LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBIŲ TARPUSAVIO SUTARTIS DĖL ŽVEJYBOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švedijos Karalystės Vyriausybė

Patvirtindamos savo abipusį siekį užtikrinti jūros gyvųjų išteklių apsaugą, ypatingai užtikrinant gyvųjų išteklių apsaugą vandenų plote pagal Žvejybos ir gyvųjų išteklių Baltijos jūroje ir Beltuose Konvenciją, pasirašytą 1973 m. rugsėjo 13 d. Gdanske, ir šiuos išteklius racionaliai valdyti ir eksploatuoti;

Atsižvelgdamos į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Konvenciją „Dėl Jūrų Teisės“, būtent į dalis dėl gyvųjų išteklių panaudojimo ir apsaugos;

Atsižvelgdamos į nuolatinę kiekvienos Susitariančios Šalies žvejybą kitos Susitariančios Šalies jurisdikcijoje esančiuose žvejybos plotuose;

Vadovaudamosi ilgamečiu troškimu vystyti ir spartinti ilgalaikę tarpusavio draugystę ir bendradarbiavimą;

SUSITARĖ

I straipsnis

Kiekviena Susitarianti Šalis leidžia kitos Susitariančios Šalies žvejybiniams laivams žvejoti Baltijos jūros žūklės plote, esančiame jos jurisdikcijoje, už 12 jūrmylių nuo pagrindinių ruožų, nuo kurių teritoriniuose vandenyse pradeda įsigalioti šioje Sutartyje išdėstytos normos ir sąlygos.

II straipsnis

Kiekviena Susitarianti Šalis kasmet jos jurisdikcijoje esančiame žūklės plote nustato bendrą leistiną kvotą pagal atskirus žuvų išteklius arba išteklių grupes, įvertinant žuvų išteklių abipusį priklausomumą, patikimiausius mokslinius duomenis, Baltijos jūros Žvejybos komisijos rekomendacijas ir kitus svarbius veiksnius.

III straipsnis

1. Kiekviena Susitarianti Šalis, pasikonsultavusi su kita Susitariančia Šalimi, turi kasmet įvertinti kvotų pasiskirstymą tos Šalies žvejybiniams laivams ir plotus, kuriuose ši kvota gali būti sužvejota. Tokie pasiskirstymai turi būti numatomi atsižvelgiant į numatytas aplinkybes, būtent, kai, esant reikalui, tenka imtis kraštutinių apsaugos priemonių, pagrįstų patikimiausiais moksliniais stebėjimais.

2. Nustatant kitos Susitariančios Šalies kvotų pasiskirstymą, yra įvertinama nuolatinė kitos Susitariančios Šalies žvejyba ir kiti svarbūs veiksniai.

3. Kiekviena Susitarianti Šalis nustato kitos Susitariančios Šalies žvejybos laivams kvotų pasiskirstymą taip:

a) kai yra būtina pasiekti pusiausvyrą pagal žvejybos taisykles žvejybos plote, esančiame pirmiau pažymėtos Susitariančios Šalies jurisdikcijoje, arba

b) kai gali būti vadovaujamasi šio Susitarimo IV straipsniu.

IV straipsnis

Kai Susitariančiai Šaliai nustačius bendrą leistiną sužvejojimą pagal šios Sutarties II straipsnį, ta kvota viršija Susitariančios Šalies žvejybinį pajėgumą, gali būti leidžiama žvejybiniams laivams žvejoti, iškėlus kitos Susitariančios Šalies vėliavą, norint pasidalinti tą perteklių pagal normas ir sąlygas, kurias nurodo pirmiau paminėta Susitarianti Šalis, po atitinkamų konsultacijų, atkreipiant dėmesį į kitos Susitariančios Šalies poreikius ir kitus svarbius veiksnius.

V straipsnis

1. Vienos Susitariančios Šalies žvejybiniai laivai, žvejojantys žvejybiniame plote, esančiame kitos Susitariančios Šalies jurisdikcijoje, pagal šią Sutartį turi laikytis žvejybos apsaugos priemonių ir kitų normų bei sąlygų, kurios nustatytos tokiems laivams, ir tai turi būti Susitariančios Šalies įstatymų ir nuostatų subjektu.

2. Kiekvienos Susitariančios Šalies laivai kas dieną turi registruoti svarbiausius duomenis apie žūklės vietovę, žvejybos eigą ir laimikį budėjimo žurnaluose, kuriuos būtų galima pateikti patikrinimui bet kuriuo metu žvejojant kitos Susitariančios Šalies jurisdikcijoje esančiame žvejybos plote. Kiekvienas žvejybos laivas, žvejojantis kitos Susitariančios Šalies jurisdikcijoje esančiame plote, per radiją turi pranešti apie žvejybos pradžią ir pabaigą, o taip pat ir apie kitus svarbius dalykus tokiu laiku ir taip pat, kaip galėtų pageidauti ta Susitarianti Šalis. Kiekvienos Susitariančios Šalies atitinkami vadovai turi pateikti kitos Susitariančios Šalies vadovams ataskaitas apie laimikį, žvejybos laiką ir kitą reikiamą informaciją tokiu laiku ir taip, kaip galėtų pageidauti ta Susitarianti Šalis. Šio paragrafo sąlygos neturi prieštarauti I paragrafui.

3. Tuo atveju, kai įsigalioja nauji įstatymai, nuostatai ar specialios žvejybos sąlygos, taikytini kitos Susitariančios Šalies žvejybai, apie tai turi būti įspėjama iš anksto.

VI straipsnis

1. Kiekvienos Susitariančios Šalies atsakingi pareigūnai praneša kitos Susitariančios Šalies atsakingiems pareigūnams pavadinimą, registracijos numerį, siūlomą veikimo būdą ir kitokius ypatumus apie pirmiau pažymėtos Susitariančios Šalies visus žvejybinius laivus, kurie ruošiasi žvejoti kitos Susitariančios Šalies jurisdikcijos žvejybiniuose plotuose pagal I straipsnį. Taip pat turi būti pranešta apie bet kokius tiekimo arba pagalbinius laivus, lydinčius tokius žvejybos laivus.

2. Kiekvienos Susitariančios Šalies atsakingi pareigūnai turi išduoti atitinkamas licenzijas kitos Susitariančios Šalies kiekvienam laivui, kuriam tokia žvejyba leidžiama. Už tokias licenzijas neturi būti mokama.

VII straipsnis

1. Kiekviena Susitarianti Šalis turi užtikrinti, kad jos laivai laikysis šios Sutarties sąlygų ir kitų atitinkamų nurodymų.

2. Kiekviena Susitarianti Šalis žvejybos plote, esančiame jos jurisdikcijoje, gali imtis tokių priemonių, kurios, vadovaujantis tarptautine teise, esant reikalui užtikrintų laivų su kitomis Susitariančios Šalies vėliava žvejybą pagal šios Sutarties sąlygas.

VIII straipsnis

Susitariančios Šalys įsipareigoja bendradarbiauti betarpiškai arba per atitinkamas tarptautines organizacijas tam, kad užtikrintų deramą jūros gyvųjų išteklių valdymą ir apsaugą, ypatingai tų išteklių, kurie yra Gyvųjų išteklių žvejybos ir apsaugos Baltijos jūroje ir Beltuose Konvencijoje, pasirašytoje 1978 m. rugsėjo 18 d. Gdanske, nustatytame plote.

IX straipsnis

1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos visos ankstesnės sutartys dėl žvejybos plotuose, esančiuose Susitariančių Šalių jurisdikcijoje, Susitariančioms Šalims nebegalioja.

2. Ši Sutartis neturi pažeisti kitų esamų Susitarimų tarp dviejų Susitariančių Šalių arba kitų esamų daugiašalių konvencijų, kuriose dalyvauja šios dvi Susitariančios Šalys, ir tai neturi pakeisti kiekvienos Šalies požiūrio Jūrų Teisės atžvilgiu.

X straipsnis

1. Ši sutartis ratifikuota ir įsigalioja nuo pasikeitimo ratifikaciniais raštais momento; tai įvyks artimiausiu metu Stokholme. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.

2. Ši sutartis sudaroma pirminiam dešimties metų laikotarpiui. Jei prieš dvylika mėnesių iki Sutarties galiojimo laiko pabaigos nė viena Susitarianti Šalis viena kitos neįspėja raštu dėl Sutarties nutraukimo, ši Sutartis automatiškai pratęsiama šešerių metų laikotarpiui.

Pasirašyta 1993 m. lapkričio 25 d. Stokholme, dviem egzemplioriais anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

______________