LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NAKVYNĖS NAMŲ STEIGIMO GRĮŽUSIEMS IŠ ĮKALINIMO VIETŲ BEI KAI KURIEMS KITIEMS ASMENIMS IR JŲ ĮDARBINIMO
1992 m. balandžio 30 d. Nr. 318
Vilnius
Siekdama užtikrinti asmenų, grįžusių iš įkalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, priėmimo-paskirstymo punktų ir neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, apgyvendinimą bei įdarbinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestų ir Utenos, Telšių, Mažeikių, Kėdainių rajonų valdybos turi:
2.1. iki 1992 m. rugpjūčio 1 d. įsteigti nakvynės namus, panaudodamos patuštintas patalpas, įmonių, įstaigų, organizacijų bendrabučių rezervą;
4. Pavesti miestų (rajonų) valdyboms:
4.1. teritorinių darbo biržų teikimu nustatyti darbdaviams asmenų, grįžusių iš įkalinimo vietų, įdarbinimo arba darbo vietų steigimo kvotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnyje nustatytomis kvotomis;
4.2. kurių teritorijose nenumatoma steigti nakvynės namų, kartu su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis sudaryti sąlygas apgyvendinti asmenis, grįžusius iš įkalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, priėmimo-paskirstymo punktų ir neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos (sudaryti specialų bendrabučių rezervą);
5. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai ir Socialinės apsaugos ministerijai iki 1992 m. spalio 1 d. apibendrinti steigiamų nakvynės namų darbo patirtį ir prireikus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šio darbo tobulinimo.
Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas G. Vagnorius
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 318
NAKVYNĖS NAMŲ STEIGIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
1. Nakvynės namai – tai lovų tipo nakvynės vieta, kur laikinai už nustatytą mokestį apgyvendinami asmenys, paprastai paleisti iš įkalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, priėmimo-paskirstymo punktų ir neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, pagal nurodytų įstaigų siuntimus.
2. Nakvynės namų paskirtis – padėti laikinai apgyvendinamiems asmenims, praradusiems socialinius ryšius, grįžti į normalų gyvenimą, nutraukti ryšius su nusikalstamu pasauliu, skatinti susirasti darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą.
3. Nakvynės namų steigimo tikslas – padėti spręsti nusikalstamumo problemą, sumažinti lindynių įtaką asocialiems asmenims.
6. Pirmą mėnesį nakvynės namuose asmenys apgyvendinami nemokamai. Pradedant antruoju mėnesiu, iš jų imamas kas mėnesį didėjantis mokestis, kurio dydis priklauso nuo buvimo nakvynės namuose trukmės. Apmokėjimo už gyvenimą nakvynės namuose tvarką nustato miesto (rajono) valdyba.
7. Asmenys, gyvenantys nakvynės namuose, nustatytąja tvarka gali būti telkiami viešiesiems ir kitiems apmokamiems darbams.
9. Asmenys, gyvenantys nakvynės namuose, privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kurias nustato miesto (rajono) valdyba, o jeigu nesilaiko – šalinami iš jų.