LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO LAIPSNIŲ IR PEDAGOGINIŲ MOKSLO VARDŲ SISTEMOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. lapkričio 13 d. Nr. 1317
Vilnius
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendruosius nuostatus (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. doktorantams, priimtiems į doktorantūrą iki 1995 m. gruodžio 31 d., netaikomi 1 punkte nurodytų nuostatų 20 ir 30 punktai. Šiems doktorantams doktorantūros trukmę ir studijų apimtį nustato mokslo ir studijų institucija doktorantūros komiteto teikimu;
2.2. habilitacijos siekiantiems mokslininkams, pateikusiems prašymą mokslo ir studijų institucijai iki šio nutarimo įsigaliojimo, netaikomas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų 58 punkto reikalavimas, kad monografija būtų išleista ne mažiau kaip prieš vienerius metus;
2.3. mokslo ir studijų institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl doktorantūros steigimo mokslo ir studijų institucijose“ (Žin., 1992, Nr. 31-965; 1993, Nr. 1-18, Nr. 10-260, Nr. 55-1071; 1994, Nr. 59-1176; 1995, Nr. 13-301, Nr. 23-539, Nr. 79-1836, Nr. 89-2005) suteikta teisė teikti daktaro mokslo laipsnius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 176 „Dėl teisės teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį“ (Žin., 1993, Nr. 10-261, Nr. 25-583) – habilituoto daktaro mokslo laipsnius, naudojasi šia teise iki nustatytojo laikotarpio pabaigos, jeigu jos iki 1997 m. kovo 1 d. pateiks derinti Lietuvos mokslo tarybai savo doktorantūros, mokslo laipsnių ir (arba) pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatų projektus, o švietimo ir mokslo ministras patvirtins juos iki 1997 m. birželio 1 d.;
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 174 „Dėl pedagoginių mokslo vardų teikimo mokslo ir studijų, institucijose“ (Žin., 1993, Nr. 10-259, Nr. 56-1098; 1994, Nr. 43-795, Nr. 59-1177; 1995, Nr. 13-300) suteikta teise teikti docento ir profesoriaus pedagoginius mokslo vardus aukštosios mokyklos gali naudotis iki 1997 m. birželio 1 d.;
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 204 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų sistemos ir jų suteikimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 16-452);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 739 „Dėl doktorantūros steigimo mokslo ir studijų institucijose“ (Žin., 1992, Nr. 31-965) 4 punktą;
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 865 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 204 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 63-1207).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317
Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai
Bendrieji principai
1. Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai bei docento ir profesoriaus pedagoginiai mokslo vardai.
2. Teisę skelbti priėmimą į doktorantūrą, teikti daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius bei pedagoginius mokslo vardus mokslo ir studijų institucijoms nustatytam laikotarpiui Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Teisė skelbti priėmimą į doktorantūrą ir suteikti daktaro mokslo laipsnį gali būti suteikta aukštajai mokyklai arba kartu dviem mokslo ir studijų institucijoms, iš kurių bent viena turi būti aukštoji mokykla.
Teisė teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį gali būti suteikta vienai arba kartu dviem mokslo ir studijų institucijoms – aukštosioms mokykloms bei valstybiniams mokslo institutams.
Teisė teikti pedagoginius mokslo vardus gali būti suteikta aukštajai mokyklai. Teisę teikti šiuos vardus menininkams, neturintiems atitinkamo mokslo laipsnio, aukštoji mokykla turi tik tuo atveju, jeigu tokia jos teisė nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime.
4. Teisę steigti doktorantūrą ir teikti daktaro mokslo laipsnį gali turėti institucija, kurioje dirba aktyvūs tos mokslo krypties (ar šakos) mokslininkai, iš jų bent du – habilituoti daktarai. Institucija, kuri turi bent vieną tos krypties habilituotą daktarą, gali pretenduoti į bendrą teisę kartu su kita institucija.
Habilitacijos teisę gali turėti institucija (ar dvi institucijos), kurioje (kuriose) dirba ne mažiau kaip keturi aktyvūs tos krypties mokslininkai habilituoti daktarai.
Teisę teikti pedagoginius mokslo vardus gali turėti aukštoji mokykla, kurios tarybos (senato) narių tam tikra dalis yra profesoriai arba habilituoti daktarai: profesoriaus vardui teikti – daugiau kaip pusė, docento vardui – daugiau kaip trečdalis.
Jeigu nėra mokslo ir studijų institucijų, teikiančių kurios nors krypties mokslo laipsnius, kurios net ir dvi atitiktų nurodytuosius reikalavimus, Lietuvos mokslo tarybos teikimu išimties būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali suteikti doktorantūros ar habilitacijos teisę ir neatitinkančioms šių reikalavimų institucijoms, nurodydama papildomas būtinas sąlygas, garantuojančias kompetentingą sprendimų priėmimą.
5. Norinčios įgyti atitinkamą teisę mokslo ir studijų institucijos Lietuvos mokslo tarybai pateikia:
5.1. teisę steigti doktorantūrą ir teikti daktaro mokslo laipsnį:
argumentuotą prašymą, kuriame nurodoma doktorantūros mokslų sritis, mokslo kryptis ir, jeigu būtina, mokslo šaka;
institucijos darbuotojų – doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkų sąrašą, mokslines charakteristikas ir pagrindinių mokslo publikacijų, paskelbtų per pastaruosius penkerius metus, sąrašus;
doktorantūros studijų programos projektą;
institucijos tarybos (senato) narių sąrašą, kuriame nurodomi tarybos (senato) narių pedagoginiai mokslo vardai ir mokslo laipsniai, gimimo metai, pagrindinė darbovietė ir pareigos, kitos darbovietės ir pareigos;
5.2. habilitacijos teisę:
argumentuotą prašymą, kuriame nurodoma habilitacijos mokslų sritis ir mokslo kryptis;
institucijos darbuotojų – habilitacijos mokslo krypties mokslininkų sąrašą, jų mokslines charakteristikas ir pagrindinių mokslo publikacijų, paskelbtų per pastaruosius penkerius metus, sąrašus;
institucijos tarybos (senato) narių sąrašą, kuriame nurodomi tarybos (senato) narių pedagoginiai mokslo vardai ir mokslo laipsniai, gimimo metai, pagrindinė darbovietė ir pareigos, kitos darbovietės ir pareigos;
5.3. teisę teikti pedagoginius mokslo vardus:
argumentuotą prašymą, kuriame nurodoma mokslų sritis ir mokslo kryptis;
institucijos tarybos (senato) narių sąrašą, kuriame nurodomi tarybos (senato) narių pedagoginiai mokslo vardai ir mokslo laipsniai (pažymima mokslo sritis ir kryptis), gimimo metai, pagrindinė darbovietė ir pareigos, kitos darbovietės ir pareigos.
Institucija, neturinti švietimo ir mokslo ministro patvirtintų institucijos doktorantūros, mokslo laipsnių ir (ar) pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatų, turi pateikti Lietuvos mokslo tarybai ir šių nuostatų projektą.
6. Lietuvos mokslo taryba turi per tris mėnesius* išnagrinėti institucijų prašymus suteikti teisę steigti doktorantūrą, teikti mokslo laipsnius bei pedagoginius mokslo vardus ir išvadą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir šios teisės prašančioms institucijoms.
Jeigu Lietuvos mokslo taryba nerekomenduoja tenkinti institucijos prašymo, su nauju prašymu institucija gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų.
7. Mokslo ir studijų institucija, gavusi teisę teikti mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus, veikia pagal institucijos doktorantūros, mokslo laipsnių ir (ar) pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatus (toliau vadinama – institucijos nuostatai), kuriuos parengia institucijos taryba (senatas), vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendraisiais nuostatais (toliau vadinama – bendrieji nuostatai). Institucijos nuostatus, suderintus su Lietuvos mokslo taryba, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
8. Institucijos nuostatuose turi būti nurodoma:
8.7. institucijos pareigūnai, struktūriniai padaliniai (katedros, laboratorijos, skyriai, fakultetai) arba specialiai sukurtos struktūros (komisijos, seminarai ir pan.), kurie atlieka bendruosiuose nuostatuose nurodytas institucijos funkcijas;
8.8. bendrų sprendimų derinimo tvarka, jeigu doktorantūros ar habilitacijos teisė suteikta kartu dviem mokslo ir studijų institucijoms;
9. Mokslo ir studijų institucijų tarybos (senatai) sudaro doktorantūros ir habilitacijos komitetus, kurie institucijos vardu teikia mokslo laipsnius. Šių komitetų sprendimai suteikti mokslo laipsnį įsigalioja, kai juos bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka patvirtina institucijos taryba (senatas) arba institucijos vadovas.
Doktorantūros ir habilitacijos komitetų nariais bei disertacijų oponentais kviečiami aktyvūs atitinkamos mokslo krypties Lietuvos ar užsienio mokslininkai. Aktyvios mokslinės veiklos kryptis nustatoma pagal mokslininko pastarųjų penkerių metų mokslo publikacijas.
Jeigu mokslininkas yra iš užsienio valstybės, kurios mokslo laipsnių sistema vienpakopė, daktaro laipsnis atitinka lietuviškąjį daktaro laipsnį, o poziciją, reikalaujančią lietuviškojo habilituoto daktaro laipsnio, gali užimti tik daktaras, kuris yra tikrasis universiteto profesorius.
10. Jeigu kuri nors 2 punkte nurodyta teisė suteikta kartu dviem institucijoms, svarbiausieji institucijos tarybos (senato) sprendimai, nurodyti bendruosiuose nuostatuose, turi būti suderinti su antrosios institucijos taryba (senatu).
Sprendimus derinti gali jungtinė mokslo krypties doktorantūros ir (arba) habilitacijos komisija (toliau vadinama – jungtinė krypties komisija), sudaryta suderintais abiejų institucijų tarybų (senatų) sprendimais. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 7 mokslininkų. Joje turi būti ne mažiau kaip po du tos krypties mokslininkus iš abiejų institucijų. Jungtinėje komisijoje gali būti ir kitų institucijų mokslininkų. Ne mažiau kaip 2/3 jungtinės krypties komisijos narių turi būti tos mokslo krypties habilituoti daktarai.
Institucijų nuostatuose gali būti nurodytos ir kitos jungtinės krypties komisijos funkcijos.
11. Mokslo ir studijų institucijos, suteikusios mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus, šių laipsnių diplomus ir vardų atestatus pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai registruoti pagal Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo nuostatus. Mokslininkams institucijos įteikia registruotus diplomus bei atestatus.
12. Lietuvos mokslo taryba kontroliuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo reikalavimų, ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai išvadas dėl pateiktų registruoti mokslo laipsnių diplomų ir pedagoginių mokslo vardų atestatų.
Lietuvos mokslo taryba, nustačiusi, kad mokslo laipsnis ar pedagoginis mokslo vardas suteiktas pažeidus bendruosius nuostatus ar institucijos nuostatus, pasiūlo mokslo ir studijų institucijai pašalinti pažeidimus arba panaikinti savo sprendimą suteikti mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą.
13. Jeigu institucija, nepašalinusi Lietuvos mokslo tarybos nurodytų pažeidimų, vėl pateikia diplomą ar atestatą registruoti arba pakartotinai pažeidžia bendruosius nuostatus ar institucijos nuostatus, taip pat jeigu neatitinka reikalavimų, nurodytų 4 punkte, Lietuvos mokslo taryba siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti institucijai teisę teikti atitinkamą mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą.
14. Nustačiusi, kad habilituoto daktaro laipsnį mokslo ir studijų institucija suteikė pažeidusi bendruosius nuostatus ar institucijos nuostatus, Lietuvos mokslo taryba apie tai nustatytąja tvarka praneša visoms mokslo ir studijų institucijoms ir paskelbia spaudoje.
Lietuvos mokslo taryba gali:
14.1. rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms tam tikrą laiką nekviesti į naujus doktorantūros ar habilitacijos komitetus mokslininkų, kurie būdami doktorantūros ar habilitacijos komitetų nariais pažeidė nurodytuosius nuostatus;
15. Lėšos doktoranto darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, dėstytojų, doktorantūros bei habilitacijos komitetų narių ir oponentų darbui apmokėti, taip pat lėšos doktorantų mokslo tyrimams, disertacijai ir jos santraukai išleisti bei kitoms išlaidoms, susijusioms su doktorantūra ir daktaro mokslo laipsnių teikimu eksterno tvarka, numatomos mokslo ir studijų institucijų išlaidų sąmatose.
Bendrieji reikalavimai
17. Priėmimo į doktorantūrą konkursą skelbia mokslo ir studijų institucijos vadovas. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba vienpakopės studijų sistemos aukštojo mokslo diplomą.
18. Stojantysis į doktorantūrą turi pateikti:
19. Institucija, priėmusi doktorantą, yra pagrindinė doktoranto darbovietė. Kitur dirbti doktorantas gali tik gavęs doktorantūros komiteto sutikimą ir institucijos, priėmusios doktorantą, vadovo leidimą.
21. Kiekvienam doktorantui institucija, laikydamasi bendrųjų nuostatų reikalavimų, sudaro individualią studijų ir mokslo tyrimų programą, pagal kurios vykdymą doktorantas kasmet atestuojamas. Neatestuotas doktorantas institucijos vadovo įsakymu šalinamas iš doktorantūros.
Institucijos vadovas savo įsakymu dėl svarbių priežasčių (liga, gimdymo atostogos ir pan.) gali atidėti doktoranto individualiojoje programoje nurodytą egzaminų laikymo ir kitokio atsiskaitymo laiką.
22. Doktorantą priėmusioje ir daktaro mokslo laipsnį suteikusioje institucijoje turi būti saugoma doktoranto (ar pretendento laipsnį įgyti eksternu) asmens byla. Byloje turi būti:
22.1. prašymas priimti į doktorantūrą su priedais, nurodytais 18 punkte, arba prašymas suteikti daktaro mokslo laipsnį eksternu su priedais, nurodytais 51 punkte;
22.17. institucijos vadovo teikimas dėl doktorantūros komiteto sprendimo panaikinimo (jeigu šis teikimas yra) ir tarybos (senato) nutarimas, patvirtinantis daktaro mokslo laipsnio suteikimą;
Doktorantūros komitetas
23. Kiekvienam doktorantui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo doktoranto priėmimo institucija sudaro penkių mokslininkų doktorantūros komitetą. Ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti doktorantūros mokslo krypties mokslininkai ir ne mažiau kaip vienas – kitos mokslo krypties mokslininkas. Ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti habilituoti daktarai, iš jų bent du – doktorantūros mokslo krypties, kiti nariai – daktarai. Į komitetą turi įeiti ne mažiau kaip du doktorantūrą įsteigusios mokslo ir studijų institucijos mokslininkai, iš kurių bent vienas – habilituotas daktaras. Jeigu doktorantūros teisė suteikta kartu dviem institucijoms, į doktorantūros komitetą turi įeiti abiejų institucijų mokslininkai. Visais atvejais bent vienas doktorantūros komiteto narys turi būti ne iš doktorantūrą įsteigusių institucijų.
Visi doktorantūros komiteto nariai turi būti aktyvūs mokslininkai (per pastaruosius penkerius metus paskelbę doktorantūros komitete atstovaujamos mokslo krypties mokslo straipsnių).
Jeigu doktorantūros komitetas sudaromas pagal mokslo šaką (o ne kryptį) ir vietoj reikalaujamo kitos krypties mokslininko įtraukiamas tos pačios krypties kitos šakos mokslininkas, trys nariai turi būti doktorantūros mokslo šakos mokslininkai.
24. Doktorantūros komiteto pirmininkas (doktoranto mokslo darbo vadovas) turi būti doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas.
Habilituotas daktaras vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams, daktaras – ne daugiau kaip dviem.
25. Doktorantūros komiteto sudėtį tvirtina institucijos, kuri priėmė doktorantą, taryba (senatas) arba jos įgaliota fakulteto taryba. Jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem institucijoms kartu, komiteto sudėčiai turi pritarti antrosios institucijos taryba (senatas) arba jungtinė mokslo krypties komisija.
Jeigu dėl svarbių priežasčių tenka keisti kurį nors doktorantūros komiteto narį, šis keitimas derinamas ir tvirtinamas tokia pat tvarka, kaip ir viso komiteto.
26. Jeigu institucija negali sudaryti doktorantūros komiteto pagal 23 punkto reikalavimus, institucijos taryba (senatas) gali argumentuotai prašyti Lietuvos mokslo tarybą leisti sudaryti kitos kvalifikacinės sudėties doktorantūros komitetą. Lietuvos mokslo taryba įvertina siūlomos sudėties komiteto kompetenciją vadovauti doktorantui ir savo sprendimą praneša institucijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai.
Lietuvos mokslo taryba gali leisti institucijai pakeisti doktorantūros komiteto sudarymo tvarką ir kitais atvejais, kurie nereglamentuojami bendrųjų nuostatų, pavyzdžiui, jeigu steigiama bendra doktorantūra su užsienio mokslo ir studijų institucijomis.
27. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją institucijos, kuri jį priėmė į doktorantūrą, tarybai (senatui) ar jos įgaliotai fakulteto tarybai, prašydamas keisti doktorantūros komiteto narius ar vadovą. Doktoranto apeliaciją taryba turi apsvarstyti per du mėnesius.
28. Doktorantūros komitetas:
28.4. reguliariai vertina doktoranto studijų ir mokslo darbo rezultatus ir sprendžia, ar verta tęsti doktorantūrą;
28.5. įvertinęs daktaro disertacijos turinio, įforminimo kokybę bei kalbos taisyklingumą, rekomenduoja ją viešai ginti;
29. Doktoranto mokslo darbo vadovas – doktorantūros komiteto pirmininkas:
Doktorantūros studijos
30. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip penki dalykai, kurių kiekvieno apimtis prilygsta ne mažiau kaip 45 paskaitinėms valandoms. Doktorantas studijuoja ne mažiau kaip tris doktorantūros mokslo krypties (šakos) ir ne mažiau kaip vieną kitos mokslo krypties (šakos) dalyką. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu.
31. Kiekvienai mokslo krypčiai (šakai) institucija parengia bendrąją doktorantūros studijų programos dalį, kurią tvirtina institucijos taryba (senatas) arba jos įgaliota atitinkamo fakulteto taryba. Jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem institucijoms kartu, doktorantūros studijų programos bendrąją dalį turi patvirtinti ir kitos institucijos taryba (senatas) arba jungtinė mokslo krypties komisija.
Mokslo krypties (šakos) doktorantūros studijų programos bendrojoje dalyje numatomi doktorantūros ir kitų mokslo krypčių (šakų) dalykai, kurių tam tikrą skaičių (nurodytą institucijos nuostatuose) privalo studijuoti kiekvienas tos mokslo krypties (šakos) doktorantas. Institucija parengia ir patvirtina kiekvieno į bendrąją programos dalį įrašyto dalyko privalomų temų sąrašą, patvirtina dėstytojų parengtas specialiųjų dalykų programas.
Į individualiąją doktoranto studijų programą doktorantūros komitetas įrašo ir specialiuosius dalykus, nenumatytus bendrojoje doktorantūros studijų programos dalyje. Individualiojoje doktoranto studijų programoje nurodomas kiekvieno dalyko egzamino išlaikymo laikas. Doktorantūros komitetas gali įskaityti anksčiau išlaikytus dalykų, studijuotų pagal doktorantūros programas, egzaminus.
32. Doktorantūros studijose skaityti paskaitas ir vadovauti pratyboms (išskyrus užsienio kalbos pratybas) gali turintys mokslo laipsnį asmenys, kurių pastarųjų penkerių metų mokslo tyrimai ir mokslo publikacijos atitinka dėstomus dalykus. Doktorantūros mokslo krypties dalykų paskaitas skaito habilituoti daktarai arba profesoriai. Daktarai doktorantūros mokslo krypties dalykų paskaitas skaito tik išimties būdu, tą išimtį patvirtinus pagal institucijos nuostatų reikalavimus.
Institucija nustato, kokia turi būti egzaminuotojų sudėtis ir egzaminavimo tvarka. Tarp egzaminuotojų turi būti to dalyko paskaitas skaitęs dėstytojas.
Daktaro disertacija
34. Daktaro disertacija turi būti originali ir atitikti reikalavimus, keliamus publikuojamiems mokslo darbams. Joje turi būti apibendrinti doktoranto atlikti tyrimai, kurių reikia tam tikros mokslo krypties (šakos) problemai nagrinėti. Disertacijoje turi būti apžvelgti ta tema pasaulyje atlikti tyrimai, aprašyta autoriaus tyrimų metodika, autoriaus gauti rezultatai, jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis. Atskiru skirsniu turi būti pateikiamos autoriaus ginamos išvados. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba. Disertacijoje turi būti panaudotos literatūros ir doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašai.
Kaip daktaro disertacija gali būti ginama pretendento išleista mokslo monografija, atitinkanti visus šiame punkte nurodytus reikalavimus.
35. Disertacija rašoma lietuvių kalba, tačiau doktorantūros komitetui pritarus gali būti rašoma ir užsienio kalba. Disertacijos apimtis – 4–8 autoriniai lankai (vienas autorinis lankas – 40000 spaudos ženklų). Disertacijos egzempliorių skaičių nustato institucija. Visi disertacijos egzemplioriai turi būti gerai įforminti.
36. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai:
36.2. parengia ne mažiau kaip du mokslo straipsnius, kuriuose skelbiami svarbiausieji doktoranto tyrimų rezultatai (straipsniai turi būti jau išspausdinti arba mokslo leidinio redaktorių priimti spausdinti);
37. Doktorantas turi parengti disertacijos santrauką. Santrauka rengiama lietuvių kalba su reziumė užsienio kalba arba užsienio kalba su reziumė lietuvių kalba. Institucija nustato, kurios užsienio kalbos vartotinos. Tiek lietuvių, tiek užsienio kalba turi būti taisyklingos.
Santraukoje turi būti išdėstyti mokslo darbo tikslai, tyrimų metodika, pagrindiniai rezultatai, pateiktos doktoranto ginamos išvados ir doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas. Santraukos apimtis – apie vieną autorinį lanką.
38. Disertacijoje ir jos santraukoje turi būti nurodyta doktorantūros komiteto sudėtis, santraukoje – ir oponentai. Jeigu doktorantūros komiteto sudėtis pakeista, nurodomi ir ankstesnieji komiteto nariai bei jų darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukos tituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus pavyzdžius.
39. Institucijos vadovas, gavęs doktoranto prašymą, kuriam yra pritaręs doktorantūros komitetas, skiria disertacijos gynimo datą ir du oponentus. Oponentų kandidatūros parenkamos ir vadovui siūlomos institucijos nustatyta tvarka (tai turi daryti ne doktorantūros komitetas). Oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, turintys mokslo laipsnį, bent vienas – doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas ir bent vienas – habilituotas daktaras. Architektūros, dailėtyros, muzikologijos ir teatrologijos krypčių disertacijų vienu oponentu gali būti tos krypties menininkas, turintis profesoriaus pedagoginį mokslo vardą.
Kiekvienam oponentui oficialų kvietimą ir po vieną disertacijos bei jos santraukos egzempliorių institucija išsiunčia ne vėliau kaip prieš mėnesį iki gynimo.
Oponentai turi raštiškus savo atsiliepimus apie disertaciją įteikti institucijai ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki gynimo. Doktorantas turi teisę susipažinti su įteiktais atsiliepimais.
40. Santrauka ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo išsiunčiama Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, bibliotekoms, kitoms institucijoms, žymiems tos mokslo krypties mokslininkams. Institucija sudaro adresatų sąrašo bendrąją dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms toje doktorantūroje rengiamoms disertacijoms). Šį sąrašą doktorantūros komitetas papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga tos disertacijos vertinimui.
41. Institucija ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių pateikia doktorantūros komiteto nariams ir institucijų – doktorantūros steigėjų bibliotekoms.
Disertacijos gynimas ir daktaro mokslo laipsnio teikimas
43. Disertacija ginama viešai doktorantūros komiteto posėdyje. Posėdžiui pirmininkauja vienas iš doktorantūros komiteto narių. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja bent keturi doktorantūros komiteto nariai ir bent vienas oponentas. Komiteto pirmininko dalyvavimas būtinas, bet jis (doktoranto mokslinis vadovas) šiam posėdžiui negali pirmininkauti. Nedalyvaujančio oponento atsiliepimas ir nedalyvaujančio komiteto nario nuomonė iki posėdžio pradžios turi būti pateikti raštu ir posėdyje viešai perskaityti. Jeigu to nėra padaryta, posėdis atidedamas ir viešai skelbiamas naujas posėdžio laikas ir vieta.
44. Doktorantūros komiteto posėdyje, kuriame ginama disertacija, doktorantūros komiteto nariai ir oponentai turi argumentuotai įvertinti disertacijos mokslinį lygį, išvadų pagrįstumą ir nustatyti, ar disertacija atitinka 34 punkto reikalavimus.
Aptarus disertaciją, doktorantūros komiteto nariai vardiniu balsavimu sprendžia, ar doktorantui suteiktinas daktaro mokslo laipsnis. Mokslo laipsnis suteikiamas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip keturi posėdyje dalyvaujantys doktorantūros komiteto nariai. Balsavimo protokolą, surašytą pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį, pasirašo visi posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
Nusprendus laipsnį suteikti, išrašomas daktaro mokslo laipsnio diplomas, jį pasirašo doktorantūros komiteto nariai, balsavę už laipsnio suteikimą. Nedalyvavusio ar priešingai balsavusio nario pavardė į diplomą neįrašoma.
45. Posėdžio protokolas surašomas pagal posėdžio stenogramą ar garsinį įrašą. Būtinas šio protokolo priedas – balsavimo protokolas. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas. Protokole turi būti surašyti visų dalyvavusių posėdyje komiteto narių argumentai.
46. Institucija patikrina, ar priimant sprendimą suteikti daktaro mokslo laipsnį nepažeisti bendrųjų nuostatų ir institucijos nuostatų reikalavimai. Jeigu pažeidimų nėra, institucijos vadovas pasirašo daktaro diplomą.
Jeigu nustatoma, kad doktorantūros komitetas, nuspręsdamas suteikti daktaro mokslo laipsnį, nesilaikė nurodytųjų nuostatų, institucijos vadovas perduoda institucijos tarybai (senatui) argumentuotą savo teikimą dėl doktorantūros komiteto sprendimo panaikinimo. Taryba (senatas) teikimą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per du mėnesius ir priimti sprendimą slaptu balsavimu paprastąja balsų dauguma. Institucijos taryba, panaikinusi doktorantūros komiteto sprendimą, atviru balsavimu nusprendžia, kada disertacija gali būti ginama pakartotinai. Tarybai (senatui) nutarus patvirtinti doktorantūros komiteto sprendimą suteikti daktaro mokslo laipsnį, institucijos vadovas pasirašo diplomą.
47. Institucijos vadovo pasirašytą daktaro diplomą institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia registruoti, o vieną disertacijos egzempliorių išsiunčia į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.
Daktaro mokslo laipsnio įgijimas eksternu
50. Daktaro mokslo laipsnį įgyti eksternu gali asmuo, kuris turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopės sistemos aukštojo mokslo diplomą ir yra mokslinėje spaudoje paskelbęs reikšmingų savo mokslo tyrimų rezultatų, kurių pagrindu parengęs disertaciją arba kurių visumos pakanka daktaro disertacijai parengti.
51. Eksterno prašymą suteikti daktaro mokslo laipsnį turi priimti kiekviena mokslo ir studijų institucija, turinti teisę pagal atitinkamą mokslo kryptį (šaką) teikti daktaro mokslo laipsnį. Prie prašymo institucijos vadovo vardu pridedama:
51.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar vienpakopės sistemos aukštojo mokslo) diplomo bei jo priedų kopijos;
52. Mokslo ir studijų institucija jos nuostatuose nurodyta tvarka įvertina pretendento paskelbtų mokslo tyrimų rezultatų reikšmingumą ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo įteikimo dalyvaujant pretendentui nusprendžia, ar eksterno disertacija gali būti rengiama ginti.
53. Pripažinusi, kad pretendento paskelbtų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu gali būti pateikta ginti daktaro disertacija, institucija, laikydamasi 23–26 punktų reikalavimų, patvirtina doktorantūros komitetą ir nustato datą, iki kurios pretendentas turi išlaikyti egzaminus pagal doktorantūros studijų programą ir pateikti ginti disertaciją.
Jeigu institucija pripažįsta, kad pretendento mokslo tyrimų rezultatų nepakanka disertacijai parašyti arba jo parašyta disertacija negali būti teikiama ginti, pretendentas pakartotinai į tą pačią instituciją su tokiu pat prašymu gali kreiptis tik paskelbęs naujų mokslo straipsnių ir ne anksčiau kaip po vienerių metų.
54. Doktorantūros komitetas, sudarydamas pagal 30–32 punktų reikalavimus individualią pretendento studijų programą, numato, kuriuos kursus jis turi išklausyti ir kuriuos egzaminus laikyti pasirengęs savarankiškai.
55. Jeigu daktaro mokslo laipsnį įgyti eksternu siekia asmuo, kuris yra studijavęs doktorantūroje, bet visų studijų nebaigęs arba disertacijos neapgynęs, institucija gali patvirtinti tą patį doktorantūros komitetą arba jį pakeisti, o naujasis doktorantūros komitetas nusprendžia, kuriuos pretendento išlaikytus egzaminus įskaityti ir kuriuos jam būtina išlaikyti papildomai.
Bendrieji reikalavimai
57. Habilitacija (habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimas) – tai pripažinimas, kad mokslininkas, apgynęs daktaro disertaciją:
57.1. savo tyrimais išnagrinėjo mokslo problemą ir gavo naujų duomenų, reikšmingų mokslo krypties ar šakos raidai;
58. Habilitacijos siekiantis mokslininkas turi parengti habilitacinį darbą, kuriuo apibendrinamos jo mokslo publikacijos. Vietoj habilitacinio darbo gali būti pateikta ne mažiau kaip 10 autorinių lankų monografija, apibendrinanti mokslininko publikacijas, parašyta be bendraautorių, recenzuota bent vieno habilituoto daktaro ir platinama per knygynus, jeigu ji išleista ne mažiau kaip prieš vienerius metus (gali būti pateiktos ir kelios tokios monografijos).
Kartu su habilitaciniu darbu turi būti pateikiama ne mažiau kaip penkiolika šiame darbe apibendrinamų mokslo darbų, paskelbtų pripažintuose mokslo leidiniuose po to, kai buvo apginta daktaro disertacija. Kartu su habilitacijai teikiama monografija (monografijomis) pateikiamos ne mažiau kaip aštuonios tokios publikacijos.
Tarp habilitacijai teikiamu darbu apibendrinamų publikacijų turi būti mokslo straipsnių, parašytų be bendraautorių, iš jų bent vienas paskelbtas užsienio ar tarptautinių mokslo organizacijų parengtame mokslo leidinyje.
59. Habilitacijai pripažinti yra šie mokslo leidiniai:
59.1. Lietuvos periodiniai ir tęstiniai leidiniai, įrašyti į specialų Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą sąrašą;
59.2. užsienyje išleisti mokslo žurnalai ir straipsnių rinkiniai, kurių redakcines kolegijas sudaro autoritetingi atitinkamos srities mokslininkai;
59.4. konferencijų, kurių rengėjai yra tarptautinės mokslo organizacijos, pranešimų (ne tezių!) leidiniai;
60. Habilitacinis darbas turi būti 3–5 autorinių lankų. Habilitaciniu darbu pretendentas turi atskleisti savo atliktų mokslo tyrimų:
61. Habilitacinis darbas arba habilitacijai teikiama monografija turi būti parašyta taisyklinga lietuvių ar institucijai priimtina užsienio kalba.
Habilitacinio darbo titulinis puslapis sudaromas pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį. Habilitacinio darbo pabaigoje turi būti šiuo darbu apibendrinamų mokslo darbų (paskelbtų pripažintuose mokslo leidiniuose) sąrašas.
62. Pretendentas parengia habilitacinio darbo santrauką (ne mažiau kaip vieno autorinio lanko). Jeigu habilitacinis darbas parašytas lietuvių kalba, santrauka rašoma taisyklinga anglų, prancūzų arba vokiečių kalba. Jeigu habilitacinis darbas parašytas užsienio kalba, santrauka rašoma lietuvių kalba. Santraukoje turi būti habilitaciniu darbu apibendrintų pretendento mokslo darbų sąrašas. Santraukos titulinis puslapis sudaromas pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį.
Vietoj santraukos pretendentas gali parengti savo habilitacinio darbo vertimą į atitinkamą kalbą.
Jeigu habilitacijai teikiama monografija (monografijos), parengiama jos (jų) santrauka lietuvių kalba (2–3 autorinių lankų) ir jos vertimas į anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą.
Mokslo ir studijų institucijai, kuri turi teisę pagal atitinkamą mokslo kryptį teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį, pretendentas pateikia:
62.2. išspausdintą habilitacinį darbą bei jo santrauką (ar habilitacinio darbo vertimą) arba habilitacijai teikiamą monografiją (monografijas) ir jos (jų) santrauką bei santraukos vertimą;
62.6. habilitaciniu darbu ar monografija apibendrintų mokslo darbų (paskelbtų pripažintuose leidiniuose) sąrašą ir kopijas. Jeigu darbai skelbti su bendraautoriais, pretendentas nurodo savo indėlį į kiekvieną tokį darbą;
63. Pateikiamų habilitacinio darbo, monografijos, santraukos (vertimo), paskelbtų darbų kopijų egzempliorių skaičių nustato institucija, į kurią pretendentas kreipiasi.
64. Institucijos vadovas habilitacinį darbą ir jo priedus perduoda padaliniui (arba komisijai), atsakingam už habilitaciją, kuris per tris mėnesius, gavęs institucijos padalinių ir kitų ekspertų atsiliepimus, pateikia institucijos vadovui išvadą, ar pateiktas darbas atitinka habilitacijai keliamus reikalavimus. Jeigu habilitacijos teisė suteikta kartu dviem mokslo ir studijų institucijoms, išankstinį darbo įvertinimą turi pateikti ir antroji institucija arba jungtinė krypties komisija.
Jeigu išvadoje siūloma pradėti habilitaciją, atsakingas už habilitaciją padalinys pateikia pasiūlymų ir dėl habilitacijos komiteto sudėties.
65. Institucijos vadovas habilitacinį darbą arba monografiją su priedais ir išvada perduoda institucijos tarybai (senatui), kuri per mėnesį priima sprendimą dėl habilitacijos proceso. Taryba (senatas), nutarusi, kad habilitaciją galima pradėti, patvirtina habilitacijos komiteto sudėtį ir pirmininką.
Jeigu institucija pripažįsta, kad habilitacijos pradėti negalima, habilitacinis darbas, jo priedai ir kiti dokumentai su institucijos išvada grąžinami habilitacijos siekiančiam mokslininkui. Institucija pasilieka vieną pateiktų dokumentų komplektą. Mokslininkas per mėnesį gali pateikti apeliaciją institucijos tarybai (senatui), kuri per du mėnesius priima galutinį sprendimą dėl habilitacijos.
Habilitacijos komitetas
66. Habilitacijos komitetas sudaromas iš septynių habilituotų daktarų, vienas iš jų skiriamas komiteto pirmininku. Habilitacijos komitetas sudaromas laikantis šių reikalavimų:
66.1. komiteto pirmininkas ir ne mažiau kaip trys nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos), kurioje siekiama habilituoto daktaro mokslo laipsnio;
66.2. komiteto pirmininkas ir ne mažiau kaip du kiti komiteto nariai turi būti iš institucijų, turinčių bendrą habilitacijos teisę, ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti iš kitų Lietuvos ar užsienio institucijų;
66.3. jeigu habilitacijos teisė suteikta dviem mokslo ir studijų institucijoms kartu, į komiteto sudėtį turi įeiti abiejų institucijų mokslininkai;
66.4. visi komiteto nariai turi būti aktyvūs mokslininkai (paskelbę atitinkamos krypties ar šakos mokslo darbų per pastaruosius penkerius metus);
67. Habilitacijos komiteto sudėtį ir pirmininką institucijos taryba (senatas) patvirtina turėdama raštiškus numatomų komiteto narių sutikimus. Šiuose sutikimuose (arba prie jų) turi būti mokslininko pastarųjų penkerių metų pagrindinių mokslo publikacijų sąrašas. Kai habilitacijos teisė suteikta dviem mokslo ir studijų institucijoms kartu, habilitacijos komiteto sudėtį tvirtina institucijos, į kurią kreipiasi pretendentas, taryba (senatas), jeigu komiteto sudėčiai pritaria kitos institucijos taryba (senatas) arba jungtinė krypties komisija.
Habilitacijos eiga
69. Habilitacija vyksta viešame habilitacijos komiteto posėdyje ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo habilitacijos komiteto patvirtinimo. Posėdžio vieta ir laikas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius paskelbiami spaudoje, nurodomas habilitacinio darbo pavadinimas, habilitacijos komiteto sudėtis ir institucijos, kuriose galima susipažinti su habilitacijai teikiamu darbu.
Jeigu paskelbta informacija keičiama, pakeitimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki viešojo habilitacijos komiteto posėdžio.
70. Institucija, priėmusi svarstyti habilitacinį darbą ar monografiją, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki habilitacijai skirto laiko išsiunčia habilitacijai teikiamą darbą arba jo santrauką ne mažiau kaip 30 adresatų, kurių sąrašas sudaromas institucijos nustatyta tvarka, o tvirtinamas institucijos tarybos (senato). Siunčiama kartu su lydraščiu, nurodančiu habilitacijos laiką, vietą bei habilitacijos komiteto sudėtį. Lietuvos mokslo centrams, bibliotekoms ir mokslininkams siunčiamas leidinys lietuvių kalba, analogiškiems užsienio adresatams – užsienio kalba.
Po vieną habilitacinio darbo ir santraukos (vertimo) egzempliorių arba monografijos santraukų egzempliorių institucija įteikia Lietuvos mokslo tarybai, kiekvienam habilitacijos komiteto nariui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir (bendros habilitacijos teisės atveju) antrosios institucijos bibliotekai.
71. Svarstant habilitacinį darbą, viešame habilitacijos komiteto posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip šeši komiteto nariai. Habilitacijos komiteto pirmininko dalyvavimas būtinas. Nedalyvaujančio habilitacijos komiteto nario raštiškas atsiliepimas apie habilitacijai pateiktą darbą turi būti posėdyje viešai perskaitytas. Jeigu šio atsiliepimo nėra, posėdis atidedamas ir viešai skelbiamas naujas posėdžio laikas ir vieta.
72. Habilitacijos komiteto viešam posėdžiui pirmininkauja komiteto pirmininkas. Išklausę pretendento kalbą, habilitacijos komiteto nariai ir kiti posėdžio dalyviai diskutuoja su pretendentu. Kiekvienas habilitacijos komiteto narys turi argumentuotai įvertinti, ar habilitacijai teikiamas darbas ir pretendento mokslo veikla gavus jam daktaro laipsnį atitinka habilituotam daktarui keliamus reikalavimus, nurodytus 57 – 59 punktuose.
73. Pasibaigus aptarimui, habilitacijos komiteto nariai vardiniu balsavimu sprendžia, ar mokslininkui suteiktinas habilituoto daktaro mokslo laipsnis. Šis mokslo laipsnis suteikiamas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys komiteto nariai. Balsavimo protokolą, surašytą pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį, pasirašo visi dalyvavę posėdyje habilitacijos komiteto nariai.
Nusprendus laipsnį suteikti, išrašomas habilituoto daktaro mokslo laipsnio diplomas, jį pasirašo habilitacijos komiteto nariai, balsavę už laipsnio suteikimą, nedalyvavusių ir priešingai balsavusių narių pavardės į diplomą neįrašomos.
74. Posėdžio protokolas surašomas pagal posėdžio stenogramą ar garsinį įrašą. Būtinas šio protokolo priedas – balsavimo protokolas. Posėdžio protokolą pasirašo habilitacijos komiteto pirmininkas. Protokole turi būti surašyti visų dalyvavusių posėdyje habilitacijos komiteto narių argumentai.
75. Institucija patikrina, ar priimant sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį nepažeisti bendrųjų nuostatų ir institucijos nuostatų reikalavimai. Jeigu pažeidimų nėra, institucijos vadovas pasirašo habilituoto daktaro diplomą.
Jeigu nustatoma, kad nurodytųjų nuostatų nesilaikyta, institucijos vadovas perduoda institucijos tarybai (senatui) argumentuotą teikimą dėl habilitacijos komiteto sprendimo panaikinimo. Taryba (senatas) teikimą turi apsvarstyti per du mėnesius ir priimti nutarimą slaptu balsavimu paprastąja jų balsų dauguma. Tarybai (senatui) nutarus patvirtinti habilitacijos komiteto sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį, institucijos vadovas pasirašo diplomą.
76. Institucijos vadovo pasirašytą habilituoto daktaro diplomą institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia registruoti. Įregistruotą diplomą institucija įteikia mokslininkui.
77. Jeigu habilitacijos komitetas nepripažįsta, kad mokslininkui suteiktinas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, šio mokslininko habilitacija pakartotinai toje pačioje institucijoje gali būti svarstoma ne anksčiau kaip po vienerių metų. Jeigu habilitacijos komiteto sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį institucijos taryba (senatas) institucijos vadovo arba Lietuvos mokslo tarybos teikimu panaikina ne dėl habilitacinio darbo ar pretendento mokslo veiklos trūkumų, bet dėl procedūros pažeidimų, ji gali nustatyti ir kitokį, ankstesnį pakartotinės habilitacijos laiką.
78. Habilitacijos komitetą patvirtinusioje mokslo ir studijų institucijoje turi būti saugoma habilitanto asmens byla, kurioje turi būti šie dokumentai:
78.4. dokumentas, patvirtinantis, kad habilitacinis darbas ir jo santrauka (vertimas) perduoti (išsiųsti) Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai;
78.8. habilitacijos komiteto narių balsavimo dėl habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimo protokolas;
78.9. institucijos vadovo teikimas dėl habilitacijos komiteto sprendimo panaikinimo (jeigu šis teikimas yra) ir tarybos (senato) nutarimas, patvirtinantis habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimą;
Pedagoginiai mokslo vardai
79. Docento pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas:
79.1. daktarui ar habilituotam daktarui, jeigu jis:
79.1.3. yra parengęs bent vieną mokymo metodikos darbą, aprobuotą aukštosios mokyklos fakulteto tarybos ar katedros;
79.2. menininkui, kuris dėsto aukštojoje mokykloje meno dalykus, jeigu jis:
80. Profesoriaus pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas:
80.1. habilituotam daktarui, jeigu jis:
80.1.2. po habilitacijos yra paskelbęs mokslo straipsnių pripažintuose (pagal 59 punktą) mokslo leidiniuose arba išleidęs mokslo monografiją ar vadovėlį;
80.2. menininkui, kuris turi docento pedagoginį mokslo vardą ir dėsto aukštojoje mokykloje meno dalykus, jeigu jis:
81. Kai reikalaujama, kad pretendentas skaitytų aukštosios mokyklos paskaitų kursą, jo skaitomi vienas, du ar trys skirtingi paskaitų kursai arba jų dalys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 auditorinių valandų.
82. Į mokslinio darbo stažą, kurio pagrindu suteikiamas pedagoginis mokslo vardas, įskaitomas laikas, kurį asmuo ėjo mokslo ir studijų institucijose mokslo darbuotojo ar aukštosios mokyklos pedagogo pareigas, turėdamas iš viso ne mažiau kaip vieną etatą, o asmeniui, baigusiam doktorantūrą, – ir doktorantūros laikas po to, kai išlaikomi doktorantūros studijų egzaminai.
83. Į pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, kurio pagrindu suteikiamas pedagoginis mokslo vardas, įskaitomas laikas, kurį asmuo aukštojoje mokykloje turėjo ne mažiau kaip 1/4 dėstytojo etato. Valandininkui dėstytojui įskaitomas pusės metų stažas už kiekvieną semestrą, per kurį jis turėjo ne mažiau kaip 1/4 etato atitinkantį krūvį.
84. Aukštoji mokykla savo nuostatais reglamentuoja, kuriuos meno dalykus dėstantiems menininkams pedagoginis mokslo vardas gali būti suteiktas pagal 79.2, 79.3, 80.2 ir 80.3 punktus.
85. Kai pedagoginis mokslo vardas suteikiamas aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojui, neturinčiam mokslo laipsnio, jo meninė veikla turi atitikti šių bendrųjų nuostatų priede nurodytus pedagogo meninės veiklos reikšmingumo nustatymo kriterijus. Aukštoji mokykla, teikianti šiems asmenims pedagoginius mokslo vardus, reglamentuoja, kaip nustatyti, ar pretendentas atitinka nurodytuosius kriterijus.
86. Prašymas suteikti pedagoginį mokslo vardą rašomas aukštosios mokyklos, turinčios šią teisę, rektoriui. Prašymą gali rašyti pats pedagogas arba padalinys (fakultetas, katedra, laboratorija), kurioje jis dirba.
Prašyme nurodoma, kokio pedagoginio mokslo vardo, kurioje mokslo (ar meno) srityje bei kryptyje siekiama. Kartu su prašymu reikia pateikti:
86.2. mokslo ir mokymo metodikos darbų sąrašus (atskirai surašomi darbai, paskelbti po to, kai suteiktas atitinkamas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas);
86.4. pažymą apie pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą bei vadovavimą doktorantūroje apgintoms daktaro disertacijoms;
86.5. pažymą apie tais mokslo metais skaitomus aukštosios mokyklos paskaitų kursus ir (menininkams) apie dėstomus meno dalykus;
86.6. fakulteto arba jį atitinkančio padalinio, kuriame pedagogas dėsto, tarybos atsiliepimą apie pretendento pedagoginę veiklą, jo paskaitų lygį ir dėstymo kalbos taisyklingumą;
86.7. gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymą, kuriame nurodomas pretendento išsimokslinimas ir mokslo laipsnio bei pedagoginio mokslo vardo suteikimo data;
87. Aukštoji mokykla gali suteikti pedagoginį mokslo vardą kitoje mokslo ir studijų institucijoje dirbančiam pedagogui, jeigu to prašo tos institucijos taryba (senatas).
88. Aukštosios mokyklos rektorius prašymą suteikti pedagoginį mokslo vardą su visais priedais perduoda aukštosios mokyklos tarybai (senatui). Tarybos (senato) komisija susipažįsta su pateiktais dokumentais ir pakvietusi į savo posėdį pretendentą (jo dalyvavimas nėra būtinas) nutaria, ar rekomenduoti tarybai (senatui) suteikti pageidaujamą pedagoginį mokslo vardą. Jeigu komisija to daryti nerekomenduoja, su tokiu argumentuotu sprendimu supažindinamas pretendentas. Pretendentas gali arba savo prašymą atsiimti, arba reikalauti, kad jį svarstytų taryba (senatas), nepaisydama komisijos neigiamos rekomendacijos.
89. Aukštosios mokyklos taryba (senatas), suteikdama pedagoginį mokslo vardą, turi atsižvelgti į pretendento pedagoginius sugebėjimus, jo dėstymo kalbos taisyklingumą, kitas pedagogo savybes.
90. Sprendimą dėl pedagoginio mokslo vardo suteikimo aukštosios mokyklos taryba (senatas) priima ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo prašymo įteikimo aukštajai mokyklai. Sprendimas suteikti pedagoginį mokslo vardą turi būti priimtas slaptu balsavimu 2/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos (senato) narių balsų dauguma. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos (senato) narių. Sprendimo protokolas surašomas pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį.
91. Jeigu aukštosios mokyklos taryba (senatas) nutaria pedagoginio mokslo vardo nesuteikti, pretendentas pakartotinai su tokiu pat prašymu į tą aukštąją mokyklą gali kreiptis po vienerių metų.
92. Aukštoji mokykla, suteikusi pedagoginį mokslo vardą, išrašo pedagoginio mokslo vardo atestatą. Atestatą, pasirašytą aukštosios mokyklos tarybos (senato) pirmininko ir rektoriaus, aukštoji mokykla pateikia registruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įregistruotą atestatą aukštoji mokykla įteikia pedagogui.
93. Pedagoginį mokslo vardą suteikusioje aukštojoje mokykloje turi būti saugoma šio vardo suteikimo byla, kurioje turi būti šie dokumentai:
Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių
ir pedagoginių mokslo vardų sistemos
bendrųjų nuostatų
priedas
Pedagogo meninės veiklos reikšmingumo nustatymo kriterijai
1. Pasižymėję meninėje veikloje tiek, kad gali būti suteikiamas docento pedagoginis mokslo vardas pagal Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų (toliau vadinama – bendrieji nuostatai) 79.2 punkto reikalavimus:
1.2. dailininkai, kurių kūriniai nuolat eksponuojami prestižinėse Lietuvos parodose arba yra monumentalūs ir reikšmingi;
1.4. dirigentai ir režisieriai, sėkmingai dirbantys su profesionaliais (ar profesionalaus lygio) meno kolektyvais ne mažiau kaip 5 metus;
1.5. profesionalūs muzikos atlikėjai (solistai ir kamerinių ansamblių artistai), koncertuojantys prestižinėse koncertų salėse ir parengę radijo ir televizijos fondinių arba profesionalių studijų įrašų;
1.6. profesionalūs aktoriai, parengę reikšmingų vaidmenų profesionaliame teatre, kine bei televizijoje arba individualių koncertinių programų;
2. Žymūs menininkai, kuriems docento pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas išimties būdu pagal bendrųjų nuostatų 79.3 punkto reikalavimus, yra tie, kurie ne tik atitinka 1 punkte nurodytus kriterijus, bet ir yra pelnę už kūrybinę savo veiklą Lietuvos ar tarptautinio lygio premijas, tapę Lietuvos ar tarptautinių konkursų laureatais.
3. Pasižymėję meninėje veikloje tiek, kad gali būti suteikiamas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas pagal bendrųjų nuostatų 80.2 punkto reikalavimus:
3.1. kompozitoriai, po to, kai jiems suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas, sukūrę reikšmingų kūrinių, kurie nuolat atliekami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio profesionalių atlikėjų;
3.2. dailininkai, kurių kūriniai nuolat eksponuojami prestižinėse užsienio ar tarptautinėse parodose;
3.4. dirigentai ir režisieriai, dirbantys su profesionaliais meno kolektyvais ne mažiau kaip 10 metų ir sėkmingai gastroliuojantys užsienyje;
3.5. profesionalūs muzikos atlikėjai (solistai ir kamerinių ansamblių muzikantai), po to, kai jiems suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas, parengę radijo ir televizijos fondinių arba profesionalių studijų įrašų ir koncertinių programų įrašų, dažnai bei sėkmingai gastroliuojantys užsienyje;
3.6. profesionalūs aktoriai, po to, kai jiems suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas, parengę reikšmingų, premijomis Lietuvoje ar užsienyje pažymėtų vaidmenų profesionaliame teatre, kine bei televizijoje arba individualių koncertinių programų;
3.7. kino ir televizijos operatoriai, po to, kai jiems suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas, sukūrę reikšmingų meninių ar dokumentinių kino filmų, premijuotų Lietuvoje arba užsienyje.
Visų 3.1–3.7 punktuose nurodytų asmenų kūryba turi būti palankiai vertinama ne viename menotyrininkų straipsnyje Lietuvos ar užsienio meno spaudoje.
4. Žymūs menininkai, kuriems profesoriaus pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas išimties būdu pagal bendrųjų nuostatų 80.3 punkto reikalavimus, yra tie, kurie ne tik atitinka 3 punkte nurodytus kriterijus, bet ir yra pelnę už kūrybinę savo veiklą tarptautinio lygio premijas ar tapę tarptautinių konkursų laureatais, o jų kūryba yra išsamiai nagrinėjama Lietuvos ir užsienio spaudoje.
* Čia ir kitur šiuose bendruosiuose nuostatuose į reglamentuojamą sprendimų priėmimo laikotarpį neįeina liepos ir rugpjūčio mėnesiai.