KOMUNALINIO ŪKIO IR PASLAUGŲ DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO PASLAUGŲ TARIFŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO LAIKINOS METODIKOS

 

1996 m. gruodžio 10 d. Nr. 49

Vilnius

 

ĮSAKAU:

Patvirtinti suderintą su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacija Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tarifų nustatymo ir taikymo laikiną metodiką.

 

 

Direktorius                                                                                                                   Antanas Deveikis

______________


PATVIRTINTA

Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos

1996 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 49

 

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO PASLAUGŲ TARIFŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO LAIKINA METODIKA

 

1. Bendroji dalis

 

1.1. Metodika nustato vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainų skaičiavimo tvarką, ekonomiškai pagrindžiant vandens išgavimo, jo paskirstymo, nuotekų nuvedimo ir valymo sąnaudas ir normatyvinį pelną, kuris užtikrintų stabilų šias paslaugas teikiančių įmonių darbą, jos įrenginių rekonstrukciją ir plėtojimą.

1.2. Šią metodiką rekomenduojama taikyti visiems ūkio subjektams, teikiantiems gyventojams ir kitiems vartotojams vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas.

Miesto, rajono savivaldybės tarybos sprendimu atskiroms vartotojų grupėms už tas pačias paslaugas gali būti taikomi skirtingo dydžio tarifai, skirtumą tarp vidutinių gamybos kaštų ir taikomo sumažinto tarifo dengiant savivaldybės biudžeto lėšomis.

1.3. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tarifus skaičiuoja ir nustato šias paslaugas teikianti įmonė, kuri yra atsakinga už atitinkamos administracinės teritorijos vietos savivaldos vykdomajai institucijai pateiktų skaičiavimų pagrįstumą ir teisingumą.

Kartu su tarifų skaičiavimu papildomai pateikiama:

įmonės vadovo pasirašytas paaiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyti įmonės finansinės veiklos rezultatai per paskutinį ataskaitinį laikotarpį ir pagrindžiama, dėl ko keičiamas planuojamame laikotarpyje paslaugos tarifas, nurodant sąnaudų dydžio pagal straipsnius pasikeitimo priežastis;

ataskaitinio laikotarpio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo faktinių sąnaudų iššifravimas pagal metodikos priede nurodytus sąnaudų straipsnius;

įmonės pelno poreikio skaičiavimas (nustatant paslaugos tarifą pirmąkart tais metais);

tarifų pasikeitimo lentelę, kurioje turi atsispindėti tarifų pasikeitimo rezultatai planuojamo periodo pajamose.

Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tarifus, išskyrus tarifus, nurodytus šios metodikos 3.3, 3.5 ir 3.7 punktuose, tvirtina miesto, rajono savivaldybės taryba arba jos pavedimu – savivaldybės vykdomoji institucija.

Kai įmonė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia ne vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje, tarifų tvirtinimo tvarka nustatoma suinteresuotų savivaldybių susitarimu.

1.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tarifai keičiami: pakitus elektros energijos, kuro, medžiagų kainoms ir tarifams, nustačius naujus mokesčius ar padidėjus galiojantiems mokesčiams, atidavus naudoti naujus ar rekonstruotus įrenginius arba kai būtina grąžinti gautą kreditą.

1.5. Pelno normą rekomenduojama priimti iki 10 procentų dydžio nuo bendrųjų sąnaudų. Jeigu vandenį tiekianti, nuotekas šalinanti įmonė įgyvendina vandentiekio arba kanalizacijos tinklų, įrenginių statybos ar jų rekonstrukcijos projektą, esant pagrindimui, pelno norma gali viršyti šiame punkte nurodytą dydį.

1.6. Tarifo dydis skaičiuojamas atitinkamai vienam kubiniam metrui numatomo planuojamame laikotarpyje vartotojui realizuoti (parduoti) vandens ar pašalinti vartotojo nuotekų. Planuojamų realizuoti (parduoti) vandens ar pašalinti nuotekų kiekiai nustatomi pagal vartotojų paraiškas, o jų nesant – atsižvelgiant į suteiktų per pastaruosius 2 metus paslaugų apimtis ir šių apimčių dinamikos pokyčius.

1.7. Skaičiuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tarifus, į atskirus savikainos straipsnius jungiamos tik tos sąnaudos, kurios tiesiogiai susietos su vandens tiekimu, nuotekų šalinimu ir jų valymu, vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsniu ir Finansų ministerijos 1992 m. kovo 26 d. raštu Nr. 44N „Dėl finansinės atskaitomybės“ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais išlaidų, tenkančių realizuotoms paslaugoms, savikainą.

Su neproduktyvia įmonės veikla susietos sąnaudos – baudos, delspinigiai, netesybos ir kt. į paslaugų skaičiuotiną savikainą nejungiamos. Šios išlaidos dengiamos iš įmonei pasiliekančios pelno dalies.

1.8. Miestų, rajonų savivaldybės, kitos valdymo institucijos, turinčios specialios paskirties akcinių bendrovių (teikiančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas) kontrolinį akcijų paketą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 537 numatyta tvarka nustato planuojamiems metams (ar keletui metų) vandens nuostolių, kaip skirtumo tarp išgauto ir vartotojams realizuoto vandens, normatyvą (kub. metrai vienam vandentiekio tinklų kilometrui) toms bendrovėms, kurios viršija vandens suvartojimo normomis RSN 26-90 rekomenduotą 12 procentų dydį, taip pat nustato bendrovėms normatyvines technologinių medžiagų, elektros energijos, šilumos energijos ir kuro sąnaudas 1000 kub. metrų vandens išgauti ir patiekti, bei 1000 kub. metrų nuotekų pašalinti ir valyti.

1.9. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų savikainos atskiri sąnaudų straipsniai skaičiuojami žemiau nurodyta tvarka:

1.9.1. amortizaciniai atskaitymai skaičiuojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų priimtus norminius aktus dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų, jo indeksacijos (LRV 1993 09 03 nutarimas Nr. 678, Ekonomikos ministerijos ir Finansų ministerijos 1993 12 17/22 raštas Nr. 21-7-3294/95N, 1996 04 12 raštas Nr. 21-05-983/10N), ir naudojami pagal paskirtį;

1.9.2. sąnaudos remonto darbams nustatomos tiesioginiu skaičiavimu, įvertinant būtiniausius vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių remonto poreikius ir atsižvelgiant į tai, kokiu mastu jos gali turėti įtakos tarifo dydžio pokyčiui;

1.9.3. sąnaudos apmokėti už technologines medžiagas, kurą, šiluminę ir elektros energiją nustatomos tiesioginiu skaičiavimu, vadovaujantis patvirtintomis šių resursų naudojimo normomis;

1.9.4. sąnaudas darbui apmokėti sudaro suskaičiuotas įmonės personalo visų rūšių darbo užmokestis už numatomą atlikti darbą. Šios sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo ir Gyventojų pajamų garantijų įstatymais, pagrindžiant planuojamąjį darbuotojų skaičių ir jų vidutinį darbo užmokestį;

1.9.5. apskaičiavus darbo apmokėjimo sąnaudas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus normatyvus skaičiuojamos įmokos socialiniam draudimui;

1.9.6. mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, aplinkos teršimą, žemę, kelius bei nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas vadovaujantis galiojančiais normatyvais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais;

1.9.7. palūkanos už gautas paskolas skaičiuojamos įvertinant tai, kokia planuojamame laikotarpyje bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolų garantijas suma;

1.9.8. įskaitoma į savikainą PVM dalis (pirkimo PVM, tenkantis neapmokestinamoms šiuo mokesčiu paslaugoms) skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu ir kitais teisės aktais;

1.9.9. netiesioginės išlaidos ir veiklos sąnaudos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų savikainai priskiriamos ir pagal sąnaudų straipsnius paskirstomos proporcingai šių paslaugų tiesioginėms išlaidoms.

 

2. Vandens tiekimo paslaugų tarifai

 

Vartotojai už jiems patiektą vandenį apmoka tarifais, kurių skaičiavimo tvarka nurodyta šios metodikos priedo 4 skiltyje. Taikomo tarifo dydis priklauso nuo to, ar vartotojui teikiamos paslaugos apmokestinamos PVM, ar ne (metodikos priedo atitinkamai 24 ar 25 eil.).

 

3. Nuotekų šalinimo tarifų skaičiavimas ir jų taikymas

 

3.1. Nuotekų šalinimo tarifas susideda iš 2 dalių. Pirmoji dalis – nuotekų nuvedimo iki jų valyklos arba iki nuotekų išleidimo į aplinką vietos (kai nėra valyklos) tarifas, antroji dalis – nuotekų valymo tarifas.

Nuotekų nuvedimo tarifo skaičiavimo tvarka nurodyta šios metodikos priedo 6 skiltyje, o nuotekų valymo tarifo – šio priedo 7 skiltyje. Tarifų dydis priklauso nuo to, ar vartotojui teikiamos paslaugos apmokestinamos PVM, ar ne.

Nuotekų valymo tarifą konkrečiam vartotojui pagal šios metodikos 3.3, 3.5, ir 3.7 punktuose pateiktas formules nustato šią paslaugą teikianti įmonė.

3.2. Nuotekas šalinanti įmonė nustato miesto, gyvenvietės nuotekų planuojamame laikotarpyje bazinę bendrą taršos koncentraciją mg/l (į nuotakyną su nuotekomis patenkantis bendras teršalų kiekis, padalintas iš šiame laikotarpyje numatomo pašalinti nuotekų kiekio). Ją nustatant įvertinami taršos elementai: BDS7, pakibusios medžiagos, riebalai bei kitos organinės ir neorganinės medžiagos, nurodytos Nuotekų užterštumo normose LAND 10-96.

Kai planuojamame laikotarpyje nenumatoma prie miesto, gyvenvietės nuotekų tinklo prijungti naujų vartotojų, įtakojančių nuotekų sudėties pokyčius, tai nuotekų bazinė bendra taršos koncentracija priimama lygi nuotekų taršos faktinei koncentracijai ataskaitiniame laikotarpyje.

3.3. Nuotekų valymo tarifo dydis konkrečiam vartotojui skaičiuojamas atsižvelgiant į nuotekų šalinimo sutartyje nurodytą taršos elementų koncentraciją:

Tm = T + T (Ksb – Kbb) / Kbb, Lt/m3

 

Kur: Tm – konkretaus vartotojo nuotekų valymo tarifas, Lt/m3;

T- tarifas, paskaičiuotas pagal metodikos priedo 7 skilties 24 ar 25 eil.;

Ksb – vartotojo nuotekų taršos elementų, numatytų sutartyje, bendra koncentracija, mg/l (į miesto, gyvenvietės nuotakyną vartotojo numatytas išleisti bendras teršalų kiekis, padalintas iš jo nuotekų kiekio);

Kbb – miesto, gyvenvietės nuotekų bendra bazinė taršos koncentracija, mg/l.

3.4. Nustatant iš gyventojų pritekančių buitinių nuotekų valymo tarifą, rekomenduojama priimti šias taršos elementų koncentracijas: BDS7 – 230 mg/l, pakibusios medžiagos – 230 mgl/l, bendras azotas – 40 mgl/l, bendras fosforas – 9 mgl/l.

Jei gyventojai gyvenamuosiuose namuose ar valdose užsiima verslu, duodančiu papildomą taršą, viršijančią buitinių nuotekų taršos dydį, tai jie gali būti apmokestinti kaip gamybinės veiklos objektai.

3.5. Miesto, gyvenvietės nuotakyną eksploatuojanti organizacija ima kontrolinius mėginius iš vartotojų nuotekų tinklo išvadų. Juos imant gali dalyvauti vartotojo atstovas, kuris informuojamas apie mėginio ėmimo laiką. Kada šių mėginių analizės rezultatai parodo sutartyje numatytų taršos elementų koncentracijų viršijimą, apskaitomame laikotarpyje (nustatytame sutartyje) nuotekų valymui taikomas padidintas tarifas Tmp, kuris nustatomas:

 

Tmp = Tm + 3Tm [(Kfl – Ksl) +..... + (Kfn – Ksn)] / Ksb, Lt/m3

 

Kur: Tmp – padidintas konkretaus vartotojo nuotekų valymo tarifas, Lt/m3;

Tm – tarifas apskaičiuotas pagal 3.3 p., Lt/m3;

Kfl..... Kfn – vartotojo nuotekų bet kurio kontroliuojamo taršos elemento faktinė koncentracija mg/l, viršijanti sutartyje numatytą;

Ksl..... Ksn – vartotojo nuotekų bet kurio kontroliuojamo taršos elemento koncentracija mg/l, numatyta sutartyje;

Ksb – vartotojo nuotekų taršos elementų, numatytų sutartyje, bendra koncentracija, mg/l.

3.6. Vartotojui pareiškus norą imti pakartotinį mėginį, jis imamas per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos vandens tiekimo įmonės nuožiūra. Apmokestinimas koreguojamas nuo naujo mėginio paėmimo datos pagal faktinius jo rezultatus. Savo nuožiūra vandens tiekimo įmonė gali imti mėginius ir dažniau, jei tai leidžia jos pajėgumai. Imant mėginį gali dalyvauti vartotojo atstovas.

3.7. Kada vartotojas sutartyje yra nenurodęs kurių nors iš kontroliuojamų taršos elementų, o kontrolinio mėginio analizės rezultatai parodo, kad tokių elementų yra vartotojo nuotekose, tai suteiktas nuotekų valymo paslaugas jis apmoka padidintu tarifu, kuris apskaitomame laikotarpyje nustatomas:

 

Tmpn = (bet kuris tarifas, nustatytas atitinkamai pagal 3.3 ar 3.5 p.)+ 3T. (Kl +..... + Kn) / Kbb, Lt/m3

 

Kur: Tmpn – padidintas nuotekų valymo tarifas, įvertinantis konkretaus vartotojo nenurodytus kontroliuojamus taršos elementus, Lt/m3;

T – tarifas, paskaičiuotas pagal metodikos priedo 7 skilties 24 ar 25 eil., Lt/m3;

Kl..... Kn – vartotojo nuotekų bet kurio kontroliuojamo, sutartyje nenurodyto taršos elemento faktinė koncentracija, mg/l;

Kbb – miesto, gyvenvietės nuotekų bendra bazinė taršos koncentracija, mg/l.

Pastabos: formulių skliaustuose gautos koncentracijų santykio reikšmės apvalinamos iki trijų ženklų po kablelio;

gautos galutinės tarifo reikšmės Lt/m3 apvalinamos iki dviejų ženklų po kablelio.

3.8. Vartotojams, kurie turi įsirengę automatinį mėginių paėmimą, išleidžiamos taršos kiekis vertinamas pagal vidutinę mėginio koncentraciją.

_____________


Priedas

 

......................................................... vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų

tarifų skaičiavimas

 

199.... m..................................................................

(laikotarpio pavadinimas)

 

Eil.

Rodikliai

Matavimo

Vandens

Nuotekų

iš jų

Nr.

 

vienetas

tiekimas

šalinimas

nuotekų nuvedimas

nuotekų valymas

1

2

3

4

5

6

7

1.

Amortizaciniai atskaitymai

tūkst. Lt

 

 

 

 

2.

Remonto medžiagos ir darbai

tūkst. Lt

 

 

 

 

3.

Technologinės medžiagos

tūkst. Lt

 

 

 

 

4.

Kuras ir šiluminė energija

tūkst. Lt

 

 

 

 

5.

Elektros energija

tūkst. Lt

 

 

 

 

6.

Darbo apmokėjimo sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

7.

Priskaitymai socialiniam

draudimui

tūkst. Lt

 

 

 

 

8.

Žemės nuomos mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

9.

Mokestis už aplinkos teršimą

tūkst. Lt

 

 

 

 

10.

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

tūkst. Lt

 

 

 

 

11.

Mokestis už kelius (atskaitymai nuo realizavimo pajamų)

tūkst. Lt

 

 

 

 

12.

Nekilnojamojo turto mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

13.

Palūkanos už gautas paskolas

tūkst. Lt

 

 

 

 

14.

Kitos išlaidos *

tūkst. Lt

 

 

 

 

15.

Pirkimo PVM, tenkantis neapmokestinamoms šiuo mokesčiu paslaugoms

tūkst. Lt

 

 

 

 

16.

Iš viso sąnaudų 

tūkst. Lt

 

 

 

 

17.

Pelnas

tūkst. Lt

 

 

 

 

18.

Planuojamos realizavimo pajamos =

16eil. + 17 eil.

tūkst. Lt

 

 

 

 

19.

Iš jų – be pirkimo PVM, tenkančio neapmokestinamoms šiuo mokesčiu paslaugoms =18 eil.-15 eil.

tūkst. Lt

 

 

 

 

20.

Planuojama realizuoti vartotojams vandens ar pašalinti nuotekų

tūkst. kub. m

 

 

 

 

21.

iš jų:

vartotojams, kuriems teikiamos paslaugos neapmokestinamos PVM

tūkst. kub. m

 

 

 

 

22.

kitiems vartotojams

tūkst. kub. m

 

 

 

 

23.

Pirkimo PVM dydis, tenkantis neapmokestinamų šiuo

mokesčiu paslaugų vienetui= 15 eil.:21 eil.

Lt./kub. m

 

 

 

 

24.

Vidutinis tarifas (be PVM) =19eil.:20eil.

Lt./kub. m

 

 

 

 

25.

Tarifas, taikomas vartotojams, kuriems teikiamos paslaugos neapmokestinamos PVM

=23eil.+24eil.

Lt./kub. m

 

 

 

 

 

* išlaidos apmokėti kitų įmonių suteiktas transporto, ryšių, patalpų nuomos, šiukšlių šalinimo, informacijos apdorojimo, piniginių operacijų atlikimo paslaugas, komandiruočių bei kitos sąnaudos, nurodytos Finansų ministerijos 1992 03 26 rašte Nr. 44N.

 

Šioje skaičiuotėje (eil. Nr. 1-16) nurodytos sąnaudos bei pelnas, taip pat planuojamu laikotarpiu numatomi vartotojams realizuoti vandens bei pašalinti vartotojų nuotekų kiekiai skaičiuojami vadovaujantis metodikos bendrosios dalies nuostatomis.

Įmonės direktorius

Įmonės Ekonomikos skyriaus

viršininkas

199... m................... d.

______________