ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ

 

2005 m. sausio 14 d. Nr. V1-8

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527, Nr. 118-4396) 10 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 3D-451 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 153-5588) 1.4 punktu:

1.Tvirtinu Žvejybos kvotų skyrimo taisykles (pridedama).

2. Sudarau Žvejybos kvotų skyrimo komisiją:

Aidas Adomaitis             –   Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, komisijos pirmininkas;

Antanas Gonta                –   Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas;

Vaclovas Petkus              –   Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas;

Birutė Paliukėnaitė          –   Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jūrų žvejybos reguliavimo ir monitoringo skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė;

Giedrius Ladukas            –   Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                 AIDAS ADOMAITIS

 

 


 

PATVIRTINTA

Žuvininkystės departamento prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos

direktoriaus

2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8

 

Žvejybos kvotų skyrimo Taisyklės

 

I. BENDROsios nuostatos

 

1. Žvejybos kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose bei telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus (toliau – vidaus vandens telkiniai), skyrimo tvarką.

2. Žvejybos kvotos skiriamos:

2.1. Žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose – fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – naudotojai), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą. Jų sąrašus tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žvejoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – Kruonio HAE) aukštutiniame baseine kvotos skiriamos Kauno mariose žvejojantiems naudotojams, pateikusiems Kruonio HAE administracijos pažymą, kad susipažino su darbo saugos reikalavimais.

2.2. Žvejoti kituose vidaus vandens telkiniuose – naudotojams, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą.

3. Žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose kvotos skiriamos nedidinant telkinyje žvejojančių naudotojų skaičiaus, o Baltijos jūroje – nedidinant naudotojų skaičiaus ir laivų skaičiaus. Šiuose telkiniuose žvejojančių naudotojų skaičius gali būti didinamas, jei turėjęs teisę žvejoti tame telkinyje naudotojas reorganizuojamas į kelis naudotojus, kuriems padalijami reorganizuojamo naudotojo turėti žvejybos laivai, įrankiai bei žvejybos kvotos. Mažesniuose kaip 500 ha vidaus vandens telkiniuose (išskyrus upes) žvejybos limitas skiriamas vienam naudotojui.

4. Nauji naudotojai žvejybos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose kvotas gali gauti, kai:

4.1. individualios įmonės pertvarkomos ir vietoje jų įkuriamos kitos rūšies įmonės;

4.2. individualios įmonės pagal paveldėjimo teisę perregistruotos kito asmens vardu;

4.3. kai keli tame telkinyje žvejojantys naudotojai susijungdami įkuria naują bendrą įmonę.

5. Kitais atvejais nauji naudotojai žvejybos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose kvotas gali gauti tik vietoje praradusio teisę žvejoti šiuose telkiniuose naudotojo (išskyrus 15.4 ir 16.2 p.) pritarus daugiau negu pusę tame telkinyje žvejojančių įmonių atstovaujančiai organizacijai.

6. Žvejybos kvotas skiria Žvejybos kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija). Dalyvauti komisijos posėdžiuose stebėtojų teisėmis kviečiami telkiniuose, kuriuose skirstomos žvejybos kvotos, žvejojančių įmonių asociacijų atstovai.

7. Žvejybos kvotų skyrimo komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas.

8. Apie rengiamą komisijos posėdį visi komisijos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Jiems pateikiamas posėdžio darbotvarkės projektas.

9. Europos Tarybai priėmus reglamentą, kuriuo nustatomos šalims narėms žuvų sugavimo kvotos arba atitinkamai institucijai priėmus įsakymą apie žvejybos limitų Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine nustatymą, komisija išsiunčia pranešimus apie kvotų skirstymą tame telkinyje turintiems teisę užsiimti versline žvejyba naudotojams bei jų asociacijoms, o pranešimus apie kvotų skirstymą kituose vidaus vandens telkiniuose paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (išskyrus 24.2, 24.3 ir 24.4.2 punktuose numatytus atvejus). Pranešimuose nurodoma:

9.1. vandens telkinys ir skirstomo žvejybos limito dydis;

9.2. prašymų žvejybos kvotoms gauti pateikimo terminas;

9.3. žvejybos kvotų skirstymo vieta ir laikas;

9.4. adresas ir telefonas papildomai informacijai gauti;

9.5. pradinė konkurso kaina (išskyrus Baltijos jūrą, Kuršių marias, Kauno marias ir Kruonio HAE aukštutinį baseiną);

9.6. kitos kvotų skyrimo sąlygos.

10. Pasibaigus skelbime nurodytam dokumentų pateikimo terminui, prašymai nebepriimami.

11. Kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie pateikė visus reikalaujamus duomenis bei dokumentus.

12. Pretendentų prašymai dėl dalyvavimo konkurse registruojami atskirame žurnale, nurodant eilės numerį ir jų gavimo datą.

13. Žvejybos kvotos naudotojams skiriamos kalendoriniams metams, o vandens telkiniuose, kuriems būtina ilgalaikė priežiūra arba papildomi paruošiamieji darbai, gali būti skiriamos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

14. Žvejybos kvotos naudotojams tame telkinyje arba jo dalyje neskiriamos, jeigu jie:

14.1. neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos;

14.2. neįvykdė žvejybos kvotų naudojimo ar žvejybos leidimų sąlygų;

14.3. nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą;

14.4. gavę stintų žvejybos kvotas 24.2 punkte numatytomis sąlygomis, tais metais toje vietoje žvejojo mažiau negu 5 dienas.

15. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:

15.1. savo noru nutraukę žvejybą;

15.2. per metus be svarbios priežasties nevykdę žvejybos;

15.3. sustabdžius naudotojo žvejybinę veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

15.4. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.

16. Pasirašius sutartį su NMA po kvotų paskyrimo:

16.1. to laivo neišnaudota kvota grąžinama ir komisija ją paskirsto kitiems naudotojams 21 punkte nustatyta tvarka;

16.2. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, jis išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo. Nauji naudotojai į tą vietą neįrašomi;

16.3. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti menkes vienu laivu, jis išbraukiamas iš menkes žvejojančių įmonių sąrašo. Naujas naudotojas į jo vietą neįrašomas.

17. Jeigu naudotojui buvo leista vieną menkių kvotą išgaudyti dviem laivais, pasirašius sutartį su NMA dėl vieno laivo, antrajam laivui menkių kvota neskiriama.

18. Jeigu, pasirašius sutartį su NMA, tais metais parama naudotojui neišmokama, tam laivui skiriama pusė metinės kvotos. Laivą supjausčius, tuo laivu neišgaudyta kvota grąžinama ir paskirstoma kitiems naudotojams 21 p. nustatyta tvarka.

19. Perduoti žuvų sugavimo kvotas kitiems naudotojams draudžiama. Jeigu naudotojas atsisako kvotų, jis privalo raštu apie tai informuoti komisiją. Žuvų sugavimo kvotos, kurių naudotojai atsisako, kitiems naudotojams paskiriamos 21 punkte nustatyta tvarka.

20. Jeigu naudotojas, gavęs kvotą per šešis mėnesius (žvejybos draudimo laikotarpis neįskaitomas) be svarbių priežasčių nepradėjo žvejybos, jam skirta žvejybos kvota mažinama dvigubai arba anuliuojama. Šias kvotas komisija paskirsto kitiems, tame telkinyje turintiems kvotas naudotojams 21 punkte nustatyta tvarka.

21. Papildomos kvotos naudotojams skiriamos pagal jų pateiktus prašymus, atsižvelgiant į kvotų išnaudojimą, o Baltijos jūroje – atsižvelgiant į kvotų išnaudojimą bei žvejybos laivų, kuriais įmonei leista žvejoti atitinkamų rūšių žuvis, skaičių.

Papildomos kvotos skiriamos III–IV ketvirtį, kai naudotojas išnaudoja ne mažiau kaip 80 proc. turimos kvotos. Gamintojų organizacijų nariams papildomos kvotos skiriamos atsižvelgiant į gamintojų organizacijų motyvuotus pasiūlymus.

Naudotojams papildomos kvotos neskiriamos 14.1–14.3 punktuose nurodytais atvejais bei naudotojams, einamaisiais metais du ar daugiau kartų šiurkščiai pažeidusiems verslinę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus. Žvejybai vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Kuršių marias) papildomos žvejybos įrankių kvotos neskiriamos.

22. Jeigu naudotojai, žvejojantys Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose, skirtų kvotų neišnaudoja, prašymus dėl kvotų atsisakymo gali pateikti iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Apie sumažintas kvotas naudotojai informuojami raštu.

23. Kvotos naudotojams skiriamos be konkurso arba konkurso būdu.

 

II. KVOTŲ skyrimas be konkurso

 

24. Be konkurso kvotos skiriamos:

24.1. žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine;

24.2. žvejoti stintas upėse jų migracijos metu – naudotojams, tinkamai prižiūrintiems stintų žvejybos vietas ir jose žvejojusiems ne mažiau kaip ketverius metus per paskutiniuosius penkerius metus;

24.3. žvejoti ungurius upeliuose, ištekančiuose iš išnuomotų telkinių – tų telkinių nuomininkams, iki kvotų skyrimo pagal ungurių įveisimo normas savo lėšomis įveisusiems ungurius;

24.4. kituose vidaus vandens telkiniuose:

24.4.1. kai kvotų užtenka;

24.4.2. naudotojams, žvejojusiems tame telkinyje iš eilės ne mažiau kaip 10 paskutiniųjų metų.

25. Naudotojai, gavę žvejybos kvotas be konkurso, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti moka 4 proc. numatomų gauti pajamų, kurios apskaičiuojamos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo lenteles.

26. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Kauno mariose arba Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pateikia komisijai įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją (kai šie dokumentai teikiami pirmą kartą arba pasikeitus rekvizitams) bei prašymą, kuriame nurodo:

26.1. naudotojo rekvizitus (pavadinimą, įmonės kodą, adresą, telefono numerį);

26.2. norimų gauti žvejybos kvotų dydį;

26.3. naudotojai, pageidaujantys žvejoti Baltijos jūroje, papildomai pateikia laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimą arba laivo bilietą. Naudotojai, nuomojantys laivus, pateikia laivo nuomos sutartį.

27. Jeigu kvotų žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Kauno mariose naudotojams pagal pateiktus prašymus neužtenka, jos skiriamos pagal naudotojų:

27.1. paskutiniųjų trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį;

27.2. paskutiniųjų trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį bei žvejybos laivų, kuriais naudotojui leista žvejoti, skaičių (Baltijos jūroje). Kvotos žvejybai Baltijos jūroje skiriamos tik laivams, kurių galioja klasifikaciniai liudijimai;

27.3. paskutiniųjų dviejų metų kvotų išnaudojimo vidurkį arba paskutiniųjų metų kvotų panaudojimą – jeigu naudotojas žvejojo tik dvejus arba vienerius metus;

27.4. laivų skaičių bei visų tame telkinyje žvejojančių naudotojų paskutiniųjų metų kvotų panaudojimo bendrą vidurkį, jeigu naudotojas tik pradeda žvejoti;

27.5. laivų skaičių, jeigu anksčiau tos žuvų rūšies kvotos nebuvo skirstomos;

27.6. reorganizuotoms įmonėms kvotos skiriamos pagal jų paskutiniųjų metų kvotų panaudojimą, paskutiniųjų dviejų arba trejų metų kvotų išnaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo atitinkamai vienerius, dvejus, trejus ar daugiau metų.

28. Jeigu naudotojai žvejybos įrankių kvotas naudojo ne visas, kitais metais jos gali būti mažinamos.

29. Jeigu pagal naudotojų pateiktus prašymus kvotų užtenka, naudotojams kvotos gali būti neskirstomos ir leidžiama žvejoti, kol bus išnaudotas tam telkiniui nustatytas limitas.

30. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms gali būti skiriama bendra kvota.

31. Jeigu naudotojas skirtą kvotą viršijo, metinis kvotų panaudojimas skaičiuojant vidurkį (27.1–27.4 p.) imamas ne didesnis kaip 100 proc.

32. Naudotojams, viršijusiems kvotas, kitais metais kvota mažinama tokiu kiekiu, kokiu jis kvotą viršijo. Leidžiama kvotos viršijimo paklaida – iki 2 proc.

33. Už šiurkštų žvejybos taisyklių pažeidimus naudotojui kitų metų kvota mažinama 5 proc., o už kitus pažeidimus – 1 proc.

34. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas kituose vidaus vandens telkiniuose, komisijai pateikia:

34.1. prašymą, kuriame nurodo savo rekvizitus (pavadinimą, įmonės kodą, adresą, telefono numerį), norimų gauti kvotų dydį;

34.2. įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją;

34.3. dokumentus, įrodančius, kad naudotojas turi teisę gauti kvotas be konkurso (jeigu naudotojas tokią teisę turi):

34.3.1. 24.2 punkte numatytais atvejais – Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros patvirtintą aktą apie stintų gaudymo vietos būklę ir atliekamą priežiūrą bei žvejotų dienų skaičių;

34.3.2. 24.3. punkte numatytais atvejais – ungurių įveisimo aktą;

34.4. atskirame užklijuotame voke su užrašu „KONKURSUI“ – siūlomą kainą (tam atvejui, jeigu kvotų neužteks ir jos bus skiriamos konkurso būdu).

 

III. KVOTŲ skyrimas konkurso būdu

 

35. Jeigu pateikusiems prašymus naudotojams žvejybos kvotų neužtenka (išskyrus 24 p.), kvotos skiriamos konkurso būdu.

36. Pradinė konkurso kaina – 4 proc. numatomų gauti pajamų, kurios apskaičiuojamos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo lenteles.

37. Konkursą laimi naudotojas, pasiūlęs didžiausią kainą. Jeigu keli naudotojai konkurse pasiūlė vienodą kainą, kvotos paskiriamos aukciono būdu. Pradinė aukciono kaina – pasiūlyta didžiausia kaina.

38. Jeigu paskirstomos ne visos kvotos, atsiradus pageidaujančių žvejoti tuose telkiniuose, ta pačia tvarka skelbiamas antras konkursas.

39. Jeigu naudotojas, gavęs žvejybos kvotas konkurso būdu, jų atsisako po konkurso, apie tai turi nedelsdamas raštu informuoti komisiją. Ši kvota skiriama kitam didžiausią kainą siūliusiam naudotojui.

 

IV. Baigiamosios nuostatos

 

40. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

41. Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdžio sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.

42. Naudotojams, gavusiems žvejybos kvotas, išrašomos verslinės žvejybos kvotų skyrimo kortelės, patvirtintos Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministerijos direktoriaus, kuriose nurodomos naudotojui skirtos žvejybos kvotos bei jų naudojimo sąlygos.

43. Naudotojai komisijos sprendimus gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________