LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ČEDASO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. liepos 4 d. Nr. D1-383

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Čedaso ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą ir lėšų, reikalingų joms įgyvendinti, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-383

ČEDASO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Čedaso ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/ gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Čedaso ežero ir jo apyežerių paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – Čedaso ežero ir jo apyežerių PAST) apima valstybinį Čedaso ornitologinį draustinį, kuris įsteigtas ir jo ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių, Sausgalvių pievų ir Svencelės pievų botaninių-zoologinių draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 43-1371). Valstybiniam Čedaso ornitologiniam draustiniui paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 729 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 82-3014). Teritorijoje siekiama apsaugoti juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger) ir plovinių vištelių (Porzana parva) populiacijas jų veisimosi vietose.

Čedaso ežero ir jo apyežerių PAST yra Panevėžio apskrityje, Rokiškio rajono savivaldybėje. Teritorijos plotas yra 131,62 ha.

Didžiąją teritorijos dalį užima Čedaso ežeras. Jį juosia nuo kelių iki keliasdešimt metrų pločio miško ar krūmų juosta. Teritoriją iš visų pusių supa žemės ūkio naudmenų plotai.

Čedaso ežero ir jo apyežerių PAST aptinkamos šios į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą įrašytos paukščių rūšys, iš kurių tik pirmųjų dviejų gausa atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus:

Juodoji žuvėdra. Populiaciją sudaro apie 78–80 perinčių porų;

Plovinė vištelė. Teritorijoje girdimi 3–6 patinų balsai;

Didysis baublys (Botaurus stellaris). Ežere girdimi 2–3 patinų balsai;

Mėlyngurklė (Luscinia svecica). Apyežerių drėgnuose krūmynuose peri 1–2 poros;

Griežlė (Crex crex). Kasmet pievose girdimi 4–5 patinų balsai;

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Ežere peri 4–5 poros;

Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Ežere peri 1–2 poros;

Švygžda (Porzana porzana). Kasmet 2–3 patinų balsai girdimi apyežerių atvirose šlapynėse;

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Peri daugiausia pamiškėse ir šiaurinės apyežerės krūmynuose.

Teritorijoje aptikta 1 žuvų ir 2 žinduolių rūšys, saugomos pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva): vijūnas (Misgurnus fossilis) (įtrauktas į Buveinių direktyvos II priedą), ūdra (Lutra lutra) (įtraukta į Buveinių direktyvos II ir IV priedus) ir bebras (Castor fiber) (įtrauktas į Buveinių direktyvos V priedą).

Didžiausia grėsmė teritorijos vertybėms yra per didelis plėšrūnų, varninių paukščių neigiamas poveikis ir nepakankamai ekologiškas žemės ūkis, galintis labai paspartinti natūralius ežero sukcesijos procesus ir sukelti juodųjų žuvėdrų veisimosi buveinės degradavimą. Potenciali grėsmė juodosios žuvėdros vietinei populiacijai yra galimas vandens lygio sumažėjimas Čedaso ežere.

Čedaso ežeras yra valstybinės reikšmės vandens telkinys. Apie 20% teritorijos žemės ūkio paskirties žemės yra valdoma privačios nuosavybės teise.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – išsaugoti juodųjų žuvėdrų ir plovinių vištelių perimvietes, užtikrinti palankią šių rūšių vietinių populiacijų apsaugos būklę teritorijoje.

4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:

4.1. sureguliuoti plėšrūnų gausą;

4.2. sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį Čedaso ežero ekosistemai;

4.3. palaikyti pastovų Čedaso ežero vandens lygį;

4.4. informuoti vietos gyventojus, žemės savininkus ir naudotojus apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Sureguliuoti plėšrūnų populiacijos gausą	1.1. sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad laikydamiesi teisės aktų reikalavimų jie reguliariai rengtų kanadinių audinių, mangutų, pilkųjų varnų ir kranklių gausos reguliavimui skirtas medžiokles teritorijoje.	Sartų regioninio parko direkcija	2008–2016 metai	I
	(Pastabos:
	1. Nurodytų paukščių gausos reguliavimas vykdytinas tik tuo atveju, jeigu bus atitinkamai pakeistas šiuo metu šią veiklą draudžiantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XLIII skyrius.
	2. Kranklių gausos reguliavimui būtinas Aplinkos ministerijos išduodamas leidimas)
	1.2. įsigyti ir medžioklės plotų naudotojams laikinam naudojimui perduoti 10 kanadinėms audinėms ir mangutams skirtų gyvagaudžių spąstų	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	I
2. Sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį Čedaso ežero ekosistemai	nustatyti arealus, esančius už teritorijos ribų, iš kurių į ežerą patenka biogeninės medžiagos, ir juose esančių žemės sklypų savininkus ir naudotojus informuoti apie galimybes dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonėje ir gauti finansinę paramą. Surengti šia tema informacinius seminarus	Sartų regioninio parko direkcija	2008–2009 metai	II
3. Palaikyti pastovų Čedaso ežero vandens lygį	3.1. sutvirtinti (suremontuoti) užtvanką–pralaidą, esančią ant iš ežero ištekančio upelio	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	I
3. Palaikyti pastovų Čedaso ežero vandens lygį	3.2. įrengti vandeniui nepralaidžią užtvanką ant apyežerę sausinančio griovio	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	I
4. Informuoti vietos gyventojus, žemės savininkus ir naudotojus apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones	4.1. įrengti 2 informacines lentas apie ribotą teritorijos lankymą	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	I
	4.2. įrengti informacinį stendą Rokiškio kaimiškosios seniūnijos patalpose apie teritorijos gamtosauginę vertę	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	II
	4.3. išleisti informacinį lankstinuką (2000 egzempliorių tiražų)	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	III
	4.4. surengti susitikimus su žemės savininkais ir naudotojais ir informuoti juos apie galimybes gauti kompensacines išmokas už draustinyje nustatytus veiklos apribojimus pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“	Sartų regioninio parko direkcija	2008 metai	III

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Sartų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už juodųjų žuvėdrų ir plovinių vištelių Čedaso ežero ir jo apyežerių PAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų gamtos vertybių priežiūrą.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, ar numatytos priemonės duoda laukiamą poveikį siekiant nustatyto Gamtotvarkos plano tikslo. Jei peržiūros metu nustatoma, kad įgyvendinami veiksmai neduoda reikiamų rezultatų, turi būti siūloma tikslinti Gamtotvarkos plane numatytas priemones.

9. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo ir gamtotvarkos priemonių efektyvumo vertinimui naudojami šie kriterijai, leidžiantys pagrįstai spręsti apie teritorijoje saugomų vertybių būklę, pokyčius ir priežastis:

9.1. perinčių juodųjų žuvėdrų ir plovinių vištelių gausumo pokyčiai;

9.2. antvandeninės augalijos plotų pokyčiai ežero pakrantėse;

9.3. potencialių juodųjų žuvėdrų ir plovinių vištelių maitinimosi ir perėjimo vietų plotai;

9.4. varninių paukščių ir plėšrūnų gausa ir jos pokyčiai;

9.5. neigiama žmogaus veikla, jos intensyvumas.

10. Perinčių juodųjų žuvėdrų, plovinių vištelių stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Teritorijoje apskaitos vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamų rūšių monitoringo metodinių reikalavimų.

11. Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas kas trejus metus, parengiant peržiūros ataskaitą.

12. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą, jos ataskaitos parengimą bei pateikimą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos atsakinga Sartų regioninio parko direkcija. Jeigu iki atliekamos Gamtotvarkos plano peržiūros mokslo institucijų specialistai vertino saugomų rūšių ir jų buveinių būklę ir pateikė vertinimo rezultatus ar buvo gauti kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų vertinimai ir pastabos, šią informaciją Sartų regioninio parko direkcija turi panaudoti atlikdama vertinimą.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. perinčių juodųjų žuvėdrų, plovinių vištelių populiacijų gausa ir pasiskirstymas teritorijoje;

13.5. suinteresuotų asmenų indėlis, derybose ir susitikimuose pasiekti susitarimai;

13.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu nustatoma, kad mažėja saugomų paukščių populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

______________