ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
S P R E N D I M A S
DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSO PASKELBIMO
2005 m. birželio 10 d. Nr. SPR-11
Vilnius
Žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. IX-849 (Žin., 2002, Nr. 42-1561) 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. IX-2266 (Žin., 2004, Nr. 95-3480) 2 straipsniu,
1. Informuoti viešosios informacijos rengėjus, leidėjus, platintojus, žurnalistus, žurnalistų ir leidėjų organizacijas, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas apie tai, kad 2005 m. balandžio 15 d. įvykusiame žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime buvo patvirtintas naujos redakcijos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
2. Paskelbti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą (pridedamas).
INSPEKTORIUS ROMAS GUDAITIS
______________
PATVIRTINTAS
2005 m. balandžio 15 d.
Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų
susirinkime
LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSAS
Mes, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir leidėjai, susirinkę į visuotinį žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimą,
pripažindami, kad žurnalistika teisinga ir sąžininga galima tik tada, kai žurnalistai naudojasi įstatymais užtikrinta saviraiškos laisve, suvokia žiniasklaidos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir atsakomybę už savo darbą,
teigdami, kad didžiausias žiniasklaidos turtas yra pasitikėjimas ja, sukurtas ne tik dabarties žurnalistų ir leidėjų, bet ir ankstesnių laisvą žodį skleidusių kartų,
suprasdami, kad tokio pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomumas, teisingumas, nešališkumas,
suvokdami, kad svarbiausia žurnalisto pareiga yra gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą,
siekdami nenuvertinti savo kūrybos ir nesiedami savo veiklos su tais viešosios informacijos rengėjais, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus,
jausdami profesinę pareigą ir atsakomybę demokratinei visuomenei už žodžio bei informacijos laisvę,
tvirtiname šį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą ir įsipareigojame jo laikytis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
2 straipsnis
3 straipsnis
Gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių.[1]
4 straipsnis
5 straipsnis
6 straipsnis
7 straipsnis
9 straipsnis
10 straipsnis
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiama informacija nesukelti vaikams sielvarto ar baimės.
14 straipsnis
15 straipsnis
Žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui dera nurodyti, kas jam pateikė informaciją, todėl jis turi gauti informaciją pateikusio asmens leidimą remtis jo vardu. Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi teisės jo atskleisti. Tokiu atveju žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę už skelbiamą informaciją.
16 straipsnis
17 straipsnis
Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį. Taip pat neturi būti skelbiama informacija, kurioje yra propaguojamas ar patraukliai vaizduojamas rūkymas, girtavimas, narkotikų arba kitų kvaišalų vartojimas.
18 straipsnis
Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip įstatymais nedraudžiamo tyrimo objektas. Neturi būti sudaromas įspūdis, kad astrologai, chiromantai, parapsichologai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patikimų patarimų dėl ateities, sveikatos ar kitų dalykų.
19 straipsnis
20 straipsnis
Paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra klaidinga, būtina nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos rengėjo komentarų patikslinti arba paneigti klaidingą ar netikslią informaciją.
21 straipsnis
Pateikdamas informaciją apie nusikalstamas veikas, nelaimingus atsitikimus ir kitokius atvejus, kai asmenims buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo stengtis tokia informacija nesukelti nukentėjusiam ir nekaltam asmeniui papildomų išgyvenimų ir kančių.
22 straipsnis
Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo vadovautis taisykle, kad privataus asmens kritikos ribos yra daug siauresnės nei viešojo asmens, todėl informuojant apie privatų asmenį pirmenybė turi būti teikiama privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės (viešajam) interesui.
II. ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR VEIKLOS SKAIDRUMAS
24 straipsnis
25 straipsnis
26 straipsnis
27 straipsnis
Žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių, mokamų atostogų ir kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Žurnalistas privalo visuomet pranešti visuomenei apie bet kokią gautą paramą, išskyrus viešosios informacijos rengėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą atlyginimą arba suteiktą paramą.
28 straipsnis
29 straipsnis
30 straipsnis
32 straipsnis
33 straipsnis
Žurnalistas, rengiantis informaciją apie įmonę, kurios akcijų jis yra įsigijęs, savo skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti ryšius ir aplinkybes, dėl kurių ši informacija gali būti mažiau objektyvi.
34 straipsnis
Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, pateikdamas informaciją, rekomenduojančią arba siūlančią su vertybiniais popieriais ar jų emitentu susijusią investavimo strategiją, įskaitant nuomonę dėl jų dabartinės ar būsimosios vertės, privalo atskleisti rekomendacijas teikiančių institucijų ryšius ir aplinkybes, dėl kurių pagrįstai gali sumažėti informacijos objektyvumas; ypač tai pasakytina apie reikšmingus finansinius interesus dėl susijusių vertybinių popierių ir reikšmingus interesų konfliktus emitento atžvilgiu.
III. ASMENS GARBĖS, ORUMO, PRIVATUMO APSAUGA
36 straipsnis
37 straipsnis
38 straipsnis
39 straipsnis
40 straipsnis
Draudžiama skelbti įtariamo padarius nusikalstamą veiką asmens duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti įtariamojo tapatybę.
41 straipsnis
Be asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, sutikimo draudžiama skelbti duomenis apie jį, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo. Šie duomenys be asmens ar jo artimųjų sutikimo gali būti skelbiami tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukenčia viešasis asmuo arba kai skelbti šiuos duomenis yra visuomenės (viešasis) interesas.
42 straipsnis
43 straipsnis
44 straipsnis
45 straipsnis
Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi priminti seniai padarytos nusikalstamos veikos, už kurią žmogus jau atlikęs bausmę. Ši taisyklė netaikoma, jei tas žmogus ir toliau dirba darbą, susijusį su kadaise jo padaryta nusikalstama veika, arba pretenduoja eiti visuomenėje reikšmingas pareigas.
46 straipsnis
47 straipsnis
48 straipsnis
49 straipsnis
Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, gerbdamas asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių padedančių identifikuoti šį asmenį (ypač nepilnametį) duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti.
Skelbdamas informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus bei aplinkybes, kad paskelbta informacija visuomenėje neskatintų savižudiško (suicidinio) elgesio. Skelbiant tokią informaciją, pageidautina pranešti apie esamą arba teikiamą psichologinę ir socialinę pagalbą.
50 straipsnis
51 straipsnis
52 straipsnis
53 straipsnis
Gerbdamas asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas be asmens ar jo atstovų pagal įstatymą sutikimo neturi skelbti informacijos apie to asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitokios informacijos apie sveikatą. Tokia informacija be asmens artimųjų sutikimo gali būti skelbiama tik esant šių sąlygų visumai: yra kalbama apie viešąjį asmenį, skelbti šią informaciją yra visuomenės (viešasis) interesas ir turima oficiali medicinos įstaigos išvada.
54 straipsnis
Žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui draudžiama šaipytis iš žmogaus pavardės, rasės, tautybės, etniškumo, jo religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ar fizinių trūkumų net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs, arba jį žeminti dėl šių priežasčių. Be to, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas taip pat neturi sieti įtariamo, kaltinamo ar nusikaltusio asmens priklausymo tam tikrai tautinei, etninei ar socialinei grupei, jo seksualinės orientacijos su jo padarytu nusikaltimu ir to pabrėžti.
55 straipsnis
56 straipsnis
Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti dirbtinai deformuotų nuotraukų montažų, neteisingų parašų po nuotraukomis, galinčių įžeisti jose pavaizduotus asmenis. Žurnalistas neturi skelbti garso ir vaizdo montažų, iškraipančių kalbėtojo mintis ar įvykius. Ši nuostata netaikoma, jeigu yra skelbiama karikatūros, šaržai ar humoristiniai siužetai.
57 straipsnis
Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo žmogaus teises ir laisves gerbti net ir tada, kai asmuo savo teisių nežino ar nesuvokia.
IV. PROFESINIS SOLIDARUMAS IR GARBINGA KONKURENCIJA
58 straipsnis
59 straipsnis
60 straipsnis
61 straipsnis
62 straipsnis
63 straipsnis
V. ŽURNALISTŲ IR REDAKCIJOS (VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJO) VADOVŲ ABIPUSIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
65 straipsnis
Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (arba) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.
66 straipsnis
Viešosios informacijos rengėjas su žurnalistu turėtų raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės teisingai už tai atlyginti.
67 straipsnis
VI. ATSAKOMYBĖ UŽ ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSO PAŽEIDIMUS
69 straipsnis
70 straipsnis
Tokia žurnalisto veikla, kai jis pažeidžia šio kodekso nuostatas, yra pagrindas:
1) viešosios informacijos rengėjo administracijai tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones;
2) profesiniam žurnalistų susivienijimui tokį jam priklausantį žurnalistą pašalinti iš susivienijimo;
71 straipsnis
Tokia viešosios informacijos rengėjo veikla, kai jis pažeidinėja šio kodekso nuostatas, yra pagrindas:
1) Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai;
72 straipsnis
Šį kodeksą pažeidęs žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje paskelbti atitinkamą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą, o tam tikrais atvejais, kai yra būtina užtikrinti pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymąsi – žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo rezoliucinę dalį.
73 straipsnis
Jeigu viešosios informacijos rengėjas dvejus metus nuo šio kodekso patvirtinimo jo nepažeidžia, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija tokiam viešosios informacijos rengėjui (arba jo padaliniui) gali suteikti teisę naudoti šios komisijos įsteigtą ypatingą garbės žymenį arba tokią teisę panaikinti, jeigu viešosios informacijos rengėjas pažeidžia šį kodeksą.
VII. ŠIO KODEKSO IR KITŲ PROFESINĖS VEIKLOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE KODEKSŲ SANTYKIS
75 straipsnis
Šis kodeksas nedraudžia visuomenės informavimo veikloje vadovautis kitais profesinės etikos ir veiklos kodeksais (ypač viešosios informacijos rengėjo vidaus etikos kodeksais), kuriuose gali būti nustatyti išsamesni ir griežtesni įsipareigojimai.
Tais atvejais, kai kituose kodeksuose nustatytos profesinės etikos normos prieštarauja šiam kodeksui, yra taikomos šio etikos kodekso nuostatos.
[1] Susirinkimo metu numatyta išlyga, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių tik tokiais atvejais, kai tai įmanoma.