LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO
1995 m. lapkričio 30 d. Nr. I-1112
Vilnius
Papildyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1992, Nr. 1-11, Nr. 3-45, Nr. 15-404; 1993, Nr. 32-727; 1994, Nr. 34-621, Nr. 43-777; 1995, Nr. 53-1295):
1. 6 straipsnio antrąją dalį papildyti 5 punktu:
„5) asmenims, iki 1993 m. rugsėjo 10 d. nepateikusiems prašymų atstatyti nuosavybės teisę į jiems priklausiusią žemę ir mišką (išskyrus piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisės atstatymą po nustatyto termino), suteikiant laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2. 6 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:
„4. Įsigytos privatinėn nuosavybėn žemės (miško) sklypai vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai nustatomi Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Suprojektuotos ir vietovėje paženklintos privačios žemės (miško) sklypų ribos atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės (miško) sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimų tikslumo, valstybei arba žemės (miško) savininkui nekompensuojama.“
3. 9 straipsnio pirmąją dalį papildyti trečiąja pastraipa:
4. 9 straipsnio penktosios dalies pirmąją pastraipą papildyti sakiniu:
„Parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatyta tvarka patvirtintus ir savivaldybės mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai.“
5. 13 straipsnį papildyti 12 punktu:
6. 16 straipsnį papildyti aštuntąja ir devintąja dalimis:
„8. Jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Apskrities valdytojui priėmus tokį sprendimą, šie asmeninio ūkio žemės naudotojai gali tą žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn šio straipsnio nustatyta tvarka.