Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 6 D. NUTARIMO NR. 827 „DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. kovo 18 d. Nr. 210
Vilnius
1. Pakeisti Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2004, Nr. 112-4187; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 6-167):
1.1. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
Valstybės ilgalaikės raidos strategija – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau vadinama – Seimas) 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029) patvirtintas ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame pateikiama valstybės geopolitinės padėties analizė, ilgalaikiai prioritetai ir suderinta visų valdymo sričių ilgalaikės plėtros vizija.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija – ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Vyriausybė) 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), kuriame apibendrintos visų valdymo sričių strategijos ir numatytos prioritetinės ūkio plėtros kryptys.
Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija – Vyriausybės parengtas ir su Europos Komisija suderintas vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į Europos Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, Europos Bendrijos prioritetus ir nacionalinės politikos prioritetus nustatomi Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos panaudojimo tikslai ir prioritetai.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija – ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), kuriame pagal darnaus vystymosi prioritetus ir principus suformuluota valstybės darnaus vystymosi vizija ir misija, numatyti darnaus vystymosi tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir rodikliai.
Nacionalinio saugumo strategija – Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233) patvirtintas ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame numatoma saugios valstybės plėtros vizija, nustatomi nacionalinio saugumo politikos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, nacionaliniai interesai, jų įgyvendinimo priemonės politikos, diplomatijos, gynybos, ekonomikos ir kitose srityse.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) patvirtintas valstybės teritorijos kompleksinio planavimo ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame nustatoma valstybės teritorijos vystymo erdvinė koncepcija, pateikiamos teritorijos naudojimo ir apsaugos pagrindinės nuostatos ir visų valdymo sričių ilgalaikės plėtros teritorinė perspektyva.
Veiksmų programa – Vyriausybės parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomi tikslai ir uždaviniai, kurių bus siekiama naudojant ES struktūrinę paramą.
Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa – Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718) patvirtintas vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame Lietuva, atsižvelgdama į savo šalies situaciją ir siekdama įgyvendinti ES užsibrėžtus siekius, numato 2008–2010 metams konkrečias priemones, užtikrinančias ekonominį augimą ir užimtumą, įskaitant darbo vietų kūrimą.
Institucija – bet kuri viešojo administravimo įstaiga ar kita biudžetinė įstaiga.
Vyriausybės įstaigos – departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas atliekančios tarnybos, agentūros, inspekcijos ir kitos įstaigos, kurias Vyriausybė gali steigti ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti.
Įstaiga prie ministerijos – Vyriausybės įsteigtas prie ministerijos departamentas, kontrolės ar apskaitos funkcijas atliekanti tarnyba, inspekcija ar kita biudžetinė įstaiga, savo veiklą organizuojanti pagal atitinkamo ministro patvirtintą strateginį ar metinį veiklos planą. Tvirtinti įstaigos prie ministerijos metinį veiklos planą ministras gali pavesti įstaigos prie ministerijos vadovui.
Asignavimų valdytojas – valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas.
Valdymo sritis – sritis (arba esminė jos dalis), už kurią atsakingas atitinkamas ministras.
Valdymo srities plėtros strategija – strateginio planavimo dokumentas, kuriame pagal valdymo srities būklės analizę suformuluojami valdymo srities plėtros tikslai, numatomas jų įgyvendinimas ir siektini rezultatai.
Strateginis planavimas – formalizuota sistema, užtikrinanti realizavimą viso strateginio valdymo proceso, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip efektyviausiai panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius misijai vykdyti, numatytiems tikslams pasiekti, taip pat veiklos stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus.
Strateginio planavimo dokumentas – dokumentas, kuriame pateikiami vienos ar kelių valdymo sričių plėtros strateginiai tikslai, numatomas jų įgyvendinimas ir siektini rezultatai.
Strateginis veiklos planas – detalus institucijos, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, veiklos planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į aplinkos ir išteklių analizę, suformuluoti institucijos misija ir strateginiai tikslai, aprašomos institucijos vykdomos programos ir numatomi finansavimo šaltiniai joms įgyvendinti.
Sutrumpintas strateginis veiklos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame glaustai pateikiamas strateginio veiklos plano turinys: institucijos misija, strateginiai tikslai, vykdomos programos, šių programų tikslai, svarbiausi uždaviniai, siekiami rezultatai ir finansavimas.
Vyriausybės prioritetiniai strateginiai tikslai (toliau vadinama – Vyriausybės prioritetai) – kasmet prireikus Vyriausybės nutarimu nustatomos ar tikslinamos svarbiausios atitinkamo laikotarpio veiklos kryptys arba pagrindiniai tikslai.
Aplinkos analizė (PEST analizė) – valdymo srities arba institucijos politinių, ekonominių, socialinių ir technologinių (PEST) aplinkos veiksnių įvertinimas.
Išteklių analizė – valdymo srities arba institucijos turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių sudėties, struktūros ir vaidmens analizė.
Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (toliau vadinama – SSGG analizė) – analizė, kuria apibendrinami ir sujungiami aplinkos ir išteklių analizės rezultatai, suklasifikuojami strategiją lemiantys veiksniai į keturias grupes: stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes (SSGG).
Institucijos misija – institucijos vadovo suformuluoti institucijos paskirtis ir įsipareigojimai, rodantys su institucija susijusius esamus ir numatomus visuomenės poreikius, naudojami tolesniuose institucijos strateginio ar metinio veiklos plano rengimo etapuose.
Strateginis tikslas – ilgos trukmės tam tikroje valdymo srityje (srityse) užsibrėžtas siekis, rodantis valdymo srities plėtros strategijos (visos strategijos ar atitinkamos jos dalies) arba programos (ar kelių programų) įgyvendinimo planuojamą efektą.
Programa – institucijos programa ir (arba) tarpinstitucinė programa.
Institucijos programa – strateginio veiklos plano dalis, kurioje nustatyti programos tikslai, uždaviniai, priemonės (įskaitant projektus), vertinimo kriterijai, numatomi asignavimai.
Tarpinstitucinė programa – Vyriausybės ar Seimo (kai programos projektą Seimui teikia Vyriausybė) patvirtintas ilgos ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame numatytus tikslus ir uždavinius įgyvendina kelios skirtingose valdymo srityse veikiančios institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai.
Programos stebėsena – sistemingas duomenų apie programos įgyvendinimo rezultatus (vertinimo kriterijus) fiksavimas ir programos įgyvendinimo ataskaitų rengimas programos įgyvendinimo metu.
Programos peržiūra – periodiškas programos priemonių vykdymo tikslingumo vertinimas.
Programos vertinimas – sistemingas ir objektyvus planuojamos vykdyti, vykdomos ar baigtos vykdyti programos tinkamumo, rezultatyvumo, efektyvumo, naudingumo ir ilgalaikio poveikio nustatymas.
Išankstinis programos vertinimas – prieš rengiant naujos programos projektą atliekamas programos vertinimas.
Tarpinis programos vertinimas – kasmetinis programos įgyvendinimo metu atliekamas programos vertinimas (paprastai pasibaigus biudžetiniams metams).
Galutinis programos vertinimas – pasibaigus nustatytam programos įgyvendinimui atliekamas programos vertinimas.
Tikslas – per programos ar valdymo srities plėtros strategijos vykdymo laikotarpį užsibrėžtas siekis, paprastai rodantis vieno ar kelių uždavinių įgyvendinimo planuojamą rezultatą.
Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti programos ar valdymo srities tikslo įgyvendinimą.
Priemonė ar projektas (toliau vadinama – priemonė) – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas ir veiksmai, kuriems naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.
Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie institucijos strateginio tikslo (ar valdymo srities plėtros strategijos tikslo), programos tikslo ar uždavinio įgyvendinimą.
Produkto kriterijus – uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijus, t. y. materialinis ar intelektinis produktas ir (ar) paslaugos, kurie atsiranda tikslingai naudojant išteklius uždaviniui įgyvendinti.
Rezultato kriterijus – programos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus – nauda, kurią, įgyvendinus programą, gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai.
Efekto kriterijus – institucijos strateginio tikslo arba valdymo srities plėtros strategijos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus – nauda, kurią, įgyvendinus atitinkamą strateginį tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir kitos grupės.
Metinis veiklos planas – detalus institucijos, kurios vadovas nėra asignavimų valdytojas, tam tikrų vienų kalendorinių metų veiklos planavimo dokumentas.“
1.2. Išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Trumpos trukmės strateginio planavimo dokumentai rengiami siekiant įgyvendinti ilgos ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentus. Trumpos trukmės strateginio planavimo dokumentai yra institucijų strateginiai veiklos planai, kuriuos rengia institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai.
Institucijų strateginiai veiklos planai rengiami atsižvelgiant į Vyriausybės programą ir Vyriausybės prioritetus, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, atitinkamos valdymo srities plėtros strategijos, Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos (ir šią strategiją įgyvendinančių veiksmų programų), kitų su institucijos veikla susijusių strateginio planavimo dokumentų nuostatas.“
1.3. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Institucijų strateginių veiklos planų rengimo procesas susijęs su valstybės biudžeto projekto rengimu, kurio pagrindiniai etapai nurodyti šios Metodikos 10 priede. Detaliau šie etapai ir jų vykdymo terminai reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531), ir Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo. Šiuose nutarimuose nustatytais terminais atliekami šiame punkte nurodyti veiksmai.
Paprastai kasmetinis biudžeto planavimo procesas prasideda Vyriausybės prioritetų nustatymu. Kiekvienų metų pradžioje Vyriausybė prireikus iš naujo svarsto savo prioritetus ir juos tikslina. Vyriausybės prioritetai nustatomi atsižvelgiant į Vyriausybės programos ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas. Vyriausybės prioritetais vadovaujasi institucijos, rengdamos ar tikslindamos savo programas. Paprastai nustatomos ne daugiau kaip 5 Vyriausybės prioritetinės veiklos kryptys arba tikslai.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai parengtus kitų metų strateginių veiklos planų projektus pateikia Finansų ministerijai kasmet, II ketvirtį. Įstaigos prie ministerijų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, teikia Finansų ministerijai tik su atitinkamos valdymo srities ministerija suderintus strateginių veiklos planų projektus. Ministerijos (kartu su įstaigų prie ministerijų strateginių veiklos planų projektais), Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai strateginių veiklos planų projektus pateikia ir Vyriausybės kanceliarijai.
Finansų ministerija, išnagrinėjusi, ar asignavimų valdytojai, rengdami naujas arba tikslindami vykdomas programas, vadovavosi Vyriausybės prioritetais, ar numatomos tęsti programos pasiekė numatytus rezultatus, ar neiškyla programų sutapatinimo grėsmė ir dvigubo lėšų panaudojimo tiems patiems tikslams pasiekti rizika, ir atsižvelgusi į asignavimų valdytojų pateiktą informaciją, ar efektyviai bus naudojami asignavimai numatomiems tikslams pasiekti, Ministro Pirmininko nustatytais terminais teikia Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pasiūlymus dėl atitinkamų strateginių veiklos planų programų finansavimo. Vyriausybės kanceliarija analizuoja, kaip ministerijų (kartu su įstaigų prie ministerijų), Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų strateginių veiklos planų programose planuojama įgyvendinti vidutinės ir ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentuose numatytus tikslus, ir teikia išvadas bei pasiūlymus Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui.
Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas svarsto ministerijų (Ministrui Pirmininkui nusprendus – ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų) kitų metų strateginių veiklos planų projektus, įvertina jų atitiktį Vyriausybės programoje nustatytiems prioritetiniams strateginiams tikslams, taip pat Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos pastabas bei pasiūlymus ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl institucijų planuojamų programoms įgyvendinti būtinų asignavimų.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto pasiūlymus, patikslina atitinkamų metų strateginių veiklos planų projektus, programų sąmatų projektus (su atitinkamais skaičiavimais), valstybės kapitalo investicijų paraiškas (valstybės kapitalo investicijų į atitinkamą sritį preliminarių limitų pasiskirstymą pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) ir pateikia juos Finansų ministerijai.“
1.4. Išdėstyti 22 punktą taip:
„22. Strategijos skyriuje „Strategijos įgyvendinimas ir atskaitomybė“ pateikiama informacija, kas bus daroma strategijai įgyvendinti, t. y. ar strategijai įgyvendinti bus parengta atskira programa, ar bus rengiamas (ar jau pridedamas) strategijos įgyvendinimo priemonių planas. Taip pat būtina nurodyti, iš kokių finansavimo šaltinių numatoma įgyvendinti strategiją. Toliau nurodoma už strategijos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga institucija ir įgyvendinant strategiją dalyvaujančios institucijos, atsiskaitymo už strategijos įgyvendinimą būdai ir terminai.“
1.5. Išdėstyti 23 punktą taip:
„23. Strategijos įgyvendinimo priemonių plane (lentelės forma) nuosekliai išdėstomi ir numeruojami valdymo srities tikslai, jiems įgyvendinti numatyti uždaviniai ir kiekvieno uždavinio priemonės, nurodomi priemonių įgyvendinimo terminai, vykdytojai, lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.
Strategijos įgyvendinimo priemonių planas gali būti tvirtinamas kaip strategijos priedas arba tvirtinamas atskiru teisės aktu. Patvirtinus strategijos įgyvendinimo priemonių planą, už strategijos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga institucija atlieka veiksmus pagal šios Metodikos 37.3 punkto nuostatas, o įgyvendinant strategiją dalyvaujančios institucijos atlieka veiksmus pagal šios Metodikos 37.4 punkto nuostatas, t.y. analogiškus kaip patvirtinus tarpinstitucinę programą.“
1.6. Išdėstyti 24 punktą taip:
„24. Institucija rengia 3 metų trukmės strateginį veiklos planą, kuris kasmet atnaujinamas. Rengdama strateginį veiklos planą, institucija išanalizuoja ir įvertina aplinką ir išteklius, suformuluoja misiją, numato strateginius tikslus ir jų siekimo būdus. Institucijos veikla planuojama atsižvelgiant į Vyriausybės programą ir Vyriausybės prioritetus, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, atitinkamos valdymo srities plėtros strategijos, Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir ją įgyvendinančių veiksmų programų, kitų su institucijos veikla susijusių strateginio planavimo dokumentų nuostatas. Institucija turi numatyti, kaip optimaliai panaudos turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems strateginiams tikslams pasiekti.“
1.7. Išdėstyti 36 punkto pirmąją pastraipą taip:
„36. Strateginiams tikslams įgyvendinti rengiamos programos. Programas rengia ir jų įgyvendinimą prižiūri institucijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) paskirti programų koordinatoriai (arba institucijos struktūrinių padalinių vadovai) arba kiti atsakingi už programas asmenys, kurie privalo reguliariai organizuoti programų peržiūrą (vertinti programos ir jos priemonių tikslingumą, atsižvelgdami į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos programų įgyvendinimui ir jų tikslų pasiekimui). Prireikus institucija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus ar institucijas atitinkamai programai įvertinti. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo prireikus gali paskirti asmenis, atsakingus už atskirų priemonių planavimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į programų peržiūros rezultatus, taip pat į vidaus ir išorės audito rekomendacijas, asignavimų valdytojas sprendžia, ar tikslinga tęsti jau vykdomas programas. Jeigu programa baigta vykdyti, turi būti atliktas galutinis programos vertinimas. Planuojamos įgyvendinti, vykdomos ir baigtos vykdyti programos vertinamos pagal šios Metodikos 65–74 punktų nuostatas.“
1.8. Išdėstyti 37 punktą taip:
„37. Tarpinstitucinės programos rengimo ir įgyvendinimo koordinavimas vykdomas taip:
37.1. Tarpinstitucinės programos rengimą ir įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija (toliau vadinama – koordinuojanti institucija), su kuria kitos rengiant ir įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvaujančios institucijos (toliau vadinama – dalyvaujanti institucija) turi derinti bendrą veiklą. Derinimo metu turi būti susitarta dėl bendrų programos tikslų, kas įgyvendins atitinkamus uždavinius ir vykdys priemones.
37.2. Vyriausybės ar Seimo (kai programos projektą Seimui teikia Vyriausybė) tvirtinamoje tarpinstitucinėje programoje pateikiama:
37.2.2. aplinkos analizė (ji nebūtina, jeigu prieš tai buvo patvirtinta atitinkama strategija, kurią įgyvendina ši programa);
37.2.5. duomenys apie programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (nurodoma programą koordinuojanti institucija, dalyvaujančios institucijos, atskaitomybės būdai ir terminai, prireikus pavedama koordinuojančiai institucijai patvirtinti programos stebėsenos, atskaitomybės ir informavimo apie programos vykdymą tvarkos aprašą);
37.3. Vyriausybei ar Seimui patvirtinus tarpinstitucinę programą, koordinuojanti institucija:
37.3.1. kreipiasi į Finansų ministeriją dėl patvirtintos tarpinstitucinės programos įtraukimo į tarpinstitucinių programų ir strategijų sąrašą ir kodo suteikimo, teikia Finansų ministerijai jos nustatyta tvarka informaciją apie tarpinstitucinę programą (nurodo programos vykdymo trukmę ir dalyvaujančias institucijas, atitinkamoje Finansų ministerijos duomenų bazėje užpildo programos priemonių plano lentelę, pateikia kitą Finansų ministerijos nustatytą teikti informaciją);
37.3.2. praneša dalyvaujančioms institucijoms apie patvirtintą tarpinstitucinę programą (ir jai suteiktą kodą), taip pat apie vykdytinas tarpinstitucinės programos priemones ir jų kodus (šios informacijos reikia pildant strateginio veiklos plano lenteles, taip pat formas, nurodytas šios Metodikos 3, 4, 7 ir 8 prieduose);
37.3.3. savo strateginiame veiklos plane numato tarpinstitucinės programos priemonių įgyvendinimą, t. y. tarpinstitucinės programos priemones susieja su jau vykdomomis atitinkamų strateginio veiklos plano programų priemonėmis, prireikus papildo strateginį veiklos planą naujomis priemonėmis, suformuluoja naują programos uždavinį (ar tikslą), kuris atitiktų tarpinstitucinės programos uždavinį (ar tikslą), išimtiniais atvejais rengia atskirą programą (iš naujo pildo šios Metodikos 5 priedo 1b formą);
37.3.4. esant šios Metodikos 37.2.5 punkte nurodytam pavedimui, tvirtina programos stebėsenos, atskaitomybės ir informavimo apie programos vykdymą tvarkos aprašą, kuriame nurodo, kada ir kokią informaciją turi pateikti dalyvaujančios institucijos (nurodant informacijos pateikimo pagal šios Metodikos 3 priedą terminus), kokios formos ataskaitas pateikti (nurodant informacijos pateikimo pagal šios Metodikos 7 priedą terminus), paskiria už tarpinstitucinės programos priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis, kurie teiktų programos koordinatoriui (koordinuojančios institucijos paskirtam asmeniui) informaciją apie savo institucijos dalyvavimą įgyvendinant programą;
37.4. Vyriausybei ar Seimui patvirtinus tarpinstitucinę programą, dalyvaujančios institucijos:
37.4.1. savo strateginiuose veiklos planuose numato tarpinstitucinės programos priemonių įgyvendinimą, t. y. tarpinstitucinės programos priemones susieja su jau vykdomomis atitinkamų strateginio veiklos plano programų priemonėmis, prireikus papildo strateginį veiklos planą naujomis priemonėmis, suformuluoja naują programos uždavinį (ar tikslą), kuris atitiktų tarpinstitucinės programos uždavinį (ar tikslą);
37.4.2. koordinuojančios institucijos nustatytais terminais rengia ir teikia jai užpildytą informaciją apie dalyvavimą įgyvendinant tarpinstitucinę programą (šios Metodikos 3 priedas) ir informaciją apie tarpinstitucinės programos priemonių vykdymą per ataskaitinį laikotarpį (šios Metodikos 7 priedas). Jeigu tarpinstitucinės programos priemonę įgyvendina kelios institucijos, informaciją apie priemonės įgyvendinimą teikia pirmoji priemonių plane nurodyta institucija, apibendrinusi iš kitų dalyvaujančių institucijų gautą informaciją.“
1.9. Išdėstyti 42 punktą taip:
„42. Siekiant stebėti, vertinti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami institucijos strateginiai tikslai ir programos, nustatomi efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijai. Efekto ir rezultato kriterijai turi nurodyti kokybinius pokyčius (pokyčių kryptį, pokyčių apimtį, socialines grupes, kurioms bus daroma įtaka, taip pat sritį ir laiką, per kurį turi būti pasiektos nurodytos reikšmės). Produkto kriterijai dažniausiai parodo kiekybinį pokytį arba išlaidų efektyvumą. Rekomenduojama vertinimo kriterijus formuluoti vadovaujantis šiais principais:
42.1. Institucijos suplanuotieji vertinimo kriterijai turi atspindėti atitinkamuose ilgos ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentuose numatytus siekiamus rezultatus, t. y. šiuose dokumentuose numatyti svarbiausi kriterijai / rodikliai turi būti integruoti į institucijos strateginį veiklos planą atitinkamu lygmeniu.
42.2. Vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti aiškiai ir leisti įvertinti konkrečios institucijos konkrečių strateginių tikslų, programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo per nustatytą laikotarpį lygį.
42.3. Efekto ir rezultato vertinimo kriterijai turi suteikti pakankamą informaciją apie strateginių ir programos tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti numatytas atitinkamas tokių vertinimo kriterijų skaičius.
42.4. Produkto, rezultato ir efekto kriterijai turi sietis hierarchiniu principu: visiškai įgyvendinus uždavinius ir programų tikslus ir pasiekus numatytus rezultatus, bus įgyvendinti ir strateginiai tikslai, t. y. bus pasiekti planuotieji efekto kriterijai.
42.6. Reikia numatyti vertinimo kriterijus, kurie leistų įvertinti visuomenei teikiamų paslaugų naudą, kokybę ir įvairovę.
42.8. Nereikia planuoti efekto ir rezultato vertinimo kriterijų, kurie parodytų parengtų dokumentų, suorganizuotų renginių skaičių ir kita.
42.9. Strateginiame veiklos plane nereikia numatyti vertinimo kriterijų, kurie parodytų, kaip vykdomos institucijos funkcijos (prireikus tai galėtų būti numatoma metiniame veiklos plane).
42.10. Numatyti vertinimo kriterijai turi būti realūs ir naudingi institucijos veiklos planavimo ir valdymo procese.
1.10. Išdėstyti 43 punktą taip:
„43. Vertinimo kriterijai suteikia informaciją apie institucijos veiklos rezultatus, pagal juos atsiskaitoma institucijos viduje ir už jos ribų (rengiant atitinkamas veiklos ataskaitas, kuriose turi būti nurodomos planuotos ir faktinės vertinimo kriterijų reikšmės). Todėl labai svarbu numatyti tinkamas vertinimo kriterijų reikšmes, panaudojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tyrimų ir apklausų rezultatus, ekspertų išvadas ir kitus patikimus duomenų šaltinius. Rekomenduojama vertinimo kriterijų reikšmes numatyti pagal šiuos principus:
43.1. Vertinimo kriterijų reikšmės turi būti pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesudėtingai patikrinamos (informacija ir duomenys, kurių reikia vertinimo kriterijaus reikšmei apskaičiuoti, turi būti prieinami).
43.2. Vertinimo kriterijai dažniausiai matuojami absoliučiu skaičiumi arba procentine išraiška, nurodančia pokyčių kryptis (sumažės / padidės, palyginti su baziniais metais) ir pokyčių apimtį, palyginimus su ES valstybėse atitinkamose srityse taikomų vertinimo kriterijų reikšmėmis ir kita.
43.4. Vertinimo kriterijų reikšmės planuojamos ir jų pasiekiamumas vertinamas atsižvelgiant į patvirtintus asignavimus ir į vertinimo kriterijų reikšmes praėjusiais biudžetiniais metais.
1.11. Išdėstyti 59 punkto trečiąją pastraipą taip:
„Jeigu einamaisiais biudžetiniais metais Vyriausybė priima nutarimą dėl asignavimų perskirstymo tarp programų (arba tarp investicijų projektų) ar nustatytąja tvarka asignavimų valdytojas perskirsto asignavimus tarp investicijų projektų (tik vykdant investicijų projektų įgyvendinimo programą), institucijų vadovai privalo savo sprendimais patvirtinti atitinkamų strateginio veiklos plano dalių pakeitimus, nurodydami, kuriuo Vyriausybės nutarimu (ar asignavimų valdytojo sprendimu) vadovaujantis atlikti pakeitimai. Jeigu keičiami ministerijų ar Vyriausybės įstaigų sutrumpinti strateginiai veiklos planai, Vyriausybės kanceliarijai pateikiami sutrumpintų strateginių veiklos planų pakeitimai. Padaryti pakeitimai turi būti skelbiami ir atitinkamame interneto tinklalapyje.“
1.12. Išdėstyti 64 punktą taip:
„64. Metams pasibaigus, koordinuojanti institucija kartu su savo metine veiklos ataskaita turi pateikti Vyriausybei ir visų tarpinstitucinių programų įgyvendinimo per ataskaitinius metus ataskaitas, parengtas pagal šios Metodikos 8 priedą.
Jeigu Vyriausybė, tvirtindama tarpinstitucinę programą, numato, kad koordinuojanti institucija turi kasmet atskirai atsiskaityti už tarpinstitucinės programos įgyvendinimą Vyriausybei, rengiama išsami tarpinstitucinės programos įgyvendinimo metinė ataskaita. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija, kaip praėjusiais metais buvo įgyvendinami šios programos tikslai, uždaviniai ir priemonės, lyginami planuoti ir pasiekti rezultatai (vertinimo kriterijai), prireikus nurodomos svarbios neįvykdytos priemonės, atsakingi vykdytojai ir neįvykdymo priežastys, pateikiama informacija apie asignavimus, siūlymai dėl programos įgyvendinimo tobulinimo ir kita. Šią laisva forma dėstomą informaciją turi pagrįsti pridedama tarpinstitucinės programos įgyvendinimo ataskaita, parengta pagal šios Metodikos 8 priedą.“
1.13. Papildyti šiuo VI skyriumi:
„VI. Programų vertinimas
65. Programos vertinamos siekiant nustatyti programos tinkamumą, rezultatyvumą, efektyvumą, naudingumą ir ilgalaikį poveikį. Programos vertinimas turėtų suteikti informacijos, kuri būtų patikima ir naudinga, leidžianti priimti efektyvesnius sprendimus ir užtikrinti nuolatinį programų vykdymo tobulinimą.
66. Programos vertinimas gali būti:
66.1. išorinis – vertinimas, kurį atlieka asmenys, nepriklausantys programą įgyvendinančiai institucijai (kita institucija, nepriklausomi ekspertai ir t. t.);
66.2. vidinis – vertinimas, kurį atlieka programą įgyvendinančios institucijos darbuotojai (programos rengėjai, koordinatoriai, strateginio planavimo darbo grupė (ar strateginio planavimo padalinys), vadovas ir t. t.). Vidaus auditoriai vertina strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais.
67. Norint įvertinti programas, pirmiausia reikia surinkti tam tikrą informaciją, kurią išanalizavus būtų daromos išvados. Gali būti derinami skirtingi informacijos surinkimo būdai. Jų pasirinkimas priklauso nuo vertinimo tipo (išankstinio, tarpinio, galutinio), vertinimo aspektų (kriterijų) ir kitų veiksnių. Duomenų rinkimas yra procesas, apimantis kiekybinės ir kokybinės informacijos, skirtos programoms vertinti, surinkimą. Tai gali būti turimi ankstesnių programų vertinimų rezultatai, studijos, naudos gavėjų ir suinteresuotų institucijų apklausos, ekspertų nuomonė ir kita. Surinkta informacija analizuojama ir prireikus įvertinama panaudojant įvairius statistinius, ekonometrinius ir kitus metodus (modelius).
68. Pagrindiniai programų vertinimo aspektai (kriterijai):
68.2. efektyvumas – vertinama, ar rezultatai pasiekti mažiausiomis sąnaudomis (nustatomas rezultatų ir jiems pasiekti būtinų ar panaudotų sąnaudų (išteklių) santykis);
68.3. rezultatyvumas – vertinamas programos tikslų ir uždavinių pasiekimo laipsnis (jų pasiekimo tikimybė), lyginant planuotus rodiklius su faktiniais;
68.4. naudingumas – vertinama, ar planuoti (ir gauti) programos rezultatai atitinka tiesioginių ir netiesioginių naudos gavėjų poreikius;
69. Institucija, nusprendusi parengti naują programą, turi atlikti išankstinį programos vertinimą. Išankstinio programos vertinimo metu turi būti nustatyta:
70. Pagrindinis išankstinio programos vertinimo tikslas – nustatyti, ar tikslinga pradėti rengti programą. Tam reikia, išanalizavus turimą ar papildomai surinktą informaciją, nustatyti programos tinkamumą, efektyvumą ir naudingumą. Tinkamumui įvertinti taip pat analizuojama, ar programa dera su kitomis programomis, ar neprieštarauja ilgos ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentuose iškeltiems tikslams. Papildomai reikia įvertinti, koks prognozuojamas programos įgyvendinimo poveikis. Rekomenduojama kaip vieną iš poveikio vertinimo metodų pasirinkti Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975), nustatytą sprendimų projektų poveikio bazinį vertinimą. Programos iniciatorių (ar kitų institucijos vadovo paskirtų asmenų) atlikto vertinimo išvadas ir užpildytą sprendimų projektų poveikio bazinio vertinimo pažymą rekomenduojama pateikti institucijos strateginio planavimo darbo grupei (ar strateginio planavimo padaliniui), kuri pagal atliktą pateiktų programos alternatyvų vertinimą pasirinktų tinkamiausią alternatyvą. Pagal pasiūlytą alternatyvą rengiamas programos projektas.
71. Programos rengėjai, pildydami strateginio veiklos plano programos aprašymą (šios Metodikos 5 priedo 1b formą), turi atsižvelgti į programos tinkamumo, efektyvumo ir naudingumo vertinimo išvadas ir informaciją sprendimų projektų poveikio bazinio vertinimo pažymoje. Siūloma 1b formos skiltyje „Programos parengimo argumentai“ nurodyti argumentus, kodėl bus vykdoma nauja programa, ir aptarti šios programos vykdymo tinkamumą, poveikį valstybės biudžetui ir kita. 1b formos pastraipoje „Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas“ siūloma nurodyti numatomą programos poveikį atitinkamai sričiai, ekonomikai, socialinei aplinkai, taip pat numatyti programos įgyvendinimo efektyvumą ir naudingumą.
72. Institucijos parengtas strateginio veiklos plano naujos programos aprašymas kartu su institucijos strateginio veiklos plano projektu teisės aktų nustatytais terminais teikiamas Finansų ministerijai tolesniam įvertinimui. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai šiuos dokumentus teikia ir Vyriausybės kanceliarijai.
73. Tarpinis programos vertinimas paprastai atliekamas rengiant programos įgyvendinimo ataskaitas pasibaigus biudžetiniams metams. Šio vertinimo tikslas – atsižvelgiant į įgyvendinimo eigą, nustatyti, kokių pokyčių reikia, kad būtų užtikrintas programos vykdymo efektyvumas, rezultatyvumas ir naudingumas. Pasibaigus biudžetiniams metams, vertinami programos vykdymo rezultatai (pagal planuotas ir faktines vertinimo kriterijų reikšmes ir šiems rezultatams pasiekti planuotus ir panaudotus asignavimus). Vyriausybei atskaitingos institucijos tarpinio programos vertinimo išvadas teikia metinėse veiklos ataskaitose, kuriose informuoja ir apie neįvykdytas priemones ir planuotų rezultatų nepasiekimo priežastis. Institucijų vadovai, atsižvelgdami į vertinimo išvadas, sprendžia dėl tolesnio atitinkamos programos vykdymo ir jos patikslinimo. Tarpinis programos vertinimas dažniausiai atliekamas vidaus auditorių, programos vykdytojų, koordinatorių, o prireikus pasitelkiami nepriklausomi ekspertai. Vidaus auditoriai atlieka programų vertinimą Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
74. Galutinis programos vertinimas atliekamas įgyvendinus programą, praėjus tam tikram laikotarpiui (terminai priklauso nuo programos svarbos, pasirinktų vertintojų, galimybių surinkti informaciją ir įvertinti galutinį programos poveikį). Šio vertinimo tikslas – nustatyti, ar (ir kokiu mastu) vykdant programą pasiekti numatyti tikslai, kokia nauda ir koks galimas ilgalaikis poveikis. Vertinimo metu nagrinėjami planuoti ir gauti rezultatai, jų pasiekimo laipsnis (prireikus analizuojamos priežastys, kodėl rezultatai nepasiekti), panaudotos lėšos, vertinama, ar rezultatai pasiekti mažiausiomis sąnaudomis, ar planuoti (ir gauti) programos rezultatai yra naudingi tiesioginiams ir netiesioginiams naudos gavėjams. Siekiant nustatyti, kaip buvo gautas vienas ar kitas rezultatas, tiriamas ir pats programos įgyvendinimo procesas, vertinama, kas būtų programos neįgyvendinus. Institucijų vadovai, atsižvelgdami į vertinimo išvadas, sprendžia, kaip būtų galima pagerinti būsimųjų programų rezultatyvumą ir efektyvumą. Galutinis programos vertinimas dažniausiai atliekamas nepriklausomų ekspertų ar auditorių, tačiau gali būti atliktas ir programos vykdytojų, vidaus auditorių.
Tuo atveju, jeigu institucija dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sumažėja vykdomų priemonių, joms skirtų asignavimų ir kita) nusprendžia tam tikros strateginio veiklos plano programos toliau nevykdyti kaip atskiros programos ir daugumą šios programos priemonių perkelia į kitas vykdomas programas, galutinio vertinimo atlikti nereikia.“
1.17. Padaryti 5 priede šiuos pakeitimus:
1.17.1. Išdėstyti 1a formos skyrių „STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PRIEDAI“ taip:
„STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PRIEDAI
4 lentelė. Institucijos koordinuojamų tarpinstitucinių programų ir strategijų sąrašas (teikiama, jeigu yra daugiau nei 3 programos ar strategijos šiame sąraše).
5 lentelė. Tarpinstitucinių programų ir strategijų, kurias įgyvendinant dalyvauja institucija, sąrašas (teikiama, jeigu yra daugiau nei 3 programos ar strategijos šiame sąraše).
1.17.2. Įrašyti poskyrio „1a formos pildymas“ 4 punkte vietoj žodžių „1 lentelės
„(n–1)–n-ųjų metų programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių asignavimų suvestinė“ žodžius „1 lentelės „n-ųjų metų programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių asignavimų suvestinė“.
1.17.6. Poskyryje „1b formos pildymas“:
1.17.6.1. Išdėstyti 5 punktą taip:
1.17.6.2. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Pastraipoje „Kita svarbi informacija“ reikia pateikti informaciją, kuri padeda pagrįsti šios programos būtinumą ar pirmumą, palyginti su kitomis programomis. Rekomenduojama aprašyti programos integralumą su kitomis institucijos programomis ir tarpinstituciniu (horizontaliu) lygmeniu. Jeigu programos priemonės vykdomos įgyvendinant tarpinstitucinę programą, nurodomi tarpinstitucinių programų pavadinimai ir jų kodai, kuriuos suteikė Finansų ministerija. Čia galėtų būti nuoroda į strateginio veiklos plano 4 ir 5 lenteles, kuriose pateikiami tarpinstitucines programas koordinuojančių ir įgyvendinant tarpinstitucines programas dalyvaujančių institucijų sąrašai. Jie atskirai pridedami tuo atveju, jeigu sąraše yra daugiau negu 3 programos.
Būtina nurodyti, ar įgyvendinant programos tikslus dalyvaus kitos įstaigos ar savivaldybės; esant galimybei, nurodyti, koks numatomas jų finansinis indėlis.“
2. Pavesti Finansų ministerijai per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti tarpinstitucinių programų ir strategijų sąrašo sudarymo ir administravimo tvarkos aprašą.
3. Įpareigoti tarpinstitucinių programų ar strategijų rengėjus (koordinuojančias institucijas):
3.1. taip planuoti ir organizuoti tarpinstitucinės programos ar strategijos parengimo procesą, kad šie dokumentai būtų patvirtinti iki biudžetinių metų pabaigos likus ne mažiau kaip ketvirčiui;
4. Nustatyti, kad:
4.1. Šio nutarimo 1.13, 1.15–1.21 punktai pradedami taikyti rengiant 2010–2012 metų strateginių veiklos planų projektus.
4.2. Vyriausybė, Vyriausybės komitetas ar komisija gali pasiūlyti atlikti svarbios tarpinstitucinės programos, galinčios turėti žymų socialinį ekonominį ar kitokį poveikį, projekto ar jos koncepcijos galimybių studiją, kurioje turi būti pateikti iškeltų tikslų įgyvendinimo prognozuojami rezultatai. Šie rezultatai, išreikšti konkrečiais vertinimo kriterijais, turi būti numatyti parengtoje programoje.
Strateginio planavimo metodikos
3 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
(Informacijos apie dalyvavimą įgyvendinant tarpinstitucinę programą forma)
INFORMACIJA APIE DALYVAVIMĄ ĮGYVENDINANT TARPINSTITUCINĘ PROGRAMĄ
|
|
Kodas |
|
||
| (tarpinstitucinės programos pavadinimas) |
||||
|
|
|
|
||
| (tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, jos asignavimų valdytojo kodas) |
|
(įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvaujanti institucija, jos asignavimų valdytojo kodas) |
||
|
|
||||
| Tarpinstitucinės programos tikslas (-ai): |
||||
| Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas |
Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas |
Dalyvaujančios institucijos atitinkamos programos elementai |
Dalyvaujančios institucijos atitinkamos programos elementų kodai ir pavadinimai |
Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijų planuojamos reikšmės |
Institucijos n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų) |
|||
| kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
|||
|
|
|
|
|
Programa |
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
Tikslas |
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
Uždavinys |
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
Priemonės |
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
Vertinimo kriterijai |
|
|
|
X |
| Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui |
|
|||||||
| Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą |
|
|||||||
(Dalyvaujančios institucijos vadovo
ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Informacijos apie dalyvavimą įgyvendinant tarpinstitucinę programą formos
pildymas
1. Šią formą pildo institucija, dalyvaujanti įgyvendinant Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintą tarpinstitucinę programą. Forma pildoma atskirai pagal kiekvieną tarpinstitucinę programą, kurią įgyvendinant dalyvaujama. Prireikus ši forma naudojama, kai reikia pateikti informaciją apie dalyvavimą įgyvendinant atitinkamą strategiją, tik vietoj žodžių „tarpinstitucinės programos“ įrašomas žodis „strategijos“.
2. Po antrašte „Informacija apie dalyvavimą įgyvendinant tarpinstitucinę programą“ pateikiama ši informacija:
2.1. tarpinstitucinės programos pavadinimas ir tai programai Finansų ministerijos suteiktas kodas (langelyje „Kodas“);
2.2. tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir jos asignavimų valdytojo kodas;
2.3. įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvaujanti institucija ir jos asignavimų valdytojo kodas;
3. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas uždavinio, kurį įgyvendinant dalyvaus institucija, kodas (uždavinio kodas bus iš dviejų pozicijų, sudarytas iš tikslo ir uždavinio numerių, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio kodas bus 01.01.) ir to uždavinio pavadinimas.
4. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas priemonės, kurią vykdys institucija, kodas (priemonės kodas bus iš trijų pozicijų, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio 1 priemonės kodas bus 01.01.01.) ir tos priemonės pavadinimas. Šioje lentelės skiltyje atitinkamose eilutėse būtina nurodyti visas tarpinstitucinės programos priemones, kurias turi vykdyti įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvaujanti institucija.
5. Lentelės skilties „Dalyvaujančios institucijos atitinkamos programos elementų kodai ir pavadinimai“ poskilčiai pildomi atitinkamai pagal trečiosios skilties „Dalyvaujančios institucijos atitinkamos programos elementai“ nuorodą, pateikiant institucijos strateginio veiklos plano atitinkamų programų elementus, t. y. įrašant programos, tikslo, uždavinio, priemonių, vertinimo kriterijų kodus poskiltyje „kodas“, o pavadinimus – poskiltyje „pavadinimas“. Tarpinstitucinės programos priemonės turi būti susietos su institucijos strateginio veiklos plano programų priemonėmis. Eilutėje „Vertinimo kriterijai“ nurodomi rezultato ir produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai institucija įgyvendina visą tarpinstitucinės programos tikslą (t. y. visus to tikslo uždavinius), ar produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai ji įgyvendina uždavinį. Rekomenduojama prie vertinimo kriterijų pavadinimų nurodyti ir jų matavimo vienetus (procentai, vienetai ir panašiai).
6. Lentelės skilties „Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijų planuojamos reikšmės n-iesiems metams)“ eilutėje „Vertinimo kriterijai“ įrašomos n-aisias metais planuojamos vertinimo kriterijų reikšmės iš institucijos strateginio veiklos plano (jų reikšmės turi sutapti su reikšmėmis, numatytomis tarpinstitucinėje programoje, jeigu kriterijai yra tie patys).
7. Lentelės skilties „Institucijos n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ eilutėje „Priemonės“ nurodama, kiek n-aisiais metais iš viso skiriama asignavimų priemonei įgyvendinti. Jeigu priemonė bus vykdoma iš institucijos bendrųjų asignavimų ir neįmanoma nurodyti konkrečios asignavimų sumos, skiltyje „Institucijos n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ dedama nuoroda „*“. Užpildžius lentelę, ši nuoroda paaiškinama.
8. Lentelės eilutėje „Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui“ skiltyje „Institucijos n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ nurodoma bendra tarpinstitucinės programos tikslui įgyvendinti skiriamų asignavimų suma.
9. Jeigu institucija dalyvauja įgyvendinant tik vieną tarpinstitucinės programos tikslą, kitoje lentelės eilutėje „Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą“ nurodoma ta pati asignavimų suma. Jeigu institucija dalyvauja įgyvendinant daugiau negu vieną tos pačios tarpinstitucinės programos tikslą, pateikiama informacija pagal atitinkamus tarpinstitucinės programos tikslus, uždavinius ir priemones (pagal jau išdėstytą tvarką), po to pildoma lentelės eilutė „Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą“. Šios eilutės skiltyje „Institucijos n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ nurodama visa dalyvauti tarpinstitucinėje programoje skiriamų asignavimų suma.
Strateginio planavimo metodikos
4 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
(Informacijos apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimo koordinavimą forma)
INFORMACIJA APIE TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMĄ
|
Kodas |
|
||
| (tarpinstitucinės programos pavadinimas) |
||||
|
|
|
|
||
| (tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, jos asignavimų valdytojo kodas) |
||||
|
|
||||
| Tarpinstitucinės programos tikslas (-ai): |
||||
| Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas |
Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas |
Dalyvaujančių institucijų atitinkamų programų elementai |
Dalyvaujančių institucijų, jų atitinkamų programų elementų kodai ir pavadinimai |
Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijų planuojamos reikšmės n-iesiems metams) |
Institucijų n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų) |
|||
| kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
|||
| 01.01. |
|
01.01.01. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
| Programa |
|
|
X |
X |
||||
| Tikslas |
|
|
X |
X |
||||
| Uždavinys |
|
|
X |
X |
||||
| Priemonės |
|
|
X |
|
||||
| Vertinimo kriterijai |
|
|
|
X |
||||
| 01.01.02. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
||
| Programa ... |
|
|
X |
X |
||||
| 01.02. |
|
01.02.01. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
| Programa ... |
|
|
X |
X |
||||
| 01.02.02. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
||
| Programa ... |
|
|
X |
X |
||||
| Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui |
|
|||||||
| Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą |
|
|||||||
(Koordinuojančios institucijos vadovo
ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Informacijos apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimo koordinavimą formos
pildymas
1. Šią formą pildo Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintos tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija. Forma pildoma atskirai pagal kiekvieną koordinuojamą tarpinstitucinę programą. Prireikus ši forma naudojama, kai reikia pateikti informaciją apie koordinavimą įgyvendinant atitinkamą strategiją, tik vietoj žodžių „tarpinstitucinės programos“ įrašomas žodis „strategijos“.
2. Po antrašte „Informacija apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimo koordinavimą“ pateikiama ši informacija:
2.1. tarpinstitucinės programos pavadinimas ir tai programai Finansų ministerijos suteiktas kodas (langelyje „Kodas“);
2.2. tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir jos asignavimų valdytojo kodas;
3. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas uždavinio kodas iš patvirtintos tarpinstitucinės programos priemonių plano (uždavinio kodas bus iš dviejų pozicijų, sudarytas iš tikslo ir uždavinio numerių, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio kodas bus 01.01.) ir to uždavinio pavadinimas.
4. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas priemonės kodas iš patvirtintos tarpinstitucinės programos priemonių plano (priemonės kodas bus iš trijų pozicijų, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio 1 priemonės kodas bus 01.01.01.) ir tos priemonės pavadinimas. Šioje lentelės skiltyje atitinkamose eilutėse būtina nuosekliai nurodyti visas tarpinstitucinės programos priemones.
5. Lentelės skilties „Dalyvaujančių institucijų, jų atitinkamų programų elementų kodai ir pavadinimai“ poskilčiuose pateikiama informacija apie visas institucijas, dalyvaujančias įgyvendinant tarpinstitucinę programą. Poskilčiai pildomi atitinkamai pagal trečiosios skilties „Dalyvaujančių institucijų atitinkamų programų elementai“ nuorodą, pateikiant institucijų pavadinimus ir jų strateginių veiklos planų atitinkamų programų (kurių priemonės atitinka tarpinstitucinės programos priemones ar yra susietos su jomis) elementus, t. y. įrašant programos, tikslo, uždavinio, priemonių, vertinimo kriterijų kodus poskiltyje „kodas“, o pavadinimus – poskiltyje „pavadinimas“. Eilutėje „Vertinimo kriterijai“ nurodomi rezultato ir produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai institucija įgyvendina visą tarpinstitucinės programos tikslą (t. y. visus to tikslo uždavinius), ar produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai ji įgyvendina uždavinį. Rekomenduojama prie vertinimo kriterijų pavadinimų nurodyti ir jų matavimo vienetus (procentai, vienetai ir panašiai).
6. Lentelės skilties „Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijų planuojamos reikšmės n-iesiems metams)“ eilutėje „Vertinimo kriterijai“ įrašomos n-aisias metais planuojamos vertinimo kriterijų reikšmės iš institucijos strateginio veiklos plano (jų reikšmės turi sutapti su reikšmėmis, numatytomis tarpinstitucinėje programoje, jeigu kriterijai yra tie patys).
7. Lentelės skilties „Institucijų n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ eilutėje „Priemonės“ nurodama, kiek n-aisiais metais iš viso skiriama asignavimų priemonei įgyvendinti. Jeigu priemonė bus vykdoma iš institucijos bendrųjų asignavimų ir neįmanoma nurodyti konkrečios asignavimų sumos, skiltyje „Institucijų n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ dedama nuoroda „*“. Užpildžius lentelę, ši nuoroda paaiškinama.
8. Lentelės eilutėje „Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui“ skiltyje „Institucijų n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ nurodoma bendra tarpinstitucinės programos tikslui įgyvendinti skiriamų asignavimų suma.
9. Jeigu tarpinstitucinė programa turi daugiau negu vieną tikslą, pateikiama informacija pagal atitinkamus tarpinstitucinės programos tikslus, uždavinius ir priemones (pagal jau išdėstytą tvarką), po to pildoma lentelės eilutė „Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą“. Šios eilutės skiltyje „Institucijų n-ųjų metų asignavimai (tūkst. litų)“ nurodama visa dalyvauti tarpinstitucinėje programoje skiriamų asignavimų suma.
Strateginio planavimo metodikos
5 priedo 1 lentelė
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
| 1 LENTELĖ. n-ųjų METŲ PROGRAMŲ, PROGRAMŲ TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ASIGNAVIMŲ SUVESTINĖ |
||
|
|
||
|
|
Kodas |
|
(asignavimų valdytojas)
(tūkst. litų)
| Strateginio tikslo kodas |
Prog-ramos kodas |
Prog-ramos tikslo kodas |
Užda-vinio kodas |
Prie-monės kodas |
Strateginių tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai |
Funkci-nės klasifi-kacijos kodas |
Tarpinstitucinės programos (ar strategijos) kodas |
Tarpinstitucinės programos (ar strategijos) priemonės kodas |
n-ųjų metų asignavimai |
||||||
| iš viso |
iš jų |
||||||||||||||
| išlaidoms |
turtui įsigyti |
||||||||||||||
| iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
||||||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
|||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 lentelės pildymas
1. Langelyje „Kodas“ rašomas kodas, kurį institucijai suteikė Finansų ministerija pagal asignavimų valdytojų sąrašą (koduojama kaip šio priedo 1a formoje).
2. Skiltyse „Strateginio tikslo kodas“, „Programos kodas“, „Programos tikslo kodas“, „Uždavinio kodas“, „Priemonės kodas“ nurodomi atitinkami kodai (prireikus kodai derinami su Finansų ministerija).
3. Skiltyje „Strateginių tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai“ prie atitinkamo kodo įrašomi asignavimų valdytojo strateginių tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai.
4. Skiltyje „Funkcinės klasifikacijos kodas“ įrašomas programos priemonės išlaidų klasifikacijos pagal valstybės funkcijas kodas.
5. Skiltyje „Tarpinstitucinės programos (ar strategijos) kodas“ prie priemonių, įgyvendinančių tarpinstitucinės programos / strategijos priemones, nurodomas Finansų ministerijos suteiktas kodas.
6. Skilties „Tarpinstitucinės programos (ar strategijos) priemonės kodas“ 1 poskiltyje atitinkamoje eilutėje (prie strateginio veiklos plano priemonių, įgyvendinančių tarpinstitucinės programos (ar strategijos) priemones) įrašomas tarpinstitucinės programos (ar strategijos) priemonės kodas (jis turi atitikti eilės numerį iš Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintos tarpinstitucinės programos (ar strategijos) įgyvendinimo priemonių plano). Priemonės kodas sudarytas iš trijų pozicijų, t. y. XX.YY.ZZ, kur X – tikslo numeris, Y – uždavinio numeris, Z – priemonės numeris, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio 1 priemonės kodas bus 01.01.01. Jeigu kuri nors strateginio veiklos plano priemonė įgyvendina daugiau negu vieną tos pačios tarpinstitucinės programos (ar strategijos) priemonę, 2 ir 3 poskilčiuose įrašomi ir kitų tos tarpinstitucinės programos (ar strategijos) priemonių kodai. Jeigu kuri nors strateginio veiklos plano priemonė įgyvendina kelių tarpinstitucinių programų / strategijų priemones, lentelė papildoma naujomis eilutėmis, kuriose nurodomi ir kitų tarpinstitucinių programų (ar strategijų) priemonių kodai.
7. Skiltyje „n-ųjų metų asignavimai“, rengiant strateginio veiklos plano projektą, įrašomi planuojamųjų metų asignavimai, kurių suma išlaidoms turi atitikti Finansų ministerijos praneštą asignavimų valdytojams sumą. Teikiant tvirtinti strateginio veiklos plano projektą, valstybės biudžeto bendra asignavimų suma turi atitikti asignavimų valdytojui biudžetiniams metams patvirtintus asignavimus. Programų asignavimai detalizuojami pagal programų tikslus, uždavinius ir priemones.
8. Jeigu programos įgyvendinime bus naudojamos ES paramos ar kitos lėšos, siekiant išskirti finansavimo šaltinius (pagal Finansų ministerijos nurodytą programų kodavimo principą), į lentelę įtraukiamos papildomos eilutės.
Strateginio planavimo metodikos
5 priedo 4 lentelė
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
4 LENTELĖ. INSTITUCIJOS KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ SĄRAŠAS
_____________________________________
(koordinuojančios institucijos pavadinimas)
| Eil. Nr. |
Tarpinstitucinės programos / strategijos pavadinimas |
Kodas |
Įgyvendinimo laikotarpis |
Įgyvendinant tarpinstitucinę programą / strategiją dalyvaujančios institucijos |
| 1. |
|
|
|
1. 2. ... |
| 2. |
|
|
|
1. ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(Institucijos vadovo
ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
4 lentelės pildymas
1. Lentelė „Institucijos koordinuojamų tarpinstitucinių programų ir strategijų sąrašas“ yra strateginio veiklos plano priedas ir teikiama kartu su institucijos strateginiu veiklos planu (pridedama, jeigu sąraše yra daugiau negu 3 programos ar strategijos).
2. Skiltyje „Tarpinstitucinės programos / strategijos pavadinimas“ nurodomi visų institucijos koordinuojamų tarpinstitucinių programų ar strategijų, turinčių priemonių planus, pavadinimai.
3. Skiltyje „Kodas“ rašomi institucijos koordinuojamų tarpinstitucinių programų ar strategijų, turinčių priemonių planus, kodai, kuriuos suteikė Finansų ministerija.
4. Skiltyje „Įgyvendinimo laikotarpis“ nurodamas visas tarpinstitucinės programos ar strategijos įgyvendinimo laikotarpis iš Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintos tarpinstitucinės programos ar strategijos, turinčios priemonių planą.
5. Skiltyje „Įgyvendinant tarpinstitucinę programą / strategiją dalyvaujančios institucijos“ nurodomos visos įgyvendinant atitinkamą tarpinstitucinę programą ar strategiją dalyvaujančios institucijos, pirmiausia – pagrindiniai vykdytojai.
Strateginio planavimo metodikos
5 priedo 5 lentelė
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
5 LENTELĖ. TARPINSTITUCINIŲ PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ, KURIAS ĮGYVENDINANT DALYVAUJA INSTITUCIJA, SĄRAŠAS
_____________________________________
(institucijos pavadinimas)
| Eil. Nr. |
Tarpinstitucinės programos / strategijos pavadinimas |
Kodas |
Įgyvendinimo laikotarpis |
Tarpinstitucinės programos / strategijos įgyvendinimą koordinuojanti institucija |
| 1. |
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(Institucijos vadovo
ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
5 lentelės pildymas
1. Lentelė „Tarpinstitucinių programų ir strategijų, kurias įgyvendinant dalyvauja institucija, sąrašas“ yra strateginio veiklos plano priedas ir teikiama kartu su institucijos strateginiu veiklos planu (pridedama, jeigu sąraše yra daugiau negu 3 programos ar strategijos).
2. Skiltyje „Tarpinstitucinės programos / strategijos pavadinimas“ nurodomi visų tarpinstitucinių programų ar strategijų, kurias įgyvendinant dalyvauja institucija, pavadinimai.
3. Skiltyje „Kodas“ rašomi atitinkamų tarpinstitucinių programų ar strategijų, turinčių priemonių planus, kurias įgyvendinant dalyvauja institucija, kodai, kuriuos suteikė Finansų ministerija.
4. Skiltyje „Įgyvendinimo laikotarpis“ nurodomas visas tarpinstitucinės programos ar strategijos įgyvendinimo laikotarpis iš Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintos tarpinstitucinės programos ar strategijos, turinčios priemonių planą.
5. Skiltyje „Tarpinstitucinės programos / strategijos įgyvendinimą koordinuojanti institucija“ nurodoma institucija, paskirta tarpinstitucinės programos ar strategijos, kurią įgyvendinant dalyvauja atitinkama institucija, koordinatore.
Strateginio planavimo metodikos
6 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d.
nutarimo Nr. 210 redakcija)
(Sutrumpinto strateginio veiklos plano formos)
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės**
200 m. ___________ d. nutarimu Nr.
______________________________________
(Institucijos pavadinimas)
n-ųjų METŲ SUTRUMPINTAS strateginis
veiklos planas
I. INSTITUCIJOS VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS
(Įžanginiame žodyje institucijos vadovas trumpai aptaria savo institucijos veiklos svarbiausius pokyčius, pasiektus rezultatus, prioritetines veiklos kryptis.
Prie įžanginio žodžio pridedama institucijos vadovo nuotrauka.
Pabaigoje nurodomos institucijos vadovo pareigos, parašas, vardas ir pavardė, data.)
II. S1 FORMA „N-ŲJŲ METŲ Institucijos misija, strateginiai tikslai, EFEKTO KRITERIJAI, PROGRAMOS, FINANSAVIMAS“ ir jos pildymas
S1 forma
N-ŲJŲ METŲ INSTITUCIJOS MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI, EFEKTO KRITERIJAI, PROGRAMOS, FINANSAVIMAS
| I. INSTITUCIJOS MISIJA
|
|||||||||||||||
| II. INSTITUCIJOS STRATEGINIŲ TIKSLŲ, EFEKTO KRITERIJŲ IR PROGRAMŲ RYŠYS
|
|||||||||||||||
| 4. 5.
|
|||||||||||||||
|
|
1 programa |
|
2 programa |
|
3 programa |
|
|
||||||||
|
|
- asignavimai - vykdo x pareigybių skaičius |
|
- asignavimai - vykdo y pareigybių skaičius |
|
- asignavimai - vykdo z pareigybių skaičius |
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
x programa .............. |
|
y programa ............... |
|
z programa ................ |
|
|
||||||||
|
III. ĮSTAIGŲ PRIE MINISTERIJOS MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI, PROGRAMOS IR JŲ RYŠYS SU MINISTERIJOS STRATEGINIAIS TIKSLAIS
Ministerijos strateginis tikslas
|
|
||||||||||||||
|
|
1 įstaiga |
|
1 programa |
|
2 programa |
|
|
||||||||
|
|
Misija – Strateginis tikslas, efekto kriterijus – |
|
- asignavimai - vykdo x pareigybių skaičius |
|
- asignavimai - vykdo y pareigybių skaičius |
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
2 įstaiga |
|
2 programa |
|
3 programa |
|
|
||||||||
|
|
Misija – Strateginis tikslas, efekto kriterijus – |
|
- asignavimai - vykdo x pareigybių skaičius |
|
- asignavimai - vykdo y pareigybių skaičius |
|
|
||||||||
|
IV. INSTITUCIJOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSAVIMAS |
|
||||||||||||||
|
V. VISŲ ĮSTAIGŲ PRIE MINISTERIJOS BENDRAS FINANSAVIMAS |
|
||||||||||||||
S1 formos pildymas
2. Skyriuje „I. Institucijos misija“ pateikiama ministerijos, Vyriausybės įstaigos ar apskrities viršininko misijos formuluotė (misijos formuluotė neturi skirtis nuo strateginiame veiklos plane pateiktos formuluotės).
3. Skyriuje „II. Institucijos strateginių tikslų, efekto kriterijų ir programų ryšys“ parodomas ryšis tarp institucijos strateginių tikslų, efekto kriterijų ir vykdomų programų. Kiekvieno strateginio tikslo įgyvendinimui įvertinti turi būti pavaizduojamas efekto kriterijaus dydžio (y) kitimas atitinkamais metais (nuo n-2-ųjų iki n+2-ųjų), pateikiant planinius ir faktinius kriterijų dydžius. Prie kiekvieno strateginio tikslo nurodoma tą tikslą įgyvendinanti programa (jai skiriami asignavimai ir pareigybių, reikalingų jai vykdyti, skaičius).
4. Skyrių „III. Įstaigų prie ministerijos misija, strateginiai tikslai, programos ir jų ryšys su ministerijos strateginiais tikslais“ pildo tik ministerijos pagal įstaigų prie ministerijos (tų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai) pateiktą informaciją. Nuosekliai prie kiekvieno ministerijos strateginio tikslo išvardijamos tos įstaigos prie ministerijos, kurios įgyvendins nurodytą ministerijos strateginį tikslą, nurodoma jų misija, strateginis tikslas ir efekto kriterijus, vykdomų programų pavadinimai (programoms skiriami asignavimai ir pareigybių, reikalingų joms vykdyti, skaičius).
S1 formoje įstaigų prie ministerijos efekto kriterijų ir juos siekiančių įgyvendinti programų išdėstymas gali būti vertikalus arba horizontalus.
5. Skyriuje „IV. Institucijos vykdomų programų finansavimas“ pateikiama diagrama, parodanti asignavimų paskirstymą tarp programų.
S2 forma
INSTITUCIJOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAs
____________________________________________________
(programos pavadinimas)
| I. PROGRAMOS SĄSAJA SU VYRIAUSYBĖS PRIORITETAIS
|
|||||||||||
| II. PASIEKTI ESMINIAI REZULTATAI (n-2-aisiais, n-1-aisiais metais)
|
|||||||||||
| Rezultato kriterijai |
n-2-ųjų metų |
n-1-ųjų metų |
|||||||||
| planas |
faktas |
planas |
faktas |
||||||||
| 1. |
|
|
|
|
|||||||
| 2. |
|
|
|
|
|||||||
| 3. |
|
|
|
|
|||||||
|
Komentarai dėl nepasiektų rezultatų |
|||||||||||
| III. PROGRAMOS TIKSLAI, SIEKIAMI REZULTATAI (N-AISIAIS METAIS), NAUDA VISUOMENEI
|
|||||||||||
| 1. Programos tikslas – |
|
Siekiami rezultatai n-aisiais metais 1. 2. 3. ........ |
|
Nauda visuomenei |
|||||||
|
Svarbiausi veiksmai (uždaviniai), siekiant suplanuotų rezultatų ir jų finansavimas
1. 2. 3.
|
|||||||||||
| IV. Programos finansavimas
Programos finansavimas n-2-aisiais, n-1-aisiais, n-aisiais metais
|
|||||||||||
| Programa |
Finansavimas n-2-aisiais metais (tūkst. litų) |
Finansavimas n-1-aisiais metais (tūkst. litų) |
Finansavimas n-aisiais metais (tūkst. litų) |
||||||||
| Valstybės biudžeto asignavimai |
|
|
|
||||||||
| iš jų ES lėšos |
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
||||||||
| Kitų finansavimo šaltinių lėšos (nurodyti) |
|
|
|
||||||||
| Iš viso |
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
||||||||
S2 formos pildymas
1. Skyriuje „I. Programos sąsaja su Vyriausybės prioritetais“ nurodomas Vyriausybės prioritetas, kurį įgyvendins programa.
2. Skyriuje „II. Pasiekti esminiai rezultatai (n-2-aisiais, n-1-aisiais metais)“ nurodomi rezultato kriterijai, pateikiamos rezultato kriterijų planinės ir faktinės reikšmės n-2-aisiais ir n-1-aisiais metais. Po lentele prireikus pateikiami komentarai dėl nepasiektų rezultatų.
3. Skyriuje „III. Programos tikslai, siekiami rezultatai (n-aisiais metais), nauda visuomenei“ nurodomi programos tikslai, siekiami rezultatai n-aisiais metais ir aprašoma nauda visuomenei. Taip pat turi būti aprašyti svarbiausi veiksmai (uždaviniai), siekiant suplanuotų rezultatų, ir jų finansavimas.
4. Skyriuje „IV. Programos finansavimas“ nurodomas programos finansavimas n-2-aisiais, n-1-aisiais ir n-aisiais metais, išskiriant ES lėšas, taip pat kitus finansavimo šaltinius. Šie duomenys gali būti pateikti arba lentelėje, arba grafiškai.
Strateginio planavimo metodikos
7 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
(Informacijos apie tarpinstitucinės programos priemonių vykdymą per _________ ataskaitinį laikotarpį forma)
INFORMACIJA APIE TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS PRIEMONIŲ VYKDYMĄ
PER __________ ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ
|
|
Kodas |
|
|||
| (tarpinstitucinės programos pavadinimas) |
|||||
|
|
|
|
|||
| (tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, jos asignavimų valdytojo kodas) |
|
(įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvaujanti institucija, jos asignavimų valdytojo kodas) |
|||
| Tarpinstitucinės programos tikslas (-ai):
|
|
||||
| Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas |
Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas |
Dalyvaujančios institucijos atitinkamų programų elementai |
Dalyvaujančios institucijos atitinkamų programų elementų kodai ir pavadinimai |
n-ųjų metų vertinimo kriterijų reikšmės |
Dalyvaujančios institucijos panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų) |
Komentarai dėl priemonių vykdymo |
||||||
| kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
planuotosios |
faktinės |
|||||
|
|
|
|
|
Programa |
|
|
X |
X |
X |
|
||
|
|
|
|
|
Tikslas |
|
|
X |
X |
X |
|||
|
|
|
|
|
Uždavinys |
|
|
X |
X |
X |
|||
|
|
|
|
|
Priemonės |
|
|
X |
X |
|
|||
|
|
|
|
|
Vertinimo kriterijai |
|
|
|
|
X |
|||
| Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui |
|
|
||||||||||
| Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą |
|
|
||||||||||
|
(Dalyvaujančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė) |
|
||||||||||
Informacijos apie tarpinstitucinės programos priemonių vykdymą per ____ ataskaitinį laikotarpį formos pildymas
1. Šią formą pildo institucija, dalyvavusi įgyvendinant Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintą tarpinstitucinę programą per ataskaitinį laikotarpį. Forma pildoma atskirai pagal kiekvieną tarpinstitucinę programą, kurią įgyvendinant institucija dalyvavo. Prireikus ši forma naudojama, kai reikia pateikti informaciją apie atitinkamos strategijos priemonių įgyvendinimą, tik vietoj žodžių „tarpinstitucinės programos“ įrašomas žodis „strategijos“.
2. Po antrašte „Informacija apie tarpinstitucinės programos priemonių vykdymą per _____ ataskaitinį laikotarpį“ pateikiama ši informacija:
2.1. tarpinstitucinės programos pavadinimas ir tai programai Finansų ministerijos suteiktas kodas (langelyje „Kodas“);
2.2. tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir jos asignavimų valdytojo kodas;
2.3. įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvaujanti institucija ir jos asignavimų valdytojo kodas;
3. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas uždavinio, kurį įgyvendinant dalyvavo institucija, kodas (uždavinio kodas bus iš dviejų pozicijų, sudarytas iš tikslo ir uždavinio numerių, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio kodas bus 01.01.) ir to uždavinio pavadinimas.
4. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas priemonės, kurią vykdė institucija, kodas (priemonės kodas bus iš trijų pozicijų, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio 1 priemonės kodas bus 01.01.01.) ir tos priemonės pavadinimas. Šioje lentelės skiltyje atitinkamose eilutėse būtina nurodyti visas tarpinstitucinės programos priemones, kurias vykdė įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvavusi institucija.
5. Lentelės skilties „Dalyvaujančios institucijos atitinkamų programų elementų kodai ir pavadinimai“ poskilčiai pildomi atitinkamai pagal trečiosios skilties „Dalyvaujančios institucijos atitinkamų programų elementai“ nuorodą, pateikiant institucijos strateginio veiklos plano atitinkamų programų elementus, t. y. įrašant programos, tikslo, uždavinio, priemonių, vertinimo kriterijų kodus poskiltyje „kodas“, o pavadinimus – poskiltyje „pavadinimas“. Tarpinstitucinės programos priemonės turi būti susietos su institucijos strateginio veiklos plano programų priemonėmis. Eilutėje „Vertinimo kriterijai“ nurodomi rezultato ir produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai institucija įgyvendina visą tarpinstitucinės programos tikslą (t. y. visus to tikslo uždavinius), ar produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai ji įgyvendina uždavinį. Rekomenduojama prie vertinimo kriterijų pavadinimo nurodyti ir jų matavimo vienetus (procentai, vienetai ir panašiai).
6. Lentelės skilties „n-ųjų metų vertinimo kriterijų reikšmės“ poskilčiuose „planuotosios“ ir „faktinės“ eilutėje „Vertinimo kriterijai“ įrašomos planuotosios vertinimo kriterijų reikšmės iš institucijos strateginio veiklos plano (jų reikšmės turi sutapti su reikšmėmis, numatytomis tarpinstitucinėje programoje, jeigu kriterijai yra tie patys) ir faktinės (per ataskaitinį laikotarpį pasiektos) vertinimo kriterijų reikšmės.
7. Lentelės skiltyje „Dalyvaujančios institucijos panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ pildoma eilutė „Priemonės“, joje nurodoma, kiek per ataskaitinį laikotarpį iš viso panaudota asignavimų priemonei vykdyti. Jeigu priemonė buvo vykdoma iš institucijos bendrųjų asignavimų ir neįmanoma nurodyti konkrečios asignavimų sumos, skiltyje „Dalyvaujančios institucijos panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ dedama nuoroda „*“. Užpildžius lentelę, ši nuoroda paaiškinama.
8. Lentelės eilutėje „Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui“ skiltyje „Dalyvaujančios institucijos panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ nurodoma bendra tarpinstitucinės programos tikslui įgyvendinti per ataskaitinį laikotarpį panaudotų asignavimų suma.
9. Jeigu institucija vykdė tik vieno tarpinstitucinės programos tikslo įgyvendinimo priemones, kitoje lentelės eilutėje „Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą“ nurodoma ta pati panaudotų asignavimų suma. Jeigu institucija vykdė daugiau negu vieno tos pačios tarpinstitucinės programos tikslo priemones, pateikiama informacija pagal atitinkamus tarpinstitucinės programos tikslus, uždavinius ir priemones (pagal jau išdėstytą tvarką), po to pildoma lentelės eilutė „Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą“. Šios eilutės skiltyje „Dalyvaujančios institucijos panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ nurodama visa įgyvendinant tarpinstitucinę programą dalyvavusios institucijos panaudotų asignavimų suma.
10. Skiltyje „Komentarai dėl priemonių vykdymo“ pateikiami detalesni paaiškinimai, o prireikus nurodomos priemonių neįvykdymo priežastys. Jeigu priemonė finansuojama iš kelių finansavimo šaltinių, jie įvardijami ir nurodomos skirtos lėšos.
Strateginio planavimo metodikos
8 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 210 redakcija)
(Koordinuojančios institucijos informacijos apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimą pagal gautą informaciją
per _________ ataskaitinį laikotarpį forma)
KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ
PAGAL GAUTĄ INFORMACIJĄ PER _______ ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ
|
|
Kodas |
|
||
| (tarpinstitucinės programos pavadinimas)
|
||||
|
|
|
|
||
| (tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, jos asignavimų valdytojo kodas)
|
||||
| Tarpinstitucinės progamos tikslas (-ai):
|
||||
| Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas |
Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas |
Dalyvaujančių institucijų atitinkamų programų elementai |
Dalyvaujančių institucijų, jų atitinkamų programų elementų kodai ir pavadinimai |
n-ųjų metų vertinimo kriterijų reikšmės |
Dalyvaujančių institucijų panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų) |
Komentarai dėl priemonių vykdymo |
||||
| kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
planuotosios |
faktinės |
|||
| 01.01. |
|
01.01.01. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
X |
|
| Programa |
|
|
X |
X |
X |
|
||||
| Tikslas |
|
|
X |
X |
X |
|
||||
| Uždavinys |
|
|
X |
X |
X |
|
||||
| Priemonės |
|
|
X |
X |
|
|
||||
|
|
|
|
|
Vertinimo kriterijai |
|
|
|
|
X |
|
| 01.01.02. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
X |
|
||
| Programa .... |
|
|
X |
X |
X |
|||||
| 01.02. |
|
01.02.01. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
X |
|
| Programa ... |
|
|
X |
X |
X |
|||||
| 01.02.02. |
|
Institucija |
|
|
X |
X |
X |
|
||
| Programa ... |
|
|
X |
X |
X |
|||||
| Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui |
|
|
||||||||
| Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą |
|
|
||||||||
| (Koordinuojančios institucijos vadovo (Parašas) (Vardas ir pavardė) ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas) |
Koordinuojančios institucijos informacijos apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimą pagal gautą informaciją per _____ ataskaitinį laikotarpį formos pildymas
1. Šią formą pildo Vyriausybės ar Seimo nutarimu patvirtintos tarpinstitucinės programos įgyvendinimą per ataskaitinį laikotarpį koordinuojanti institucija. Forma pildoma atskirai pagal kiekvieną koordinuojamą tarpinstitucinę programą. Prireikus ši forma naudojama, kai reikia pateikti informaciją apie atitinkamos strategijos priemonių įgyvendinimą, tik vietoj žodžių „tarpinstitucinės programos“ įrašomas žodis „strategijos“.
2. Po antrašte „Koordinuojančios institucijos informacija apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimą pagal gautą informaciją per _____ ataskaitinį laikotarpį“ pateikiama ši informacija:
2.1. tarpinstitucinės programos pavadinimas ir tai programai Finansų ministerijos suteiktas kodas (langelyje „Kodas“);
2.2. tarpinstitucinės programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija ir jos asignavimų valdytojo kodas;
3. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos uždavinio kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas uždavinio kodas iš patvirtintos tarpinstitucinės programos priemonių plano (uždavinio kodas bus iš dviejų pozicijų, sudarytas iš tikslo ir uždavinio numerių, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio kodas bus 01.01.) ir to uždavinio pavadinimas.
4. Lentelės skilties „Tarpinstitucinės programos priemonės kodas ir pavadinimas“ poskilčiuose nurodomas priemonės kodas iš patvirtintos tarpinstitucinės programos priemonių plano (priemonės kodas bus iš trijų pozicijų, pvz., 1 tikslo 1 uždavinio 1 priemonės kodas bus 01.01.01.) ir tos priemonės pavadinimas. Šioje lentelės skiltyje atitinkamose eilutėse būtina nuosekliai nurodyti visas tarpinstitucinės programos priemones.
5. Lentelės skilties „Dalyvaujančių institucijų, jų atitinkamų programų elementų kodai ir pavadinimai“ poskilčiuose pateikiama informacija apie visas institucijas, dalyvavusias įgyvendinant tarpinstitucinę programą. Poskilčiai pildomi atitinkamai pagal trečiosios skilties „Dalyvaujančių institucijų atitinkamų programų elementai“ nuorodą, pateikiant institucijų pavadinimus ir jų strateginių veiklos planų atitinkamų programų (kurių priemonės atitinka tarpinstitucinės programos priemones ar yra susietos su jomis) elementus, t. y. įrašant programos, tikslo, uždavinio, priemonių, vertinimo kriterijų kodus poskiltyje „kodas“, o pavadinimus – poskiltyje „pavadinimas“. Eilutėje „Vertinimo kriterijai“ nurodomi rezultato ir produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai institucija įgyvendino visą tarpinstitucinės programos tikslą (t. y. visus to tikslo uždavinius), ar produkto kriterijų kodai ir pavadinimai, kai ji įgyvendino uždavinį. Rekomenduojama prie vertinimo kriterijų pavadinimo nurodyti ir jų matavimo vienetus (procentai, vienetai ir panašiai).
6. Lentelės skilties „n-ųjų metų vertinimo kriterijų reikšmės“ poskilčiuose „planuotosios“ ir „faktinės“ eilutėje „Vertinimo kriterijai“ įrašomos n-aisias metais planuotos vertinimo kriterijų reikšmės iš institucijos strateginio veiklos plano (jų reikšmės turi sutapti su reikšmėmis, numatytomis tarpinstitucinėje programoje, jeigu kriterijai yra tie patys) ir faktinės (per ataskaitinį laikotarpį pasiektos) vertinimo kriterijų reikšmės.
7. Lentelės skiltyje „Dalyvaujančių institucijų panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ pildoma eilutė „Priemonės“, joje nurodoma, kiek per ataskaitinį laikotarpį iš viso panaudota asignavimų priemonei įgyvendinti. Jeigu priemonė buvo vykdoma iš institucijos bendrųjų asignavimų ir neįmanoma nurodyti konkrečios asignavimų sumos, skiltyje „Dalyvaujančių institucijų panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ dedama nuoroda „*“. Užpildžius lentelę, ši nuoroda paaiškinama.
8. Lentelės eilutėje „Iš viso tarpinstitucinės programos tikslui“ skiltyje „Dalyvaujančių institucijų panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ nurodoma bendra tarpinstitucinės programos tikslui per ataskaitinį laikotarpį panaudotų asignavimų suma.
9. Jeigu tarpinstitucinė programa turi daugiau negu vieną tikslą, pateikiama informacija pagal atitinkamus tarpinstitucinės programos tikslus, uždavinius ir priemones (pagal jau išdėstytą tvarką), po to pildoma lentelės eilutė „Iš viso dalyvavimui įgyvendinant tarpinstitucinę programą“. Šios eilutės skiltyje „Dalyvaujančių institucijų panaudoti asignavimai per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. litų)“ nurodama visa įgyvendinant tarpinstitucinę programą panaudotų asignavimų suma.
10. Skiltyje „Komentarai dėl priemonių vykdymo“ pateikiami detalesni paaiškinimai, o prireikus nurodomos priemonių neįvykdymo priežastys. Jeigu priemonė finansuojama iš kelių finansavimo šaltinių, jie įvardijami ir nurodomos skirtos lėšos.
