LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL PATIKSLINTOS STATYBOS OBJEKTŲ (DARBŲ) KAINOS SKAIČIAVIMO TVARKOS
1994 m. sausio 19 d. Nr. 7
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą dėl Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarkos patikslinimo, numatant joje priemones, apribojančias nepagrįstą statybų pabranginimą ir statybos trukmės didinimą infliacijos sąlygomis, įsakau:
1. Patvirtinti ministerijos patikslintą ir suderintą su Ekonomikos ministerija (1993.12.30. raštas Nr. 10-093402), Finansų ministerija (1994.01.18. raštas Nr. 07-18/362) ir Valstybine kainų ir konkurencijos tarnyba (1993.12.27. raštas Nr. 04/8-629) statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Statybos ir urbanistikos ministerijos
1994 m. sausio 19d. įsakymu Nr. 7
STATYBOS OBJEKTŲ (DARBŲ) KAINOS SKAIČIAVIMO TVARKA
1. Bendroji dalis
1.1. Statybos objektai (darbai) – tai projektuojami arba statomi sausumos ar vandens statiniai ir įrenginiai, taip pat naudojamų statinių ir įrenginių kapitalinis remontas, rekonstravimas bei atstatymas.
1.2. Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarka privaloma, kai finansuojama iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų, taip pat, kai naudojamos lėšos bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti fondo ir kitų fondų:
– apskaičiuojant objektų (darbų) kainas, rengiant projektus ir perskaičiuojant sąmatas, parengtas1984 m. kainomis ir normomis anksčiau išleistuose projektuose,
– vykdant statybos rangos konkursus,
– apskaičiuojant objektų (darbų) kainas, kai statybos rangos sutartis sudaroma be konkurso, derybose,
– atsiskaitant už atliktus darbus.
Ši tvarka rekomenduojama ir kai objektų statyba finansuojama valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir organizacijų bei kitų statytojų lėšomis.
Nustatant statybos objektų (darbų) kainas 1984 m. sąmatinės normos ir kainos netaikomos.
1.3. Į statybos objekto kainą įeina tyrinėjimo, projektavimo, bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų vertė, įrengimų įsigijimo, montavimo, derinimo ir išbandymo, bandomosios produkcijos gamybos, techninio personalo apmokymo eksploatuoti ir kitos investitoriaus išlaidos, susijusios su statybos objekto priėmimu naudoti.
Statybos objektų (darbų) kainos yra sutartinės, nustatomos investitorių ir vykdytojų susitarimu, nepriklausomai nuo įmonių rūšies ir nuosavybės formos.
Sutartinė kaina – tai fiksuota suma, įrašyta rangos sutartyje (susitarime, protokole, sutarties papildyme), kuri gali būti:
– užsakovo pateikta ir rangovo priimta jų derybose,
– rangovo pateikta ir užsakovo priimta jų derybose,
– užsakovo pateikta rangos konkurse ir vieno iš rangovų priimta,
– vieno iš rangovų pateikta rangos konkurse ir priimta užsakovo,
– užsakovo arba rangovo pateikta ir priimama su nuolaidomis arba kitokia korektūra, pasiūlyta kurios nors iš susitariančiųjų šalių.
Pateikdami sutartinės kainos pasiūlymus, užsakovai remiasi apskaičiuotomis, kaip išdėstyta p.2, skaičiuojamosiomis kainomis, o rangovai – savo apskaičiuotomis, kaip išdėstyta p.3, siūlomomis kainomis.
Užsakovai perskaičiuoja (patikslina) skaičiuojamąsias kainas, jeigu per pusmetį, kurio pradžios lygiu jos apskaičiuotos, nebuvo vykdomas konkursas arba derybos rangos sutarčiai sudaryti.
Užsakovai pradinę skaičiuojamąją statybos objektų (darbų) kainą naudoja rengdami rangos konkursus arba sudarydami sutartis be konkurso ir savo nuožiūra gali ją nurodyti rangos konkurso sąlygose bei derybose su rangovais. Užsakovai gali ją padidinti, atsižvelgdami į rangovų siūlomas kainas arba kitus faktorius bei konkrečias sąlygas, jeigu pagal pradinę skaičiuojamąją kainą nerasta rangovo, tenkinančio statybos trukmės ir kokybės reikalavimus; tačiau didinti galima tik Ekonomikos ministerijos (kai statyba finansuojama iš Lietuvos biudžeto) arba miesto (rajono) valdybos (kai statyba finansuojama iš savivaldybių biudžetų) sprendimu.
Tais atvejais, kai užsakovai pradinę skaičiuojamąją kainą rangos konkurso (sutarties) sąlygose nurodo, ji gali būti pateikiama visai statybai, paleidimo kompleksams arba atskiriems objektams, jų dalims, sustambintoms darbų rūšims.
1.4. Užsakovai, rengdami konkursus, sudarydami sutartis bei atsiskaitydami už atliktus darbus, turi remtis šiame punkte išdėstytomis nuostatomis, atitinkamai nustatydami konkurso arba sutarties bei atsiskaitymo sąlygas:
1.4.2. virš fiksuotos sutartinės kainos, nurodytos sutartyse (susitarimuose, protokoluose, sutarties papildymuose), bus apmokami tik pagrindinių medžiagų bei dirbinių, transporto, mechanizmų naudojimo ir kitų tiesioginių išlaidų pabrangimai šiomis sąlygomis:
– kai rangovų įsigyjamų medžiagų ir paslaugų kainos žymiai viršija įrašytąsias į fiksuotą sutartinę kainą (20% ir daugiau), ir kainos padidėja dėl valstybinių valdymo organų reguliuojamų mokesčių, kainų ir tarifų (išskyrus darbo užmokestį) padidėjimo, o kai kainos viršijamos 50% ir daugiau, tai rangovai privalo iš anksto suderinti su užsakovu, nesuderinus užsakovas turi teisę šių pabrangimų neapmokėti,
– pabrangimai įvertinami pridedant tik kainų skirtumą be pridėtinių ir kitų išlaidų, pelno bei kitų priskaičiavimų, išskyrus bendrąjį akcizą,
– apskaičiuotus kainų skirtumus aprobuoja užsakovas, ir jie įforminami papildomu susitarimu,
– fiksuotos sutartinės kainos padidėjimas, įskaitant papildomai apmokamų medžiagų ir paslaugų kainų skirtumus, neviršija Statistikos departamento skelbiamo statybos ir montavimo darbų kainų indekso padidėjimo per atitinkamą laikotarpį.
Užsakovai gali ir nenumatyti apmokėjimo virš fiksuotos sutartinės kainos, kai valstybinių valdymo organų reguliuojamos kainos ir rinkos kainos stabilios, kai rangovai arba užsakovai
turi sukaupę statybai reikalingus išteklius, kai statybos apimtis ir trukmė nedidelė (1–2 metų ketvirčiai);
1.4.3. atsiskaitymai vykdomi už užbaigtų darbų etapus pagal suderintus grafikus arba viso objekto statybą. Rangos sutartyje gali būti nustatomas avanso suteikimas ir avansiniai mokėjimai proporcingai atliktų darbų apimčiai, neviršijant etapo arba objekto fiksuotos sutartinės kainos;
1.5. Fiksuota sutartinė kaina gali būti pakeista atskiru užsakovo ir vykdytojo susitarimu arba papildomos rangovo išlaidos kompensuojamos tvarka, numatyta sutartyje, abiem pusėm naudingais pagrindais, esant šioms aplinkybėms, neįvertintoms formuojant fiksuotą sutartinę kainą:
– užsakovui keičiant patvirtintus projektinius sprendimus, kurių pagrindu buvo nustatyta sutartinė kaina,
– rangovams pasiūlius racionalesnius projektinius sprendimus, sumažinančius išteklių poreikį statybai ar eksploatacijai, pagerinančius ar atpiginančius pastatų eksploataciją, pagerinančius konstrukcijų kokybę (patvarumą, naudojimo laiką ir kt.), architektūrinę išvaizdą, išleidžiamos produkcijos kokybę bei kitas statomų objektų vartojamąsias savybes,
– rangovams sutrumpinus statybos trukmę bei pagerinus atliekamų darbų kokybę,
– dėl stichinių nelaimių, avarijų ir esant kitoms aplinkybėms, nepriklausomoms nuo rangovo veiklos.
2. Skaičiuojamosios statybos kainos
2.1. Rengiant statybos projektus, apskaičiuojama projekto įvykdymo kaina, į kurią įeina visos užsakovo (investitoriaus) išlaidos, susietos su projekto įgyvendinimu. Skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma visai statybai bei paleidimo kompleksams, atskiriems objektams, jų dalims, sustambintoms darbų rūšims, atiduodamiems naudojimui nustatytu norminiu, o jeigu norminis nenustatytas-sutartiniu laiku.
2.2. Statybos kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į rengiamo projekto stadijas ir užduoties projektavimui reikalavimus:
2.2.1. konceptualinėje stadijoje parengiami:
– pastatų, įrenginių, inžinerinių tinklų, teritorijos tvarkymo ir kitų objektų kainų skaičiavimai pagal analogiškų objektų kainų skaičiavimus bei sustambintus rodiklius,
– suvestinis statybos kainos skaičiavimas;
2.2.2. darbo stadijoje:
– parengiami kainų skaičiavimai pagal sustambintus rodiklius, kaip nurodyta p.2.2.1, jeigu pirmojoje konceptualinėje stadijoje jie nebuvo rengiami,
– patikslinami konceptualinėje stadijoje parengti kainų skaičiavimai pagal sustambintus rodiklius, jeigu projektavimo užduotyje nereikalaujama atlikti detalius kainų skaičiavimus pagal darbo brėžinius ir išteklių poreikio žiniaraščius,
– parengiami, jeigu to reikalaujama projektavimo užduotyje, pastatų, įrenginių, inžinerinių tinklų, teritorijos tvarkymo darbų ir kitų objektų kainų skaičiavimai pagal darbo brėžinius ir išteklių poreikio žiniaraščius bei vidutines arba užsakovo suderintas kainas – suvestinis statybos kainos skaičiavimas.
Tuo atveju, kai kainos skaičiavimai pagal darbo brėžinius ir vidutines arba suderintas kainas neatliekami, šioje stadijoje reikia parengti, nustatyta tvarka, išteklių poreikio žiniaraščius: darbų kiekių ir darbo jėgos, medžiagų, mechanizmų naudojimo.
2.3. Skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma pagal išteklių poreikio žiniaraščius, projekto specifikacijas, užsakovo ir kitus duomenis, taikant vidutines arba suderintas kainas ir tarifus bei normas, išvardytas p.2.6., žemiau išdėstyta tvarka:
2.3.1. kiekvienam statybos objektui (darbams)sudaroma sąmata, paskirstant dalimis bei vienarūšiais darbais. Pagal kiekvieną vienarūšį darbą nurodomas kiekis fiziniais vienetais, tiesioginės išlaidos, paskirstant jas pagal straipsnius: darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai;
2.3.2. medžiagų vertė apskaičiuojama, taikant vidutines arba suderintas medžiagų kainas ir antkainius, kurie įvertina medžiagų pristatymo į statybos objektą išlaidas (tiekimo įmonių antkainiai, išlaidos tarai, įpakavimui, rekvizitas, pakrovimo – iškrovimo, paruošimo – sandėliavimo ir transporto išlaidos), t. y., vidutinė kaina franko – statybos vieta; nustatant šią kainą, priklausomai nuo aprūpinimo medžiagomis sąlygų prie gamyklų arba statybą aprūpinančių įmonių (kai medžiagos gaminamos už Lietuvos Respublikos ribų) kainų priskaičiuojami normomis nustatyto dydžio antkainiai (procentais) arba projektavimo įmonės apskaičiuotos išlaidos, remiantis rinkos kainomis ir realiomis transportavimo sąlygomis; apskaičiuotoji medžiagų vertė didinama nustatytu norminiu procentu įvertinančiu pagalbines medžiagas;
2.3.3. statybinių mechanizmų naudojimo vertė apskaičiuojama taikant vidutines arba suderintas jų darbo valandos kainas, įskaitant ir mechanizmų perbazavimo į statybos objektą kainą bei mašinistų darbo užmokestį. Apskaičiuotoji mechanizmų naudojimo vertė didinama nustatytu norminiu procentu, įvertinančiu pagalbinių ir smulkių mechanizmų naudojimą;
2.3.4. darbo užmokesčio suma apskaičiuojama taikant vidutines darbo valandos kainas norminėms darbo sąnaudoms. Statybos objektuose betarpiai dirbančių specialistų-linijinių darbuotojų (darbų vykdytojų, meistrų, energetikų, geodezininkų, sandėlininkų ir kitų specialistų) darbo užmokesčio suma apskaičiuojama nustatytu norminiu procentu nuo visos darbininkų darbo užmokesčio sumos ir įrašoma į tiesiogines išlaidas;
2.3.5. pagal kiekvieną sąmatos skyrių, dalį skaičiuojamos suminės eilutės, kur sumuojamos tiesioginės išlaidos, minusuojamos grįžtamosios medžiagos, o jų vertė į darbų apimtį neįskaičiuojama, priskaičiuojamos kitos ir pridėtinės išlaidos, socialinio draudimo išlaidos, pelnas ir bendrojo akcizo mokestis;
2.3.6. atskiroms statybos komplekso objekto dalims, taip pat ir detalioms darbų eilutėms, gali būti taikomi koeficientai, keičiantys apskaičiuotas normines sąnaudas ir tiesiogines išlaidas, kai tai numatoma atitinkamose normose bei atsižvelgiant į konkrečias statybos sąlygas;
2.3.7. kitų išlaidų dydis nustatomas atlikus skaičiavimus pagal konkrečias statybos sąlygas bei užsakovų duomenis, arba pagal nustatytą vidutinę jų normą skaičiuojant nuo tiesioginių išlaidų vertės.
Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos pagal nustatytą vidutinę pridėtinių išlaidų normą procentais nuo darbo užmokesčio sumos, neįskaitant linijinių darbuotojų darbo užmokesčio.
Pridėtinių išlaidų struktūra pateikta p. 2.7.
Socialinio draudimo išlaidos skaičiuojamos 30% nuo darbo užmokesčio sumos.
Pelno ir rangovo rizikos rezervo suma apskaičiuojama nuo tiesioginių, kitų, pridėtinių ir soc. draudimo išlaidų sumos
neviršijant 15%, o bendrasis akcizas – įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatyto dydžio ir tvarka;
2.3.8. įrengimų kaina skaičiuojama pagal projekto specifikacijas arba užsakovo duomenis, taikant jų įsigijimo kainas, priedus už garantijas, komplektavimą ir tiekimą (įskaitant tiekėjų pelną), pridedant pristatymo į objektą išlaidas;
2.4. Visam statybos kompleksui sudaromas suvestinis statybos kainos skaičiavimas, į kurį įrašoma visų objektų (darbų) sąmatinės kainos bei bendros visam kompleksui išlaidos. Šiame skaičiavime atsispindi visos užsakovo išlaidos, reikalingos projekto įgyvendinimui; jų dydis nustatomas pagal atitinkamas normas, užsakovų duomenis bei projektavimo įmonės skaičiavimus.
Suvestiniame statybos kainos skaičiavime paprastai išskiriami keturi skyriai:
1 – sklypo įsigijimas ir išlaikymas bei statybos aikštelės paruošimas. Įrašoma įsigyjamo sklypo kaina arba sklypo nuomos kaina statybos laikotarpiu, sklypo priežiūros išlaidos, kompensacijos už esamus statinius ir želdinius, jų perkėlimo, griovimo išlaidos ir pan.
2 – statybos objektai (darbai). Įrašomos sąmatose apskaičiuotos objektų (darbų) kainos.
3 – projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos: projektavimo techninių sąlygų gavimas, projektų ekspertizė, konsultacijos, derinimas, tyrinėjimas, projektavimas, autorinė priežiūra, statybos organizavimas ir valdymas, statybos techninė priežiūra ir kita pagal nustatytą vidutinę šių išlaidų normą, skaičiuojant nuo 1 ir 2 skyrių sumos (be sklypo kainos).
4 – statybos finansavimo, draudimo, garantijų, bandomosios produkcijos gamybos, techninio personalo apmokymo eksploatuoti ir kitos išlaidos pagal užsakovo duomenis bei projektavimo įmonės skaičiavimus.
Be to, pridedama užsakovo rezervo suma, apskaičiuota nustatytu norminiu procentu nuo 1-4 skyriaus sumos be sklypo įsigijimo ir išlaikymo kainos; ją užsakovas naudoja galimiems projekto ir kainų pasikeitimams kompensuoti, konstrukcijų bandymo, nenumatytiems darbams ir kt.
2.5. Skaičiavimuose būtina nurodyti kainų lygį, tai yra datą, kuriai fiksuotos kainos (paprastai fiksuojama metų ar pusmečio pradžiai).
2.6. Normos taikomos skaičiuojamosioms kainoms nustatyti:
2.6.1. tvirtinamos Statybos ir urbanistikos ministerijos:
2) laikinai naudotinos 1984m. sąmatinės (gamybinės) normos darbams, kuriems neparengtos naujos sąnaudų statyboje normos,
4) pagrindinių statybinių medžiagų vidutinės kainos, antkainiai franko – statybos vieta bei pagalbinių medžiagų įvertinimo normos,
5) pagrindinių statybinių mechanizmų vidutinės darbo valandos kainos bei pagalbinių ir smulkių mechanizmų naudojimo įvertinimo normos,
6) vidutinės darbininkų darbo valandos kainos ir vidutinė linijinių darbuotojų darbo užmokesčio norma,
2.6.2. kitų valstybinių valdymo organų (ministerijų, departamentų, tarnybų ir savivaldybių) parengtos ir patvirtintos p.2.6.1. nurodytos normos;
2.6.3. kitų valstybės valdymo organų nustatytos normos (mokesčiai, kompensacijos, draudimas, garantijos ir pan.);
2.7. Statybos įmonių pridėtinių išlaidų struktūra:
2.7.1. administracijos ūkio išlaidos:
1) administracijos darbuotojų atlyginimas, be darbų vykdytojų, meistrų ir kitų betarpiai dirbančių statybos objektuose specialistų ir tarnautojų (linijinių mechanikų, energetikų, geodezininkų, sandėlininkų, buhalterinės ir personalo apskaitos ir kt. specialistų),
2) valstybinio socialinio draudimo priskaitymai nuo administracijos darbuotojų atlyginimo, numatyto p.2.7.1.1,
3) ūkio išlaidos: paštas, telekomunikacijos (teletaipai, faksai, telefonai ir kitos ryšio priemonės), spausdinimas, dauginimas, kanceliarinės priemonės, apšvietimas, apšildymas, vandentiekis, kanalizacija, patalpų valymas,
2.7.2. statybos darbuotojų aptarnavimo išlaidos, sanitarinių – higieninių, kultūrinių – buitinių sąlygų užtikrinimas, darbo apsauga ir saugumo technika (įskaitoma šiame punkte išvardintų priemonių nusidėvėjimas, remontas, išlaikymas, priežiūra):
– kontoros prie objektų, darbų vykdytojų ir meistrų sandėliai, pavėsinės ir sandėliavimo patalpos prie statybos objektų,
– dušai, išvietės, patalpos darbininkams pasišildyti,
– kopėčios, perėjimo tilteliai, saugumo technikos reikmenys,
– inventorinės unifikuotos, pakabinamos priemonės, bokšteliai, klojiniai,
– tvoros, aptvėrimai, apsauginiai stogeliai, priedangos, vykdant sprogdinimo darbus,
– laikini el. energijos, vandens, garo, dujų, oro tinklai darbo zonos ribose (teritorija iki 25 m atstumu nuo pastato perimetro arba linijinių statinių) prisijungiant prie magistralinių tinklų;
2.7.3. darbų organizavimo statybos aikštelėse išlaidos:
– gamybos priemonių, prietaisų ir įrangos amortizaciniai atskaitymai, susidėvėjimas, remontas, išlaikymas, priežiūra, pervežimas, kai šios išlaidos neįskaitytos į tiesiogines išlaidas (mechanizmų darbo val. kainą) bei kitus pridėtinių išlaidų punktus,
– priešgaisrinė apsauga ir sargyba, racionalizacija, normatyvai, geodeziniai darbai, gamybinės laboratorijos, statybos aikštelių sutvarkymas ir išlaikymas, objektų perdavimas naudoti;
3. Rangovų siūlomos statybos kainos
3.1. Rangovai statybos objektų (darbų) kainas skaičiuoja rengdami pasiūlymus rangos konkursams arba deryboms su užsakovu, kai sutartys sudaromos be konkurso.
3.2. Statybos įmonės, rengdamos statybos kainos pasiūlymus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos kainų įstatymu, konkurencijos įstatymu, įmonių įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais aktais, šia Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarka bei užsakovo pateiktomis konkurso (sutarties) sąlygomis.
3.3. Pretendentai apskaičiuoja objektų (darbų) siūlomą pradinę kainą, kuri teikiama konkursui arba deryboms. Skaičiuojama pagal projekto specifikacijas ir išteklių poreikio žiniaraščius, sudarytus taikant normines darbo ir materialinių išteklių sąnaudas, laikantis sutarties sudarymo metu esamų kainų ir tarifų (valstybinių valdymo organų reguliuojamų ir rinkos), taip pat kainų, kuriomis rangovas numato įsigyti medžiagas ar gauti paslaugas, bei atsižvelgiant į kainų kitimo prognozes.
Rangovai (subrangovai) apskaičiuoja medžiagų ir gaminių įsigijimo, jų atvežimo į statybos aikštelę, darbo apmokėjimo, statybinių mechanizmų naudojimo, pridėtines ir kitas būtinas išlaidas.
Pridėtinės išlaidos ir linijinių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos apskaičiuojamos ir nustatomas procentas nuo darbininkų darbo užmokesčio pagal rangovo (subrangovo) įmonės išlaidų struktūrą, jų faktinius ir numatomus dydžius, statybų apimtis ir terminus; rekomenduojama atsižvelgti į pridėtinių išlaidų struktūrą, pateiktą p.2.7. Šios išlaidos gali būti skaičiuojamos visai rangovo (subrangovo) atliekamų darbų apimčiai arba atskiroms darbų rūšims.
Kitos išlaidos, būdingos kai kurioms statybos įmonėms ar tam tikrai jų atliekamų darbų apimčiai, ar objektui, apskaičiuojamos pagal projektinį arba rangovo numatytą jų poreikį.
Kitos išlaidos tai – kvalifikuotų darbininkų komandiruotės, papildomos išlaidos vykdant darbus pamaininiu būdu, pervežant darbininkus, laikinų statinių, neįskaitytų į pridėtines išlaidas įrengimas ir eksploatacija, papildomos išlaidos susijusios su žemų temperatūrų poveikiu ir vykdant darbus žiemos metu (patalpų šildymas, jų laikinas sandarinimas, grunto, medžiagų ir konstrukcijų apsauga nuo šalčio, įšalusio grunto purenimas, atšildymas, tinko džiovinimas ir pan.), elektros energijos, garo, kuro ir kitų išteklių sąnaudos, jeigu jos neįskaitytos tiesioginėse ir pridėtinėse išlaidose ir kitos.
Išlaidos socialiniam draudimui ir bendrojo akcizo mokestis priskaičiuojamas įstatymais nustatyto dydžio.
Rangovai į savo kainos skaičiavimus neįrašo medžiagų, gaminių, įrengimų ar paslaugų vertės, o taip pat ir priskaičiavimų nuo jų vertės, jeigu juos pateikia arba atlieka užsakovai.
Pelno dalis kainoje nustatoma priklausomai nuo pasiūlos – paklausos santykio, objekto specifikos, rangovo rizikos, susijusios su sutarties atlikimu ir kitų faktorių.
______________