LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SKATINIMO IR PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 28 d. Nr. ĮV-217
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 206 punktą,
2. Įpareigoju Strateginio planavimo skyrių organizuoti Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos įgyvendinimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217
KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SKATINIMO IR PLĖTROS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija (toliau – strategija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 206 punktą.
2. Rengiant strategiją remtasi ekonominių ir sociologinių tyrimų „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (Dr. Margarita Starkevičiūtė, 2003 m.) bei „Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis“ (Dr. Gintautas Mažeikis, 2005 m.) išvadomis.
3. Rengiant strategiją atsižvelgta į Europos Sąjungos šalių, ypač – Jungtinės Karalystės, Austrijos bei Suomijos patirtį rengiant ir įgyvendinant šios srities strateginius dokumentus, taip pat į Europos Komisijos užsakymu 2006 metais atliktą tyrimą „Europos kultūros ekonomika“.
4. Šios strategijos rengimo tikslai – numatyti sąlygas, būtinas efektyviai šalies gyventojų kūrybinį potencialą panaudojančiai kūrybinių industrijų sektoriaus plėtrai, šio sektoriaus indėlio į ūkį, žinių ekonomiką didinimui, kūrybinių industrijų produkcijos konkurencingumo šalyje bei užsienyje didinimui.
5. Pagrindinės strategijoje naudojamos sąvokos:
Kūrybinės industrijos – individo kūrybiniais sugebėjimais ir talentu pagrįstos veiklos, kurių tikslas bei rezultatas yra intelektinė nuosavybė ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas. Kūrybinėms industrijoms Lietuvoje priskirtina: amatai, architektūra, dizainas, kinas ir videomenas, leidyba, vaizduojamasis, taikomasis menas, muzika, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, radijo ir televizijos programų kūrimas ir transliacija, reklama, scenos menai ir kitos sritys, kuriose jungiasi kultūros bei ūkinės veiklos aspektai.
Kūrybinių industrijų subjektai – kūrybinių industrijų sektoriui priskiriamos dažnai smulkaus bei smulkaus verslo kategorijai priklausančios įmonės bei viešajam interesui atstovaujančios pelno nesiekiančios meno ir kultūros įstaigos.
II. APLINKOS ANALIZĖ
6. Kūrybinių industrijų sektoriaus verslai 2002 metais sukūrė 2,0 proc. Lietuvos BVP ir uždirbo 2,1 mlrd. Lt, o kartu su valstybės dotacijomis – 2,4 mlrd. Lt pajamų. 2002 m. kūrybinės ekonominės veiklos srityje vidutiniškai dirbo 57 tūkst. darbuotojų, arba 4 proc. šalies dirbančiųjų. Kūryba ir su ja susijęs darbas buvo 7126 įmonių ir biudžetinių įstaigų veiklos pagrindas. Šie duomenys liudija kūrybinių industrijų sektoriaus Lietuvoje gyvybingumą, tačiau nesant ekonominiais bei socialiniais rodikliais pagrįsto kūrybinių industrijų stebėsenos sistemos sunku įvertinti šio sektoriaus raidos dinamiką.
7. Europos Sąjungos Ministrų Taryboje svarstomos galimybės Europos kūrybinių industrijų sektorių pripažinti kaip itin svarbų siekiant Lisabonos strategijos tikslų – Europos Sąjungos konkurencingumo pasaulyje. Sukurta Lietuvos kūrybinių industrijų raidos stebėsenos sistema padėtų integruoti platesnį su kultūra susijusios šalies ūkio lauką į nacionalinį Lisabonos strategijos įgyvendinimo planą.
8. Informacinės visuomenės plėtra, globalios rinkos kūrimasis sudaro palankias sąlygas lietuviškų kūrybinių produktų rinkodarai, tačiau tuo pačiu spartina užsienio kultūros turinio skverbimąsi į viešąją Lietuvos informacinę erdvę interneto, kabelinių TV bei radijo pagalba. Šiuo metu sudaromos nepakankamos sąlygos efektyviai lietuviško turinio plėtrai naudojant šiuolaikines informacines technologijas, nepakankamai išnaudojamos žinių ekonomikos bei žinių visuomenės teikiamos galimybės plėtoti lietuviškus kūrybines industrijas, kurios galėtų padidinti Lietuvos ūkio ir kultūros konkurencingumą.
9. Nepaisant apčiuopiamo kūrybinių industrijų vystymosi, nemaža dalis kūrybinį darbą dirbančių bei pagal šios kūrybos pobūdį galinčių dalyvauti kūrybinių industrijų plėtroje Lietuvos gyventojų nėra linkę kūrybinės veiklos vertinti ekonominiais kriterijais. Dėl šios priežasties kūrybinių industrijų plėtrą apsunkina tradiciškai žemas kultūros ir meno kūrėjų verslumas, jiems potencialiai tinkamų smulkaus verslo plėtros galimybių nežinojimas, nepakankamas verslo vadybos, rinkodaros, apskaitos ir kitų verslo veiklos sričių išmanymas, informacijos apie smulkiam verslui teikiamas paslaugas nežinojimas ir pan. Nėra kūrybinėms industrijoms skirtos interneto svetainės, tai apsunkina naujausios informacijos apie sektorių sklaidą, geros praktikos pavyzdžių panaudojimą, bendravimo tarp kūrybinių verslų atstovų skatinimą.
10. Atskirų kūrybinių verslų analizė parodė jų ryšius su kitais verslais, valstybės institucijomis, švietimo įstaigomis ir pan., tačiau tyrimai konstatuoja bendrą itin didelę šios srities verslų susiskaidymą, veiksmų koordinacijos, informacijos, taip pat ir priklausomybės kūrybinių industrijų sektoriui savimonės stoką.
11. Vertinant kūrybinių industrijų plėtros galimybes Lietuvos apskrityse, pastebima, jog neretai kūrybines kvalifikacijas turinčių žmonių trūkumas yra viena iš didesnių kūrybinių industrijų plėtros problemų, nepaisant atsirandančių naujų galimybių kurti kūrybinei veiklai palankią aplinką vystant alternatyvines ekonomines veiklas kaimuose. Pastebima kūrybinių darbuotojų decentralizacijos tendencija, pagal kurią literatūros kūrėjai, dailininkai, kitų sričių meno kūrėjai palieka didžiuosius miestus ir keliasi gyventi į mažus miestelius ar kaimus, kol kas neišsprendžia netolygaus kūrybinio potencialo pasiskirstymo Lietuvoje problemos.
12. Tinkamos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas lemia tai, kad kūrybinių industrijų verslų idėjos įgyvendinamos lėtai.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ
14. Stiprybės:
14.1. Lietuvoje egzistuoja produktyvus ir besivystantis kūrybinių industrijų sektorius, jam priklausantys verslai gyvuoja ne tik stambiausiuose šalies miestuose, bet ir apskrityse;
14.2. Europos Sąjungos politinis kontekstas palankus vystant kūrybines industrijas Lisabonos strategijos įgyvendinimo tikslais;
14.3. turtingas ir įvairus kultūros paveldas bei kultūrinė aplinka formuoja ne tik kūrybinių darbuotojų kompetenciją, jų įgūdžius, bet ir kūrybinių industrijų produktus bei paslaugas vartojančių gyventojų poreikius;
14.4. ekonomikos augimas ir su juo susijęs namų ūkio išlaidų dalies laisvalaikiui bei kultūrai didėjimas sudaro sąlygas kūrybinės veiklos, jos produktų vertės didėjimui;
14.5. didėjantis atvykstančių turistų skaičius bei ilgėjantis jų viešnagės laikas didina kūrybinių industrijų produktų bei paslaugų vartojimą;
15. Silpnybės:
15.1. menki kūrybinių industrijų darbuotojų, kultūros ir meno žmonių verslumo gebėjimai, ekonominis sąmoningumas;
15.2. šiuo metu valstybės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės sunkiai prieinamos kūrybinėms industrijoms dėl pastarųjų specifikos;
15.3. kūrybinių industrijų susiskaidymas, informacijos bei veiklos koordinavimo stoka neleidžia panaudoti viso sektoriaus ekonominio bei socialinio potencialo;
16. Galimybės:
16.1. strategiškai perspektyvu investuoti į žmonių kūrybiškumą visose gyvenimo ir ūkio srityse, nes inovacijos tiesiogiai susijusios su ekonomikos bei visuomenės pažanga;
16.2. kūrybinių industrijų skatinimas palankiai veikia urbanistinę ir socialinę raidą, kūrybiškos aplinkos kūrimas pritraukia investicijas bei kitus, kūrybinių industrijų sektoriui nepriklausančius, verslus;
16.3. kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į kūrybinių industrijų plėtrą padėtų šių įstaigų gaunamų valstybės dotacijų dalį pakeisti kitais, efektyvios verslo vadybos modeliais pagrįstais, finansavimo šaltiniais;
16.4. efektyvi kūrybinių industrijų plėtra padėtų sukurti ir kultūriškai pagrįsti Lietuvą reprezentuojančių prekių ir paslaugų ženklus, gerinti jų įvaizdį, taip šių prekių ir paslaugų konkurencingumas būtų didinamas pabrėžiant lietuviško turinio autentiškumą ir išskirtinumą;
16.5. šiuolaikinės informacinės technologijos sukuria palankias sąlygas Lietuvos kūrybinių industrijų produktų ir paslaugų rinkodarai;
16.6. kūrybinių industrijų plėtra suteikia papildomų galimybių veiksmingai siekti Lisabonos strategijos tikslų;
17. Grėsmės:
17.1. nepakankamas dėmesys kūrybiškumui ir inovacijoms ne tik stambaus, bet ir mikro, smulkaus ir vidutinio verslo srityse gresia Lietuvos ūkio bei darbo rinkos orientacija į žemos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančias ekonomikos sritis. Negalėdama pasiūlyti pigios darbo jėgos, šiose srityse Lietuva negalės efektyviai konkuruoti su kitomis Europos ir pasaulio šalimis;
17.2. atverdamos pasaulines rinkas šiuolaikinės informacinės technologijos itin palengvina tarptautinio kultūrinio turinio importą iš JAV, Pietų Amerikos, Rusijos ir kitų šalių. Nesudarius deramų sąlygų, lietuviškam turiniui sunku konkuruoti su šia produkcija visuomenės informavimo priemonėse;
17.3. kūrybiškumo bei su juo susijusio atsinaujinimo stoka gali sukurti prielaidas stagnacijai, negalėjimui reaguoti į aplinkybių kaitą kultūroje, versle ir kitose įvairiose šalies visuomenės gyvenimo srityse, tai savo ruožtu mažina konkurencingumo galimybes;
IV. STRATEGIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
18. Strategijos tikslas: prisidėti siekiant, kad kūrybinės industrijos, kaip perspektyvi ir Inovatyvi sritis, taptų svaria ir strategine šalies ūkio ir visuomenės gyvenimo plėtros dalimi, kad šalies kūrybinių industrijų produktai ir paslaugos sėkmingai konkuruotų Lietuvoje ir užsienyje.
19. Strategijos uždaviniai:
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Šios strategijos nuostatas įgyvendina Kultūros ministerija, dalyvaujant jos reguliavimo sričiai priklausančioms įstaigoms.
Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros
strategijos priedas
KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SKATINIMO IR PLĖTROS STRATEGIJOS VEIKSMŲ PLANAS
| Uždavinys |
Priemonė |
Įvykdymo terminas |
| 1. Kaupti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kūrybinių industrijų sektoriaus raidą |
1.1. Sukurti kūrybinių industrijų plėtros stebėsenos sistemą apimančią atskiras šių industrijų sritis |
2008 metų IV ketvirtis |
| 1.2. Sukurti kūrybinių industrijų interneto svetainę |
2008 metų I ketvirtis |
|
| 1.3. Atlikti Kultūros ir meno paslaugų ir produktų eksporto į ES bei kitas pasaulines rinkas būklės analizę ir plėtros galimybių studiją parengti rekomendacijas dėl Lietuvos kūrybinių industrijų konkurencingumo didinimo |
2008 metų III ketvirtis |
|
| 2. Didinti žmonių, dirbančių kūrybinių industrijų srityje, kompetenciją, kelti jų kvalifikaciją |
2.1. Atlikti kultūros darbuotojų kvalifikacijos kūrybinių industrijų srityje poreikio tyrimą prireikus rekomenduoti, jog kultūros ir meno, švietimo įstaigose vykdomose kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose būtų įvestas kūrybinių industrijų specifiką atspindintis ekonomikos, verslo vadybos bei rinkodaros pagrindų dėstymas |
2008 metų II ketvirtis |
| 2.2. Organizuoti mokymus kūrybinių industrijų tematika kultūros įstaigų darbuotojams |
2008 metai |
|
| 2.3. Apskrityse organizuoti konferencijas kūrybinių industrijų tematika |
2007–2009 metai |
|
| 3. Padėti formuoti kūrybinių industrijų plėtrai palankią aplinką |
3.1. Atlikti valstybės paramos kūrybinių industrijų subjektų projektams tyrimą ir parengti rekomendacijas dėl šios paramos plėtros |
2008 metų III ketvirtis |
| 3.2. Parengti rekomendacijas Lietuvos apskritims ir savivaldybėms dėl kūrybinių industrijų infrastruktūros plėtros atsižvelgiant į vietovių urbanistinę ir socialinę plėtrą |
2007 metų IV ketvirtis |
|
| 3.4. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros 2009–2013 m. programos projektą |
2008 metų IV ketvirtis |
______________