienodos ūkinės komercinės veiklos sąlygos.
3. Apribojus legalios prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, padidėtų nelegalios prekybos ir kontrabandinių bei sveikatai kenksmingų alkoholinių gėrimų realizavimo galimybė, kadangi kategoriški alkoholinių gėrimų prekybos draudimai lemia tai, kad vartotojai randa kitų (dažniausiai nelegalių ir neteisėtų) būdų, kaip tenkinti savo poreikius. Tai konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime (Žin., 1997, Nr. 15-314).
Dėl šių priežasčių prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimų buvo atsisakyta 2001 metais priėmus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2001, Nr. 31-1016).
4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos – neribotas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas, neleidžiantis efektyviai užtikrinti viešosios tvarkos; nuolatinis triukšmas, sklindantis iš visą naktį dirbančių viešojo maitinimo įmonių; apsvaigusių nuo alkoholio asmenų keliami nepatogumai daugiabučių, kuriuose įrengti visą parą veikiantys prekybos alkoholiniais gėrimais taškai, gyventojams – gali būti išspręstos ne ribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, o pasinaudojant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1), kitų įstatymų ir teisės aktų savivaldybėms, taip pat gyventojams suteiktomis teisėmis ir priemonėmis.