LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. RUGSĖJO 6 D. NUTARIMO NR. 1411 „DĖL KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA PINIGAIS LAIKOMA ĮTARTINA, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2004 m. liepos 22 d. Nr. 929

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3802; 2003, Nr. 49-2177) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA SU PINIGAIS AR SANDORIS LAIKOMI ĮTARTINAIS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117- 5318) 9 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, sąrašą (pridedama).“.

2. Pasiūlyti Lietuvos banko valdybai pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2002 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 122 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4242).

 

 

ŪKIO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ                                                   PETRAS ČĖSNA

 

TEISINGUMO MINISTRAS                                                             VYTAUTAS MARKEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1411

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 929

redakcija)

 

KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA SU PINIGAIS AR

SANDORIS LAIKOMI ĮTARTINAIS

 

1. Operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, jeigu:

1.1. finansų įstaigos ar kito subjekto kliento (toliau vadinama – klientas) operacijos neatitinka įmonės registruotos veiklos ar įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga ar kitu subjektu;

1.2. klientas turi daugiau kaip keturias skirtingos valiutos sąskaitas, o jo veikla nepagrindžia tokio įvairios valiutos poreikio;

1.3. du fiziniai asmenys ar daugiau įneša grynuosius pinigus į tą pačią sąskaitą, o pinigai vėliau pervedami į Lietuvos ar užsienio valstybių kredito įstaigose esančias fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas (savo ar kitų);

1.4. visą avansą, kitą įmoką (ar didžiąją jų dalį) kliento vardu sumoka akivaizdžiai nesusijusi trečioji šalis;

1.5. klientas dažnai prašo išduoti kelionės čekius, įsakomuosius vekselius užsienio valiuta, taip pat dažnai apmoka kelionės čekius ir įsakomuosius vekselius užsienio valiuta, ypač jeigu jie išduoti užsienio valstybėse;

1.6. padidėja kliento atsiskaitymas grynaisiais pinigais;

1.7. klientas dėl neaiškių priežasčių išskaido operaciją su pinigais į kelias operacijas, kad nė vienos iš jų suma nesiektų 50000 litų arba atitinkamos užsienio valiutos sumos, perskaičiuotos į litus tos dienos oficialiu kursu;

1.8. kliento atliekamų operacijų su pinigais pobūdis kelia įtarimą, jog siekiama išvengti operacijų su pinigais įtraukimo į kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrą;

1.9. dažnai atsiskaitoma suplėšytais, suteptais ar kitaip apgadintais banknotais, taip pat tokie banknotai keičiami arba įnešami į sąskaitą;

1.10. prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikęs klientas visai nesidomi draudimo liudijimo (poliso) veikimu, daugiau domisi ankstyvo draudimo sutarties nutraukimo tvarka;

1.11. klientas vykdo sandorį (sandorius) ir sumoka tokią įmoką (įmokas), kuri (kurios) viršija žinomas kliento galimybes, arba pageidauja sumokėti didesnį už įprastą avansą ar kitą įmoką;

1.12. klientas stengiasi atsiskaityti grynaisiais pinigais tais atvejais, kai įprasta atsiskaityti čekiu ar kitais būdais;

1.13. klientas ar turto savininkas prašo jam priklausančią sumą sumokėti akivaizdžiai nesusijusiai trečiajai šaliai;

1.14. draudimo sutartis sudaroma neįprastai didelei draudimo sumai;

1.15. draudimo sutartis nutraukiama per neįprastai trumpą laikotarpį, o naudos gavėju nurodomas trečiasis asmuo;

1.16. klientas dažnai lošia azartinius lošimus ir per dieną pralošia arba išlošia daugiau nei 5000 litų;

1.17. per 7 kalendorines dienas į kliento sąskaitą kelių operacijų su pinigais metu įnešta arba išimta iš jos 100000 litų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

1.18. per kalendorinę dieną iš kliento mokėjimo kortelės sąskaitos išimama 10000 litų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

1.19. klientas grąžina visą kreditą arba didesnę jo dalį anksčiau numatyto kredito grąžinimo termino;

1.20. kliento, kliento atstovo (jeigu operacija su pinigais atliekama per atstovą), subjekto, kurio naudai atliekama operacija su pinigais, tapatybę nustatantys duomenys atitinka atsakingų užsienio valstybių institucijų ir tarptautinių organizacijų perduotuose sąrašuose pateiktus su teroristine veikla susijusių asmenų duomenis;

1.21. naudojantis užsienio kredito įstaigų mokėjimo kortele, per 7 kalendorines dienas išimama 100000 litų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta;

1.22. per 7 kalendorines dienas klientas keičia iš vienos valiutos į kitą 100000 litų ar didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

1.23. fizinis asmuo nuolat vykdo sandorius turtu, kurio vertė viršija 50000 litų;

1.24. klientas nuolat vykdo sandorius turtu, kurio vertė akivaizdžiai neatitinka vidutinės turto rinkos vertės;

1.25. klientas nuolat vykdo grynųjų pinigų pašto perlaidas.

2. Nurodytų 1 punkte kriterijų sąlyginius požymius nustato finansų įstaigos ir kiti subjektai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, išskyrus auditorius, notarus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ir advokatų padėjėjus. Nurodytų 1 punkte kriterijų sąlyginius požymius, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, auditoriams nustato Auditorių rūmai, notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims - Notarų rūmai, o advokatams ir advokatų padėjėjams – Lietuvos advokatų taryba.

3. Finansų įstaigos ir kiti subjektai turi teisę informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos apie, jų manymu, įtartinas operacijas su pinigais, nors jos neatitinka nė vieno 1 punkte nurodytų kriterijų.

4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie įtartinų operacijų su pinigais ar sandorių atpažinimo kriterijus.

______________