Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2012 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI
2011 m. spalio 27 d. Nr. 1250
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) 3 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1250
IŠVADA DĖL Lietuvos Respublikos 2012 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI
1. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai aptariama Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) atitiktis 2011 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijai dėl 2011 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir dėl Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2011–2014 m. Lietuvos konvergencijos programos Nr. 2011/C 210/01 (OL 2011 C210, p.1) (toliau – Tarybos rekomendacija) ir pateikiamos galimos papildomos priemonės, būtinos į Tarybos rekomendaciją visiškai atsižvelgti.
2. Tarybos rekomendacijoje nurodoma: „Iki 2012 m. biudžeto sudarymo patvirtinti papildomas nuolatinio pobūdžio fiskalines priemones perviršiniam deficitui ištaisyti laikantis Tarybos rekomendacijų dėl perviršinio deficito procedūros. Stiprinti mokestinių prievolių vykdymą ir visapusiškai pasinaudoti ekonomikos atsigavimu, kad būtų sparčiau mažinamas deficitas ir užtikrinama spartesnė pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo – bent po 0,5 procento BVP kasmet. Stiprinti fiskalinę sistemą, visų pirma nustatant privalomas viršutines išlaidų ribas pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir užtikrinant, kad jų būtų laikomasi.“
3. Dalis laikinų priemonių tapo nuolatinėmis fiskalinėmis priemonėmis perviršiniam deficitui ištaisyti ir sudaro apie 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP): sumažintos išmokos vaikams atsižvelgiant į gavėjų pajamas, maksimali nedarbo išmoka, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Pratęsiamas ir valstybės tarnybos pareiginių algų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę ir valstybinių pensijų sumažinimas. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja motinystės išmokų skyrimo tvarka, taikoma skiriamoms naujoms išmokoms, kuri leis sumažinti šias išlaidas iš esmės, kai pasibaigs anksčiau paskirtų išmokų mokėjimo terminai. Nuo 2012 m. sausio 1 d. pradedama palaipsniui ilginti pensinį amžių, iki 2026 metais jis pasieks 65 metus vyrams ir moterims.
4. Reformuojant valstybės įmonių valdymą, sugriežtinti dividendų mokėjimo reikalavimai. Atsižvelgiant į valstybės įmonių 2011 metų I pusmečio finansinius rodiklius ir metinius planus, įstatymo projekte nustatytos ambicingos nemokestinių pajamų surinkimo užduotys. Jeigu būtų įvykdytos dividendų, taršos vienetų pardavimo ir kitų nemokestinių pajamų užduotys, Lietuvos valdžios institucijos įgyvendintų Konvergencijos 2011 metų programoje nustatytą perviršinio deficito padėties ištaisymo iki 2,8 procento BVP 2012 metais strategiją.
5. Atsižvelgiant į įstatymo projekte nustatytų nemokestinių pajamų surinkimo užduočių neįvykdymo riziką, gali prireikti papildomų priemonių, kurios užtikrintų valdžios sektoriaus deficito sumažinimo iki mažesnės kaip 3 procentai BVP vertės patikimumą ir tvarumą. Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nustato papildomas išlaidų mažinimo priemones, padėsiančias apsidrausti nuo rizikos, kai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų planas nevykdomas (ar numatoma, kad nebus vykdomas) daugiau kaip 3 procentais BVP ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi faktine informacija ir prognozuojamais duomenimis, konstatuoja, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas, atitinkantis ESS‘95 skaičiavimo metodiką, gali viršyti 2,8 procento projektuojamo 2012 metų BVP. Įstatymo projekte asignavimų valdytojai įpareigojami atlikti savo funkcijas per 3 pirmus 2012 metų ketvirčius neviršijant 67 procentų metinės asignavimų sumos, todėl jeigu nepavyktų surinkti planuotų nemokestinių pajamų, liktų veiksminga alternatyva teikti Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir atitinkamai sumažinti asignavimus. Papildomos naujos priemonės, būtinos rizikai dėl perviršinio deficito 2012 metais suvaldyti, gali siekti apie 0,6 mlrd. litų, arba 0,5 procento 2012 metų BVP.
6. Atsižvelgiant į numatomą 2011 metų valdžios sektoriaus deficito, kuris gali sudaryti mažiau kaip 5,3 procento BVP, užduoties įvykdymą ir remiantis Konvergencijos 2011 metų programoje pateiktais skaičiavimais bei nepakeistu centriniu ekonominių rodiklių scenarijumi, pagal biudžeto projektą apskaičiuotas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2012 metais, palyginti su 2011 metais, mažėtų 1,7 procento BVP. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, turi būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos ekspertų sutartų metodų trūkumus. Atsižvelgiant į pagrįstą Lietuvos išlygą dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši išlyga taikoma ir šiai 6 išvadų daliai. Yra rizika, kad nepasitvirtinus prielaidoms, kuriomis remiantis Finansų ministerijos parengtas 2011 metų Lietuvos ūkio raidos scenarijus, ir (arba) iš esmės pakitus šiam scenarijui, nustatyti struktūrinės būklės vertinimai gali būti iš esmės kitokie.
7. Įstatymo projektas riboja einamąsias išlaidas, išskyrus palūkanas, labiau nei visas išlaidas. Planuojamos išlaidos palūkanoms didės 9,8 procento, palyginti su 2011 metais, o išlaidos, išskyrus išlaidas palūkanoms ir Europos Sąjungos paramos lėšas, mažės 1,8 procento.
8. Siekiant valdyti su deficito mažinimu susijusią riziką, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 639 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 70-3315). Pradėti derinti su institucijomis projektai teisės aktų, įgyvendinančių šią koncepciją ir stiprinančių biudžeto sudarymo ir vykdymo sistemą, didinančių jo skaidrumą ir griežtinančių išlaidų drausmę, vykdančių ūkio cikliškumą švelninančią politiką. Pasibaigus diskusijoms dėl teisės aktų, įgyvendinančių biudžeto sudarymo ir vykdymo sistemos reformą, projektų, jie bus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.
9. Beje, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) 3 straipsnis jau dabar Lietuvos Respublikos Seimą įpareigoja tvirtinti 3 metų nacionalinio biudžeto planuojamus rodiklius ir kartu nustatyti viršutines išlaidų ribas, kurių privalu laikytis.
10. Įstatymo, kurio projekto atitiktis Tarybos rekomendacijai aptariama šioje išvadoje, įgyvendinimas vertinamas kaip pamatuotos rizikos visų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimas. Jeigu rizika, kad pajamos nebus surinktos, pasitvirtintų, gali prireikti 0,6 mlrd. litų, arba 0,5 procento BVP, vertės papildomų priemonių.