PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ REAGAVIMO Į PRANEŠIMUS KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 13 d. Nr. 1-53
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 17 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 1V-193 „Dėl kriterijų įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą, patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą“ 2 punktu (Žin., 2003, Nr. 54-2403), atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2012–2014 metų strateginį veiklos planą, taip pat siekdamas užtikrinti priešgaisrinę saugą Lietuvos Respublikoje ir pateikti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijus ir racionaliai panaudoti turimus resursus:
2. Pavedu:
2.1. apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkams užtikrinti, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos reaguotų į pranešimus apie įvykius neviršydamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2012–2014 metų strateginiame veiklos plane nustatytų kriterijų;
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie
Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-53
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ REAGAVIMO Į PRANEŠIMUS KRITERIJŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijų aprašas (toliau – aprašas) nustato priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – pajėgos) organizavimo ir reagavimo į pranešimus kriterijus, siekiant Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrinti gaisrinę saugą.
2. Aprašo paskirtis – nustatyti pajėgų organizacinę struktūrą, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos minimalų kiekį, pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijus valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (toliau – VPGT), savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose (toliau – SPT), žinybinėse priešgaisrinėse pajėgose ir savanoriškose ugniagesių formuotėse.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 60-1183), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. PAJĖGŲ ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
4. Savivaldybių centruose yra steigiamos VPGT įstaigos ar jų padaliniai. VPGT padaliniai taip pat gali būti steigiami miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 5 000 žmonių.
III. PAJĖGŲ REAGAVIMO Į PRANEŠIMUS KRITERIJAI
9. Pajėgų reagavimo į pranešimus apie įvykius kriterijai:
9.1. vidutinis laikas nuo pagalbos skambučio priėmimo valdymo punkte ar Bendrajame pagalbos centre iki atsiliepimo į pagalbos skambutį turi būti ne ilgesnis kaip dešimt sekundžių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl visų į pagalbos skambučius atsakančių pareigūnų užimtumo tai padaryti yra neįmanoma;
9.2. pirminės pranešimo informacijos apie įvykį (toliau – pranešimas) priėmimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;
9.3. laikas nuo pirmojo pranešimo priėmimo iki jo perdavimo išvyksiančioms pajėgoms turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;
9.4. laikas nuo pranešimo pajėgoms pabaigos iki pajėgų išvykimo į įvykio vietą turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;
9.5. pranešimo priėmimo, perdavimo ar pajėgų išvykimo laikas gali būti ilgesnis, jeigu:
10. Miesto vietovėse vidutinis pirmųjų pajėgų (ne mažiau kaip 1 AC ir 6 ugniagesiai (ugniagesiai gelbėtojai) atvykimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 7 minutės. Budinčios pamainos sudėtis turi atitikti priede nurodytus reikalavimus (reikalavimas netaikomas, kai pajėgos išsiunčiamos pagal nulinį pajėgų išsiuntimo numerį).
11. Kaimo ir miestelių vietovėse vidutinis pirmųjų pajėgų atvykimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 15 minučių. Vidutinis paskutiniųjų planuojamų pajėgų atvykimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 30 minučių. Nesant galimybių per nustatytą laiką į įvykio vietą atvykti ne mažiau kaip 4 ugniagesiams (ugniagesiams gelbėtojams) viena gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemone, turi būti užtikrinamas ugniagesių (ugniagesių gelbėtojų) atvykimas keliomis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonėmis per tą patį laiką.
IV. PAJĖGŲ REAGAVIMO Į PRANEŠIMUS NUSTATYMO KRITERIJAI IR TECHNIKOS KIEKINIAI RODIKLIAI
12. Pajėgos, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių bei turimą techniką, turi užtikrinti greitą reagavimą į pranešimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2012–2014 metų strateginiame plane nustatytus kriterijus.
13. Reikalingas reagavimo pajėgų kiekis nustatomas vadovaujantis šiais principais:
13.2. diferencijavimo – gaisrinės saugos ir gelbėjimo priemonės, parengties rodikliai gelbėjimo darbams atlikti atskiruose administraciniuose vienetuose įgyvendinami atsižvelgiant į tų vienetų teritorijoje esančių gyventojų skaičių bei rizikos veiksnius;
13.3. rizikos vertinimo – atsižvelgiant į pavojingų objektų ir juose prognozuojamų įvykių pavojingumą, mastą, galimą poveikį gyventojams, gamybinei bei socialinei veiklai ir aplinkai;
13.4. reagavimo į pranešimus laiko – atsižvelgiant į laiką, reikalingą nuvykti iš pajėgų dislokacijos vietos į įvykio vietą;
13.5. lygiateisiškumo – kiekvienas šalies gyventojas ir svečias įvykių metu visoje šalies teritorijoje turi teisę gauti vienodo masto ir kokybės pagalbą;
14. VPGT pajėgų minimalus aprūpinimas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika nustatomas vadovaujantis tokiais kriterijais:
14.1. automobilinės cisternos (toliau – AC) kiekvienos savivaldybės teritorijoje, išskyrus to paties pavadinimo miestų ir rajonų savivaldybes (jų teritorijų plotai yra sumuojami, taip pat sumuojamas ir gyventojų skaičius), skirstomos taip:
14.1.1. lengvosios ir vidutinės klasės AC:
14.1.1.2. kai gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje viršija 500 tūkst., – ne mažiau kaip viena 15 km2;
14.2. gesinimo medžiagų vežimo transporto priemonės apskrities teritorijoje skirstomos taip:
14.2.1. vienas vandens transportavimo automobilis ar vandens transportavimo konteineris, kurio tūris ne mažesnis kaip 10 m3, – 3 tūkst. km2;
14.3. automobilinės kopėčios arba automobilinės platformos, kurių maksimalus siekis ne mažesnis kaip 20 m, skirstomos taip:
14.3.2. kai gyventojų tankis didesnis nei 1 tūkst. gyv./km2, – ne mažiau kaip vienos 60 tūkst. gyventojų;
14.3.3. kai gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje viršija 500 tūkst., – ne mažiau kaip vienos 100 tūkst. gyventojų;
14.4. siurblinės stotys, kurių našumas ne mažesnis kaip 6 000 l/min., apskrities teritorijoje skirstomos taip: ne mažiau kaip viena – 4 tūkst. km2;
14.5. gaisrinių žarnų automobiliai, kurie veža ne mažiau kaip 1 500 m gaisrinių žarnų, skirstomi taip: ne mažiau kaip vienas kiekvienai siurblinei stočiai;
14.6. kitų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteinerių (narų, cheminių gelbėjimo darbų, techninių gelbėjimo darbų ir kiti) poreikį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) teikia apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – APGV). Šių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteinerių reikiamą sąrašą tvirtina PAGD direktorius.
15. VPGT padaliniai, esantys savivaldybės teritorijose, kuriose keliai su asfalto danga sudaro mažesnę visų kelių dalį arba kelių su asfalto danga visai nėra, taip pat vietovėse, kuriose yra ne mažiau kaip 30 proc. miškų, ne mažiau kaip 50 proc. visų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių turi būti didesnio važumo.
16. SPT reikalingų AC skaičius nustatomas vadovaujantis tokiais kriterijais:
17. Rezervinės AC:
17.1. VPGT turi būti sudarytas ne mažesnis kaip 20 proc. AC rezervas. Rezervo minimumas: APGV komandoje ar priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje – ne mažiau kaip viena AC;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Apskrityje esančios VPGT ir SPT gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos minimalus kiekis ir reagavimas į pranešimus turi atitikti nustatytus kriterijus. Jų vertinimas atliekamas kasmet. Vertinimą apskrities teritorijoje atlieka APGV, kurios teikia pasiūlymus PAGD ir savivaldybių administracijoms.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijų aprašo
priedas
MINIMALŪS BUDINČIŲ PAMAINŲ SUDĖTIES REIKALAVIMAI
1. Apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų (toliau – APGV) komandų ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų (toliau – PGT), savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (toliau – SPT) budinčių pamainų sudėtis turi atitikti nustatytus reikalavimus.
2. Budintys darbuotojai suskirstomi į 4 budinčias pamainas. Kiekvienos budinčios pamainos darbuotojų skaičius gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonėse, atsižvelgiant į jų paskirtį ir skaičių, nustatomas taip:
2.1. APGV:
2.1.1. 1 klasės komandose prie I skyriaus AC priskiriami 6 pareigūnai (1 pamainos vadas, 1 skyrininkas ir 4 ugniagesiai gelbėtojai);
2.1.2. 1 klasės komandose prie II skyriaus AC priskiriami 6 pareigūnai (1 skyrininkas ir 5 ugniagesiai gelbėtojai);
2.1.3. 2 klasės komandose prie I skyriaus AC priskiriami 6 pareigūnai (1 pamainos vadas, 1 skyrininkas ir 4 ugniagesiai gelbėtojai);
2.1.4. 2 klasės komandose prie II skyriaus AC priskiriami ne mažiau kaip 4 pareigūnai (1 skyrininkas ir ne mažiau kaip 3 ugniagesiai gelbėtojai);
2.1.6. naudojant narų, cheminių gelbėjimo darbų, techninių gelbėjimo darbų automobilius, turi būti priskiriamas 1 skyrininkas ir ne mažiau kaip 2 ugniagesiai gelbėtojai;
2.2. PGT:
2.2.1. prie I skyriaus AC priskiriami ne mažiau kaip 5 pareigūnai (1 pamainos vadas ir ne mažiau kaip 4 ugniagesiai gelbėtojai);