LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 60 „DĖL DŽEMŲ IR PANAŠIŲ PRODUKTŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ IR 2000 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 61 „DĖL VAISIŲ SULČIŲ IR PANAŠIŲ PRODUKTŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. spalio 24 d. Nr. 3D-455
Vilnius
Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 m. planą (priemonės kodas 3.1.6-T46), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019):
1. Pakeičiu:
1.1. Džemų ir panašių produktų techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 60 „Dėl Džemų ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 20-517; 2001, Nr. 104-3728), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 60
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3D-455
redakcija)
DŽEMŲ IR PANAŠIŲ PRODUKTŲ TECHNINIS REGLAMENTAS
Džemų ir panašių produktų techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas pagal Europos Tarybos 2001 m. gruodžio 20 d. direktyvą 2001/113/EC dėl vaisių džemų, želė ir marmeladų bei saldintos kaštonų tyrės, skirtos žmonių mitybai.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šis Reglamentas taikomas šiems į rinką tiekiamiems produktams:
II. PRODUKTŲ APIBŪDINIMAI
3. Šiame Reglamente vartojami produktų apibūdinimai:
3.1. Aukščiausiosios rūšies džemas – želė konsistencijos mišinys, pagamintas iš cukrų, vienos arba kelių rūšių vaisių nekoncentruoto minkštimo bei vandens. Aukščiausiosios rūšies erškėtuogių, besėklių aviečių, gervuogių, juodųjų serbentų, girtuoklių ir raudonųjų serbentų džemas gali būti pagamintas vien tik iš šių vaisių nekoncentruotos tyrės arba jos dalies. Aukščiausiosios rūšies citrusinių vaisių džemas gali būti pagamintas iš viso vaisiaus, supjaustyto juostelėmis ir/arba griežinėliais. Gaminant aukščiausiosios rūšies džemą iš obuolių, kriaušių, slyvų su neatsiskiriančiais kauliukais, arbūzų, melionų, vynuogių, moliūgų, agurkų ir pomidorų, negalima šių vaisių naudoti mišinyje su kitais vaisiais. Vaisių minkštimo kiekis 1000 g produkto pagaminti negali būti mažesnis kaip: 450 g visų rūšių vaisių, išskyrus 350 g raudonųjų serbentų, šermukšnių, šaltalankio uogų, juodųjų serbentų, erškėtuogių, cidonijų; 250 g imbiero; 230 g anakardžių; 80 g pasiflorų.
3.2. Džemas – želė konsistencijos mišinys, pagamintas iš cukrų, vienos arba kelių rūšių vaisių minkštimo ir/arba tyrės bei vandens. Tačiau citrusinių vaisių džemas gali būti pagamintas iš viso vaisiaus, supjaustyto juostelėmis ir/arba griežinėliais. Vaisių minkštimo ir/ar tyrės kiekis 1000 g produkto pagaminti negali būti mažesnis kaip: 350 g visų rūšių vaisių, išskyrus 250 g raudonųjų serbentų, šermukšnių, šaltalankio uogų, juodųjų serbentų, erškėtuogių, cidonijų; 150 g imbiero; 160 g anakardžių; 60 g pasiflorų.
3.3. Aukščiausiosios rūšies želė – mišinys, pagamintas iš cukrų ir vienos arba kelių rūšių vaisių sulčių ir/ar vandeninių ekstraktų. Vaisių sulčių ir/ar vandeninių ekstraktų kiekis 1000 g produkto pagaminti negali būti mažesnis kaip aukščiausiosios rūšies džemo, nurodyto šio Reglamento 3.1 punkte. Nurodyti kiekiai apskaičiuojami atėmus vandens, sunaudoto ruošiant vandeninius ekstraktus, kiekį. Gaminant aukščiausiosios rūšies želė iš obuolių, kriaušių, slyvų su neatsiskiriančiais kauliukais, arbūzų, melionų, vynuogių, moliūgų, agurkų ir pomidorų, šie vaisiai mišinyje su kitais vaisiais nenaudojami.
3.4. Želė – mišinys, pagamintas iš cukrų ir vienos arba kelių rūšių vaisių sulčių ir/ar vandeninių ekstraktų. Vaisių sulčių ir/ar vandeninių ekstraktų kiekis 1000 g produkto pagaminti negali būti mažesnis kaip džemo, nurodyto šio Reglamento 3.2 punkte. Nurodyti kiekiai apskaičiuojami atėmus vandens, sunaudoto ruošiant vandeninius ekstraktus, kiekį.
3.5. Marmeladas – želė konsistencijos mišinys, pagamintas iš vandens, cukrų ir vieno ar kelių citrusinių vaisių produktų: minkštimo, tyrės, sulčių, vandeninių ekstraktų ir žievelės. Citrusinių vaisių kiekis 1000 g produkto pagaminti negali būti mažesnis kaip 200 g, iš kurių ne mažiau kaip 75 g turi būti iš vidinio sluoksnio (endokarpio).
Pavadinimas „želė marmeladas“ gali būti vartojamas, jei produkte nėra netirpių medžiagų, išskyrus nedidelius smulkiai supjaustytos žievelės kiekius.
4. Tirpių sausųjų medžiagų kiekis produktuose, nurodytuose šio Reglamento 3.1–3.6 punktuose, turi būti ne mažesnis kaip 60 %, matuojant refraktometro pagalba, išskyrus tuos produktus, kuriuose cukrūs visiškai arba iš dalies yra pakeisti saldikliais.
5. Gaminant šio Reglamento 3.1–3.6 punktuose nurodytus produktus, kurių energetinė vertė yra sumažinta, tirpių sausųjų medžiagų kiekis gali būti mažesnis kaip 60 %, matuojant refraktometru.
III. ŽALIAVŲ APIBŪDINIMAI
7. Šiame Reglamente vartojami žaliavų apibūdinimai:
7.1. Vaisiai – švieži, sveiki, be gedimo požymių, turintys visas pagrindines sudedamąsias dalis ir pakankamai prinokę, kad tiktų šio Reglamento 1.1–1.6 punktuose nurodytų produktų gamybai, prieš tai juos nuvalius, pašalinus defektines vietas, viršūnėles ir kotelius. Šiame Reglamente pomidorai, valgomųjų rabarbarų lapkočių, morkų, saldžiųjų bulvių, agurkų, moliūgų, melionų ir arbūzų valgomosios dalys yra laikomos vaisiais; imbieras reiškia šviežias, džiovintas arba konservuotas sirupe valgomąsias imbiero augalo šaknis.
7.2. Vaisių minkštimas – valgomoji vaisiaus dalis su žievele, odele, sėklomis, kauliukais arba be jų, kuri gali būti supjaustyta arba susmulkinta, bet nesutrinta į tyrę.
7.3. Vaisių tyrė – sutrinta į tyrę valgomoji vaisiaus dalis be žievelės, odelės, sėklų, kauliukų ir kitų atliekų.
7.4. Vaisių vandeniniai ekstraktai – vaisių vandeniniai ekstraktai, kurie, neįskaitant gamybos metu patirtų nuostolių, turi visas vandenyje tirpias naudotų vaisių sudedamąsias dalis.
7.5. Cukrūs – pusbaltis cukrus, cukrus arba baltas cukrus, labai baltas cukrus, cukraus tirpalas, invertuoto cukraus tirpalas, invertuoto cukraus sirupas, gliukozės sirupas, sausas gliukozės sirupas, dekstrozė ar bevandenė dekstrozė, dekstrozė ar dekstrozės monohidratas, fruktozė turi atitikti Cukraus, skirto žmonėms vartoti, techninio reglamento, patvirtinto žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 368 (Žin., 2000, Nr. 110-3541), reikalavimus, fruktozės sirupas, cukrūs, ekstrahuoti iš vaisių, rudasis cukrus.
IV. ŽALIAVŲ APDOROJIMAS
8. Žaliavos, nurodytos šio Reglamento 7.1–7.4 punktuose, gali būti apdorojamos šiais būdais:
8.4. pridedant sieros dioksido (E 220) ir jo druskų (E 221, E 222, E 223, E 224 ir E 227), išskyrus žaliavas, naudojamas aukščiausiosios rūšies produktų gamyboje. Maksimalus sieros dioksido kiekis šio Reglamento 3.2, 3.4–3.6 punktuose apibūdintuose produktuose negali viršyti Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 Leidžiami vartoti maisto priedai (Žin., 1999, Nr. 3-76) nurodytų normų.
9. Abrikosai ir slyvos, naudojami džemų gamyboje, gali būti apdoroti ir kitais dehidratacijos būdais, išskyrus džiovinimą sublimacijos būdu.
V. PAPILDOMOS SUDEDAMOSIOS DALYS
11. Šio Reglamento 3.1–3.6 punktuose apibūdintiems produktams gaminti gali būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys:
11.1. medus, atitinkantis Medaus techninio reglamento, patvirtinto žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 (Žin., 2003, Nr. 81-3714), reikalavimus, kuris visiškai arba iš dalies pakeičia cukraus rūšis;
11.3. citrusinių vaisių sultys (tiktai kitų rūšių vaisių džemams, aukščiausiosios rūšies džemams, želė ir aukščiausiosios rūšies želė);
11.4. raudonųjų vaisių sultys (tiktai džemams ir aukščiausiosios rūšies džemams iš erškėtuogių, braškių, aviečių, agrastų, raudonųjų serbentų, slyvų ir rabarbarų);
11.5. raudonųjų burokėlių sultys (tiktai džemams ir želė iš braškių, aviečių, agrastų, raudonųjų serbentų ir slyvų);
11.9. citrusinių vaisių žievelė (džemams, aukščiausiosios rūšies džemams, želė ir aukščiausiosios rūšies želė);
11.10. kvapiosios pelargonijos (Pelargonium odoratissimum) lapai (džemams, aukščiausios rūšies džemams, želė ir aukščiausiosios rūšies želė, pagamintiems iš cidonijų);
11.11. spiritai, vynai ir likeriniai vynai, riešutai, kvapieji augalai, prieskoniai, vanilė ir vanilės ekstraktai (visiems produktams);
VI. SAUGOS REIKALAVIMAI
12. Šio Reglamento 1.1–1.6 punktuose nurodyti produktai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 15:2003 Maisto higiena (Žin., 2003, Nr. 70-3205).
13. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 26:1998 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis (Žin., 1998, Nr. 99-2753).
14. Maisto priedai turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 Leidžiami vartoti maisto priedai nurodytas normas.
15. Tara turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 16:2001 Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu (Žin., 2002, Nr. 28-1010).
VII. ŽENKLINIMAS
17. Ženklinant šiame Reglamente nurodytus produktus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos normos HN 119:2002 Maisto produktų ženklinimas (Žin., 2003, Nr. 13-530) reikalavimais, kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis bei šiais reikalavimais:
17.1. produktų pavadinimai, nurodyti šio Reglamento 1.1–1.6 punktuose, privalo būti taikomi prekyboje tik šiame Reglamente nurodytiems produktams apibūdinti. Tačiau šio Reglamento 1.1–1.6 punktuose nurodytų produktų pavadinimai gali būti vartojami kaip papildomi prie kitų produktų, kurių negalima supainioti su 3.1–3.6 punktuose apibūdintais produktais, pavadinimo;
17.2. produkto pavadinimas turi būti papildomas nuoroda į vieną ar kelias naudotų vaisių rūšis mažėjančia tvarka pagal panaudotos žaliavos masę. Tačiau, jei produktas pagamintas iš trijų ar daugiau vaisių rūšių, vaisių pavadinimus galima pakeisti žodžiais „kelių rūšių vaisiai“ ar panašia formuluote arba nurodyti panaudotų vaisių rūšių skaičių;
17.3. sudedamųjų dalių sąraše turi būti nurodoma: „sieros dioksidas“, jei sieros dioksido (E 20) likutis produkte yra didesnis kaip 10 mg/kg;
17.4. etiketėje turi būti:
17.4.1. žodžiai „paruošta iš.…. g vaisių 100 g“, kur trūkstamas skaičius parodo vaisių minkštimo, tyrės, sulčių ar vandeninių ekstraktų kiekį 100 g gatavo produkto, atėmus vandens kiekį, jei buvo naudotas vandeniniams ekstraktams ruošti;
17.4.2. žodžiai „bendras cukraus kiekis……. g 100 g“, kur trūkstamas skaičius yra bendras cukraus kiekis, nustatytas refraktrometru esant 20 °C temperatūrai gatavame produkte, su leidžiamu ± 3 refraktometro laipsnių nuokrypiu. Cukraus kiekio neprivaloma nurodyti, jei etiketėje nurodomas maistingumas ir yra mitybinis teiginys apie cukrų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 61
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3D-455
redakcija)
VAISIŲ SULČIŲ IR PANAŠIŲ PRODUKTŲ TECHNINIS REGLAMENTAS
Vaisių sulčių ir panašių produktų techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas pagal Europos Tarybos 2001 m. gruodžio 20 d. direktyvą 2001/112/EB dėl vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų, skirtų žmonių mitybai.
I. TAIKYMO SRITIS
II. PRODUKTŲ APIBŪDINIMAI
2. Šiame Reglamente vartojami produktų apibūdinimai:
2.1. Vaisių sultys – galintis fermentuotis, bet nesusifermentavęs produktas, gautas iš sveikų, prinokusių, šviežių arba atšaldytų, vienos ar daugiau sumaišytų rūšių vaisių, turintis spalvą, kvapą ir skonį, būdingą sultims tų vaisių, iš kurių jis pagamintas. Aromatas, minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, atskirti iš vaisių, sulčių gamybos metu gali būti vėl sudėti atgal.
Citrusinių vaisių sultys privalo būti išspaustos iš vidinio vaisiaus sluoksnio (endokarpinės dalies), tačiau žaliųjų citrinų (citrinų rūšis) sultys, taikant tam tikrą technologiją, gali būti spaudžiamos iš viso vaisiaus.
Vaisių sultys iš koncentrato – produktas, gautas grąžinant į koncentruotas vaisių sultis vandenį, ekstrahuotą iš sulčių jas koncentruojant, ir aromatą, o prireikus – vaisių minkštimą ir plėvelines skiltelių pertvaras, kurie buvo pašalinti iš sulčių, tačiau gamybos metu sudėti į jas arba į kitas tos pačios rūšies vaisių sultis.
Pridedamas vanduo turi būti atitinkamos cheminės, mikrobiologinės ir juslinės charakteristikos, kad garantuotų pagrindines sulčių savybes.
2.2. Koncentruotos vaisių sultys – produktas, gautas iš vienos ar daugiau rūšių vaisių sulčių, iš kurių fiziniu būdu pašalintas tam tikras vandens kiekis. Jei produktas skirtas tiesiogiai vartoti, iš sulčių turi būti pašalinta mažiausiai 50 % vandens.
2.3. Dehidratuotos vaisių sultys (vaisių sulčių milteliai) – produktas, gautas iš vienos ar daugiau rūšių vaisių sulčių, fiziniu būdu pašalinus beveik visą jose esantį vandenį.
2.4. Vaisių nektaras – galintis fermentuotis, bet nesusifermentavęs produktas, gautas pridedant vandens ir cukrų ir/arba medaus į šio Reglamento 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose apibūdintus produktus, į vaisių tyrę arba tų produktų mišinį, tačiau tas produktas privalo atitikti šio Reglamento 1 priedo reikalavimus.
Leidžiama pridėti cukrų ir/ar medaus iki 20 % galutinio produkto masės. Jei vaisių nektarai gaminami be cukraus arba sumažintos energinės vertės, cukrūs gali būti pakeičiami visiškai arba iš dalies saldikliais pagal Lietuvos higienos normą HN 53:1998 Leidžiami vartoti maisto priedai (Žin., 1999, Nr. 3-76).
Nektarų gamyboje gali būti naudojami vaisiai, išvardyti šio Reglamento 1 priedo II ir III dalyse, ir abrikosai – atskirai arba sumaišyti kartu, nepridedant cukraus, medaus ir/ar saldiklių.
III. ŽALIAVŲ APIBŪDINIMAI
3. Šiame Reglamente nurodytų žaliavų apibūdinimai:
3.2. Vaisių tyrė – galintis fermentuotis, bet nesusifermentavęs produktas, gaunamas pertrinant per sietą luptų arba neluptų vaisių valgomąją dalį, neatskiriant sulčių.
3.3. Koncentruota vaisių tyrė – produktas, gautas iš vaisių tyrės fiziniu būdu pašalinus tam tikrą vandens kiekį.
3.4. Cukrūs:
3.4.1. skirti gaminti vaisių nektarus: pusbaltis cukrus, cukrus arba baltas cukrus, labai baltas cukrus, cukraus tirpalas, invertuotojo cukraus tirpalas, invertuotojo cukraus sirupas, gliukozės sirupas, sausas gliukozės sirupas, dekstrozė ar bevandenė dekstrozė, dekstrozė ar dekstrozės monohidratas, fruktozė, kurie turi atitikti Cukraus, skirto žmonėms vartoti, techninio reglamento, patvirtinto žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 368 (Žin., 2000, Nr. 110-3541), reikalavimus, fruktozės sirupas, cukrūs, ekstrahuoti iš vaisių;
3.4.2. skirti gaminti vaisių sultis iš koncentrato: cukrūs, apibūdinti šio Reglamento 3.4.1 punkte, išskyrus cukrus, ekstrahuotus iš vaisių;
3.5. Medus, atitinkantis Medaus techninio reglamento, patvirtinto žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 (Žin., 2003, Nr. 81-3714), reikalavimus.
IV. LEIDŽIAMOS SUDEDAMOSIOS DALYS
4. Į produktus, apibūdintus šio Reglamento 2.1–2.4 punktuose, leidžiama pridėti vitaminų ir mineralinių medžiagų.
5. Aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, grąžinami į vaisių sultis, privalo būti atskirti iš tų pačių sulčių gamybos metu, tuo tarpu aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, grąžinami į vaisių sultis, pagamintas iš koncentrato, gali taip pat būti ir iš kitų tos pačios rūšies vaisių sulčių.
7. Į produktus, nurodytus šio Reglamento 2.1–2.3 punktuose, išskyrus kriaušių arba vynuogių sultis, leidžiama pridėti cukraus, kurio kiekis, išreikštas sausąja medžiaga, būtų:
8. Produktų, nurodytų šio Reglamento 2.1–2.4 punktuose, rūgštumui sureguliuoti leidžiama pridėti citrinų sulčių ir/arba koncentruotų citrinų sulčių iki 3 g/l sulčių, išreiškiant jas bevandene citrinų rūgštimi.
V. LEIDŽIAMI APDOROJIMO BŪDAI IR MEDŽIAGOS
11. Pagal šį Reglamentą leidžiami apdorojimo būdai ir medžiagos:
11.2. Įprastiniai fiziniai procesai, tarp jų srautinis valgomosios vaisių, išskyrus vynuoges, dalies ekstrahavimas (difuzija), gaminant koncentruotas vaisių sultis, su sąlyga, kad tokiu būdu gautos koncentruotos vaisių sultys atitinka šio Reglamento 2.1 punkto reikalavimus.
11.3. Vynuogių sultis, gautas iš sulfituotų vynuogių, leidžiama desulfituoti fizinėmis priemonėmis su sąlyga, kad bendras sieros dioksido kiekis galutiniame produkte neviršija 10 mg/l.
11.4. Pektolitiniai, proteolitiniai, amilolitiniai fermentai, valgomoji želatina, taninai, bentonitas, silicio aerogelis, medžio anglis.
11.5. Chemiškai inertiški filtravimo priedai ir nusodinimo agentai (pvz., perlitas, plautas diatomitas, celiuliozė, netirpusis poliamidas, polivinilpolipirolidinas, polistirolis), kurie atitinka Lietuvos higienos normos HN 16:2001 Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu (Žin., 2002, Nr. 28-1010) nuostatas.
11.6. Chemiškai inertiški absorbcijos priedai, kurie atitinka Lietuvos higienos normos HN 16:2001 Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu nuostatas ir naudojami siekiant sumažinti limonoido ir naringino kiekį citrinų sultyse nepaveikiant limonoidinių glikozidų, rūgšties, cukrų (tarp jų oligosacharidų) arba mineralinių medžiagų kiekio.
VI. SAUGOS REIKALAVIMAI
12. Šio Reglamento 2.1–2.4 punktuose nurodyti produktai neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai, mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 26:1998 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis (Žin., 1998, Nr. 99-2753).
13. Šio Reglamento 2–5 punktuose nurodyti produktai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 15:2003 Maisto higiena (Žin., 2003, Nr. 70-3205).
14. Šiame Reglamente nurodytiems produktams gaminti naudojami maisto priedai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 53:1998 Leidžiami vartoti maisto priedai reikalavimus.
15. Tara turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 16:2001 Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu.
VII. ŽENKLINIMAS
17. Šio Reglamento 2.1–2.4 punktuose nurodyti produktai ženklinami vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 Maisto produktų ženklinimas (Žin., 2003, Nr. 13–530) reikalavimais kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis bei šiais reikalavimais:
17.1. Šio Reglamento 2.1–2.4 punktuose nurodytų produktų pavadinimai privalo būti taikomi prekyboje tik šiame Reglamente išvardytiems produktams. Kaip alternatyva šio Reglamento 2.1–2.4 punktuose nurodytiems produktų pavadinimams šio Reglamento 2 priede yra pateiktas ypatingų žyminių sąrašas. Šie žyminiai gali būti vartojami tik šio Reglamento 2 priede nurodyta kalba ir sąlygomis.
17.2. Jei produktas pagamintas iš vienos rūšies vaisių, žodis „vaisių“ keičiamas tos vaisių rūšies pavadinimu.
17.3. Produktams, pagamintiems iš dviejų ar daugiau rūšių vaisių, pavadinimai turi būti papildyti naudotų vaisių sąrašu mažėjančia tvarka pagal naudotų vaisių sulčių ar tyrių tūrį. Naudojant produktų rūgštumui sureguliuoti citrinų sultis, jų nereikia nurodyti pavadinime. Jeigu produktai pagaminti iš trijų ar daugiau rūšių vaisių, vaisių pavadinimus galima pakeisti žodžiais „kelių rūšių vaisiai“ ar panašia formuluote arba nurodyti naudotų vaisių rūšių skaičių.
17.4. Vaisių sulčių, kurios buvo pasaldintos cukrumi, prekinis pavadinimas turi būti papildytas žodžiu „pasaldintos“ arba „pridėta cukraus“ ir po šių žodžių privalo būti nurodytas maksimalus pridedamo cukraus kiekis, apskaičiuotas sausosiomis medžiagomis ir išreikštas gramais viename litre.
17.5. Vandens, naudojamo atskiesti koncentruotoms sultims iki jų pradinės būklės, nurodyti sudedamųjų dalių sąraše nebūtina.
17.6. Būtina nurodyti, kad į vaisių sultis pridėta vaisių minkštimo ar plėvelinių skiltelių pertvarų, kaip nurodyta šio Reglamento 5 punkte.
17.7. Vaisių sulčių mišiniams ir vaisių sultims iš koncentrato bei vaisių nektarui, kurie yra gaunami vien tiktai arba iš dalies iš vieno arba kelių koncentruotų produktų, etiketėje turi būti žodžiai „pagamintos iš koncentrato(-ų)“ arba „pagamintos iš dalies koncentrato (-ų)“. Ši informacija privalo būti įrašyta greta gaminio pavadinimo aiškiai įžiūrimomis raidėmis ir privalo ryškiai išsiskirti iš fono.
17.8. Vaisių nektarų etiketėse privalo būti nurodytas mažiausias vaisių sulčių, vaisių tyrės ar jų mišinio kiekis: „Mažiausias vaisių kiekis…..%“. Šie žodžiai privalo būti tame pačiame matymo plote kaip ir produkto pavadinimas.
17.9. Koncentruotų sulčių, nurodytų šio Reglamento 2.2 punkte ir skirtų ne galutiniam vartotojui, etiketėje turi būti informacija apie pridėtą cukrų ir jo kiekį arba citrinų sultis, arba rūgštingumą reguliuojančią medžiagą, kurią leidžia naudoti Lietuvos higienos norma HN 53:1998 Leidžiami vartoti maisto priedai. Ši informacija pasirinktinai gali būti ant pakuotės arba etiketėje, arba lydimajame dokumente.
Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio
reglamento
1 priedas
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI VAISIŲ NEKTARAMS
| Vaisių nektarai, pagaminti iš: |
Minimalus sulčių ir/ar tyrės kiekis % nuo gatavo produkto masės |
|
|
|
| 1. Vaisių, kurių natūralios sultys yra neskanios: |
|
| Valgomosios pasifloros (Pasiflora edulis) |
25 |
| Quito naranjillos (Solanum quitoense) |
25 |
| Juodieji serbentai |
25 |
| Baltieji serbentai |
25 |
| Raudonieji serbentai |
25 |
| Agrastai (Gooseberries) |
30 |
| Šaltalankio uogos (Hippophae) |
25 |
| Dygiosios slyvos |
30 |
| Slyvos |
30 |
| Kvečai (Quetsches) |
30 |
| Šermukšnio uogos (Rowanberries) |
30 |
| Erškėtuogės (Rosa sp. uogos) |
40 |
| Rūgščiosios vyšnios |
35 |
| Kitos vyšnios |
40 |
| Mėlynės |
40 |
| Šeivamedžio uogos |
50 |
| Avietės |
40 |
| Abrikosai |
40 |
| Braškės (žemuogės) |
40 |
| Gervuogės (Mulberries) |
40 |
| Spanguolės |
30 |
| Cidonijos |
50 |
| Citrinos ir žaliosios citrinos |
25 |
| Kiti šiai kategorijai priklausantys vaisiai |
25 |
|
|
|
| 2. Mažai rūgščių, mėsingų ar labai aromatingų vaisių, kurių natūralios sultys yra neskanios: |
|
| Mangai |
25 |
| Bananai |
25 |
| Gvajavos |
25 |
| Melionmedžio vaisiai (Papayas) |
25 |
| Ličiai (Lychees) |
25 |
| Azerolės (Neapolitan medlars) |
25 |
| Dygliuotosios anonos (Annona muricata) |
25 |
| Akytosios anonos (Annona reticulata) |
25 |
| Žvynuotosios anonos |
25 |
| Granatai |
25 |
| Ispaniškosios slyvos (Spondia purpurea) |
25 |
| Spondia tuberosa aroda |
25 |
| Kiti šiai kategorijai priklausantys vaisiai |
25 |
|
|
|
| 3. Vaisių, kurių natūralios sultys yra skanios: |
|
| Obuoliai |
50 |
| Kriaušės |
50 |
| Persikai |
50 |
| Citrusiniai vaisiai, išskyrus citrinas ir žaliąsias citrinas |
50 |
| Ananasai |
50 |
| Kiti šiai kategorijai priklausantys vaisiai |
50 |
Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio
reglamento
2 priedas
YPATINGI ŠIO REGLAMENTO II SKYRIUJE IŠVARDYTŲ PRODUKTŲ ŽYMINIAI
(a) „Vruchtendrank“ – vaisių nektarams;
(b) „Süßmost“, kuris gali būti naudojamas tiktai kartu su produkto pavadinimais „Fruchtsaft“ arba „Fruchtnektar“:
- vaisių nektarui, gautam vien tiktai iš vaisių sulčių, koncentruotų vaisių sulčių arba šių produktų mišinio, kai tie produktai, būdami natūralios būklės, yra neskanūs dėl savo didelio natūralaus rūgštingumo;
- vaisių sultims, gautoms iš kriaušių, prireikus pridėjus obuolių, tačiau nepridėjus cukraus;
(c) „succo e polpa“ arba „sumo e polpa“ – vaisių nektarams, gautiems išimtinai iš vaisių tyrės ir/arba koncentruotos vaisių tyrės;
(d) „aeblemost“ – obuolių sultims, į kurias nepridėta cukraus;
(e) – „sur … saft“ kartu su naudotų vaisių pavadinimu (danų kalba) – sultims, į kurias nepridėta cukraus ir kurios yra pagamintos iš juodųjų serbentų, vyšnių, raudonųjų serbentų, baltųjų serbentų, aviečių, braškių ar šeivamedžio uogų,
– „sød … saft“ arba „sødet … saft“ kartu su naudotų vaisių pavadinimu (danų kalba) – sultims, kurios yra pagamintos iš šių vaisių ir į kurias yra pridėta 200 g cukraus vienam litrui;
(f) „äpplemust“ – obuolių sultims, į kurias nepridėta cukraus;
(g) „mosto“ – vynuogių sulčių sinonimas.