LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

 

2009 m. birželio 22 d. Nr. D1-343

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5 ir 6 dalimis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu:

1. Tvirtinu Veisiejų regioninio parko tvarkymo planą (pridedama)[1].

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Veisiejų regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Veisiejų regioninio parko tvarkymo planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, Lazdijų rajono savivaldybei;

2.2. Veisiejų regioninio parko direkcijai organizuoti Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

 

_________________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2009 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr. D1-343

 

VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus;

2.2. nustatyti gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;

2.3. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;

2.4. nustatyti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptis.

 

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

 

3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1.1. rezervatinių miškų, pievų, pelkių, smėlynų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos reguliuojamos apsaugos (KMr ir KPr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KVr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe ir M(Ž)Re) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs ir M(Ž)As) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.4. ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) tvarkymo zona;

3.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.1.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.1.4. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.3. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) ir intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) ir intensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

 

III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

 

4. Numatytos šios gamtos apsaugos kryptys:

4.1. išsaugoti kraštovaizdžio natūralumą ir vertingus gamtinius kompleksus ir objektus, biologinę įvairovę ir gamtinius išteklius;

4.2. atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, didinti kraštovaizdžio biologinę įvairovę, gerinti gamtinių rekreacinių išteklių kokybę.

5. Siekiant išsaugoti Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžio natūralumą, biologinę įvairovę ir gamtinius išteklius, numatyta:

5.1. išsaugoti biologiniu požiūriu vertingas pievas, nerekomenduojant jų apsodinti mišku ar transformuoti į kitas naudmenas. Palaikyti tradicinį ekstensyvų pievų naudojimą, neleidžiant užaugti nendrynais, krūmais ar mišku. Pievas skatinti pradėti šienauti ne anksčiau kaip po paukščių perėjimo periodo pabaigos, reguliuoti ganymo intensyvumą;

5.2. likviduoti ar pritaikyti (transformuoti) apleistus žemės ūkio gamybinius kompleksus (prie Barčių ir prie Viktarino);

5.3. išlaikyti ir formuoti estetiškai vertingus kraštovaizdžius, taikant specialias kraštovaizdžio formavimo priemones (želdinių formavimą, reginių atvėrimą);

5.4. didinti regioninio parko miškingumą (išskyrus 5.1. punkte numatytus atvejus).

6. Siekiant išsaugoti ir eksponuoti gamtos paveldo objektus numatyta juos pritaikyti lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais.

7. Siekiant atkurti pažeistus regioninio parko gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, didinti kraštovaizdžio biologinę įvairovę, gerinti gamtinių rekreacinių išteklių kokybę, numatyta:

7.1. atkurti užaugusias žemapelkes: Sparto apyežerio, Mekšrūtų apyežerės, Ančios ežero šiaurinės apyežerės, Trikojo paežerės, užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą;

7.2. atkurti Liūnelio ir Liubelio gamtinių rezervatų užaugusias žemapelkes gamtotvarkos planuose numatytomis priemonėmis;

7.3. atkurti išartas ar užaugančias mišku sauspieves ir tikrųjų mezofitų pievas, užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą;

7.4. rekultivuoti regioniniame parke esančius sąvartynus prie Veisiejų ir prie Kapčiamiesčio bei žvyro karjerą prie Gegutės kaimo.

8. Siekiant apsaugoti regioninio parko šlaitus nuo ardymo, rekomenduojama:

8.1. atsisakyti intensyvaus ūkinio naudojimo (arimo) šlaituose, paliekant nuolatinę augalijos (daugiamečių žolių ar miško) dangą;

8.2. nenaikinti žolinės dangos raguvų šlaituose;

8.3. nenaudoti raguvų paviršiniam vandeniui nuleisti;

8.4. nevykdyti inžinerinių, statybos darbų šlaitų viršuje;

8.5. nedidinti apkrovos viršutinėje šlaito dalyje ją užstatant;

8.6. nedidinti vandens prietakos intensyviai drėkinant viršutinę šlaito dalį ar nuvedant paviršinį nuotėkį į šlaitą.

 

IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

 

9. Numatytos šios Veisiejų regioninio parko kultūros paveldo apsaugos kryptys:

9.1. išsaugoti kultūros paveldo vertybes vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą;

9.2. fiksuoti dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje.

10. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, akcentuojant apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su kultūrine ir/ar gamtine aplinka palaikymą ir gerinimą, pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatyta:

10.1. konservuoti nykstančius kultūros paveldo objektus;

10.2. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais;

10.3. regioninio parko archeologinių vertybių – Šlavantų piliakalnio su senovės gyvenviete, Mėčiūnų senovės gyvenvietės, Taikūnų kapinyno, Vainežerio senovės gynybinio įtvirtinimo, Stankūnų ir Dainaviškių senkapių – aplinkos pobūdis turėtų būti keičiamas ir artinamas prie to, kuris buvo jų intensyvaus naudojimo laikmečiu;

10.4. pritaikyti archeologines, mitologinių įvykių ir laidojimo vietas eksponavimui ir lankymui;

10.5. išlaikyti ir puoselėti tradicinę architektūrą, gyvenviečių ir kaimų erdvinę struktūrą, ypač Veisiejų urbanistiniame draustinyje;

10.6. saugoti Veisiejų miesto istorinę dalį, ypatingą dėmesį skirti visam Veisiejų miestui, pasižyminčiam unikalia ežerų apsupta gamta;

10.7. organizuoti sunykusių kultūros vertybių, tokių kaip Vainežerio buvusio dvaro sodyba, atkūrimo darbus ir išlikusio dendrologinio parko tvarkymą, tiriamuosius darbus ir jų tvarkymo projektų parengimą.

11. Tęsti Veisiejų regioninio parko kultūros paveldo tyrimus ir vykdyti pastovų kultūros paveldo būklės stebėjimą (monitoringą).

12. įteisinti naujus objektus, turinčius kultūrinės vertės požymių.

13. Inicijuoti šiuo metu specialaus apsaugos statuso neturinčių buvusių dvarų sodybų (dvarviečių): Jurgėliškių, Šlavantų, Bor–Bobrų, Purviškių ir senojo kelio prie Kapčiamiesčio grindinio atkarpos paskelbimą kultūros paveldo objektais siekiant juos išsaugoti.

14. įtraukti kultūros paveldo vertybių lankymą į pažintinio turizmo ir kaimo turizmo programas, ieškoti investicijų joms tvarkyti.

15. Puoselėti krašto etnokultūrines tradicijas, senuosius amatus ir verslus.

16. Skleisti ir populiarinti informaciją apie kultūros vertybes.

 

V. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

 

17. Pagrindinės Veisiejų regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:

17.1. reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir tvarkymą;

17.2. kurti rekreacinę infrastruktūrą;

17.3. organizuoti ir plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas lankyti vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietoves.

18. Siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir tvarkymą Veisiejų regioniniame parke išskirtos subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir joms nustatyti reglamentai:

18.1. 1NRn – prie Veisiejų miesto (Kailiniai), Ančios ežero pakrantėje numatyta įrengti įvairias žaidimų ir sporto aikšteles, maudymosi vietas, turistinio pramoginio laivo prieplauką;

18.2. 2NRn – Ančios ežero šiaurės vakarinėje dalyje numatyta įvairių proginių renginių, stovyklavimo (palapinėse) zona;

18.3. 3NRn – numatytos trys kraštovaizdžio tvarkymo zonos: Ančios ežero šiaurinėje dalyje (dvi kraštovaizdžio tvarkymo zonos) ir Vernijo ežero šiaurės rytinėje dalyje. Formuojama minimali rekreacinė infrastruktūra (įrengiamos maudymosi vietos, pavėsinės);

18.4. 4NRn – prie Veisiejų miesto, tarp Ančios ir Vernijo ežerų numatyta įrengti stovyklavietę, kurioje būtų galima organizuoti įvairius sportinius, turistinius renginius, jaunimo kūrybines stovyklas;

18.5. 1NRu – numatytos trys kraštovaizdžio tvarkymo zonos: regioninio parko šiaurinėje dalyje, Sparto ežero rytinėje pakrantėje; Vernijo ežero rytinėje pakrantėje; tarp Veisiejų miesto ir Snaigyno ežero. Jose gali būti įrengiami kempingai. Visai 1NRu kraštovaizdžio tvarkymo zonai rekomenduojama parengti detalųjį planą, kuriame būtų numatyti privažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelės, suplanuota teritorija palapinėms, mobiliems ir stacionariems nameliams, suprojektuotos inžinerinių komunikacijų trasos, nustatytas teritorijų tvarkymas ir naudojimas;

18.6. 2NRu – regioninio parko šiaurinėje dalyje, prie Gegutės kaimo, kelio Veisiejai–Lazdijai atšakoje į Seirijus, apima teritoriją, kurioje plėtojama intensyvi rekreacija. Numatytas rekreacinių paslaugų teikimas su poilsiui skirta infrastruktūra;

18.7. 3NRu – prie Gegutės kaimo, žvyro karjero dalyje, numatyta įrengti žirgyną su aikštynu;

18.8. 4NRu – numatytos dvi kraštovaizdžio tvarkymo zonos: prie Šlavanto ežero ir prie Šlavantėlio ežero. Esamus buvusių poilsio bazių pastatus numatyta renovuoti (rekonstruoti), gerinti poilsiautojų buitines sąlygas;

18.9. 5NRu – numatytos keturios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: šiaurinėje Vernijo ežero pakrantėje, prie Ančios ežero ir prie Šlavantėlio ežero (dvi kraštovaizdžio tvarkymo zonos). Gali būti keičiama visuomenės poreikiams pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir statomi poilsio paskirties ir viešbučių paskirties pastatai;

18.10. 6NRu – prie Vernijo ežero šiaurės vakarinėje pakrantėje (Rūdos miško 503 ir 207 kvartalų dalys). Galima rekonstruoti esamus poilsio namus, gerinti poilsiautojų buitines ir poilsio sąlygas, nenumatant naujų pastatų statybos;

18.11. 7NRu – numatytos keturios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: prie Snaigyno ežero (dvi kraštovaizdžio tvarkymo zonos) ir prie Vilkinio ežero vakarinės pakrantės (dvi kraštovaizdžio tvarkymo zonos). Nykstančiuose kaimuose ir rekreacinį potencialą turinčioje aplinkoje skatinamas esamų ir naujai besikuriančių sodybų pritaikymas kaimo turizmo paslaugai teikti, puoselėjant ir skleidžiant regionui būdingas etnografines tradicijas. Taip pat galima statyti poilsio paskirties ir viešbučių paskirties pastatus;

18.12. 8NRu – prie Vilkaičio ežero. Šiaurės vakariniame ežero krante numatyta stovyklavietė, kurioje nakvynė suteikiama palapinėse, apgyvendinimui skirtose patalpose, mobiliuose nameliuose;

18.13. 9NRu – Vilkinio ežero pietuose, prie Viktarino, prie kelio Leipalingis – Kapčiamiestis. Numatytas apleistų buvusių gamybinių pastatų perstatymas į poilsio paskirties ir viešbučių paskirties pastatus. Šioje teritorijoje siūloma įkurti motelį;

18.14. 10NRu – numatytos trys kraštovaizdžio tvarkymo zonos Ančios ežero pietuose. Teritoriją numatyta pritaikyti intensyviam lankymui. Šalia esamų poilsio namų numatyta poilsio paskirties pastatų plėtra, reabilitacijos centras.

19. Siekiant kurti regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą, organizuoti ir plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas lankyti vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietoves, numatyta:

19.1. regioninio parko direkcijai dalyvauti įrengiant regioninį parką kertančių nacionalinės (nacionalinis reprezentacinis kultūrinis turizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“), regioninės („Dzūkijos parkų žiedas“) ir tarptautinės („EuroVelo-11“ trasų sistemos koridorius „Rytų Europos takas“) svarbos pažintinio turizmo trasas, įtraukiant jas į regioninio parko rekreacinę sistemą;

19.2. vystyti vandens turizmą (geros sąlygos bemotoriam vandens turizmui), įrengiant Snaigyno–Trikojo–Vepryno–Ilgio–Dumblelio–Dumblinio ir Ančios ežero vandens turizmo trasas su joms būtina infrastruktūra. Numatyti pramoginio laivo Ančios ežeru nuo Veisiejų iki Jezdo maršrutą. įkurti Veisiejuose regioninio parko lankytojų centrą;

19.3. vystyti dviračių turizmą (kaip ekologišką turizmą). Dviračių trasas pravesti vietiniais keliais ir takais. Takus, kurie naudojami kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, padengti kieta danga. Tais atvejais, kai autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutai sutampa, o autokeliais vyksta intensyvus transporto eismas, dviračių takus rekomenduojama įrengti atskiroje žemės juostoje šalia šių kelių važiuojamosios dalies;

19.4. vystyti pėsčiųjų turizmą – įrengti pėsčiųjų takus regioninio parko kraštovaizdžiui pažinti:

19.4.1. pažintinį taką Šlavanto kraštovaizdžio draustinyje nuo Gegutės kaimo palei Šlavanto ežerą (pagrindiniai lankomi objektai: Šlavantų piliakalnis, Čivonių kapinynas, Liubelio gamtinis rezervas);

19.4.2. pažintinį taką Vainežeryje (pagrindiniai lankomi objektai: dendrologinis parkas, Vainežerio buvusio dvaro sodyba, Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, laukinių bičių molinių avilių ekspozicija);

19.4.3. pažintinį taką po Vainežerio ir Dainaviškių apylinkes (pagrindiniai lankomi objektai: Dainaviškių pelkė, Dainaviškių senkapis);

19.4.4. pažintinis takas Ančios kraštovaizdžio draustinio pietinėje dalyje (pagrindinis lankomas objektas – Ilgininkų miško dalis);

19.4.5. pažintinis takas Ringėliškės botaniniame-zoologiniame draustinyje (pagrindiniai lankomi objektai: Ringėliškės ir Petroškų miškai);

19.4.6. pažintinis takas aplink Ančios ežero šiaurinę dalį (pagrindinis lankomas objektas – Veisiejų miesto istorinis centras);

19.5. vystyti žirginį turizmą – įrengti specialias trasas:

19.5.1. žiedinę trasą prie Gegutės kaimo, šiaurinėje regioninio parko dalyje (Šlavantų mišku, Sparto ežero vakarine pakrante);

19.5.2. trasą Barčių kaimo apylinkėse (Ančios kraštovaizdžio draustinyje, Ančios ežero rytine pakrante);

19.6. vystyti autoturizmą, gerinant autokelių tinklą, tinkantį tranzitiniam autoturizmui ir regioninio parko rekreacinėms zonoms pasiekti;

19.7. vystyti žiemos turizmą, siekiant prailginti rekreacinį sezoną, įrengiant slidžių turizmo trasas, organizuoti slidininkų žygius, pažintines ekskursijas regioniniam parkui pažinti. įvairius šventinius ir etnografinius renginius organizuoti Veisiejuose, rekreacinėse zonose prie Šlavanto ir Ančios ežerų;

19.8. vystyti sportinį turizmą retai apgyvendintose miškingose teritorijose, kuriose yra mažiau gamtos paveldo vertybių, tinkamos sąlygos orientacinio sporto trasoms įrengti;

19.9. plėtoti turizmą su Lenkijos Respublika, formuoti bendrą teritorinę struktūrą – tarptautinį rekreacinį arealą;

19.10. skatinti gyventojus užsiimti rekreacijos verslu, ypač kaimo turizmu, organizuoti šviečiamojo ir konsultacinio pobūdžio seminarus, kursus ir pan. Skatinti privačių poilsio įstaigų, stovyklaviečių kūrimą numatytose vietose;

19.11. plėtoti regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą (įrengti naujas ir tvarkyti esamas stovyklavietes, poilsiavietes, atokvėpio vietas, automobilių stovėjimo aikšteles, bendrojo naudojimo paplūdimius; įrengti kempingus; miško parkus planuojama įrengti rekreacinėse zonose, prie Jezdo (Ančios ežero pietinėje dalyje), tarp Veisiejų miesto ir Snaigyno ežero, prie Šlavanto ir Vernijo ežerų; apžvalgos aikšteles planuojama įrengti prie Šlavantų ežero, Spartų ežero, Ančios ežero ir apžvalgos aikštelę su apžvalgos bokštu netoli Skaisčio gamtinio rezervato, prie kelio Veisiejai–Leipalingis (prie Paterų kaimo); gerinti kelių dangą);

19.12. sutvarkyti trumpalaikio poilsio zonas regioninio parko gyvenamosiose vietovėse (Veisiejuose, įrengiant bendro naudojimo maudykles, sutvarkyti esamas ir atstatyti sunykusias valčių prieplaukas, įrengti paplūdimius, sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus prie lankomų objektų);

19.13. pritaikyti rekreacijos reikmėms apleistus buvusius gamybinius centrus, turinčius patogią padėtį turizmo trasų atžvilgiu;

19.14. plėtoti regioninio parko vizualinę informacinę sistemą natūroje, pastatant rodykles, užrašus, informacinius stendus;

19.15. propaguoti ir reklamuoti regioninį parką, jo vertybes ir rekreacijos galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – parengti ir platinti informacinius leidinius, skirtus lankytojams, skleisti informaciją apie regioninį parką žiniasklaidoje, įvairiuose informaciniuose leidiniuose, internete, rengti ne tik vienkartinius proginius, bet ir pastovius (tradicinius) renginius. Informaciją teikti Veisiejuose, regioninio parko lankytojų centre.

 

VI. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

 

20. Pagrindinės kryptys, kuriomis remiamasi formuojant gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros politiką regioniniame parke, yra šios:

20.1. istoriškai susiklosčiusių urbanistinių struktūrų ir jų elementų, turinčių kultūros paveldo reikšmę, išsaugojimas;

20.2. miestų, miestelių ir kaimų renovacija ir infrastruktūros tobulinimas siekiant geriau patenkinti regioninio parko gyventojų ir lankytojų reikmes.

21. Urbanistinę ir infrastruktūros plėtrą Veisiejų regioniniame parke lemia rekreaciniai poreikiai. Šis procesas pasireiškia per esamų sodybų pritaikymą rekreaciniams tikslams.

22. Pritaikyti (transformuoti) buvusius kolūkių gamybinius kompleksus, kurie regioniniame parke yra netekę savo tiesioginės paskirties, dauguma jų apleisti ir darko kraštovaizdį, rekreacijai arba kitai gamybinei veiklai.

23. Gerinama regioninio parko kelių kokybė, išlaikant esamų kelių pobūdį (susiformavę vingiai, nuolydžiai, išlikę akmenimis grįsti kelio ruožai).

24. Inžinerinė infrastruktūra projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį ir nedarkant aplinkos. Pagrindinės inžinerinės infrastruktūros plėtros nuostatos:

24.1. įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus Veisiejų mieste;

24.2. kitose regioninio parko gyvenamosiose vietovėse pirmenybę teikti individualioms vandens tiekimo ir nuotekų utilizavimo sistemoms;

24.3. rekomenduojama riboti naujų aukštos įtampos elektros tiekimo linijų tiesimą, pirmenybę teikiant požeminiams kabeliams, ypač konservacinio ir rekreacinio prioriteto zonose;

24.4. modernizuoti Veisiejų miesto nutekamųjų vandenų valymo įrenginius.

25. Numatytas Veisiejų miesto aplinkkelis per Radvilonis–Rūdą–Kalvelius, siekiant sumažinti neigiamus tranzitinio eismo srauto padarinius gyventojams, poilsiautojams, Veisiejų miestui, jo istoriniam centrui.

26. Ekologinės apsaugos prioriteto zonose minimalus sklypo dydis, kuriame galima kurti naują sodybą, – 5 ha.

27. Rekreacinio prioriteto zonose naujų pastatų statyba galima urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, jei sklypo dydis ne mažesnis kaip 0,5 ha.

 

 

 

 

_________________

 



[1] Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai skelbiami „Valstybės žiniose“. Veisiejų regioninio parko tvarkymo planas skelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje (www.vstt.lt). Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje. Adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.