LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL REIKALAVIMŲ IR SĄLYGŲ SUSITARIMAMS, KURIE DĖL SAVO MAŽAREIKŠMIO POVEIKIO NELAIKOMI KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ PAŽEIDIMU, PATVIRTINIMO

 

2000 m. sausio 13 d. Nr. 1

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į Europos Sąjungos konkurencijos teisę ir praktiką, apibendrinusi nacionalinę ūkinės veiklos praktiką, nutaria:

Patvirtinti reikalavimus ir sąlygas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu.

 

 

PIRMININKAS                                                                                                       R. STANIKŪNAS

 


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos konkurencijos

tarybos 2000 m. sausio 13 d.

nutarimu Nr. 1

 

REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS SUSITARIMAMS, KURIE DĖL SAVO MAŽAREIKŠMIO POVEIKIO NELAIKOMI KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ PAŽEIDIMU

 

I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

1. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) sudarytos sutartys ar suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

2. Vertikalusis susitarimas – susitarimas, sudaromas tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia skirtingame prekės gamybos ar platinimo lygmenyje ir kuris apima sąlygas, pagal kurias susitariančios šalys gali pirkti, parduoti ar perparduoti prekes.

3. Horizontalusis susitarimas – susitarimas, sudaromas tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia tame pačiame prekės gamybos ar platinimo lygmenyje ir kuris apima sąlygas, pagal kurias susitariančios šalys gali pirkti, parduoti ar perparduoti prekes.

4. Mišrusis susitarimas – susitarimas, turintis vertikaliojo ir horizontaliojo susitarimų požymių.

5. Suderinti veiksmai – ūkio subjektų elgesys rinkoje, kai galima numanyti, jog ūkio subjektai susitarė dėl tokio elgesio ir yra tokio elgesio derinimo tarpusavyje įrodymų, arba kai tokio elgesio negalima paaiškinti kitaip.

6. Ūkinės veiklos, ūkio subjektų, susijusių ūkio subjektų grupės, prekės, atitinkamos rinkos ir kitos šiame nutarime naudojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

 

II. SUSITARIMAI, NELAIKOMI KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ PAŽEIDIMU

 

7. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymo) 5 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimu nelaikomi nedidelę atitinkamos rinkos dalį turinčių ūkio subjektų sudaryti susitarimai, kurie, nors ir atitinka Konkurencijos įstatymu draudžiamos veiklos požymius, bet dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos.

8. Susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, laikomi susitarimai tarp ūkio subjektų, kurių metinės suminės bendrosios pajamos neviršija:

8.1. 10 milijonų litų, jei sudaromas susitarimas yra vertikalusis;

8.2. 5 milijonų litų, jei sudaromas susitarimas yra horizontalusis arba mišrusis.

9. Susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, taip pat laikomi susitarimai tarp ūkio subjektų, kurių metinės suminės bendrosios pajamos viršija 8 punkte nustatytas ribas, bet kurių bendra atitinkamos rinkos dalis neviršija:

9.1. 10 procentų, jei sudaromas susitarimas yra vertikalusis;

9.2. 5 procentų, jei sudaromas susitarimas yra horizontalusis arba mišrusis.

10. Šio nutarimo 8 ir 9 punktai netaikomi ir susitarimai laikomi pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, jeigu:

10.1. sudaromas horizontalusis susitarimas, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama:

10.1.1. nustatyti tam tikros prekės kainas;

10.1.2. riboti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius;

10.1.3. pasidalyti rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu;

10.2. sudaromas vertikalusis susitarimas, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nustatyti tam tikros prekės minimalias ar fiksuoto dydžio perpardavimo kainas.

 

III. RINKOS DALIES APSKAIČIAVIMAS

 

11. Taikant šį nutarimą, ūkio subjekto užimama atitinkamos rinkos dalis apskaičiuojama kaip to ūkio subjekto ir susijusių ūkio subjektų perkamų ar parduodamų susitarime nurodytų prekių ir konkuruojančių prekių vertinės apimties procentinis santykis su bendra tokių perkamų ar parduodamų prekių vertine apimtimi atitinkamoje rinkoje. Tais atvejais, kai duomenų apie vertinę prekių apimtį nėra arba tokie duomenys neprieinami, ūkio subjekto užimama atitinkamos rinkos dalis gali būti nustatoma remiantis apskaičiavimais, pagrįstais kitais patikimais rinkos duomenimis, tarp jų ir fizine prekių apimtimi.

12. Apskaičiuojant ūkio subjekto ir susijusių ūkio subjektų perkamų ar parduodamų sutartyje nurodytų prekių ir konkuruojančių prekių apimtis, į jas neįjungiama:

12.1. pirkimo ar pardavimo apimtis tarp to ūkio subjekto ir su juo susijusių ūkio subjektų (susijusių ūkio subjektų grupės vidaus apyvarta);

12.2. muito, pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiai bei kiti mokėjimai, priklausantys nuo pirkimo ar pardavimo apimties.

13. Apskaičiuojant rinkos dalį remiamasi paskutiniųjų ūkinių metų ataskaitų duomenimis, išskyrus tuos atvejus, kai:

13.1. suinteresuoti ūkio subjektai įrodo, kad einamaisiais ūkinės veiklos metais įvyko reikšmingi ir ilgalaikiai jo rinkos dalies pokyčiai;

13.2. tokių ataskaitų duomenų nėra.

Jeigu paskutiniųjų ūkinių metų ataskaitų duomenimis remtis negalima dėl 13.1 ir 13.2 punktuose nurodytų aplinkybių, ūkio subjekto rinkos dalis apskaičiuojama remiantis kita patikima rinkos informacija, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektas praėjusiais metais ūkinės veiklos nevykdė.

14. Jeigu ūkio subjektų užimama atitinkamos rinkos dalis viršija 9 punkte nustatytas ribas, tai jų sudaromi susitarimai bus laikomi nepažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, kaip tai nustatyta šio nutarimo II skirsnyje, dar vienerius kalendorinius metus, einančius po tų metų, kai buvo viršyta rinkos dalies riba.

Jeigu šiuo nutarimo galiojimo pratęsimo laikotarpiu ūkio subjektų rinkos dalis vėl sumažėja iki 9 punkte nustatytos rinkos dalies ribos, tai ūkio subjektų sudaromi susitarimai ir toliau laikomi atitinkančiais šio nutarimo reikalavimus ir nepažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių.

Šio punkto pirmoji dalis netaikoma, jei šio nutarimo įsigaliojimo metu ūkio subjektų užimama atitinkamos rinkos dalis buvo didesnė nei nustatyta 9 punkte.

 

IV. BENDRŲJŲ PAJAMŲ SKAIČIAVIMAS

 

15. Taikant šį nutarimą, ūkio subjektų metinės bendrosios pajamos skaičiuojamos:

15.1. prie visų iš ūkio subjekto veiklos gautų pajamų per praėjusius ūkinius metus pridedant visų su juo susijusių ūkio subjektų bendrąsias pajamas;

15.2. atimant gautas pajamas iš prekybos tarp ūkio subjekto ir su juo susijusių ūkio subjektų bei pajamas, gautas iš susijusių ūkio subjektų grupės vidaus apyvartos;

15.3. atimant muito, pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius.

16. Apskaičiuojant metines bendrąsias pajamas remiamasi privalomos finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis. Apskaičiuojant Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų metines bendrąsias pajamas laikoma, kad šio nutarimo 15.2 ir 15.3 punktuose nurodytas metines bendrąsias pajamas atitinka Pelno (nuostolio) ataskaitos eilučių „Pardavimai ir paslaugos“, „Kita veikla“ ir „Finansinė ir investicinė veikla“ suma.

 

V. ŪKIO SUBJEKTŲ TEISĖS

 

17. Ūkio subjektai, kurių suminės bendrosios pajamos ar bendra atitinkamos rinkos dalis neviršija šio nutarimo 8 ir 9 punkte nurodytų ribų, apie sudaromus susitarimus pranešti Konkurencijos tarybai neprivalo.

18. Ūkio subjektai gali kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl patvirtinimo, kad jų sudaromas susitarimas atitinka šiuo nutarimu nustatytus reikalavimus.

Tokiu atveju susitarimo šalys turi pateikti Konkurencijos tarybai visą reikalingą informaciją Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka.

19. Jeigu per vieną mėnesį nuo reikalavimus atitinkančio kreipimosi įregistravimo dienos Konkurencijos taryba nepateikia neigiamo atsakymo, laikoma, kad patvirtinimas yra duotas.

20. Jeigu ūkio subjektų sudaromas susitarimas neatitinka šiuo nutarimu nustatytų sąlygų, tai nereiškia, kad tokiam susitarimui negali būti suteikta atskiroji išimtis pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnį.

 

VI. KONKURENCIJOS TARYBOS TEISĖS

 

21. Konkurencijos taryba gali pripažinti susitarimą, atitinkantį šio nutarimo 8, 9 ir 10 punktų nuostatas, pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir pareikalauti jį pakeisti bei nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus, jeigu:

21.1. paaiškėja, kad toks susitarimas ženkliai (itin) apriboja konkurenciją pakankamai didelėje atitinkamos rinkos dalyje;

22.2. įėjimas į atitinkamą rinką arba konkurencija rinkoje yra ribojama dėl bendro (kumuliacinio) susitarimų, nustatančių panašius konkurencijos apribojimus, poveikio.

23. Konkurencijos taryba, priimdama nutarimą pagal 21 punktą, ūkio subjektams baudų skirti negali.

24. Pagal 21 punktą priimtas nutarimas negali įsigalioti anksčiau kaip po 3 savaičių nuo pranešimo apie nutarimą išsiuntimo susitarimo šalims dienos.

25. Jeigu Konkurencijos taryba pagal šio nutarimo 18 punktą patvirtino, kad susitarimas atitinka šiuo nutarimu nustatytas sąlygas, tai sprendimas pagal šio nutarimo 21 punktą gali būti priimtas tik remiantis informacija, kuri:

25.1. nebuvo pateikta Konkurencijos tarybai kreipiantis dėl patvirtinimo, kad susitarimas atitinka šiuo nutarimu nustatytus reikalavimus;

25.2. nebuvo ir negalėjo būti žinoma Konkurencijos tarybai patvirtinimo momentu dėl vėliau įvykusių pasikeitimų rinkoje ar kitų priežasčių.

______________