LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ TYRIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 12 d. Nr. V-729
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. gruodžio 12
įsakymu Nr. V-729
KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ TYRIMO REIKALAVIMAI
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šie reikalavimai nustato žmonių sveikatai kenksmingų nariuotakojų tyrimo bendrąsias nuostatas ir taisykles.
2. Reikalavimai privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems kenksmingų žmonių sveikatai kraujasiurbių nariuotakojų tyrimus, visiems medicinos entomologams ir jų padėjėjams, dirbantiems valstybės ir savivaldybių biudžetinėse, viešose bei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Jais privalo vadovautis ir kraujasiurbių nariuotakojų tyrimo darbus kontroliuojančios institucijos.
II. NUORODOS
3. Teisės aktai, į kuriuos šiuose reikalavimuose pateikiamos nuorodos:
3.1. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).
3.2. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988);
3.3. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3022);
3.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 691 „Dėl kenkėjų naikinimo kokybės bei efektyvumo įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-300);
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 776 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos nukenksminimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 3-68);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 394 „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3465);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 595 „ Dėl Lietuvos higienos norma HN 34:2002 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-22);
3.10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188);
3.11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
4. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
4.3. entomologinė situacija – atskirų nariuotakojų grupių charakteristika pagal sezoniškumą ir teritoriją;
4.8. preparatas – gyvūnas arba koks nors jo organas, parengtas anatominiam, histologiniam ar kitokiam tyrimui;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Kenksmingų žmonių sveikatai kraujasiurbių nariuotakojų: aklių, sparvų, blusų, erkių, uodų, upinių ir smulkiųjų mašalų (toliau – kraujasiurbiai nariuotakojai) stebėseną vykdo visuomenės sveikatos centrų apskrityse ir jų filialų medicinos entomologai ir jų padėjėjai. Šie specialistai turi turėti būtinas jų darbui priemones ir medžiagas, kurių sąrašas pateiktas šių reikalavimų 1 priede.
6. Kraujasiurbių nariuotakojų surinkimo apskaitos duomenimis gali naudotis juridiniai ir fiziniai asmenys.
7. Medicinos entomologai organizuoja ir vykdo įvairias priemones, apsaugančias žmones nuo kraujasiurbių nariuotakojų – ligų platintojų ir prireikus organizuoja jų populiacijos reguliavimą [3.1, 3.3, 3.8, 3.9].
8. Saugomose teritorijose vykdomi tiriamieji darbai derinami su šių teritorijų administracijomis. Privačiose valdose, išskyrus privačius miškus, darbai atliekami tik suderinus juos su savininkais ar naudotojais, kitose teritorijose – šias teritorijas prižiūrinčių institucijų leidimu [3.2, 3.4].
9. Specialistai, atliekantys tiriamuosius darbus arba renkantys gamtoje tiriamąją medžiagą, turi pasiskiepyti nuo erkinio encefalito [3.11].
10. Atlikdami tiriamuosius darbus specialistai gamtoje turi vilkėti šviesius kombinezonus su užtrauktukais ir ilgomis rankovėmis (rankogaliai ir kelnių klešnių galai turi būti su guma), apsiauti batus su auliukais, galvą apsidengti gerai priglundančiu gobtuvu [3.10].
11. Odai apsaugoti naudojami repelentai, kurių veiklioji medžiaga dimethylphatalatas, esanti N. N-diethyl-3-tolunamido (DEET) ir N. N-diethylemylacetamido (DEPA) sudėtyje.
V. PAGRINDINIAI KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ STEBĖJIMO REIKALAVIMAI
13. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse privalo turėti ir nuolat atnaujinti šiuos duomenis apie kraujasiurbius nariuotakojus apskrities ar rajono teritorijoje:
13.4. suaugusių nariuotakojų ekologiją (jų slėptuves, mitybos biologiją, elgseną paros ir sezono metu);
14. Entomologinė situacija teritorijoje stebima kasmet, o jos tyrimo apimčių planavimas derinamas su parazitologais, epidemiologais ir kitais specialistais, susijusiais su kraujasiurbių nariuotakojų platinamų ligų tyrimais ir prevencija.
15. Organizuojant tiriamuosius darbus ar teikiant rekomendacijas specialistams, vykdantiems kraujasiurbių nariuotakojų populiacijos reguliavimo darbus, būtina žinoti tų kraujasiurbių nariuotakojų rūšis, jų vystymosi stadijas, fenologiją, sezoninę dinamiką, aktyvaus judėjimo atstumus, žmonių puolimo aktyvumą paros ir sezono metu.
16. Registruojamų fenologinių duomenų pateikimo, stebėjimų dažnumą ir kalendorinius terminus parenka visuomenės sveikatos centro apskrityje entomologas, atsižvelgdamas į klimatines sezono sąlygas.
17. Siekiant didžiausio kraujasiurbių nariuotakojų populiacijos mažinimo poveikio ir mažiausio aplinkos užteršimo, būtina:
17.1. kraujasiurbių nariuotakojų gausai reguliuoti gamtinėje aplinkoje naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotas medžiagas bei preparatus [ 3.4, 3.7, 3.8];
17.2. kraujasiurbių nariuotakojų gausos reguliavimo medžiagas ir preparatus naudoti tik nustačius poreikio mastą ir tikslias koncentracijas [3.8];
17.3. preparatus naudoti tik suderinus su vietos savivaldos institucijomis ir aplinkosaugos tarnybomis bei informavus vietos bendruomenę. Prie automobilių kelių ir kitose žmonių lankomose vietose iškabinti stendus ir juose pateikti atitinkamą informaciją: naudojamo preparato pavadinimas ir naudojimo tikslai, laikotarpis, kurio metu apribojamas lankymasis teritorijoje ir naudojimasis gamtos ištekliais [ 3.4, 3.5].
VI. MALIARINIŲ UODŲ STEBĖJIMO IR MALIARIJOS PROFILAKTIKOS REIKALAVIMAI
18. Vandens telkiniuose maliarinių uodų gausa tiriama kartą per metus (birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje), ištiriant 1/5 visų tvenkinių, esančių medicinos entomologo prižiūrimoje teritorijoje.
19. Maliarinių uodų lervų gausa įvertinama apskaičiuojant iš kiuvete arba entomologiniu tinkleliu paimtų 10 vandens mėginių vidutinį lervų skaičių vienam mėginiui.
20. Stacionarūs kontroliniai vandens telkiniai tiriami vieną kartą kas 10 dienų balandžio – spalio mėnesiais. Tyrimo metu nustatoma maliarinių uodų gausa ir stebimi fenologiniai reiškiniai – pirmųjų lervų (I–II ūgio), lėliukių bei paskutiniųjų lervų pasirodymas.
21. Stacionariose kontrolinėse dienojimo vietose (tvartuose) vieną kartą kas 10 dienų balandžio – spalio mėnesiais nustatoma suaugusių uodų gausa 1m2 lubų plote ar vienoje patalpoje bei stebimi suaugusių uodų fenologiniai reiškiniai.
22. Sezono metu atliekamas vienkartinis suaugusių maliarinių uodų stebėjimas vienoje ar daugiau gyvenviečių, apskaičiuojant suaugusių uodų gausą negyvenamosiose, gyvenamosiose patalpose ir tvartuose.
24. Efektyvaus maliarinių uodų užsikrėtimo maliarija ir galimo maliarijos sukėlėjų (Plasmodium vivax, Plasmodium falciparum, Plasmodium maliariae) perdavimo sezonas apskaičiuojamas naudojantis vietinės meteorologijos stoties vidutinių paros temperatūrų duomenimis ir šių reikalavimų 2 priede pateiktais sporogonijos trukmės apskaičiavimo metodais.
VII. BENDROSIOS IKSODINIŲ ERKIŲ STEBĖJIMO NUOSTATOS
25. Nustatant iksodinių erkių (toliau – erkės) paplitimą ir gausumą kasmet turi būti ištiriama 1/5 dalis miškingos medicinos entomologo prižiūrimos teritorijos didžiausio erkių aktyvumo metu. Kasmet numatoma tirti 2–3 tipų miškus, ir kiekviename miške turi būti ištiriama ne mažiau kaip 10 km atkarpa. Erkių skaitlingumo rezultatai pažymimi teritorijos erkių paplitimo žemėlapyje.
26. Erkių stebėjimo stacionaras (1 km miško atkarpa) parenkamas mažiausiai žmogaus veiklos paliestoje vietoje ir turi būti pastovus. Stacionaro vieta keičiama tik tada, jei ji pakinta dėl ūkinės veiklos, stichinės nelaimės arba kitų nenumatytų aplinkybių.
27. Alkanos erkės renkamos standartine vėliavėle, braukiant ją žemaūgės augmenijos paviršiumi. Standartinės vėliavėlės pagamintos iš minkštos vienspalvės šviesios medvilninės medžiagos (60 cm pločio ir 80–100 cm ilgio), vienas audinio galas pritvirtintas prie lazdos, kitame audinio gale ir per jo vidurį yra įverta viela. Vėliavėlė kas 10 žingsnių apžiūrima ir surenkamos prikibusios erkės. Erkių gausos rodikliu laikomas surinktų erkių skaičius vieno kilometro atkarpoje. Šių duomenų pagrindu apskaičiuojamas erkių aktyvumo periodas sezono metu.
28. Stebėjimo stacionare alkanų erkių gausumas tiriamas balandžio – spalio mėnesiais kartą per 10 dienų ir išreiškiamas erkių skaičiumi 1 km atkarpoje.
29. Surinktos erkės laboratoriniams tyrimams sudedamos į entomologinius mėgintuvėlius (atskirai nimfos, patelės, patinai). Sunumeruoti mėgintuvėliai užkemšami vatos, apvyniotos marle, kamščiais. Drėgmei palaikyti į mėgintuvėlius dedama sodrios žolės.
VIII. IKSODINIŲ ERKIŲ PAPLITIMO PREVENCIJA
31. Siekiant sumažinti erkių gausą, būtinos šios prevencinės priemonės:
31.1. miško valymas ir tvarkymas: sanitarinis miško kirtimas, žolės pjovimas, beverčių krūmų iškirtimas, augalinių šiukšlių išvežimas;
31.2. iki šiltojo metų sezono pradžios parkų, poilsiaviečių, sveikatingumo kompleksų, stovyklaviečių, turizmo bazių, kempingų, motelių ir panašių objektų teritorijų išvalymas 50–100 m spinduliu, kelių ir takų link vandens telkinių, sporto aikštelių, maudyklų ir panašių objektų sutvarkymas;
31.3. balandžio – rugpjūčio mėnesiais kartu šių reikalavimų 31.1 ir 31.2 punktuose minimuose objektuose deratizacijos (graužikų populiacijos mažinimas) priemonių vykdymas [3.7, 3.8];
IX. Dvisparnių kraujasiurbių surinkimas IR GAUSOS ĮVERTINIMAS
32. Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai tiriami dvisparniai kraujasiurbiai (akliai, sparvos, uodai, upiniai ir smulkieji mašalai).
33. Uodai surenkami entomologiniu tinkleliu (lanko diametras 30 cm, rankenos ilgis – 30 cm). Tinkamiausias laikas – šiltas nevėjuotas vakaras. Vienoje vietoje surenkama 200–300 uodų.
34. Norint uodus išlaikyti gyvus, jie suleidžiami į kubo formos gaudyklę (20 cm ilgio kraštinėmis) marlinėmis sienelėmis.
35. Sparvos gaudomos šiltais saulėtais rytais. Vienoje vietoje surenkama 50–100 sparvų. Gaudyklės su vabzdžiais laikomos šešėlyje, pridengus tamsia medžiaga. Ant gaudyklės viršaus uždedamas saldžiu vandeniu suvilgytas vatos tamponas.
36. Renkant dvisparnius kraujasiurbius „nuo savęs“, naudojamas mėgintuvėlis arba speciali gaudyklė (ekshausteris), kuriuo 20 min. renkami nutūpę ant žmogaus dvisparniai kraujasiurbiai. Jei kraujasiurbių yra labai daug, renkama 5 minutes.
38. Upinių mašalų lervos surenkamos su vandens augalų lapais ar kitu substratu, gausa įvertinama jų skaičiumi 1dm2.
39. Dvisparnių kraujasiurbių lervos ir lėliukės, esančios vandens paviršiuje, surenkamos entomologiniu 5–10 cm diametro tinkleliu arba balta kiuvete, atliekant 10 mostų (standartinis 1 mosto ilgis yra 1 m) vandens paviršiumi.
40. Dvisparnių kraujasiurbių lervų gausa išreiškiama vidutiniu lervų skaičiumi, sugautų 10 tinklelio mostų.
41. Dvisparnių kraujasiurbių puolimo intensyvumas išreiškiamas vidutiniu jų skaičiumi, sugautų 10 tinklelio mostų.
X. Gyvūnų ektoparazitų surinkimas ir gausos įvertinimas
43. Gyvūnų ektoparazitai renkami siekiant išsiaiškinti gamtiniame židinyje cirkuliuojančių ektoparazitų rūšinę sudėtį bei jų užsikrėtimą transmisinių ligų sukėlėjais.
44. Teritorijos zoologinio tyrimo metu nuo smulkiųjų gyvūnų surenkami jų ektoparazitai (blusos, utėlės, iksodinės, gamazinės ir raudonkūnės erkės).
45. Laboratorijoje negyvų gyvūnų apžiūra ir nušukavimas atliekamas bokse arba specialiai tam skirtoje patalpoje.
46. Gyvūnas ir specialus maišas, į kurį gyvūnas buvo įdėtas, apžiūrimi emaliuotame inde. Ektoparazitai, jų nepažeidžiant, surenkami pincetu nuo vidinės ir išorinės maišo pusės.
47. Ektoparazitai nuo gyvūno nubraukiami prieš plauką entomologiniu pincetu arba skalpeliu. Blusos ir iksodinės erkės sudedamos atskirai į sausus mėgintuvėlius, o utėlės ir gamazinės erkės – į mėgintuvėlius su vandeniu.
48. Raudonkūnės erkės surenkamos iš gyvūno ausų kaušelių, pasinaudojant lupa. Erkės sudedamos į mėgintuvėlį su 70% spiritu.
49. Kiekvieno gyvūno ektoparazitai suskaičiuojami, apibūdinami, paruošiami laboratoriniams tyrimams, o tyrimo rezultatai, taip pat ir gyvūno duomenys, nurodyti lydraštyje, surašomi į darbo žurnalą.
XI. Blusų surinkimas ir apskaita
52. Blusų tyrimo darbai patalpose planuojami masinio sinantropinių blusų išsivystymo periodu (birželio – rugsėjo mėnesiais) ir laukinių graužikų įsikūrimo gyvenamosiose patalpose periodu (spalio – lapkričio mėnesiais).
53. Blusų rinkimo metodai:
53.1. blusos surenkamos nuo drabužių ir suskaičiuojamos (specialistas, rinkdamas blusas, privalo vilkėti šviesų kombinezoną, avėti šviesią avalynę ir šviesias kojines);
53.2. užterštose patalpose šiukšlės sušluojamos ant baltų servetėlių arba į kiuvetes, blusos surenkamos ir suskaičiuojamos;
53.3. nakčiai patalpose pastatomos kiuvetės su muiluotu vandeniu, ryte blusos surenkamos ir suskaičiuojamos;
XII. MUSIŲ SURINKIMAS IR APSKAITA
55. Žarnyno ir kitų infekcinių ligų (poliomielitas, virusinis A hepatitas ir kt.) prevencijai užtikrinti vykdoma musių apskaita ir organizuojamos jų naikinimo priemonės.
56. Suaugusių musių gausos tyrimai atliekami pastoviuose stebėjimų taškuose kartą per dešimt dienų viso sezono metu, naudojant lipnias juostas arba lapus.
57. Masiniai (ekstensyviniai) musių gausos tyrimai atliekami vieną arba du kartus maksimalios gausos metu, naudojant lipnias juostas arba lapus.
XIII. KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ PREPARATŲ GAMYBA IR LAIKYMAS
59. Surinkti kraujasiurbiai nariuotakojai turi būti saugomi, kad prireikus būtų galima patikslinti jų identifikavimą arba epidemiologinę reikšmę. Kraujasiurbių nariuotakojų preparatų gamybos ir laikymo procedūros pateikiamos šių reikalavimų 3 priede.
60. Rasti kiekvienos rūšies pavieniai kraujasiurbiai nariuotakojai saugomi visi, o iš didelių mėginių paimama po tris visų nustatytų rūšių kraujasiurbius nariuotakojus.
61. Formaline ir spirite (96%) fiksuoti nariuotakojai ir laikinieji preparatai saugomi spirite (70%) 2 metus.
Kraujasiurbių nariuotakojų tyrimo reikalavimų
1 priedas
PRIEMONIŲ, BŪTINŲ ENTOMOLOGO DARBUI, SĄRAŠAS
1. Tiriamojo darbo gamtoje priemonės:
2. Laboratorinių tyrimų priemonės:
Kraujasiurbių nariuotakojų tyrimo
reikalavimų
2 priedas
SPOROGONIJOS TRUKMĖS APSKAIČIAVIMO METODAI
1. Sporogonijos trukmę uodo organizme galima apskaičiuoti Š. D. Moškovskio, L. I. Oganovo ir G. E. Rajevskio metodais.
2. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu
2.1. Sporogonijai uodo organizme įvykti būtina efektyvių temperatūrų suma (105°). Efektyvių temperatūrų suma – laipsnių suma, kuria viršijama tam procesui ribinė vidutinė paros temperatūra. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu pateiktas šių reikalavimų 2 priedo 1 lentelėje.
2.2. Apatinė temperatūros riba Plasmodium vivax vystymuisi – plius 160C, Plasmodium falciparum – plius 17,50C, Plasmodium maliariae – plius 180C. Plasmodium vivax sporozoitams subręsti reikalinga efektyvių temperatūrų suma yra plius 1050C, Plasmodium falciparum – plius 1110C ir Plasmodium maliariae – plius 1440C. Proceso trukmė paromis apskaičiuojama taip: iš kiekvienos dienos vidutinės paros temperatūros atimama apatinė vystymosi temperatūros riba; temperatūrų skirtumai (efektyvi temperatūra) sudedami iki gaunama reikalinga 1050C suma. Plasmodium vivax apatinė vystymosi temperatūros riba yra plius 160C, bet atimama 14,50C, nes plius160C temperatūroje sporogonija vyksta labai lėtai (55 paras) (2 lentelė). Reikia atsiminti, kad 14,50C atimama tik iš vidutinės paros temperatūros, kuri yra plius 160C arba aukštesnė. Jeigu vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 14,50C (pvz., 15,20C), tai sporogonija nevyksta, ir todėl tų dienų temperatūra neskaičiuojama.
2.3. Apskaičiuojant kitų maliarijos sukėlėjų sporogonijos trukmę atimama 14,50C (apatinė vystymosi temperatūros riba).
1 lentelė. Plasmodium vivax sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Efektyvi temperatūra, 0C |
Data |
Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Efektyvi temperatūra, 0C |
| 05 11 |
20,9 |
6,4 |
05 25 |
17,6 |
3,1 |
| 05 12 |
21,2 |
6,7 |
05 26 |
17,6 |
3,1 |
| 05 13 |
21,1 |
6,6 |
05 27 |
17,2 |
2,7 |
| 05 14 |
21,0 |
6,5 |
05 28 |
16,8 |
2,3 |
| 05 15 |
18,6 |
4,1 |
05 29 |
16,4 |
1,9 |
| 05 16 |
19,2 |
4,7 |
05 30 |
16,4 |
1,9 |
| 05 17 |
19,3 |
4,8 |
05 31 |
18,4 |
3,9 |
| 05 18 |
19,4 |
4,9 |
06 01 |
17,2 |
2,7 |
| 05 19 |
15,8 |
- |
06 02 |
20,2 |
5,7 |
| 05 20 |
15,1 |
- |
06 03 |
22,2 |
7,7 |
| 05 21 |
17,1 |
2,1 |
06 04 |
20,7 |
6,2 |
| 05 22 |
20,6 |
6,1 |
|
|
Suma: 105,4 |
| 05 23 |
22,4 |
7,9 |
|
|
|
| 05 24 |
17,4 |
2,9 |
|
|
|
3. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Oganovo-Rajevskio metodu
3.1. L. J. Oganovas, naudodamasis G. E. Rajevskio pasiūlytu metodu, apskaičiavo dalį Plasmodium vivax sporogonijos proceso, įvykusio per 1 parą (esant sporogonijai optimaliai temperatūrai). Pvz., jei visas sporogonijos procesas esant plius 160C temperatūrai įvyksta per 55 paras, tai per 1 parą įvyks 100:55=1,82 proc. viso proceso. L. I. Oganovo gauti duomenys pateikti šių reikalavimų 2 priedo 2 lentelėje.
2 lentelė. Plasmodium vivax sporogonijos proceso trukmė esant skirtingoms temperatūroms
| Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Proceso trukmė (paromis) |
Sporogonijos proceso vystymosi dalis per parą, % |
Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Proceso trukmė (paromis) |
Sporogonijos proceso vystymosi dalis per parą, % |
| 16 |
55 |
1,82 |
19,5 |
22 |
4,55 |
| 16,1 |
53 |
1,89 |
19,6 |
21,5 |
4,65 |
| 16,2 |
51 |
1,96 |
19,7 |
21 |
4,76 |
| 16,3 |
49 |
2,04 |
19,8 |
20,5 |
4,88 |
| 16,4 |
47 |
2,13 |
19,9 |
20 |
5 |
| 16,5 |
45 |
2,22 |
20 |
19 |
5,26 |
| 16,6 |
44 |
2,27 |
20,1-20,3 |
18,5 |
5,4 |
| 16,7 |
42,5 |
2,35 |
20,4-20,6 |
18 |
5,55 |
| 16,8 |
41 |
2,44 |
20,7-20,9 |
17,5 |
5,74 |
| 16,9 |
40 |
2,5 |
21 |
17 |
5,8 |
| 17 |
38,5 |
2,6 |
21,1-21,3 |
16,5 |
6,06 |
| 17,1 |
37 |
2,7 |
21,4-21,5 |
16 |
6,25 |
| 17,2 |
36 |
2,78 |
21,6-21,8 |
15,5 |
6,45 |
| 17,3 |
35 |
2,86 |
21,9 |
15 |
6,66 |
| 17,4 |
33 |
3,03 |
22 |
15 |
6,66 |
| 17,5 |
32 |
3,12 |
22,1-22,2 |
14,5 |
6,9 |
| 17,6 |
31,5 |
3,17 |
22,3-22,4 |
14 |
7,14 |
| 17,7 |
31 |
3,22 |
22,5-22,8 |
13 |
7,7 |
| 17,8 |
30 |
3,33 |
22,9 |
12,5 |
8 |
| 17,9 |
29,5 |
3,39 |
23 |
12,5 |
8 |
| 18 |
29 |
3,45 |
23,1-23,2 |
12,5 |
8 |
| 18,1 |
28,5 |
3,51 |
23,3-23,6 |
12 |
8,33 |
| 18,2 |
28 |
3,57 |
23,7-23,9 |
14,5 |
8,7 |
| 18,3 |
27,5 |
3,64 |
24 |
11 |
9,09 |
| 18,4 |
26 |
3,85 |
24,1-24,4 |
11 |
9,09 |
| 18,5 |
26 |
3,85 |
24,5-24,9 |
10,5 |
9,52 |
| 18,6 |
25,5 |
3,92 |
25-25,5 |
10 |
10 |
| 18,7 |
25,5 |
3,92 |
25,6-25,9 |
9,5 |
10,52 |
| 18,8 |
25 |
4 |
26-26,4 |
9 |
11,11 |
| 18,9 |
25 |
4 |
26,5-26,9 |
8,5 |
11,8 |
| 19 |
24,5 |
4,08 |
27-27,4 |
8 |
12,5 |
| 19,1 |
24 |
4,16 |
27,5-27,9 |
7,5 |
13,3 |
| 19,2 |
23,5 |
4,26 |
28 |
7 |
14,2 |
| 19,3 |
23 |
4,35 |
|
|
|
| 19,4 |
22,5 |
4,44 |
|
|
|
3.2. Apskaičiuojant sporogonijos trukmę kiekvieną dieną užrašoma vidutinė paros temperatūra, po to pagal šių reikalavimų 2 priedo 3 lentelę apskaičiuojama sporogonijos vyksmo per parą dalis. Dalių suma turi sudaryti 100.
3 lentelė. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Oganovo-Rajevskio metodu
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Sporogonijos vyksmas (%) per parą |
| 06 04 |
22,1 |
6,06 |
| 06 05 |
23,0 |
8,0 |
| 06 06 |
23,6 |
8,33 |
| 06 07 |
22,7 |
7,7 |
| 06 08 |
21,7 |
6,45 |
| 06 09 |
19,8 |
4,88 |
| 06 10 |
13,5 |
- |
| 06 11 |
15,1 |
- |
| 06 12 |
17,4 |
3,03 |
| 06 13 |
18,1 |
3,5 |
| 06 14 |
22,7 |
7,7 |
| 06 15 |
21,8 |
6,45 |
| 06 16 |
22,1 |
6,9 |
| 06 17 |
22,4 |
7,14 |
| 06 18 |
21,9 |
6,66 |
| 06 19 |
21,8 |
6,45 |
| 06 20 |
20,4 |
5,55 |
| 06 21 |
20,4 |
5,55 |
| Suma:100,35% |
||
3.3. Gonadotropinio ciklo apskaičiavimas analogiškas sporogonijos trukmės apskaičiavimui Moškovskio metodu ir pateiktas šių reikalavimų 2 priedo 4 lentelėje. Apskaičiuojant vieno gonadotropinio ciklo trukmę, prie datos, kai baigėsi II fazė, pridedama 1 para, reikalinga įvykti III ir I fazėms.
4 lentelė. Gonadotropinio ciklo II fazės trukmės apskaičiavimas
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Efektyvių temperatūrų suma, 0C |
| 07 15 |
27,3 |
17,4 |
| 07 16 |
29,0 |
19,1 |
|
|
36,5 |
|
| 07 18 |
22,5 |
12,6 |
| 07 19 |
19,7 |
10,8 |
| 07 20 |
17,5 |
7,6 |
| 07 21 |
17,5 |
7,6 |
|
|
38,6 |
|
| 07 23 |
17,3 |
7,4 |
| 07 24 |
18,7 |
8,8 |
| 07 25 |
20,3 |
10,4 |
| 07 26 |
20,8 |
10,9 |
|
|
37,5 |
|
3.4. Apskaičiavus sporogonijos ir gonadotropinio ciklo trukmę, galima nustatyti potencialiai pavojingos patelės amžių. Tam būtina žinoti, kiek gonadotropinių ciklų įvyks per tą laiką, kuris reikalingas sporogonijai patelės organizme įvykti. Apskaičiavimas pateiktas šių reikalavimų 2 priedo 5 lentelėje.
5 lentelė. Potencialiai pavojingų patelių amžiaus apskaičiavimas
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, 0C |
Efektyvi temperatūra, reikalinga sporogonijai įvykti, 0C |
Efektyvi temperatūra, reikalinga gonotropiniam ciklui, 0C |
Pastaba |
| 06 04 |
22,1 |
7,6 |
12,2 |
|
| 06 05 |
23,0 |
8,5 |
13,1 |
|
| 06 06 |
23,6 |
9,1 |
13,7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suma: 39,0 |
II fazės pabaiga |
| 06 07 |
22,7 |
8,2 |
- |
III ir I fazės eiga |
| 06 08 |
21,7 |
7,2 |
11,8 |
|
| 06 09 |
19,8 |
5,3 |
9,9 |
|
| 06 10 |
13,5 |
- |
3,6 |
|
| 06 11 |
15,1 |
- |
5,2 |
|
| 06 12 |
17,4 |
2,9 |
7,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suma: 38,0 |
II fazės pabaiga |
| 06 13 |
18,1 |
3,6 |
- |
III ir I fazės eiga |
| 06 14 |
22,7 |
8,2 |
12,8 |
|
| 06 15 |
21,8 |
7,3 |
11,9 |
|
| 06 16 |
22,1 |
7,6 |
12,2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suma: 36,9 |
II fazės pabaiga |
| 06 17 |
22,4 |
7,9 |
- |
III ir I fazės eiga |
| 06 18 |
21,9 |
7,4 |
12,0 |
|
| 06 19 |
21,8 |
7,3 |
11,9 |
|
| 06 20 |
20,4 |
5,9 |
10,5 |
|
| 06 21 |
20,4 |
5,9 |
10,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
109,9 |
Suma: 44,9 |
II fazės pabaiga |
| 06 22 |
20,3 |
|
- |
III ir I fazės eiga |
4. Potencialiai pavojingų patelių amžiaus apskaičiavimas
4.1. Apskaičiavus sporogonijos trukmę, tikslinga nustatyti potencialiai pavojingos patelės amžių. V. N. Beklemiševas pasiūlė patelės kalendorinį amžių apskaičiuoti pagal fiziologinį jos amžių. Uodo lervos fiziologinį amžių parodo lervos nėrimosi skaičius, neatsižvelgiant į tai, kiek truko kiekviena lervos nėrimosi stadija.
4.2. Uodo patelės amžius matuojamas gonadotropinių ciklų skaičiumi. Žinant uodo rūšies gyvybinės veiklos procesų ryšį su temperatūra, galima apskaičiuoti uodo kalendorinį amžių. Sąlyginai manant, kad patelė užsikrėtė pirmą kartą siurbdama kraują, jos gyvenimo trukmė (kalendorinis amžius) apskaičiuojama gonadotropinių ciklų skaičiumi (fiziologinis amžius) ir kiekvieno ciklo trukme. Gonadotropinio ciklo procesai yra susiję su mityba, kraujo virškinimu, kiaušinių brendimu ir padėjimu.
4.3. Kiekvienas gonadotropinis ciklas susideda iš trijų fazių:
I – aukos paieška ir kraujo siurbimas,
II – kraujo virškinimas ir kiaušinių subrandinimas,
III – vandens telkinio paieška ir kiaušinių padėjimas.
4.4. Norint apskaičiuoti gonadotropinio ciklo II fazės trukmę, reikia registruoti kiekvienos paros vidutinę temperatūrą ir iš jos atimti apatinę kraujo virškinimo temperatūros ribą. Gautos efektyvios temperatūros sudedamos iki reikiamos sumos (4 lentelė).
4.5. Jeigu vidutinė paros temperatūra žemesnė kaip plius 160C, sporogonija nevyksta. Trumpalaikis atvėsimas paprastai nenutraukia sporogonijos proceso, o tik jį pailgina. Ilgos sporogonijos trukmės rezultatas – populiacijos sumažėjimas, nes kiekvieno gonadotropinio ciklo metu žūsta tam tikras patelių skaičius.
5. Visų trijų sukėlėjų rūšių vystymosi trukmė uodo organizme yra skirtinga. Pvz., esant plius 250C temperatūrai, Plasmodium vivax sporozoitai subręsta per 10 parų, Plasmodium falciparum – per 12 parų, Plasmodium malariae – per 16 parų. Esant tokiai temperatūrai, kraują uodai virškina 60 valandų. Vadinasi, per tą laiką, kuris reikalingas Plasmodium vivax sporozoitams subręsti, įvyksta keturi gonadotropiniai ciklai. Plasmodium falciparum sporozoitas subręsta 5 ciklo pabaigoje, o Plasmodium malariae sporozoitai – maždaug 7 ciklo viduryje. Taigi Plasmodium malariae perdavimo tikimybė daug mažesnė nei Plasmodium vivax. Vidutinio klimato juostoje būdingas maliarijos perdavimo sezoniškumas. Šilto sezono trukmė, kurios metu galimas maliarijos perdavimas, priklauso nuo vietovės, gamtinių bei klimatinių sąlygų. Maliarijos perdavimo sezonas kasmet skirtingas.
______________
Kraujasiurbių nariuotakojų tyrimo reikalavimų
3 priedas
KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ LAIKYMAS IR APIBŪDINIMAS
1. Kraujasiurbiams nariuotakojams identifikuoti arba mainams su kitomis biomedicininėmis įstaigomis gaminami pastovieji tiriamosios medžiagos preparatai.
2. Pastovieji preparatai laikomi:
2.2. euparalyje, kuris džiovinamas 1-2 savaites 40°C temperatūroje (po dengiamuoju stikleliu arba be jo, laše ant plastiko ar kartono gabalėlio);
4. Ne mažiau kaip parą palaikyti 70% spirite kraujasiurbiai nariuotakojai (ar kūno dalys) dvi paras mirkomi 5-10 % kalio šarmo (KOH) arba natrio šarmo (NaOH) tirpale, kelias minutes palaikomi distiliuotame vandenyje, po to stebimi glicerino terpėje. Glicerine jie gali būti laikomi ir ilgesnį laiką (laikinieji preparatai).
5. Dideli, turintys tvirtus dangalus, kraujasiurbiai nariuotakojai laikomi išdžiovinti, perdurti entomologine adata arba ant vatos paklotėlių sandariai uždarytose dėžutėse.
6. Maži nariuotakojai ir lervos laikomi spirite, formaline arba kitose konservuojančiose medžiagose. Etiketės užrašomos paprastu pieštuku ir dedamos į vidų. Jeigu vabzdžiai sudžiūva, dar nepersmeigti entomologine adata, patartina juos sudrėkinti drėgnoje kameroje (plačiagurklis stiklinis indas su šlapiu smėliu dugne ir sandariu dangteliu). Vabzdys persmeigiamas 2/3 adatos aukštyje ir įdedamas į specialią dėžutę su putplasčio dugnu ir tvirtai prigludusiu dangčiu (saugoma nuo odagraužių, kandžių ir kt. kenkėjų). Į dėžutes, kuriose yra vatiniai paklotėliai, įdedama naftalino, tirudo arba kitų medžiagų. Mažiems vabzdžiams apibūdinti taikomi laikinieji arba pastovieji preparatai. Mikroskopu tiriant laikinuosius preparatus jie įdedami į lašą skysčio (glicerinas, sumaišytas su distiliuotu vandeniu), esant reikalui, pridengiama dengiamuoju stikleliu.
7. Visi surinkti kraujasiurbiai nariuotakojai turi būti su etikete (data, surinkimo vieta, rinkusiojo pavardė). Rūšys apibūdinamos stebint kraujasiurbių nariuotakojų požymius mikroskopu.
