LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS
N U T A R I M A S
DĖL REZISTENCIJOS (PASIPRIEŠINIMO) DALYVIO PAŽYMĖJIMO
1991 m. spalio 16 d. Nr. I-1888
Vilnius
Įvertindamas ilgametį pasiaukojamą Lietuvos žmonių pasipriešinimą Sovietų Sąjungos ar Vokietijos okupacijai bei aneksijai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:
l. Nustatyti, kad asmenims, aktyviai kovojusiems dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės – ginklu, nepažeidžiant visuotinai priimtų rezistencijos normų, okupacijos bei aneksijos režimui priešiškos spaudos leidimu ar kitokiu būdu dalyvavusiems veikloje, už kurią grėsė politinės represijos, – gali būti išduodami rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimai.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo l990 m. spalio 3l d. nutarimu „Dėl l990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ kai kurių nuostatų taikymo tvarkos“ sudarytai komisijai priimti sprendimus dėl rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių pažymėjimų ir išduoti juos asmenims, kurie išvengė Sovietų Sąjungos arba Vokietijos represijų ir nebuvo tapę politiniais kaliniais ar tremtiniais.
Komisija, atsižvelgdama į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos surinktus įrodymus ir šios Sąjungos tarybos teikimą, priima sprendimus ir išduoda rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimus.
4. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pripažinti netekusiu galios l99l m. birželio l2 d. jos priimtą nutarimą Nr. 230 „Dėl dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikos gyventojams apie jų dalyvavimą rezistencijos būriuose ir išvežimą Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams tvarkos“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
1991 m. spalio 16 d.
nutarimu Nr. I-1888
REZISTENCIJOS (PASIPRIEŠINIMO) DALYVIO PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMO
TVARKA
1. Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimas gali būti išduotas asmenims, aktyviai kovojusiems dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės – ginklu, nepažeidžiant visuotinai priimtos rezistencijos normų, okupacijos bei aneksijos režimui priešiškos spaudos leidimu ar kitokiu būdu dalyvavusiems veikloje, už kurią grėsė politinės represijos.
2. Sprendimą išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą priima Komisija, kuri buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. I-735 „Dėl 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“, kai kurių nuostatų taikymo tvarkos“.
3. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rajonų ir miestų skyriai surenka dokumentus, kuriais remiantis bus išduotas rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimas.
Į rajonų (miestų) skyrius gali kreiptis asmenys, kurie pareiškė pageidavimą įgyti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą, arba asmenys, kuriems jau išduotas rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimas ir kurie tarpininkauja dėl šio pažymėjimo išdavimo kitiems asmenims.
Dėl to galima kreiptis ir į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybą, kurios iniciatyva gali būti surinkti dokumentai, galintys būti pagrindu išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą.
4. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos taryboje gali būti sudaryta speciali grupė, kuri renka dokumentus ir kitą medžiagą dėl rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimo išdavimo ir, esant reikalui, šiame darbe bendradarbiauja su atitinkamomis valstybės tarnybomis.
5. Teikimą išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą pasirašo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prezidentas ar šios tarybos pirmininkas.
6. Apie politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pasiūlymą išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą komisija skelbia laikraštyje „Tremtinys“ arba rajonų ir miestų, kurių teritorijoje vykusioje rezistencinėje (pasipriešinimo) kovoje dalyvavo konkretus asmuo, laikraščiuose.
7. Sprendimą išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą Komisija priima praėjus dviems mėnesiams po to, kai apie tokį galimą sprendimą buvo paskelbta laikraštyje „Tremtinys“ arba atitinkamų rajonų ir miestų laikraščiuose.
8. Jeigu yra prieštaravimų konkrečiam asmeniui išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą, jų pagrįstumą vertina pati Komisija arba perduoda šiuo klausimu išvadai pareikšti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybai, kuri atlieka papildomą tyrimą.
Esant reikalui atlikti papildomą patikrinimą, Komisija šį darbą gali taip pat pavesti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kuris savo išvadas pateikia per 20 dienų.
9. Jeigu po to, kai Komisija priėmė sprendimą išduoti rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimą, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės neigiančios šio sprendimo pagrįstumą, Komisija gali ankstesnį sprendimą pripažinti netekusiu galios.
Apie tai skelbiama laikraštyje „Tremtinys“, taip pat pranešama toms valstybinėms bei visuomeninėms institucijoms, kurių veikla susijusi su rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimo išdavimo teisinėmis pasekmėmis.
10. Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimas tvirtinamas Komisijos antspaudu.
Šį pažymėjimą pasirašo Komisijos pirmininkas.
11. Sukauptus dokumentus bei kitą medžiagą dėl rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvio pažymėjimo išdavimo Komisija perduoda saugoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o vėliau ši medžiaga įstatymo nustatyta tvarka perduodama į Lietuvos valstybinį archyvą.