LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKOS STRATEGINIŲ GAIRIŲ
2000 m. kovo 23 d. Nr. 169/299
Vilnius
Vykdydami visuomenės sveikatos priežiūros reformą bei atsižvelgdami į Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijas (1999 m. birželio 23 d. protokolas Nr. 5) „Dėl sveikatos apsaugos politikos strateginių gairių vaikų ir moksleivių sveikatos srityje“,
2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedame sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai bei švietimo ir mokslo viceministrei G. Paliokienei.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
ir švietimo ir mokslo ministro
2000 03 23 įsakymu Nr. 169/299
VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS APSAUGOS
POLITIKOS STRATEGINĖS GAIRĖS
Vaikystė ir paauglystė – tai gyvenimo tarpsniai, kai formuojasi intelekto ir fiziniai gebėjimai, gyvenimo, taigi ir sveikatos, įgūdžiai. Švietimo įstaigos yra vienos iš svarbiausių institucijų, kuriose galima sėkmingai ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą.
Vykdydamos Lietuvos sveikatos programą, Nacionalinę sveikatos koncepciją ir kitus dokumentus, skirtus formuoti vaikų ir moksleivių sveikatos politiką, Sveikatos apsaugos ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija vadovaujasi šiomis sveikatos stiprinimo ir ugdymo strateginėmis gairėmis:
1. Pagal ilgalaikio programinio planavimo principus švietimo įstaigose vykdoma kompleksinė sveikatinimo veikla, kuri grindžiama:
• Otavos sveikatos stiprinimo chartija;
• Pasaulio sveikatos organizacijos doktrina „Sveikata visiems XXI amžiuje“;
• Pirmosios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos „Sveikatą stiprinanti mokykla – investicija į mokymą, sveikatą ir demokratiją“ rezoliucija;
• Europos Komisijos, Europos Tarybos bei Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro koordinuojamame projekte „Sveikatą stiprinanti mokykla“ išdėstytomis nuostatomis ir patvirtinta šalies bendrojo lavinimo mokyklų dalyvavimo minėtame projekte patirtimi.
2. Sveikatos ugdymas yra integrali visos ugdymo sistemos dalis, įgyvendinama bendroje švietimo sistemos veikloje: rengiant mokytojus ir kitus specialistus, rengiant ir vykdant valstybines, tarptautines ar kitas programas, leidžiant vadovėlius bei dirbant su moksleiviais.
3. Sveikata ugdoma visų tipų šalies švietimo įstaigose: ikimokyklinio ugdymo, profesinio mokymo, papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo, bendrojo lavinimo, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose.
4. Visos švietimo įstaigos, įgyvendindamos sveikatos priežiūrą, pirmenybę teikia vaikų, moksleivių sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai.
5. Sveikatos priežiūrą atlieka atitinkamai pasirengęs bendruomenės slaugos specialistas. Pagrindinės jo veiklos sritys: kompleksinių sveikatinimo programų bei veiklos planų rengimo inicijavimas; profesionalios metodinės bei konsultacinės pagalbos pedagogams, vaikams, jų tėvams bei kitiems asmenims, susijusiems su sveikatos ugdymu ir stiprinimu, teikimas; vaikų ir moksleivių sveikatos rodiklių stebėjimas ir jų analizė; pirminės ligų profilaktikos, susijusios su ankstyvu ligų rizikos veiksnių išaiškinimu, vykdymas.
6. Griežtai laikantis atitinkamų higienos normų ir taisyklių reikalavimų, sudaromos vaikų ugdymo, poilsio, maitinimo bei kitos veiklos plėtojimo sąlygos.
7. Visas ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnio anatominius, fiziologinius ir psichofiziologinius ypatumus bei galimybes.
8. Vaikų ir moksleivių sveikatinimo veiklai sukuriama atitinkama infrastruktūra:
• nacionalinei veiklai koordinuoti – tarpžinybinė taryba;
• regioninei praktinei veiklai telkiamos savivaldybių bendruomenės tarybos, apskričių gydytojų tarnybos, švietimo, sveikatos, socialinių, vidaus reikalų sistemos struktūrų, „Sveikų miestų“, „Sveikų mokyklų“, „Sveikų darželių“, kitų judėjimų, nevyriausybinių organizacijų pastangos bei į sveikatinimo veiklą (planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo) įtraukiami aktyvūs piliečiai;
• vykdoma koordinuota mokslo tiriamoji veikla, atliekamos ekspertizės, teikiama metodinė – konsultacinė parama, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas;
• siekiant socialinio teisingumo skirstant nacionalines lėšas pirmenybė teikiama tarpžinybinėms sveikatos stiprinimo ir ugdymo programoms.
9. Tarpžinybinėmis integruotomis pastangomis yra skatinama šeimos, mokytojų, moksleivių asmeninė atsakomybė už savo ir visuomenės sveikatą, skatinama ir palaikoma asmeninė sveikatos stiprinimo iniciatyva.