LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 315 STRAIPSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU2 SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-392

Vilnius

 

(Žin., 2008, Nr. 137-5366; 2012, Nr. 76-3928)

 

1 straipsnis. 315 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 315 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti.“

 

2 straipsnis. Įstatymo papildymas devintuoju2 skirsniu

Papildyti Įstatymą devintuoju2 skirsniu:

 

DEVINTASIS2 SKIRSNIS

2011 m. BIRŽELIO 9 d. TARYBOS SPRENDIMO Nr. 2011/432/ES DĖL 2007 m. LAPKRIČIO 23 d. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ IR KITOKIŲ ŠEIMOS IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠIEŠKOJIMO PATVIRTINIMO EUROPOS SĄJUNGOS VARDU IR 2007 m. LAPKRIČIO 23 d. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ IR KITOKIŲ ŠEIMOS IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠIEŠKOJIMO ĮGYVENDINIMAS

 

317 straipsnis. Su išlaikymo prievolėmis susijusių bylų nagrinėjimas

Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

 

318 straipsnis. Sprendimų dėl išlaikymo prievolių pripažinimo ir vykdymo tvarka

1. Prašymus pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo prievolių pagal Konvencijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalis ir skundus dėl sprendimų dėl šių prašymų pagal Konvencijos 23 straipsnio 6 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas, nusprendęs, kad tai yra būtina, paskiria žodinį prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, įsiteisėja pasibaigus Konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytam skundo dėl teismo nutarties, priimtos dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą, padavimo terminui, jeigu nutartis nėra apskųsta.

2. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią šis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šiems skundams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos bylų proceso kasaciniame teisme taisyklės taikomos tiek, kiek Konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Priimtas kasacinis skundas prioriteto tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Pranešime apie kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 7 dalis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praneša šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

3. Pagal šio straipsnio nuostatas taip pat pripažįstami ir vykdomi Konvencijos 30 straipsnyje numatyti susitarimai dėl išlaikymo, kurie atitinka Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą.

 

319 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas.

4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant 1980 m. spalio 25 d. Konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas.

5. Atlikdamos Konvencijoje nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų.

 

3110 straipsnis. Tiesioginiai prašymai kompetentingiems subjektams

Kai asmuo (pareiškėjas), vadovaudamasis Konvencijos 37 straipsnio 1 dalimi, Konvencijos reglamentuojamais klausimais tiesiogiai kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą subjektą, sprendžiant su šio asmens (pareiškėjo) kreipimusi susijusius klausimus taip pat taikomos šio skyriaus nuostatos.

 

3111 straipsnis. Kalbos

Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Konvencijos 44 straipsnio 1 ir 3 dalis yra lietuvių kalba ir anglų kalba.“

 

3 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas 9 punktu

Papildyti Įstatymo priedą 9 punktu:

9. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL 2011 L 192, p. 39).“

 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo įsigaliojimo Europos Sąjungai dieną.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ