LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

D E K R E T A S

DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ BEI JŲ PAKAITŲ PROJEKTŲ, BRĖŽINIŲ IR ETALONŲ, VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ NEŠIOJIMO TAISYKLIŲ, LIETUVOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ TARYBOS NUOSTATŲ, LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINŲ KANCLERIO NUOSTATŲ TVIRTINIMO

2003 m. sausio 16 d. Nr. 2026

Vilnius

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu, tvirtinu:

1) Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų projektus, brėžinius ir etalonus (brėžiniai pridedami);^*

2) Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimo taisykles (taisyklės pridedamos);

3) Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatus (nuostatai pridedami);

4) Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatus (nuostatai pridedami).

2 straipsnis.

Pavedu Lietuvos valstybės ordinų kancleriui saugoti Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų etalonus.

3 straipsnis.

Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Prezidento

2003 m. sausio 16 d. dekretu Nr. 2026

Andrius Meškauskas

Prezidento kanceliarijos vadovas,

Lietuvos valstybės ordinų kancleris

ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ BEI JŲ PAKAITŲ NEŠIOJIMO TAISYKLĖS

I. PAGRINDINIAI PRINCIPAI

1. Valstybės apdovanojimų nešiojimo (segėjimo) tvarką nustato 2002 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas Nr. IX-957 (Valstybės žinios, 2002 m. liepos 3 d., Nr. 68, publikacijos Nr. 2762).

2. Valstybės apdovanojimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis reglamentuoja: „Apdovanojimų ženklai nešiojami tokia eilės tvarka:

1) Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai arba jų pakaitai;

2) užsienio valstybių ordinai, medaliai ir kiti apdovanojimų ženklai arba jų pakaitai;

3) Lietuvos valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų apdovanojimų ženklai.“

3. Valstybės apdovanojimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis reglamentuoja Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų apdovanojimų ženklų, tarp jų ir tų, kurie buvo įteikti iki Valstybės apdovanojimų įstatymo įsigaliojimo, nešiojimo eilės tvarką:

1) Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine;

2) Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius;

3) Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius;

4) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius;

5) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius;

6) Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius;

7) Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius;

8) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius;

9) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius;

10) Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius;

11) Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius;

12) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius;

13) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius;

14) Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius;

15) Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius;

16) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius;

17) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius;

18) Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius;

19) Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius;

20) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius;

21) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius;

22) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;

23) 2-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;

24) 3-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;

25) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius;

26) Vyčio Kryžiaus ordino medalis;

27) Vytauto Didžiojo ordino medalis;

28) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis;

29) Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;

30) Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis;

31) Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalis;

32) Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis;

33) Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis;

34) Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medalis;

35) Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medalis;

36) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;

37) Lietuvos nepriklausomybės medalis;

38) Sausio 13-osios atminimo medalis;

39) Šaulių žvaigždė;

40) Šaulių žvaigždės medalis;

41) Dariaus ir Girėno medalis.

4. Valstybės apdovanojimų įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad vietoj valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų galima segėti vieną iš šių apdovanojimų ženklų pakaitų: juostelę, miniatiūrą, rozetę. Juostelės segamos tik prie uniformos, miniatiūros – tik prie vakarinių drabužių, rozetės – prie civilių drabužių.

5. Valstybės apdovanojimų įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja apdovanojimų ženklų nešiojimo (segėjimo) apribojimus: „Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų nešioti (segėti) neleidžiama:

1)   asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme;

2)   asmeniui, kuriam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas).“

6. Visais klausimais, susijusiais su valstybės apdovanojimų ženklų ir jų pakaitų nešiojimu (segėjimu), piliečius konsultuoja Lietuvos valstybės ordinų kancleris.

II. LIETUVOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ NEŠIOJIMO (SEGĖJIMO)

PAGRINDINĖS NUOSTATOS

7. Valstybės apdovanojimai paprastai nešiojami (segimi) Lietuvos valstybės švenčių ir atmintinomis dienomis. Apdovanojimų ženklus leidžiama nešioti (segėti) ir kitomis visuomenės gyvenimo progomis. Išimtis – Vyčio Kryžiaus ordinas, kurį tradiciškai galima nešioti (segėti) visada. Valstybės ordino kavalierius ar medaliu apdovanotas asmuo privalo gerbti valstybės apdovanojimą ir savo elgesiu nežeminti valstybės nuopelnų žymens autoriteto.

8. Priklausomai nuo progos bei drabužių, galima nešioti (segėti) arba pačius apdovanojimus, arba jų pakaitus – juosteles, miniatiūras, rozetes. Valstybės apdovanojimų pakaitai įsigyjami pačių apdovanotųjų iniciatyva ir lėšomis. Tam tikrais atvejais kai kurie apdovanojimų pakaitai gali būti įteikiami apdovanojamiems asmenims kartu su ordinais ir medaliais.

9. Atskirų laipsnių ordinų žymenys nešiojami (segimi) taip:

1) ordinas su aukso grandine – grandinė nešiojama ant kaklo (ant pečių), kad prie jos pritvirtintas ordino kryžius būtų krūtinės centre, o ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje;

2) ordino Didysis kryžius – 100 mm arba 65 mm pločio ordino juosta nešiojama perrišta per dešinįjį petį taip, kad prie jos pritvirtintas ordino kryžius kabotų ties kairiuoju šonu, o ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje;

3) ordino Komandoro didysis kryžius – ordino kryžius nešiojamas ant 40 mm pločio kaklo kaspino, kuris rišamas ant kaklo. Vyrai šio laipsnio kryžių nešioja taip: ordino kaspinas rišamas po marškinių apykakle, o pats kryžius kabo tiesiai po kaklaraiščio mazgu. Moterys ordino kryžių nešioja ant to paties pločio kaspino kokardos, prisegtos kairėje krūtinės pusėje (tam tikrais atvejais moterys šio laipsnio kryžių gali nešioti ir ant kaklo). Ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje;

5) ordino Komandoro kryžius nešiojamas ant 40 mm pločio kaklo kaspino. Vyrai šio laipsnio kryžių nešioja taip: ordino kaspinas rišamas po marškinių apykakle, o pats kryžius kabo tiesiai po kaklaraiščio mazgu. Moterys ordino kryžių nešioja ant to paties pločio kaspino kokardos, prisegtos kairėje krūtinės pusėje (tam tikrais atvejais moterys šio laipsnio kryžių gali nešioti ir ant kaklo);

6) ordino Karininko kryžius segamas ant 32 mm kaspinėlio kairėje krūtinės pusėje. Kaspinėlio centre yra ordino juostos spalvų rozetė;

7) ordino Riterio kryžius segamas ant 32 mm pločio kaspinėlio kairėje krūtinės pusėje.

10. Asmuo, apdovanotas keliais to paties ordino laipsniais, nešioja (segi) tik aukštesniojo laipsnio apdovanojimą. Išimtis – Vyčio Kryžiaus ordinas, kurio nešiojami (segimi) visi laipsniai, kokiais tik asmuo apdovanotas.

11. Asmuo, apdovanotas Lietuvos valstybės apdovanojimais, juos nešioja (segi) pagal ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų svarbumo eilę, kurią reglamentuoja Valstybės apdovanojimų įstatymo 7 straipsnis. Išimtis – Vyčio Kryžiaus ordinas, kuris nepriklausomai nuo laipsnio kabinamas ar segamas prieš visus kitus apdovanojimus.

12. To paties laipsnio skirtingi apdovanojimai nešiojami (segimi) pagal apdovanojimų svarbumo eilę. Toje pačioje eilėje garbingesnė pozicija yra arčiau krūtinės centro.

13. Ordinas su aukso grandine nešiojamas tik išskirtinėmis ir ypatingomis progomis, laikantis šių taisyklių:

1) grandinė visada nešiojama kartu su ordino žvaigžde, tačiau be ordino juostos (perpetinio kaspino);

2) žvaigždė segama aukščiau nei tuo pačiu metu segimos kitų ordinų žvaigždės;

3) kartu su ordino grandine gali būti nešiojama bet kurio kito ordino Didžiojo kryžiaus juosta (perpetinis kaspinas), tik tuomet ordino Didžiojo kryžiaus žvaigždė segama po ordino su grandine žvaigždės;

4) iškilmėse, kai rekomenduojama nešioti (segėti) apdovanojimus, tačiau nebūtina nešioti ordino grandinės, apdovanotasis gali nešioti ordino su grandine juostą (su prisegtu ordino kryžiumi) ir žvaigždę, prisegtą aukščiau kitų žvaigždžių.

14. Jeigu kelių ordinų žvaigždės segimos vienu metu, laikomasi tokių taisyklių:

1) dvi žvaigždės segamos viena virš kitos, laikantis ordinų svarbumo eilės;

2) segint tris žvaigždes, viena žvaigždė, t. y. pagal svarbumo eilę aukščiausio ordino žvaigždė, segama aukščiau, o kitos dvi segamos žemiau pirmosios viena šalia kitos;

3) segint keturias žvaigždes, ketvirtoji žvaigždė, t. y. pagal svarbumo eilę žemiausio ordino žvaigždė, segama po dviem viena prie kitos susegtų žvaigždžių;

4) vienu metu negalima segėti daugiau kaip keturių žvaigždžių.

15. Nešiojant ordino Didįjį kryžių laikomasi tokių taisyklių:

1) Didysis kryžius visada nešiojamas kartu su ordino žvaigžde. Ordino juosta (perpetinis kaspinas) rišama po fraku ant liemenės;

2) prie uniformos švarko Didžiojo kryžiaus juosta nešiojama perrišta per dešinįjį petį taip, kad prie jos pritvirtintas ordino kryžius kabotų ant kairiojo šono, juosta (perpetinis kaspinas) pakišamas po antpečiu ir diržu, jeigu jis nešiojamas;

3) kelių ordinų Didžiojo kryžiaus savininkas gali nešioti tik vieno ordino juostą (perpetinį kaspiną), o to ordino žvaigždę segėti aukščiau už kitas tuo metu segimas žvaigždes.

16. Nešiojant ordino Komandoro didįjį (ar Komandoro) kryžių laikomasi tokių taisyklių:

1) Komandoro didysis kryžius visada nešiojamas kartu su ordino žvaigžde;

2) nešiojant apdovanojimą prie smokingo, ordino kryžius kabinamas kuo aukščiau po peteliške;

3) dėvint uniformą ar išeiginį kostiumą bei marškinius su atverčiama apykakle ir kaklaraištį, ordino kaspinas rišamas po marškinių apykakle, o ordino kryžius turi kaboti iš karto po kaklaraiščio mazgu;

4) Komandoro didžiojo (ar Komandoro) kryžių savininkai ant kaklo nešioja tik vieną (aukštesnį) to laipsnio ordiną, tačiau žvaigždžių gali segėti ir daugiau. Vienintelė išimtis, kai Komandoro kryžius gali būti nešiojamas aukščiau nei Komandoro didysis kryžius, taikoma Vyčio Kryžiaus ordinui.

17. Ordinų Karininko ir Riterio kryžiai segami pagal apdovanojimų svarbumo eilę taip, kad jų kaspinėlių viršus (t. y. viršutinė linija) būtų 1 cm žemiau švarko atlapo kilpelės. Keli ant krūtinės segimi Karininko (ar Riterio) kryžiai gali būti sutvirtinti į vieną blokelį.

18. Medalių bei kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimui (segėjimui) taikoma ordinų Karininko ir Riterio kryžių segėjimo tvarka.

19. Apdovanojimų miniatiūros gali būti sutvirtinamos į vieną blokelį arba suvertos ant grandinėlės ir segamos ant švarko ar smokingo kairiojo atlapo.

20. Ordinų rozetės segamos į kairiojo atlapo kilpelę. Nešiojama tik viena pagal apdovanojimų svarbumo eilę aukščiausio ordino rozetė.

21. Ordino ar medalio juostelė nešiojama prie uniformos. Juostelės segamos kairėje krūtinės pusėje tokia tvarka:

1) iki 4 juostelių – į vieną eilę;

2) 5 juostelės segamos į dvi eiles: 2 – viršutinėje, 3 – apatinėje;

3) 6 juostelės segamos į dvi eiles: 2 – viršutinėje, 4 – apatinėje;

4) 7 juostelės segamos į dvi eiles: 3 – viršutinėje, 4 – apatinėje;

5) 8 juostelės segamos į dvi eiles: 4 – viršutinėje, 4 – apatinėje;

6) 9 juostelės segamos į tris eiles: 1 – viršutinėje, po 4 – dviejose apatinėse;

7) 10 juostelių segama į tris eiles: 2 – viršutinėje, po 4 – dviejose apatinėse.

Juostelių eilės segamos virš uniformos švarko viršutinės kairiosios kišenės. Juostelės turi būti tvirtinamos iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią, laikantis apdovanojimų svarbumo eilės ir šiose taisyklėse nustatyto apdovanojimų nešiojimo eiliškumo.

III. UŽSIENIO VALSTYBIŲ APDOVANOJIMŲ NEŠIOJIMAS

22. Užsienio valstybių ordinus, medalius ar kitus pasižymėjimo ženklus gali nešioti (segėti) tik asmenys, kuriems tų šalių atitinkamos institucijos tokius apdovanojimus yra suteikę. Lietuvos piliečiams nėra būtina gauti mūsų valstybės institucijų sutikimo dėl tokių apdovanojimų priėmimo ir nešiojimo (segėjimo), tačiau pageidautina, kad apdovanotieji užsienio žymenimis apie šiuos faktus informuotų Lietuvos valstybės ordinų kanclerį.

23. Užsienio valstybių apdovanojimai turi būti nešiojami (segami) laikantis šių „Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų nešiojimo taisyklių“ ir atitinkamos užsienio valstybės apdovanojimo statuto (įstatų ar nuostatų), jeigu jie šioms taisyklėms neprieštarauja.

24. Lietuvos Respublikos piliečiams nešiojant Lietuvos valstybės apdovanojimus drauge su užsienio valstybių apdovanojimų ženklais laikomasi tokių nuostatų:

1) Lietuvos valstybės apdovanojimai nešiojami (segami) aukštesnėje ir pagarbesnėje vietoje nei užsienio žymenys, nepaisant jų laipsnių;

2) užsienio valstybių apdovanojimai nešiojami (segami) pagal jų laipsnius: esant vienodiems laipsniams, ženklai segami pagal apdovanojusiųjų valstybių abėcėlės tvarką prancūzų kalba. Remiantis tų valstybių apdovanojimų statutais (įstatais ar nuostatais), išimtis gali būti taikoma kovos ar karo kryžiams, kurie nešiojami (segami) prieš kitus užsienio valstybių ordinus ar medalius.

25. Specialiai pagerbiant vieną kurią užsienio valstybę šios šalies apdovanojimai ar jų pakaitai nešiojami (segimi) prieš kitų valstybių apdovanojimus. Tokiais atvejais gali būti tos šalies vadovo oficialus vizitas arba apdovanotasis vyksta su vizitu į tą valstybę, arba tuomet, kai dalyvauja oficialiame tos šalies rengiamame priėmime.

IV. REKOMENDACIJOS, KAIP NEŠIOTI (SEGĖTI) APDOVANOJIMŲ ŽENKLUS IR

JŲ PAKAITUS PRIE TAM TIKRŲ DRABUŽIŲ

26. Valstybės apdovanojimai paprastai nešiojami (segimi) prie išeiginių drabužių. Be svarbiausių valstybės švenčių – Vasario 16-osios, Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos, be oficialių priėmimų pas valstybės vadovus, valstybės apdovanojimai gali būti nešiojami (segimi) per oficialias ceremonijas, gyvenviečių ar karinių dalinių šventes. Tokiu atveju kvietime į renginius rekomenduojama nurodyti, kad gali būti nešiojami (segimi) ir valstybės apdovanojimų ženklai.

27. Prie tautinių drabužių nešiojami (segami) arba apdovanojimų ženklai, arba jų miniatiūros.

28. Apdovanojimų nešiojimas prie vyriškų išeiginių drabužių:

1) ordino Karininko ir Riterio kryžiai prie surduto ar klubinio kostiumo švarko segami kairėje pusėje. Turint apdovanojimų daugiau, tvirtinamas visas jų blokelis;

2) turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, ant kaklo kabinamas tik vienas pagal svarbumo eilę aukščiausias ordinas. Ordino kaspinas rišamas po marškinių apykakle, o ordino kryžius turi kaboti iš karto po kaklaraiščio mazgu;

3) ordinų žvaigždės su išeiginiais drabužiais nesegimos.

29. Apdovanojimų nešiojimas prie moteriškų išeiginių drabužių:

1) dalyvaudamos dieną vykstančiuose renginiuose, kur vyrai dėvi išeiginius drabužius, ordino Karininko (ar Riterio) kryžius moterys segi prie suknelės ar kostiumėlio kairėje pusėje, o turint jų daugiau – susegtus į vieną blokelį;

2) turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, ant kaklo kabinamas tik vienas pagal svarbumo eilę aukščiausias ordinas. Moterys gali nešioti šių laipsnių kryžių arba ant kaklo, arba ant kokardos, segamos ant krūtinės kairėje pusėje. Norint segėti daugiau apdovanojimų, ordinas su kokarda segamas aukščiau Karininko (ar Riterio) kryžiaus arba šių ordinų blokelio.

30. Apdovanojimų nešiojimas prie vyriško frako, moteriško bleizerio ir vakarinės uniformos:

1) ordino Karininko ir Riterio kryžiai bei medaliai segami prie švarko kairėje pusėje. Turint apdovanojimų daugiau segamas jų blokelis. Prie švarko gali būti segamas ir miniatiūrų blokelis arba ant grandinėlės suvertos miniatiūros;

2) turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, ant kaklo kabinamas tik vienas pagal svarbumo eilę aukščiausias ordinas. Ordino kaspinas rišamas po marškinių apykakle, o ordino kryžius turi kaboti iš karto po kaklaraiščio mazgu;

3) ordinų žvaigždės prie švarko segamos ne daugiau kaip keturios.

31. Apdovanojimų nešiojimas prie popietinės suknelės ar kostiumėlio:

1) ordino Karininko ir Riterio kryžiai bei medaliai segami prie popietinės suknelės ar kostiumėlio kairėje pusėje. Turint apdovanojimų daugiau segamas jų blokelis. Prie popietinės suknelės ar kostiumėlio gali būti segamas ir miniatiūrų blokelis arba ant grandinėlės suvertos miniatiūros;

2) turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, ant kaklo kabinamas tik vienas pagal svarbumo eilę aukščiausias ordinas. Moterys gali nešioti šio laipsnio kryžių arba ant kaklo, arba ant kokardos, segamos ant krūtinės kairėje pusėje. Norint segėti daugiau apdovanojimų, ordinas su kokarda segamas aukščiau Karininko kryžiaus (ar Riterio) kryžiaus arba šių ordinų blokelio.

3) prie tokios suknelės ar kostiumėlio segama tik viena ordino žvaigždė. Ji segama ant krūtinės kairėje pusėje žemiau kitų apdovanojimų ženklų.

32. Apdovanojimų nešiojimas prie smokingo:

1) apdovanojimų miniatiūra segama ant smokingo kairiojo atlapo. Turint apdovanojimų daugiau, jų miniatiūros, sutvirtintos į vieną blokelį arba suvertos ant grandinėlės, segamos ant smokingo kairiojo atlapo;

2) turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, ant kaklo kabinamas tik vienas pagal svarbumo eilę aukščiausias ordinas. Ordino kryžius kabinamas ant miniatiūros kaspinėlio, kuris rišamas po marškinių apykakle. Ordino kryžius turi kaboti 2,5 cm žemiau peteliškės. Šio kryžiaus miniatiūra turi būti ir miniatiūrų blokelyje;

3) prie smokingo kairės pusės segama tik viena ordino žvaigždė.

33. Apdovanojimų nešiojimas prie ilgos arba trumpos vakarinės suknelės:

1) prie tokios suknelės ant krūtinės kairėje pusėje segamos tik į blokelį sutvirtintos arba ant grandinėlės suvertos apdovanojimų (Karininko ir Riterio kryžių bei medalių) miniatiūros. Taip pat segama ir vieno apdovanojimo miniatiūra. Ji gali būti kabinama ant miniatiūros kaspinėlio kokardėlės;

2) prie vakarinės suknelės gali būti nešiojamas ordino Komandoro didysis (ar Komandoro) kryžius. Jis tvirtinamas ant ordino kaspino kokardos, segamos ant krūtinės kairėje pusėje virš kitų apdovanojimų miniatiūrų blokelio. Komandoro didysis (ar Komandoro) kryžius gali būti nešiojamas ant kaklo (ant miniatiūros kaspinėlio). Šio apdovanojimo miniatiūra turi būti ir miniatiūrų blokelyje, segamame prie tokios suknelės ant krūtinės kairėje pusėje;

3) prie suknelės ant krūtinės kairėje pusėje segama tik viena ordino žvaigždė;

4) apdovanojimai prie vakarinių drabužių nešiojami, jeigu gaunamas kvietimas, kuriame nurodyta „Black tie, long dress – Decorations“ arba „Black tie, short dress – Decorations“.

34. Apdovanojimų nešiojimas prie uniformos.

Uniformas turinčių institucijų pareigūnai ir pareigūnės, nešiodami (segėdami) valstybės apdovanojimus, privalo laikytis tokių taisyklių:

1) prie uniformos švarko su atvira apykakle:

- ordino Karininko ir Riterio kryžiai bei medaliai arba jų blokelis segami virš kairiosios viršutinės kišenės;

- turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, galima nešioti ne daugiau kaip du Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius. Aukščiausio pagal svarbumo eilę ordino kryžius nešiojamas ant kaspino, tvirtinamo po apykakle. Ordino kryžius turi kaboti iš karto po kaklaraiščio mazgu. Antrasis kryžius kabinamas ant kaspino, perverto pro aukščiausiai esančią uniformos švarko sagos kilpą;

- prie uniformos švarko kairėje pusėje gali būti segimos ne daugiau kaip keturios ordinų žvaigždės;

- prie uniformos švarko nenešiojant apdovanojimų ženklų, nuolat segimi jų pakaitai – juostelės. Jeigu apdovanojimų juostelių turima daugiau, jos tvirtinamos į vieną blokelį. Kai juostelės į vieną eilę netelpa, jos segamos keliomis eilėmis pagal šių taisyklių 21 punkte reglamentuotą tvarką. Pagal svarbumo eilę aukščiausio apdovanojimo juostelė tvirtinama arčiausiai krūtinės centro.

2)          prie uniformos švarko su aukšta apykakle:

- ordino Karininko ir Riterio kryžiai bei medaliai arba jų blokelis segami virš kairiosios viršutinės kišenės;

- turint kelis ordinų Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius, galima nešioti ne daugiau kaip tris Komandoro didžiuosius (ar Komandoro) kryžius. Pagal svarbumo eilę aukščiausio ordino kryžius nešiojamas ant kaspino, tvirtinamo po apykakle, kurio matosi ne daugiau kaip 2,5 cm. Antrasis ir trečiasis kryžiai nešiojami ant kaspinų, pervertų pro antrą ir trečią nuo viršaus sagų kilpas;

- prie uniformos švarko kairėje pusėje gali būti segimos ne daugiau kaip keturios ordinų žvaigždės.

3) vakarinės uniformos prilyginamos vyrų dėvimiems frakams ir moterų dėvimiems bleizeriams.

35. Apdovanojimų nešiojimas prie palto.

Prie civilio palto lauko sąlygomis galima segėti į vieną blokelį sutvirtintus apdovanojimus (Karininko kryžius ir Riterio kryžius bei medalius). Prie palto ordinų žvaigždės nesegamos.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Prezidento

2003 m. sausio 16 d. dekretu Nr. 2026

Andrius Meškauskas

Prezidento kanceliarijos vadovas,

Lietuvos valstybės ordinų kancleris

LIETUVOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ TARYBOS

NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Lietuvos valstybės apdovanojimų taryba (toliau – Apdovanojimų taryba) yra visuomeninė patariamoji institucija valstybės apdovanojimų klausimais. Apdovanojimų taryba veikia pagal Respublikos Prezidento patvirtintus nuostatus.

2. Apdovanojimų tarybą trejiems metams sudaro Respublikos Prezidentas iš devynių ordinų kavalierių – Lietuvos Respublikos piliečių. Pirmą kartą trys nariai skiriami vieneriems metams, trys – dvejiems, trys – trejiems metams. Apdovanojimų taryba rotacijos principu kasmet papildoma trimis naujais nariais.

3. Valstybės apdovanojimų taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu, kitais valstybės teisės aktais, už savo veiklą yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui.

II. TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

4. Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžius šaukia Lietuvos valstybės ordinų kancleris. Jis parengia ir teikia posėdžiui apdovanojimui teiktų kandidatūrų sąrašą, gali dalyvauti tarybos posėdžiuose, bet nebalsuoja.

5. Apdovanojimų tarybos pirmininką komisijos nariai išsirenka trejiems metams. Jis pirmininkauja Apdovanojimų tarybos posėdžiams. Kai Apdovanojimų tarybos pirmininko nėra, jo pavedimu pirmininkauja kitas šios Tarybos narys.

6. Apdovanojimų taryba svarsto apdovanojimui pateiktas kandidatūras, kitus su apdovanojimais susijusius klausimus ir savo išvadas teikia Respublikos Prezidentui.

7. Apdovanojimų tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau, kaip du trečdaliai (šeši) tarybos nariai. Apdovanojimų tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu arba balsuojant dalyvaujančių tarybos narių paprastąja balsų dauguma. Apdovanojimų tarybos posėdžiai yra uždari, balsavimas gali būti slaptas, o kai balsai pasidalija po lygiai, lemia pirmininko balsas.

8. Jeigu Apdovanojimų tarybos posėdyje dalyvauja Respublikos Prezidentas, jis tam posėdžiui ir pirmininkauja, bet nebalsuoja.

10. Apdovanojimų taryba iš valstybės instituciją gali gauti informaciją apie apdovanojimui teikiamas kandidatūras.

11. Apdovanojimų tarybos posėdžiai protokoluojami. Protokolus pasirašo tarybos pirmininkas ir posėdžio sekretorius, kuris gali ir nebūti Apdovanojimų tarybos narys. Apdovanojimų tarybą techniškai aptarnauja Lietuvos valstybės ordinų kanclerio tarnyba.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Prezidento

2003 m. sausio 16 d. dekretu Nr. 2026

Andrius Meškauskas

Prezidento kanceliarijos vadovas,

Lietuvos valstybės ordinų kancleris

LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINŲ KANCLERIO NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Lietuvos valstybės ordinų kancleris (toliau – ordinų kancleris) yra vyriausiasis Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų tvarkytojas. Ordinų kancleris veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą ir šiuos nuostatus.

2. Ordinų kancleris yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas.

3. Ordinų kancleris turi savo spaudą.

4. Darbai, susiję su apdovanojimų reikalais, atliekami Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje. Vienas Prezidento kanceliarijos darbuotojas yra skiriamas ordinų reikalų vedėju.

II. ORDINŲ KANCLERIO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5. Ordinų kancleris saugo Lietuvos Respublikos Prezidento patvirtintus ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų etalonus.

6. Kartu su ordinų reikalų vedėju tvarko gaunamus teikimus apdovanoti ir tikrina, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo reikalavimus. Tikslina apdovanoti pristatytųjų asmenų duomenis.

7. Valstybės apdovanojimų klausimais bendradarbiauja su valstybės institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, užsienio valstybių atstovybėmis ir kt.

8. Šaukia Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžius.

9. Pateikia Lietuvos Respublikos Prezidentui gautus teikimus ir rengia Respublikos Prezidento dekretus dėl apdovanojimų.

10. Pasirašo ir tvirtina savo antspaudu medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų liudijimus.

11. Organizuoja iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją.

12. Išduoda dublikatus apdovanotiesiems, dėl įvairių priežasčių netekusiems apdovanojimų ir jų dokumentų.

13. Tvarko apdovanotųjų asmenų sąrašus, kitus su apdovanojimais susijusius dokumentus ir Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžių protokolus. Nustatyta tvarka perduoda juos į Prezidentūros archyvą.

14. Organizuoja apdovanojimo ženklų, diplomų ir liudijimų gamyba.

15. Nustato apdovanojimo ženklų ir dokumentų grąžinimo tvarką, jei asmenys išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo arba atsisako valstybės apdovanojimų.

16. Konsultuoja piliečius dėl valstybės apdovanojimų ženklų nešiojimo tvarkos.

17. Nagrinėja piliečių pareiškimus, laiškus ir skundus apdovanojimų klausimais.

______________

---

^* Masteliai pateikti Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje, teisės aktų paieškos sistemoje adresu https://www.lrs.lt/DPaieška.html