LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 m. GRUODŽIO 3 d. ĮSAKYMO Nr. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. V-1607
Vilnius
Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; Nr. 97-3767; 2010, Nr. 38-1798, Nr. 69-3462):
4. Išdėstau 32 priedo 10 lentelės 3.2 punktą taip:
„
8. Papildau 43 priedą šiais 19 ir 20 punktais:
Mokyklų tobulinimo programos plius
29 priedas
INTEGRUOTO DALYKO IR UŽSIENIO KALBOS MOKYMO PLĖTRA UGDYMO PROCESE KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas (angl. CLIL, pranc. EMILE) Europos kalbų mokymo politikoje yra taikomas nuo 1990 metų. Lietuvos mokyklose toks mokymas vis dar yra naujovė. Tai ir integracijos tikrovė, paskatinusi ieškoti naujų kelių ir švietimo politikos ugdymo procesuose. Šis metodas atveria plačias galimybes ugdyti asmenybę, mokyti mokinius savarankiškumo, kelti mokymosi motyvaciją bei ugdyti kalbines kompetencijas taikant jas profesiniame gyvenime. Dideles galimybes šis metodas atveria ne tik bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir profesinių mokyklų bei kolegijų mokytojams, savo ugdymo procese taikantiems šį sąlyginai naują mokymo būdą. Dalyko galima mokytis įvairiomis mūsų mokyklose dėstomomis kalbomis. Šiam mokymo būdui labai tinka ir tautinių mažumų ar migrantų kalbos. Tai laikmečio padiktuota naujovė, Lietuvai labai plačiai integruojantis į bendrus Europos Sąjungos procesus, išnaudojant studijų, darbo mobilumo galimybes ir pan.).
2. Visko pradžia – mokytojų parengimas dirbti šiuo metodu, mokomosios medžiagos rengimas, užsienio patirties perėmimas. Lietuvai svarbu, kad dalyko mokytojai mokėtų/mokytųsi užsienio kalbas ir vykdydami projektą kartu įgytų metodines-didaktines kompetencijas ir užsienio kalbų gebėjimų ugdymui. Užsienio šalyse – tai jau dešimtmečiais praktikuojamas toks integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, tačiau mums tenka tik išnaudoti tų Europos šalių patirtį, ko mus ir ragina Lietuvos kalbų politiką analizavę, vertinę ir rekomendacijas teikę Europos tarybos kalbų ekspertai.
3. Lietuvos švietimo sistemoje buvo vykdomas pilotinis „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo“ projektas, kuris baigtas 2006 metais, darbą apibendrinus tarptautinėje konferencijoje. Projekto darbe dalyvavo apie 60 mokyklų, pasiektas pradinis lygmuo. Mokyklos turėjo galimybę susipažinti su struktūra, metodika (tiek dalyko, tiek užsienio kalbų mokyme) bei pradėti šį labai aktualų Lietuvos ugdymo turinio kaitoje darbą. Šiuo metu būtinas tęstinumas, investuojant didesnes lėšas, nes vien atskirų mokyklų pajėgomis gero rezultato įgyvendinant šį projektą visoje Lietuvoje pasiekti nebūtų neįmanoma. Projekto tęstinumas padėtų didinti mokymo ir mokymosi veiksmingumą, kokybę, taip pat būtų jungtis tarp bendrojo lavinimo, profesinio ir aukštojo mokslo. Tai būtų svarbi viso bendrojo lavinimo proceso modernizavimo dalis.
4. Kokias programas diegti mokytojų rengime, kokiu būdu apmokyti Lietuvos mokytojus, kaip efektyviai įdiegti šį šiuolaikišką mokymą Lietuvos mokyklose – būtų pagrindinis projekto darbo tikslas.
5. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas aktualus didėjant mobilumui profesinėje srityje, ypač Lietuvai esant ES nare. Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas – puikus instrumentas mokyklos struktūros kaitoje, ieškant dinamiškumo, atsigręžimo į mokinio individualius interesus. Todėl būtina plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant šį naują mokymo metodą bei vykdant Europos tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.
6. Populiarinant Europos kalbų mokymo naujoves, įgyvendinant naują mokymo turinį ir vykdant integracinius procesus dalyko ir užsienio kalbų mokyme, galima parengti naujos kartos šias kompetencijas turinčius mokytojus ir suteikti didelę galimybę Lietuvos mokiniams rengtis savarankiškam gyvenimui bei mokymuisi visą gyvenimą.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8. Tikslas: plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą bei vykdant Europos Tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.
9. Uždaviniai:
9.2. parengti rekomendacijas ugdymo proceso kaitai bei integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtrai Lietuvos mokyklose;
9.3. efektyviai panaudoti persikvalifikavusių dalykų mokytojų su užsienio kalbos mokymo kvalifikacija potencialą, rengiant integruoto mokymo programas (modulius);
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
10. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
88,4 |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
46920 |
1000 |
Projektų ataskaitos |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį |
| Programos uždavinys |
Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
11. integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese:
11.1. integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pagal iš anksto parengtą (-as) neformalaus mokymo programą (-as) (integruoto dalyko ir užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimo programa turi būti parengta ne mažiau nei dviem užsienio kalboms ir ją turi sudaryti integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodikos dėstymas, užsienio kalbos komunikacinių kompetencijų ugdymas, pasiekiant ne žemesnį nei B2 lygį, dalyko kalbos komunikacinių kompetencijų ugdymas;
11.2. praktinis integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodų taikymas bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose;
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
30 priedas
SUKURTI, ĮDIEGTI IR TOBULINTI VERSLUMO UGDYMO PRIEMONES KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Ekonomikos mokymas bei su šiuo dalyku bene glaudžiausiai susijęs verslumo ugdymas žymia dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo. Mokytojų parengimui skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant“. Mokytojų pasiruošimas, kvalifikacija ir kompetencija yra produktyvaus rinkos ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo pagrindas.
2. Daugelis dirbančių pedagogų nėra įgiję išsilavinimo rinkos ekonomikos srityje. Verslumo ugdymas tampa vis aktualesnis visais lygiais, tai pabrėžiama tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos dokumentuose, kaip 2004 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-835 patvirtinta „Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija“ bei rengiama „Nacionalinė jaunimo ir verslumo skatinimo 2007–2011 m. programa“. Viena iš pagrindinių dalyko mokymo formų yra integracija į kitų dalykų dėstymą. Efektyviam ir kokybiškam dėstymui užtikrinti būtina, kad pedagogai įgytų rinkos ekonomikos pagrindus ir sužinotų metodikas ir būdus kaip juos taikyti ne tik ekonomikos pamokose. Tam reikia sudaryti galimybes, kad visi mokyklose dirbantys mokytojai galėtų praplėsti savo kompetenciją, dalyvaudami specialiuose rinkos ekonomikos pagrindų mokymo kursuose. Tokia pati problema egzistuoja ir profesinėse mokyklose, reikia, kad šie mokymai apimtų ir profesinių mokyklų mokytojus.
3. Rinkos ekonomikos žinios leis visų dalykų mokytojams panaudoti įgytas žinias savo dėstomame dalyke, taip formuojant ne tik teigiamą verslumo ugdymo aplinką, bet ir papildant bei praplečiant visų mokytojų, dalyvausiančių kursuose, kompetenciją. Kiekvienas kursų dalyvis įgautų žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi tiek orientuojantis rinkos ekonomikos sistemoje, tiek ir tiesioginiame darbe.
4. Toks mokymo kursas, jo vadovėliai, mokymo kursų metodinė medžiaga ir per 70 lektorių jau parengta ankstesniame ESF paramos etape. Nuosekliai įgyvendinant mokytojų kvalifikacijos kėlimą, reikia užtikrinti projekto sklaidą, įgyvendinant mokymus kuo platesniam mokytojų ratui. Taigi būtina užtikrinti 2004–2006 metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotą projektą „Rinkos ekonomikos ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“.
5. Verslumo ugdymas yra sąlygojamas ir visos aplinkos, pirmiausia mokyklos bendruomenės. Didžiulę įtaką turi ir visos visuomenės požiūris į verslą, verslininkus. Nepaprastai svarbus ir verslo atstovų dalyvavimas verslumo ugdymo projektuose. Verslo atstovų įtraukimui į verslumo ugdymą skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006 m. Europos Sąjungos komunikatas dėl verslumo ugdymo.
6. Verslo atstovų įtraukimą į ugdymo procesus labai skatina bendra teigiama viešoji nuomonė apie ekonominį raštingumą ir verslumą. Viešosios nuomonės formavime reikia propaguoti geriausias šalies ir užsienio patirtis, skatinti aktyvius ir inovatyvius dalyvius, pristatant jų veiklą plačiajai visuomenei, tuo skatinant dar platesnį mokyklų bendruomenių ir ypač vietinių verslo atstovų dalyvavimą verslumo ugdymo projektuose. Šiems tikslams reikia ir specialios leidinių, pradedant lankstinukais, plakatais paruošimo ir atspausdinimo, tiek ir geriausios praktikos pavyzdžius aprašančių leidinių parengimo ir išleidimo. Reikalingi ir specialūs renginiai – konferencijos, seminarai, efektyvus komunikavimas su žiniasklaida.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
10. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
88,4 |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
46920 |
2500 |
Projektų ataskaitos |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį |
| Programos uždavinys |
Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
11. verslumo ugdymo priemonių sukūrimas, įdiegimas ir tobulinimas:
11.1. mokytojų kvalifikacijos tobulinimas dirbti su naujomis verslumo ugdymo priemonėmis pagal iš anksto parengtą (-as) neformalaus švietimo programą (-as) kvalifikacijai tobulinti;
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
31 priedas
ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBOS MOKYMO GERINIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų 13 punktas numato, kad siekiant užtikrinti švietimo plėtotės kokybę „sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis. Pasiekiama, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis“, 14 punktas numato, kad plėtojant Lietuvos švietimą iki 2012 metų pasiekiama, jog „ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, pirmosios užsienio kalbos įgūdžiai atitiktų siūlomą „Slenksčio“ lygmenį; ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, būtų įgiję: pirmosios užsienio kalbos įgūdžius, atitinkančius „Aukštumos“ lygmenį, o antrosios užsienio kalbos – „Slenksčio“ lygmenį“. Europos Komisijos Daugiakalbystės pagrindų strategija padeda įgyvendinti Europos Komisijos daugiakalbystės politiką, kuri skatina mokytis kalbų, propaguoja visuomenės kalbų įvairovę, skatina gyvybingą daugiakalbę ekonomiką. 2002 m. kovo mėn. Europos Sąjungos valstybių vadovai susitikime Barselonoje ragino nuo ankstyvos vaikystės mokyti mažiausiai dviejų užsienio kalbų. Komisijos tikslas yra didinti individualią daugiakalbystę tol, kol kiekvienas pilietis, be savo gimtosios kalbos, praktiškai mokės bent dvi kalbas.
2. 2003 m. Komisija įsipareigojo imtis 45 naujų priemonių, skatinančių nacionalines, regiono ir vietos valdžios institucijas prisidėti iš esmės keičiant kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės propagavimą. Valstybės narės kalbinių gebėjimų tobulinimą paskelbė prioritetu, o nacionalinių kalbų ekspertų grupė paruošė rekomendacijas dėl pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų. Viena iš tokių sričių yra ankstyvas kalbų mokymasis. Pažymima, kad daugelyje valstybių mažiausiai pusė iš visų pradinių mokyklų mokinių dabar mokosi užsienio kalbos. Tačiau Komisija jau anksčiau nurodė, kad anksti pradėjus mokytis kalbų nauda pajuntama tik tuomet, jei mokytojai yra specialiai pasiruošę mokyti kalbų labai mažus vaikus, klasės yra nedidelės, disponuojama tinkama mokymo medžiaga ir mokymo plane kalbų mokymui yra skiriama pakankamai laiko.
3. Lietuvoje yra sukaupta ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ankstyvajame amžiuje patirtis, auga pradinių klasių mokinių, besimokančių užsienio kalbos nuo antros klasės, procentas (2006 m. jis sudarė 65,8 proc.). Tačiau jo plėtrai (ypatingai pradedant vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymą tose mokyklose, kuriose tai nebuvo daroma anksčiau) ir kokybei garantuoti reikalingos investicijos į tinkamos kalbų mokymui aplinkos sukūrimą, pedagogų parengimą. Tai patvirtino ir 2006 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto atliktas tyrimas „Ankstyvasis kalbų mokymas pradinėse klasėse“.
4. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir turimą ankstyvojo užsienio kalbų mokymo Lietuvoje patirtį, parengta ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1519 patvirtinta „Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa“, kurioje numatoma rengti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojus ankstyvajam užsienio kalbų mokymui bei tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų kvalifikaciją.
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tikslas – didinti pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojų kompetenciją vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą, sudarant lygias galimybes visiems pradinių klasių mokiniams ugdytis užsienio kalbos komunikacinę kompetenciją.
7. Uždaviniai:
7.1. tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų rengimą, sudarant galimybes įgyti ankstyvajam užsienio kalbų mokymui reikalingas kompetencijas;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
8. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais; |
88,4 |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis procentais |
28,4 |
80 |
Projektų atskaitos |
|
| Produkto |
Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
46920 |
2000 |
Projektų ataskaitos |
| Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius |
4942 |
250 |
Projektų ataskaitos |
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį |
| Programos uždavinys |
Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
9. Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas:
9.1. pradinių klasių mokytojų (kurie nėra pasiekę užsienio kalbos mokėjimo B2 lygiu) užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimas;
9.2. užsienio kalbų mokytojų, kurie mokys užsienio kalbos pradinių klasių mokinius, kvalifikacijos (užsienio kalbos mokymo metodikos pradinėse klasėse) tobulinimas;
9.3. pradinių klasių mokytojų mokymas pagal formaliojo švietimo programas (formaliojo švietimo programa turi apimti užsienio kalbos ir užsienio kalbos mokymo pradinėse klasėse metodikos mokymo dalys, programos apimtis ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Mokymus baigę asmenys turi būti pasiekę ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį);
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
Mokyklų tobulinimo programos plius
34 priedas
GABIŲ VAIKŲ UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Nepaisant didelio susidomėjimo gabiais vaikais ir jų problemomis užsienio šalyse, Lietuvoje gabiais vaikais pradėta domėtis tik pastaraisiais metais. LR švietimo ir mokslo ministerijos kartu Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikta tiriamoji „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) parodė, kad nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, nėra specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo. Reikalinga vieninga visos šalies sistema, apimanti visus paieškos, atpažinimo, ugdymo etapus įvairiuose amžiaus tarpsniuose, suteikianti galimybę nepriklausomai nuo vaiko socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos tipo, amžiaus, lyties, kalbinės aplinkos ir kt. rinktis poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(si).
2. Gabių vaikų įvertinimas ir atpažinimas – pirmasis svarbus žingsnis bendroje gabių vaikų ugdymo sistemoje. Gabumai yra daugialypis fenomenas, todėl įvertinant gabius vaikus atsižvelgiama į kelių rūšių informaciją, gautą apie gabų vaiką. Labiausiai paplitę gabių vaikų identifikavimo metodai yra šie: IQ nustatymas, standartizuoti žinių testai, tėvų, bendraamžių ir mokytojų nuomonė, moksleivių veiklos ir jos rezultatų analizė. Standartizavus Wechlerio intelekto skalę vaikams atsivėrė galimybės įvertinti gabių vaikų intelektinius sugebėjimus. Tačiau Pedagoginių ir psichologinių tarnybų bei mokyklų psichologams atliekant daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko įvertinimą reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus. Nemažiau reikšmingas ir gabaus vaiko kūrybiškumo įvertinimas, kuris yra būtina daugelį kriterijų apimančio gabumų įvertinimo dalis. Jam atlikti reikalinga adaptuota ir standartizuota Lietuvoje kūrybiškumo įvertinimo metodika, leisianti ne tik įvertinti kūrybiškumą, bet ir atpažinti potencialius visų vaikų kūrybiškumo sugebėjimus.
3. Užsienio šalyse sukaupta literatūra bei patirtis įvairiausiais gabių vaikų įvertinimo ir ugdymo aspektais dar menkai prieinama Lietuvoje dirbančiam specialistui, todėl gabumus įvertinantiems specialistams bei pedagogams ypač trūksta teorinių žinių, literatūros, praktinių mokymų bei patirties darbo su gabiais kitose užsienio šalyse pasidalinimo, suteikiančių galimybę visiems Lietuvos specialistams susipažinti su naujausiomis tendencijomis gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
5. Tikslas – didinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo efektyvumą, kuriant gabių vaikų metodinę bazę, specialistų, dirbančių su gabiais vaikais, kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.
6. Uždaviniai:
6.1. sukurti ir tobulinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo metodinę bazę, leisiančią atlikti daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko psichologinį-pedagoginį įvertinimą ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje bei tinkamai ugdyti gabius ir talentingus vaikus;
6.2. tobulinti Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologų, mokytojų ir mokyklos administracijos atstovų profesinę kvalifikaciją bei kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje;
6.3. mažinti mokyklos ir regiono ar socialinių veiksnių daromą įtaką moksleivio galimybėms gauti tokio pat lygmens ugdymą jį dominančioje srityje, kokį turi didmiesčių ir prestižinėmis vadinamų mokyklų vaikai, užtikrinant tęstinumą jau vykdytiems 2004, 2005, 2006 metais projektams;
6.4. sukurti sąlygas gabių, aukštą motyvaciją ir aukštų pasiekimų potencialą turinčių vaikų gabumų, gebėjimų ir kūrybiškumo sklaidai, organizuojant įvairioms mokslo sritims gabiems vaikams bendrą ugdymo procesą, kuriame dalyvauja studentai, turintys itin aukštus atitinkamo dalyko pasiekimus, mokslininkai ir mokytojai, turintys darbo su gabiais vaikais patirtį; tęsti naujos ugdymo formos gabiems vaikams įgyvendinimą ir ją tobulinti (formos pradmenys sukurti ES projektu BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0003);
6.5. ugdyti socialinę, komunikacinę gabių vaikų, besigilinančių į vieną sritį, kompetenciją bei skatinti vaikų ir jaunuolių kultūrinį prusinimą(si);
6.6. spręsti informacijos apie gabių vaikų ugdymą sistemiškumo problemą – tobulinti turimą gabių vaikų ugdymo bazę ir sudaryti sąlygas gauti tokią informaciją jos pageidaujantiems;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
7. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais |
35 |
80 |
Projektų ataskaitos |
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
68,2 |
90 |
|
|
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius |
175 |
100 |
Projektų ataskaitos |
| Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
983 |
700 |
|
|
| Švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
1950 |
350 |
|
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“ |
| Uždavinio priemonė |
Ypatingai gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą |
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
8. vaikų gabumų įvertinimo, atpažinimo ir ugdymo psichologinės (-ių) metodikos (-ų) adaptavimas švietimo pagalbos specialistų ir (ar) darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas pagal adaptuotos (-ų) metodikos (-ų) pagrindu naujai sukurtą (-as) kvalifikacijos tobulinimo programą (-as), metodikos (-ų) taikymas darbe su vaikais.
9. gabių vaikų pedagoginio ugdymo kokybės gerinimas (metodo (-ų) parengimas, gabių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programos (-ų) parengimas metodo (-ų) pagrindu; švietimo pagalbos specialistų ir (ar) darbuotojų kompetencijų, skirtų vaikų gabumams atskleisti ir jiems ugdyti, tobulinimas pagal gabių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą (-as); parengtų pedagoginio ugdymo metodų taikymas darbe su vaikais.
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
13. galimi pareiškėjai ir (ar) partneriai yra viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos patirtis vaikų gabumų ugdyme 2 metai ir daugiau.
14. Privalomi partneriai pagal Komponento 8 punkte nurodytą veiklą yra pedagoginės psichologinės tarnybos, bendrojo lavinimo mokyklos.
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
18. Pagal Komponento 8 punkte nurodytą veiklą prioritetas teikiamas projektams:
18.1. kurių pareiškėjai numato Lietuvoje neadaptuotos (-ų), nestandartizuotos (-ų) gabių vaikų psichologinio įvertinimo, atpažinimo ir ugdymo metodikos (-ų), tačiau sukurtos (-ų), adaptuotos (-ų), standartizuotos (-ų) užsienyje metodikos (-ų), adaptavimą ir standartizavimą Lietuvoje;
18.2. kurių pareiškėjas numato adaptuoti „Berlyno intelekto struktūros testas vaikams: gabių ir labai gabių vaikų atpažinimas“ ( vok. Berliner Intelligenzstrukturtest für Jugendliche: Begabungs- und Hochbegabungsdiagnostik (BIS-HB)) ir „Piešimo testas kūrybiškam mąstymui“ ( angl. Test for Creative Thinking Drawing Production (TCP-DP)) metodikas;
Mokyklų tobulinimo programos plius
37 priedas
GAMTOS MOKSLŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS.
1. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, kurie atliekami periodiškai rodo, kad tyrime dalyvavusių mokinių gamtamokslinio ugdymo pasiekimai iš esmės atitinka Nacionalinių bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, bet mažėja gamtos mokslų populiarumas, ypač chemijos dalyko, ganėtinai silpni mokinių eksperimentiniai bei tyrimo planavimo įgūdžiai. Ugdymo procesas, kaip rodo tyrimai, gamtos mokslų dalykų pamokose nėra pakankamai modernus, nekelia mokinių motyvacijos, mokiniai nenoriai sieja savo ateitį su gamtos mokslais. Silpnus eksperimentinius įgūdžius bei gamtos mokslų populiarumo kritimą lemia silpna gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) kabinetų bazė ir dėstančių mokytojų kompetencija. Dalies mokytojų kompetenciją būtina plėtoti, nes labai svarbu ugdyti mokinių eksperimentinius bei naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius. 2008–2010 m. ERPF l lėšomis vykdomas „Technologijų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ projektas, kurio metu mokyklos bus aprūpintos moderniomis gamtos mokslų kabinetams reikalingomis mokymo priemonėmis. Projekte įgytos mokymo priemonės turi būti efektyviai panaudojamos ugdymo procese. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais mokinių mokymosi stilius ir poreikius. Keičiantis mokymo tikslams reikalinga ir mokymo metodų bei metodinių mokymo priemonių kaita.
2. Šiuo metu yra parengta atnaujintų Bendrųjų programų pagrindiniam ugdymui projektai. 2008–2009 m. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programas planuojama pradėti ugdymo turinyje vadovautis atnaujintomis Bendrosiomis programomis. Bendrosios programos atnaujintos orientuojantis į mokinių kompetencijas, didelis dėmesys skiriamas gamtamoksliniam ugdymui. Siekiant kokybiškai ugdyti mokinių kompetencijas gamtamoksliniame ugdyme būtina tobulinti bei plėtoti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų kompetencijas. Svarbu suvienodinti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų supratimą apie gamtos mokslų turinio kontekstualumą ir individualizavimą bei mokymosi aplinkų kūrimą.
II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Tikslas – tobulinti ir plėtoti bendrojo lavinimo mokyklose gamtos mokslus: biologiją, fiziką, chemiją dėstančių mokytojų dalykines kompetencijas bei didinti gamtos mokslų dalykų patrauklumą bendrojo lavinimo mokyklose.
4. Uždaviniai:
4.1. vykdyti gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kurio pabaigoje gamtos mokslų mokytojai gebės ugdymo procese tinkamai naudotis moderniomis šiuolaikinėmis mokymo/si priemonėmis, kurios bus diegiamos švietimo įstaigose projekto „Technologijų, gamtos ir menų mokslų mokymo infrastruktūra“ metu, taikyti ugdymo procese šiuolaikinius mokymo ir mokymosi metodus ir IT, ugdyti mokinių eksperimentinius įgūdžius, kurti tinkamas mokymuisi aplinkas;
III. SIEKIAMI REZULTATAI
5. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina padėtis 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
- |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
- |
2000 |
Projektų ataskaitos |
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
- |
2000 |
|
IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT |
V. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
6. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
7. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
Iki 10 proc. |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas(-ai) |
valstybinės (ir/ar nevalstybinės) švietimo ir mokymo veiklą vykdančios įstaigos arba asociacijos; viešieji juridiniai asmenys |
| 3.2. |
Partneris(-iai) |
valstybinės (ir/ar nevalstybinės) švietimo ir mokymo veiklą vykdančios įstaigos arba asociacijos; viešieji juridiniai asmenys |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pagal parengtas programas (viename projekte numatoma parengti ne daugiau nei dvi programas ir pagal ją (-as) vykdyti gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą): 1. Tyrėjo kompetencijos ugdymo metodika, naudojant gamtos mokslų priemones SF projekto „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra”. Laboratorinių darbų aplankai (9–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 60 val.; 2. Kūrybinio mąstymo užduočių rengimo metodika gamtos mokslų mokytojams (5–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 40 val.; 3. Tiriamųjų darbų atlikimo metodika gamtoje, bendradarbiaujant su nacionaliniais ir regioniniais parkais (5–10 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 200 val.; 4. Klimato kaitos ir jo švelninimo būdų ir priemonių žinių ir gebėjimų taikymas ugdymo procese (5–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 30 val.; 5. Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų kėlimas biotechnologijų srityje (9–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 30 val.; 2. Metodinės medžiagos parengimas ir išbandymas gamtos mokslų mokytojams. |
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
Bendrojo lavinimo mokyklų biologijos, chemijos, fizikos dalyko mokytojai |
| 3.5. |
Komponento ir pavienio projekto vertė |
Komponento biudžetas 4 mln. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Minimali projekto vertė – 0,5 mln. Lt. Maksimali projekto vertė 1 mln. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
Iki 24 mėnesių |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2011 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
- |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2. |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Vykdant projektą bus skatinamas novatoriškos gamtamokslinės tyrėjo kompetencijos formavimas, panaudojant įvairias priemones klasės laboratorijoje ir natūralioje gamtinėje aplinkoje bei kūrybinio mąstymo ugdymas, mokantis gamtos mokslus. Bus siekiama naujausių gamtos mokslų atradimų ir žinių įsisavinimo, kurių pagalba galima ištirti, taikyti ir spręsti gamtamokslines problemas. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr.73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
Mokyklų tobulinimo programos plius
38 priedas
VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ IR PAGALBOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS
I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Vaikų socializacijos centrų steigimas ir veikla yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3214). Įstatyme reglamentuota, kad vidutinė priežiūra vykdoma vaikų socializacijos centruose. Vaikų socializacijos centrai skirti ugdyti probleminio elgesio vaikus, teikti bendrąjį lavinimą bei švietimo pagalbą, siekiant sėkmingos jų socializacijos ir integracijos į visuomenę.
2. Atlikti tyrimai parodė, kad vaikų socializacijos centrų veiklą tikslinga nukreipti į personalo reformą. Būtent žmogiškųjų išteklių valdymo reformoje slypi esminis vidutinės priežiūros įstaigų tobulinimo, modernizavimo ir atsinaujinimo vadybinis svertas. Personalo kokybiniai pokyčiai leis vidutinės priežiūros įstaigoms tinkamai atlikti joms deleguotas funkcijas ir pasiekti reikiamą socialinę ir edukacinę kokybę.
3. Ugdymo kokybė esančiuose vaikų socializacijos centruose nėra pakankama, trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, mokytojų kvalifikacija netenkina šioms įstaigoms keliamų reikalavimų: mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų dirbant su probleminio elgesio vaikais, ugdymo procese nepakankamai taikomi šiuolaikiniai mokymo (mokymosi) metodai ir mokymo priemonės. Pakankamai silpna mokinių mokymosi motyvacija, dalis jų iki patekimo į šio tipo įstaigas nelankė mokyklos.
4. Nepakankamą ugdymo ir socialinio darbo kokybę lemia silpna mokymo(-si) bazė, jaunų mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų trūkumas, šių specialistų kompetencijos stoka. Svarbu, kad į naujai įsteigtus vaikų socializacijos centrus ateitų dirbti kvalifikuoti, turintys šiam darbui reikiamų žinių specialistai. Būtina tobulinti šių specialistų kompetenciją, aprūpinti šias įstaigas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, turtinti įstaigų materialinę bazę. Šis procesas padidintų ugdymo kokybę, švietimo pagalbos vaikams veiksmingumą, mokymosi motyvacijos didėjimą, sėkmingesnę vaikų elgesio korekciją ir socializaciją.
5. 2005–2007 m. buvo vykdomas UNDP inicijuotas projektas „Pagalba kuriant efektyvią nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje“, kurio tikslas – sukurti kvalifikacijos tobulinimo sistemą įvairių institucijų darbuotojams: teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, socialiniams pedagogams. Projekte iš švietimo sistemos dalyvavo specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų darbuotojai, dirbantys su probleminio elgesio vaikais. Tačiau šioje programoje turėjo galimybę dalyvauti ribotas skaičius žmonių – apmokyta 13 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų specialistų.
II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tikslas: tobulinti vaikų socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas dirbant su probleminio elgesio ir linkusiais nusikalsti vaikais.
7. Keliami uždaviniai:
7.1. parengti metodikas ir išbandyti darbui su nemotyvuotais mokytis, turinčiais elgesio problemų ir specialiųjų poreikių vaikais;
7.3. organizuoti mokymus vaikų socializacijos centrų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, tobulinant jų bendrąsias ir profesines pedagogines kompetencijas;
7.4. plėtoti švietimo pagalbos teikimo, kryptingo vaikų užimtumo organizavimo formas vaikų socializacijos centruose;
7.5. įvertinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijų ugdymo(si) pokyčius ir efektyvumą;
III. SIEKIAMI REZULTATAI IR SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
9. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Tikėtina situacija 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
- |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
- |
180 |
Projektų ataskaitos |
| mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
- |
82 |
10. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):
| Rodiklio tipas |
Rodiklis (vertinimo vienetas) |
Pradinė situacija |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais |
Informacijos šaltinis |
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
- |
90 |
Projektų ataskaitos |
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
- |
350 |
Projektų ataskaitos |
| socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys švietimo pagalbos specialistai |
- |
163 |
11. Komponento suderinamumas su veiksmų programomis:
| Veiksmų programa |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| Veiksmų programos prioritetas |
2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| Prioriteto uždavinys |
2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ |
| Uždavinio priemonė |
Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas |
| Programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| Programos tikslas |
Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą |
| Programos uždavinys |
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT |
IV. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
12. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
13. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2. |
Kryžminis finansavimas |
- |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas(-ai) |
valstybinės švietimo įstaigos, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su: 1. mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimu; 2. mokytojų rengimu, perkvalifikavimu; 3. vaikų probleminio elgesio tyrinėjimu (mokslinė veikla); 4. psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimu, psichoterapijos vykdymu; 5. prevencinių, intervencinių ir postvencinių programų vaikams vykdymu. |
| 3.2. |
Partneris(-iai) |
1. užsienio ekspertai; 2. nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su socialinės rizikos vaikais. |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. darbo su vaikų socializacijos centruose ugdomais elgesio problemų turinčiais vaikais metodikų parengimas ir jų išbandymas; 2. šiuolaikinių ugdymo metodų diegimas; 3. modernios organizacijos vadybos žinių suteikimas ir jų taikymas praktikoje; 4. kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas; 5. švietimo pagalbos teikimo formų plėtra. |
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
tiesioginė Komponento tikslinė grupė: 1. mokytojai; 2. švietimo pagalbos specialistai. Netiesioginė tikslinė grupė – probleminio elgesio ir linkę nusikalsti vaikai. |
| 3.5. |
Komponento ir pavienio projekto vertė |
Komponento biudžetas 1,1 mln. Lt. |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
maksimali projekto vertė 1,1 mln. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
iki 24 mėnesių |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2011 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
- |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos probleminių vaikų ugdymo, švietimo pagalbos, užimtumo organizavimo veiklos, siekiant išmokyti socializacijos centrų specialistus dirbti su elgesio problemų, specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr.73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |