1985 M. VIENOS KONVENCIJA DĖL OZONO SLUOKSNIO APSAUGOS*
Įvadas
suvokdamos galimą pražūtingą ozono sluoksnio kitimo poveikį žmogaus sveikatai ir jo aplinkai,
remdamosi Jungtinių Tautų Konferencijos Deklaracijos atitinkamomis nuostatomis dėl žmogaus aplinkos problemų ir ypač 21 principu, kuris skelbia, kad „remiantis Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautinės teisės principais, valstybės turi suverenią teisę į autonomišką aplinkosaugos politiką eksploatuodamos savo išteklius ir privalo užtikrinti, kad jų veikla pagal jų teisės normas ir kontrolės būdus nekenkia kitų valstybių arba rajonų, kuriems negalioja jų nacionalinė jurisdikcija, aplinkai“,
atsižvelgdamos į besivystančių šalių aplinkybes ir ypatingas reikmes,
įvertindamos tarptautinių ir visuomeninių organizacijų vykdomus darbus ir tyrimus, ir ypač Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos Pasaulinį veiksmų, susijusių su ozono sluoksnio apsauga, planą,
taip pat įvertindamos valstybių ir tarptautiniu lygiu jau priimtas atsargumo priemones dėl ozono sluoksnio apsaugos,
suprasdamos, kad valstybės turi imtis bendrų priemonių dėl ozono sluoksnio apsaugos nuo žmogaus veiklos poveikio ir kad šios priemonės turi būti pagrįstos mokslo ir technikos žiniomis,
taip pat suvokdamos, jog būtina toliau vykdyti tyrimus ir sistemingus stebėjimus, kad būtų gaunama vis naujų duomenų apie ozono sluoksnį ir galimus neigiamus jo pokyčių padarinius,
pasiryžusios apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo nepageidaujamos ozono sluoksnio kitimo įtakos,
susitarė:
1 straipsnis
APIBRĖŽIMAI
2. „Neigiamu poveikiu“ laikomi fizinės aplinkos arba biotos pokyčiai, tarp jų ir klimato kitimas, žalingai veikiantys žmogaus sveikatą arba natūralių bei dirbtinių ekosistemų struktūrą, atkūrimo galimybes bei produktyvumą, taip pat žmonių vartojamas medžiagas.
3. „Alternatyviomis technologijomis arba įranga“ vadinamos technologijos arba įranga, kurias naudojant galima sumažinti medžiagų, neigiamai veikiančių arba galinčių neigiamai paveikti ozono sluoksnį, emisiją arba visiškai jos išvengti.
4. „Alternatyviomis medžiagomis“ vadinamos medžiagos, kurių neigiamas poveikis ozono sluoksniui yra mažesnis arba kurios visai neturi įtakos ozono sluoksniui.
6. „Ekonominės integracijos regioninės organizacijos“ yra organizacijos, į kurias įeina konkretaus regiono nepriklausomos valstybės, kompetentingos spręsti šios Konvencijos arba jos protokolų srities klausimus ir yra įgaliotos laikydamosi tam tikros tvarkos pasirašyti, ratifikuoti, priimti, palaikyti kokius nors dokumentus arba prie jų prisijungti.
2 straipsnis
BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI
1. Šalys imasi atitinkamų priemonių, suderintų su šios Konvencijos nuostatomis ir tais galiojančiais protokolais, prie kurių jos yra prisijungusios, saugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamų pasekmių, galinčių kilti dėl žmonijos veiklos, kuri turi arba gali turėti įtakos ozono sluoksniui.
2. Šiuo tikslu Šalys pagal savo galimybes ir turimas poveikio priemones:
a) bendradarbiauja sistemingų stebėjimų, tyrimų ir informacijos mainų lygiu, siekdamos geriau suprasti ir įvertinti žmonijos veiklos poveikį ozono sluoksniui ir ozono sluoksnio būklės kitimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
b) imasi reikiamų teisinių ir administracinių priemonių ir bendradarbiauja derindamos projektus, kurių tikslas kontroliuoti, riboti, mažinti arba visiškai nutraukti tos šalies jurisdikcijos arba kontrolės sričiai priskiriamą žmonių veiklą, kurios žalingas arba potencialiai žalingas poveikis ozono sluoksnio būklei įrodomas;
c) bendrai kuria suderintas priemones, procedūras ir standartus šios Konvencijos taikymui, priimdamos reikiamus protokolus ir sudarydamos priedus;
3. Šios Konvencijos nuostatos visiškai nesikerta su Šalių teise laikantis tarptautinės teisės normų diegti savo priemones, papildančias 1 ir 2 punktuose aptartąsias; jos taip pat netrukdo naudotis Šalių jau anksčiau pasirinktomis nacionalinėmis priemonėmis, jei jos nesikerta su įsipareigojimais, priimtais laikantis šios Konvencijos.
3 straipsnis
TYRIMAI IR SISTEMINGI STEBĖJIMAI
1. Šalys įsipareigoja nustatyta tvarka pačios arba bendradarbiaudamos su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis vykdyti šiuos tyrimus ir mokslinius stebėjimus:
b) poveikio žmonių sveikatai ir kitokių biologinių padarinių, kylančių dėl ozono sluoksnio kitimo, ypač Saulės ultravioletinio spinduliavimo, veikiančio gyvuosius organizmus (UV-B), kitimo;
d) padarinių, kylančių dėl ozono sluoksnio kitimo ir atitinkamo UV-B spinduliavimo intensyvumo kitimo poveikio gamtinėms ir dirbtinėms žmonių vartojamoms medžiagoms;
e) medžiagų, darbų, procesų ir veiklos būdų, galinčių paveikti ozono sluoksnį, ir jų ilgalaikio poveikio;
2. Šalys įsipareigoja pačios arba per kompetentingas tarptautines institucijas, atsižvelgdamos į nacionalines teisės normas ir su jomis susijusius veiksmus tiek savo šalies, tiek tarptautiniu lygiu, dalyvauti ozono sluoksnio būklės ir kitų parametrų sistemingų stebėjimų (I priedas) programose arba jas palaikyti.
4 straipsnis
TEISINIS, MOKSLINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS
1. Šalys sudaro sąlygas mokslinės ir techninės, socialinės ir ekonominės, komercinės ir teisinės informacijos, susijusios su šia Konvencija, mainams, laikydamosi II priede nurodytų nuostatų.
Tokia informacija teikiama Šalių nustatytoms institucijoms. Institucijos, gavusios informaciją, kurią teikiančioji Šalis laiko konfidencialia, užtikrina jos slaptumą ir apdoroja ją tokiu būdu, kad būtų išlaikytas konfidencialumas tol, kol ji bus išplatinta Šalims.
2. Šalys, laikydamosi savo nacionalinių įstatymų, normų ir praktikos, ypač atsižvelgdamos į besivystančių šalių reikmes, bendradarbiauja tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines institucijas plėtodamos ir keisdamosi technologijomis ir žiniomis. Ypač pageidautinas toks bendradarbiavimas:
b) teikiant Šalims informaciją apie alternatyvias technologijas ir įrangą, taip pat atitinkamas instrukcijas ir taisykles;
5 straipsnis
INFORMACIJOS PERDAVIMAS
Šalys per Sekretoriatą perduoda Šalių Konferencijai, kviečiamai pagal 6 straipsnio nurodymus, informaciją apie priemones, kurių jos imasi šiai Konvencijai ir jos atitinkamiems protokolams, kurių Šalimis jos yra, vykdyti tokia tvarka ir tokiu periodiškumu, koks nustatytas tam tikruose Šalių pasitarimuose parengtuose dokumentuose.
6 straipsnis
ŠALIŲ KONFERENCIJA
1. Šiame straipsnyje aptariama Šalių Konferencija. Pirmąjį Šalių Konferencijos pasitarimą laikinai pagal 7 straipsnį paskirtas Sekretoriatas kviečia ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Tolesni eiliniai Šalių Konferencijos pasitarimai kviečiami Konferencijos pirmajame pasitarime numatytu periodiškumu.
2. Neeiliniai Šalių Konferencijos pasitarimai kviečiami tada, kai taip nusprendžia Konferencija arba raštu paprašo kuri nors Šalis, su sąlyga, kad per šešis mėnesius nuo to prašymo išsiuntimo Sekretoriatui dienos jį palaiko ne mažiau kaip trečdalis Šalių.
3. Šalių Konferencija konsenso būdu suderina ir patvirtina savo ir įstaigų pagalbinių instancijų darbotvarkę ir finansavimo taisykles, taip pat finansavimo principus, kuriais vadovaujamasi Sekretoriato veikloje.
4. Šalių Konferencija nuolat stebi, kaip laikomasi šios Konvencijos, be to:
a) nustato informacijos, pateikiamos pagal 5 straipsnį, perdavimo būdą ir periodiškumą, taip pat nagrinėja šią informaciją ir iš kiekvienos pagalbinės instancijos gaunamus pranešimus;
b) daro mokslinės informacijos apie ozono sluoksnį, jo galimus pokyčius ir tokių pokyčių galimas pasekmes apžvalgą;
c) siekia suvienyti, laikydamasi 2 straipsnio, atitinkamą politiką, strategiją ir priemones, kad būtų galima kuo labiau sumažinti medžiagų, darančių arba galinčių daryti poveikį ozono sluoksnio kitimui, emisiją, ir teikia rekomendacijas dėl priemonių, susijusių su šia Konvencija;
d) sudaro tyrimų, sistemingų stebėjimų, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo, informacijos mainų ir technologijos bei žinių perdavimo programas pagal 3 ir 4 straipsnius;
f) nagrinėja kiekvieno protokolo ar jo priedų pataisas ir, jei priimamas atitinkamas sprendimas, rekomenduoja tų protokolų Šalims juos priimti;
j) prireikus naudojasi kompetentingų tarptautinių institucijų ir mokslinių komitetų parama, tarp jų Pasaulinės meteorologų organizacijos ir Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos, taip pat Koordinacinio komiteto ozono sluoksnio būklės klausimams moksliniais tyrimais, sistemingais stebėjimais ir kitokia su šia Konvencija susijusia veikla ir tinkamai naudojasi šių institucijų ir komitetų informacija;
5. Jungtinės Tautos, specializuotos tarnybos ir Tarptautinė atominės energijos agentūra, taip pat bet kuri valstybė ne šios Konvencijos Šalis gali dalyvauti Šalių Konferencijos pasitarimuose stebėtojų teisėmis. Visos institucijos, nacionalinės ir tarptautinės, vyriausybinės ir nevyriausybinės, kompetentingos srityse, susijusiose su ozono sluoksnio apsauga, kurios pareiškė Sekretoriatui savo norą dalyvauti šalių Konferencijoje kaip stebėtojos, gali joje dalyvauti, jei tam neprieštarauja bent trečdalis pasitarime dalyvaujančių Šalių. Leidimą dalyvauti stebėtojo teisėmis reglamentuoja Šalių Konferencijos patvirtintos procedūros taisyklės.
7 straipsnis
SEKRETORIATAS
1. Sekretoriatui pavedamos šios funkcijos:
b) rengti ir perduoti pranešimus, pagrįstus informacija, gauta pagal 4 ir 5 straipsnius, taip pat informacija, gauta iš pagalbinių institucijų, kurios įsteigtos pagal 6 straipsnį, pasitarimų;
d) rengti pranešimus apie savo veiklą vykdant pagal šią Konvenciją pavestas funkcijas ir pateikti juos Šalių Konferencijai;
e) koordinuoti veiklą su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis ir kartais užmegzti tokius administracinius ir sutartinius santykius, kokie gali būti reikalingi jo funkcijoms vykdyti;
2. Sekretoriato funkcijas laikinai vykdo Jungtinių Tautų Programa aplinkosaugos klausimais, kol baigsis pirmasis eilinis Šalių Konferencijos pasitarimas, sukviestas pagal 6 straipsnį. Pirmajame eiliniame pasitarime Šalių Konferencija išrenka Sekretoriatą iš tų kompetentingų tarptautinių organizacijų, kurios pasiryžusios vykdyti šios Konvencijos Sekretoriato funkcijas.
8 straipsnis
PROTOKOLŲ PRIĖMIMAS
9 straipsnis
KONVENCIJOS IR PROTOKOLŲ PATAISOS
1. Kiekviena Šalis gali siūlyti šios Konvencijos arba kiekvieno protokolo pataisas. Tokiose pataisose, be kita ko, atsižvelgiama į atitinkamas mokslo ir technikos žinias.
2. Šios Konvencijos pataisos priimamos Šalių Konferencijos pasitarime. Kiekvieno protokolo pataisos priimamos atitinkamo protokolo Šalių pasitarime. Šios Konvencijos arba kurio nors protokolo siūlomą pataisos tekstą, jei tame protokole kitaip nenumatyta, Sekretoriatas paskelbia Šalims ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki pasitarimo, kuriame ketinama jį priimti. Sekretoriatas taip pat praneša siūlomų pataisų tekstą šią Konvenciją pasirašiusioms Šalims.
3. Šalys deda visas pastangas konsenso būdu pasiekti susitarimą, kai reikia priimti kokią nors šios Konvencijos pataisą. Jei, nepaisant šių pastangų, konsenso pasiekti nepavyksta, pataisa priimama ne mažiau kaip trijų ketvirtadalių dalyvaujančių pasitarime ir balsuojančių Konvencijos Šalių balsų dauguma ir Depozitarijaus pateikiama visoms Šalims ratifikuoti, palaikyti arba priimti.
4. Šio straipsnio 3 punkte aptarta procedūra taikoma kiekvieno protokolo pataisoms, išskyrus atvejus, kai joms priimti pakanka dviejų trečdalių dalyvaujančių pasitarime ir balsuojančių už tą protokolą Šalių balsų.
5. Pranešimai raštu apie pataisų ratifikavimą, palaikymą arba priėmimą siunčiami Depozitarijui. Pataisos priimamos pagal 3 ir 4 punktus, įsigalioja jas priėmusiose šalyse nuo devyniasdešimtosios dienos po to, kai Depozitarijus gauna pranešimus apie jų ratifikavimą, palaikymą arba priėmimą ne mažiau kaip trijų ketvirtadalių šios Konvencijos Šalių arba ne mažiau kaip dviejų trečdalių to protokolo Šalių, jei tik tame protokole nenumatyta kitaip. Atitinkamai kiekvienai kitai Šaliai pataisos įsigalioja devyniasdešimtąją dieną po tos dienos, kai toji Šalis įteikia saugoti dokumentus apie pataisų ratifikavimą, palaikymą arba priėmimą.
10 straipsnis
PRIEDŲ PRIĖMIMAS IR JŲ PATAISOS
1. Šios Konvencijos arba atitinkamo protokolo priedai sudaro neatskiriamą Konvencijos arba protokolo dalį ir, jei kitaip nenumatyta, tai nuoroda į šią Konvenciją arba jos protokolus reiškia, kad remiamasi ir jos priedais. Šiuose prieduose nušviečiami moksliniai, techniniai ir administraciniai klausimai.
2. Jei kokiame nors protokole numatytas kitoks priedų santykis su protokolu, tai atliekama tokia papildomų priedų šiai Konvencijai arba jos protokolams pateikimo, priėmimo arba įsigaliojimo procedūra:
a) priedai šiai Konvencijai pateikiami ir priimami laikantis 9 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos procedūros, priedai protokolams pateikiami ir priimami laikantis 9 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodytos procedūros;
b) Šalis, nepritarianti papildomam šios Konvencijos arba kurio nors protokolo, kurį ji yra priėmusi, priedui, praneša apie tai Depozitarijui raštu per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai gavo Depozitarijaus pranešimą apie priėmimą. Depozitarijus nedelsdamas informuoja visas Šalis apie šį pranešimą. Šalis visada gali pakeisti išsiųstą pareiškimą dėl prieštaravimo pareiškimu dėl priėmimo, ir nuo tada priedai įsigalioja ir šiai Šaliai;
3. Šios Konvencijos arba kurio nors protokolo pataisų siūlymą, priėmimą ir įsigaliojimą reglamentuoja tvarka, analogiška Konvencijos ir jos protokolų priedų pateikimo, priėmimo ir įsigaliojimo tvarkai. Prieduose ir jų pataisose atsižvelgiama, be kita ko, į mokslo ir technikos žinias.
11 straipsnis
GINČŲ SPRENDIMAS
1. Tarp Šalių kilus ginčui dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, suinteresuotosios pusės siekia ginčą išspręsti derybomis.
2. Jeigu suinteresuotosios pusės negali susitarti derybų būdu, tai jos gali prašyti trečiosios šalies padėti arba tarpininkauti.
3. Ratifikuojant, priimant, palaikant šią Konvenciją arba prie jos prisijungiant ir bet kuriuo metu vėliau valstybė arba ekonominės integracijos regioninė organizacija gali įteikti Depozitarijui pareiškimą raštu apie tai, kad ginčą, kurio joms nepavyko išspręsti 1 arba 2 punktuose aprašytu būdu, jo nuomone, yra būtina spręsti vienu kuriuo nors arba abiem šiais būdais:
4. Jei, laikydamosi 3 punkto, Šalys nesutarė dėl procedūros, ginčas perduodamas spręsti laikantis taikinamosios procedūros, aptariamos 5 punkte, jei Šalys nesusitarė spręsti kitaip.
5. Vienos iš ginčo pusių prašymu įsteigiama taikinamoji komisija. Į ją įeina vienodas narių skaičius iš kiekvienos suinteresuotosios pusės, o pirmininką išrenka abiejų pusių paskirti nariai. Komisija priima galutinį rekomendacinio pobūdžio sprendimą, kurį suinteresuotosios pusės stengiasi sąžiningai vykdyti.
12 straipsnis
PASIRAŠYMAS
Ši Konvencija atvira valstybių ir ekonominės integracijos regioninių organizacijų pasirašymui Austrijos Respublikos Federalinėje užsienio reikalų ministerijoje Vienoje nuo 1985 m. kovo 22 d. iki 1985 m. rugsėjo 21 d. ir Centrinėje Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke nuo 1985 m. sausio 22 d. iki 1986 m. kovo 21 d.
13 straipsnis
RATIFIKAVIMAS, PRIĖMIMAS ARBA PALAIKYMAS
1. Šią Konvenciją ir kiekvieną protokolą gali ratifikuoti, priimti arba palaikyti valstybės ir regioninės integruotų šalių organizacijos. Dokumentai apie ratifikavimą, priėmimą arba palaikymą atiduodami saugoti Depozitarijui.
2. Kiekviena organizacija, nurodyta šio straipsnio 1 punkte, kuri tampa šios Konvencijos arba kurio nors protokolo Šalimi, ir kartu nė viena iš į ją įeinančių valstybių nėra buvusi tokia Šalimi, tampa susieta visais iš Konvencijos arba jos protokolų kylančiais įsipareigojimais. Tuo atveju, kai viena arba daugiau valstybių tokios organizacijos narių yra Konvencijos arba atitinkamo protokolo Šalys, ta organizacija ir valstybės jos narės priima sprendimą imtis atsakomybės vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Konvencija ir jos atitinkamais protokolais. Tuomet organizacija ir valstybės jos narės negali naudotis teisėmis, atsirandančiomis iš Konvencijos ar atitinkamo protokolo.
3. Šio straipsnio 1 punkte nurodytos organizacijos savo dokumentuose apie ratifikavimą, priėmimą arba palaikymą pareiškia apie savo kompetencijos ribas Konvencijos arba jos atitinkamų protokolų nagrinėjamais klausimais. Šios organizacijos taip pat informuoja Depozitarijų apie kiekvieną esminį jų kompetencijos ribų pasikeitimą.
14 straipsnis
PRISIJUNGIMAS
1. Ši Konvencija ir kiekvienas protokolas atviri valstybių ir ekonominės integracijos regioninių organizacijų prisijungimui nuo tos dienos, kai nutraukiamas Konvencijos ir jos protokolų pasirašymas. Dokumentai apie prisijungimą atiduodami saugoti Depozitarijui.
2. Šio straipsnio 1 punkte nurodytos organizacijos savo dokumentuose apie prisijungimą pareiškia apie savo kompetencijos ribas su Konvencija arba jos atitinkamais protokolais susijusiais klausimais. Šios organizacijos taip pat informuoja Depozitarijų apie galimą jų kompetencijos ribų pasikeitimą.
15 straipsnis
BALSAVIMO TEISĖ
2. Išskyrus šio straipsnio 1 punkto nuostatą, ekonominės integracijos regioninės organizacijos pagal savo kompetenciją naudojasi savo balsavimo teise turėdamos tiek balsų, kiek toje organizacijoje yra valstybių šios Konvencijos arba jos protokolo Šalių. Šios organizacijos praranda savo teisę balsuoti, jei valstybės jų narės naudojasi savo balso teise, ir atvirkščiai.
16 straipsnis
RYŠYS TARP KONVENCIJOS IR JOS PROTOKOLŲ
1. Valstybės arba ekonominės integracijos regioninės organizacijos gali tapti kurio nors protokolo Šalimis tik tuo atveju, jei jos yra arba tuo pat metu tampa Konvencijos Šalimis.
17 straipsnis
ĮSIGALIOJIMAS
1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai įteikiamas saugoti dvidešimtasis dokumentas apie šios Konvencijos ratifikavimą, priėmimą arba palaikymą.
2. Bet koks protokolas, jei jame nenumatyta kitaip, įsigalioja devyniasdešimtąją dieną nuo tos dienos, kai įteikiamas saugoti vienuoliktasis dokumentas apie šio protokolo ratifikavimą, priėmimą ar palaikymą, taip pat apie prisijungimą prie jo.
3. Kiekvienai Šaliai, kuri ratifikuoja, priima arba palaiko šią Konvenciją arba prisijungusiai prie jos jau įteikus dvidešimtąjį dokumentą apie ratifikavimą, priėmimą, palaikymą arba prisijungimą prie jos, Konvencija įsigalioja devyniasdešimtąją dieną nuo tos dienos, kai ta Šalis įteikia saugoti dokumentą apie ratifikavimą, priėmimą, palaikymą arba prisijungimą.
4. Kiekvienas protokolas, jei tik jame nenumatyta kitaip, įsigalioja Šalyje, kuri ratifikavo, priėmė, palaikė šį protokolą arba prie jo prisijungė po to, kai jis įsigaliojo pagal šio straipsnio 2 punktą, devyniasdešimtąją dieną nuo tos dienos, kai ši Šalis įteikė saugoti savo dokumentus apie ratifikavimą, priėmimą, palaikymą arba prisijungimą, arba tą dieną, kai Konvencija įsigaliojo tai Šaliai, žiūrint, kuri iš tų datų yra vėlesnė.
19 straipsnis
IŠSTOJIMAS
1. Praėjus ketveriems šios Konvencijos galiojimo Šalyje metams, ji gali visada išstoti iš Konvencijos, pareiškusi apie tai raštu Depozitarijui.
2. Išskyrus kokiame nors protokole numatytus atvejus, bet kada po ketverių metų nuo protokolo įsigaliojimo toje Šalyje ji gali išstoti iš protokolo, pareiškusi apie tai Depozitarijui.
3. Išstojimas įsigalioja po metų nuo tos dienos, kai Depozitarijus gauna pareiškimą, arba po ilgesnio laikotarpio, nurodyto pareiškime apie išstojimą.
20 straipsnis
DEPOZITARIJUS
1. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius vykdo šios Konvencijos ir jos protokolų Depozitarijaus funkcijas.
2. Depozitarijus informuoja Šalis, bet kita ko, apie:
a) šios Konvencijos ir kiekvieno protokolo pasirašymą ir dokumentų apie ratifikavimą, priėmimą, palaikymą arba prisijungimą ir įteikimą saugoti pagal 13 ir 14 straipsnius;
d) padarytas Konvencijos ir kiekvieno protokolo pataisas, jų priėmimą ir įsigaliojimo datas pagal 9 straipsnį;
f) ekonominės integracijos regioninių organizacijų pranešimus apie jų kompetencijos ribas šios Konvencijos ir jos protokolų bei jų pataisų klausimais;
21 straipsnis
AUTENTIŠKI TEKSTAI
Šios Konvencijos, kurios tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, rusų ir prancūzų kalbomis laikomi autentiškais, originalas įteikiamas saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
ŠIĄ KONVENCIJĄ PATVIRTINA ŽEMIAU PASIRAŠĘ ĮGALIOTIEJI ASMENYS
Pasirašyta Vienoje 1985 metų kovo 22 dieną
______________
TYRIMAI IR SISTEMINGI STEBĖJIMAI
1. Konvencijos Šalys pripažįsta, kad svarbiausios mokslinės problemos yra šios:
a) ozono sluoksnio kitimas ir dėl to kintantis Saulės ultravioletinio spinduliavimo (UV-B), veikiančio gyvuosius organizmus ir pasiekiančio Žemės paviršių, intensyvumas ir galimas to kitimo poveikis žmonių sveikatai, organizmams, ekosistemoms ir medžiagoms, kurias vartoja žmogus;
2. Konvencijos Šalys, laikydamosi 3 straipsnio, bendradarbiauja tyrimų ir sistemingų stebėjimų srityje ir formuluoja rekomendacijas būsimiems tyrimams ir stebėjimams šiose srityse:
i) kompleksiniai teoriniai modeliai: tolesnis spinduliavimo dinaminių ir cheminių procesų tarpusavio sąveikos modeliavimas; skirtingų žmogaus sukurtų ir gamtinių medžiagų vienalaikio poveikio atmosferos ozonui tyrinėjimas; iš palydovų ir antžeminių įrenginių gautų telemetrinių matavimų duomenų interpretavimas; atmosferos ir geofizinių parametrų dinamikos įvertinimas ir metodų šių parametrų kitimo priežastims nustatyti kūrimas;
ii) laboratoriniai matavimai: kitimo koeficientų, troposferos ir stratosferos cheminių ir fotocheminių procesų absorbcijos skerspjūvio ir mechanizmų; spektroskopijos duomenys lauko matavimams visose atitinkamose spektro srityse paremti;
iii) lauko matavimai: gamtinės ir antropogeninės kilmės pagrindinių dujų koncentracijos ir srautų stebėjimai; atmosferos procesų dinamikos nagrinėjimas; fotochemiškai giminingų objektų tyrimo žemiau Žemės atmosferos viršutinio sluoksnio vienalaikiai matavimai naudojantis davikliais in situ ir distanciniais zondais; įvairių daviklių tarpusavio kalibravimas, įskaitant suderintus koreliacinius matavimus su palydovų aparatūra; pagrindinių atmosferos mikrokomponentų, Saulės spinduliavimo spektrinio srauto ir meteorologinių parametrų trimačių atvaizdų sudarymas;
iv) prietaisų, tarp jų palydovinių ir nepalydovinių daviklių atmosferos mikrokomponentams, Saulės spinduliavimo srautui ir meteorologiniams parametrams matuoti, kūrimas;
i) ryšys tarp Saulės regimojo ir ultravioletinio spektro spinduliuotės poveikio žmogui ir a) melanomos ir kitokių odos vėžio susirgimų ir b) poveikio imuninei sistemai;
ii) UV-B spinduliavimo, be kita ko, atsižvelgiant į bangos ilgį, poveikis: a) žemės ūkio kultūroms, miškams ir kitoms sausumos ekosistemoms ir b) vandeninių ekosistemų maisto produktams ir žuvininkystei, taip pat galimas jūrinio fitoplanktono deguonies išskyrimo sumažėjimas;
iii) UV-B spinduliavimo poveikis biologiniams dariniams, rūšims ir ekosistemoms mechanizmas, taip pat ryšys tarp dozės, dozės galios ir reakcijos; fotoatkūrimas, prisitaikymas ir apsauga;
iv) galimos skirtingo bangos ilgio sričių tarpusavio sąveikos nagrinėjimas tiriant polichrominio spinduliavimo biologinį poveikio spektrą ir spektrinę reakciją;
v) UV – B spinduliavimo poveikis biologinių rūšių, turinčių svarbų vaidmenį biosferos balanse, jautrumui ir aktyvumui, tokiems pirminiams procesams kaip fotosintezė ir biosintezė;
vi) UV – B spinduliavimo poveikis teršiančių medžiagų, žemės ūkio chemikalų ir kitų medžiagų fotoskaidymui.
i) ozono ir kitų deguonies junginių spinduliuotės poveikio klimato rodikliams, tokiems kaip sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūra, kritulių struktūra, apykaita tarp troposferos ir stratosferos, teoriniai tyrimai ir stebėjimai;
i) ozono sluoksnio būklės (ozono sluoksnio kitimo erdvėje ir laike ir vertikalaus ozono pasiskirstymo), sukuriant Visuotinę ozono sluoksnio stebėjimo sistemą, pagrįstą palydovinių ir antžeminių stebėjimo sistemų integracija;
ii) HOx, NOx ir ClOx, taip pat anglies turinčių dujų sankaupų koncentracijos troposferoje ir stratosferoje;
iii) temperatūros nuo Žemės paviršiaus iki mezosferos, naudojant antžemines ir palydovines sistemas;
iv) Saulės spinduliavimo srauto, pasiekiančio Žemės atmosferą, ir Žemės šilumos spinduliavimo, išreikštų bangos ilgiais, naudojantis palydovų duomenimis;
v) veikiančio gyvuosius organizmus (UV-B) Saulės spinduliavimo srauto, pasiekiančio Žemės paviršių, bangos ilgių ultravioletinėje spektro srityje;
vi) aerozolinių savybių ir sklaidos sluoksnyje nuo Žemės paviršiaus iki mezosferos, naudojantis antžeminėmis, aviacinėmis ir palydovinėmis stebėjimo sistemomis;
vii) klimatologijai didelį poveikį turinčių faktorių, vykdant meterologinių paviršinių aukšto lygio stebėjimų programą;
3. Konvencijos Šalys sutartinai skatina mokslo ir technikos lygį, reikalingą norint dalyvauti šiame priede aprašytuose tyrimų darbuose ir sisteminguose stebėjimuose, atsižvelgdamos į besivystančių šalių reikmes. Ypač daug dėmesio reikia skirti stebėjimų aparatūros tarpusavio kalibravimui ir stebėjimo metodų derinimui, siekiant gauti palyginamus ir standartizuojamus mokslinius duomenis.
4. Priimta laikyti, kad šitokios gamtinės ar antropogeninės cheminės medžiagos, išvardytos ne prioriteto tvarka, gali turėti poveikio ozono sluoksnio cheminėms ir fizinėms savybėms.
i) Anglies monoksidas (CO)
Anglies monoksidas turi galingus gamtinius ir antropogeninius šaltinius ir, manoma, turi svarbią tiesioginę reikšmę troposferos cheminiuose procesuose ir netiesioginę reikšmę fotocheminiuose stratosferos procesuose.
ii) Anglies dioksidas (CO2)
Anglies dioksidas turi galingus gamtinius ir antropogeninius šaltinius ir veikdamas atmosferos šiluminę struktūrą turi įtakos stratosferos ozonui.
iii) Metanas (CH4)
Metanas turi ir gamtinius, ir antropogeninius šaltinius ir turi įtakos ir troposferos, ir stratosferos ozonui.
iv) Nemetaniniai angliavandeniliai
Nemetaniniai angliavandeniliai susideda iš daugelio cheminių medžiagų, turi ir gamtinius, ir antropogeninius šaltinius ir tiesiogiai dalyvauja fotocheminiuose troposferos procesuose, o netiesiogiai – stratosferos procesuose.
i) Azoto oksidas (N2O)
Dauguma azoto oksido šaltinių yra gamtinio pobūdžio, tačiau vis labiau įsigali jų antropogeninė įtaka.
Azoto oksidas yra pirminis stratosferos azoto oksidų NOx šaltinis, o NOx turi lemiamą reikšmę stratosferos ozono kiekio reguliavimo procesuose.
ii) Azoto oksidai (NOx)
NOx šaltiniai žemės paviršiuje daro esminę tiesioginę įtaką tiktai troposferos fotocheminiuose procesuose, o netiesioginę įtaką – stratosferos fotochemijoje; NOx injekcija arti tropopauzės gali tiesiogiai sukelti ozono pokyčius viršutiniuose troposferos ir stratosferos sluoksniuose.
i) Visiškai halogenizuoti alkanai, pavyzdžiui CCl4, CFCl3 (CFC – 11) CF2Cl2 (CFC – 12), C2F3Cl3 (CFC – 113), C2F4Cl2 (CFC – 114)
Visiškai halogenizuoti alkanai yra antropogeninės kilmės ir veikia kaip ClOx šaltiniai; šis junginys turi lemiamą vaidmenį ozono fotochemijos procesuose, ypač 30-50 km aukštyje.
ii) Iš dalies halogenizuoti alkanai, pavyzdžiui CH3Cl, CHF2Cl (CFC – 22), CH3CCl3, SHFCl2 (CFC – 21)
CH3Cl yra gamtinės kilmės, o kiti aukščiau nurodyti iš dalies halogenizuoti alkanai yra antropogeninės kilmės. Šios dujos taip pat yra stratosferinių ClOx šaltiniai.
d) Bromo turinčios medžiagos
Visiškai halogenizuoti alkanai, pavyzdžiui, CF3Br.
Šios dujos yra antropogeninės kilmės ir yra BrOx šaltiniai.
Šis junginys veikia panašiai kaip ClOx.
i) Vandenilis (H2)
Vandenilį išskiria gamtiniai ir antropogeniniai šaltiniai; jis stratosferos fotochemijos procesuose turi nedidelę reikšmę.
INFORMACIJOS MAINAI
1. Konvencijos šalys pripažįsta, kad informacijos kaupimas ir jos mainai yra svarbios priemonės siekiant šios Konvencijos tikslų ir norint užtikrinti, kad visos vykdomos priemonės bus reikalingos ir teisingos. Todėl Šalys sieks keistis moksline, technine, socialine ir ekonomine, verslo, komercijos ir teisine informacija.
2. Konvencijos Šalys, prieš nuspręsdamos, kokią informaciją tikslinga kaupti ir ja keistis, privalo atsižvelgti į informacijos naudą ir jos gavimo problemas. Toliau Šalys pripažįsta, kad bendradarbiavimas, apie kurį kalbama šiame priede, turi nesikirsti su nacionaliniais įstatymais, nutarimais ir patentų praktika, nepažeisti komercinių paslapčių, taip pat konfidencialios ir užpatentuotos informacijos apsaugos.
3. Mokslinė informacija
Į ją įeina informacija:
a) apie mokslinius tyrimus, numatomus vykdyti ir vykdomus tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, turint tikslą padėti koordinuoti mokslinių tyrimų problemas ir tokiu būdu veiksmingiausiai išnaudoti turimus nacionalinius ir tarptautinius išteklius;
c) apie mokslo rezultatus, paskelbtus specialioje literatūroje Žemės atmosferos, fizikos, chemijos, jos jautrumo pokyčiams ir ypač ozono sluoksnio būklės ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat klimato bendro pobūdžio pokyčių arba ozono vertikalaus pasiskirstymo visose laiko skalėse klausimais;
4. Techninė informacija
Į ją įeina informacija:
a) apie egzistuojančius cheminius pakaitalus ir alternatyvias technologijas, įgalinančias sumažinti medžiagų, keičiančių ozono sluoksnį, emisiją, taip pat apie jų kainą ir apie su jomis susijusius numatomus arba vykdomus tyrimus;
5. Socialinė ekonominė ir komercinė informacija apie I priede išvardytas medžiagas
Į ją įeina informacija:
6. Teisinė informacija
Į ją įeina informacija:
a) apie nacionalinius įstatymus, administracines priemones ir su ozono sluoksnio apsauga susijusius teisinius tyrimus;
b) apie tarptautinius susitarimus, tarp jų dvišalius susitarimus, susijusius su ozono sluoksnio apsauga;