VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

N U T A R I M A S

 

DĖL ELEKTROS ENERGIJOS IR AKTYVIOSIOS GALIOS REZERVŲ KAINOS REGULIAVIMO TVARKOS APRAŠO GAMINTOJAMS IR NEPRIKLAUSOMIEMS TIEKĖJAMS, UŽIMANTIEMS DAUGIAU KAIP 25 PROCENTUS RINKOS

 

2009 m. spalio 8 d. Nr. O3-152

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964; 2009, Nr. 91-3912) 42 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija n u t a r i a:

1. Patvirtinti Elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainos reguliavimo tvarkos aprašą gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 proc. rinkos (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl elektros energijos ir rezervinės galios kainos reguliavimo tvarkos gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus rinkos“ (Žin., 2001, Nr. 99-3583).

3. Nustatyti, kad 2009 metais:

1. Komisija pagal rinkos operatoriaus pateiktus paskutinių 12 mėnesių duomenis iki spalio 10 d. nustato elektros energijos gamintojų parduodamos vidaus rinkai elektros energijos kiekį, kuris sudaro 25 procentus metinio Lietuvos elektros energijos poreikio, ir paskelbia nutarimu.

2. Komisija pagal perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus kitiems metams numatomo užsakyti aktyviosios galios tretinio ir antrinio rezervo kiekius iki spalio 10 d. nustato užsakomų tretinio ir antrinio rezervų kiekių 25 procentų ribas ir jas paskelbia nutarimu.

3. Komisija pagal rinkos operatoriaus pateiktus paskutinių 12 mėnesių duomenis iki spalio 10 d. nustato elektros energijos pardavimų mažmeninėje rinkoje kiekį, kuris sudaro 25 procentus galutinio elektros energijos suvartojimo Lietuvoje, ir paskelbia nutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                           Virgilijus Poderys


PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

2009 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. O3-152

 

ELEKTROS ENERGIJOS IR AKTYVIOSIOS GALIOS REZERVŲ KAINOS REGULIAVIMO TVARKOS APRAŠAS GAMINTOJAMS IR NEPRIKLAUSOMIEMS TIEKĖJAMS, UŽIMANTIEMS DAUGIAU KAIP 25 PROCENTUS RINKOS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964; 2009, Nr. 91-3912) 42 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau vadinama – Komisija) nustato elektros energijos ir rezervinės galios (toliau vadinama – aktyviosios galios rezervu) kainos reguliavimo tvarką (toliau vadinama – Tvarkos aprašas), pagal kurį nustatoma parduodamos elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainos reguliavimo tvarka gamintojams, jei jie turi elektros energijos gamybos ar aktyviosios galios rezervų pajėgumus, kuriuos panaudoję užima daugiau kaip 25 procentus parduodamos elektros energijos ar aktyviosios galios rezervų rinkos Lietuvoje, bei nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus pardavimų rinkos Lietuvoje.

2. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, kitų gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų licencijas turinčių gamintojų parduodamos elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainos nereguliuojamos. Jos nustatomos šalių tarpusavio susitarimu arba biržoje (aukcione).

3. Pagrindinės šio Tvarkos aprašo sąvokos:

3.1. Kintamosios sąnaudos – gamintojo sąnaudos, skirtos kurui pirkti, atvežti ir jį saugoti, taip pat kitos sąnaudos, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pagaminto elektros energijos kiekio.

3.2. Sąlygiškai pastovios sąnaudos – gamintojo sąnaudos, kurių dydis nepriklauso nuo pagaminto ar patiekto elektros energijos kiekio:

3.2.1. nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2003, Nr. 74-3417; 2004, Nr. 158-5758; 2005, Nr. 153-5635; 2007, Nr. 55-2126; 2008, Nr. 47-1749) patvirtinta tvarka nustatytomis ir su Komisija suderintomis turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normomis;

3.2.2. darbo užmokesčio sąnaudas sudaro įmonės personalo suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką. Šios sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais;

3.2.3. socialinio draudimo sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais;

3.2.4. mokesčiai (turto, žemės nuomos, už gamtos išteklius, už aplinkos teršimą ir kiti) skaičiuojami, vadovaujantis galiojančiais normatyvais ir limitais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymais;

3.2.5. palūkanos ir kitos finansinės veiklos sąnaudos skaičiuojamos, įvertinus tai, kokia bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolų garantijas suma bei kokios kitos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje patiriamos finansinės veiklos sąnaudos. Palūkanų sąnaudos skaičiuojamos, įvertinant tiesiogiai susijusius planuojamus įmonės reguliuojamos veiklos finansinius įsipareigojimus, vykdant įmonės ilgalaikius reguliuojamos veiklos investicijų planus ir užtikrinant įmonės apyvartines lėšas. Pagal įmonės pateiktus dokumentus apie finansinių įsipareigojimų paskirtį nustatomas palūkanų sąnaudų dalies priskyrimas, taip pat įvertinant tik tuos finansinius įsipareigojimus, kurių palūkanų norma ne didesnė nei nustatyta pelno norma, atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio Vyriausybės vertybinių popierių metinės palūkanų normos procentais aritmetinį svertinį vidurkį, padidintą 3 procentiniais punktais;

3.2.6. remontų sąnaudos pagrindžiamos patvirtintomis remonto apimtimis;

3.2.7. kitos sąlygiškai pastovios sąnaudos skaičiuojamos pagal planuojamą veikloje sunaudoti vertę.

3.3. Normatyvinis pelnas – pelno norma nuo ilgalaikio materialaus turto, naudojamo reguliuojamai veiklai vykdyti, kurio vertė apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais turto vertės nustatymo principais, kiekvienais reguliavimo periodo metais turi būti ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 procentai.

3.4. Aktyviosios galios rezervas – tai paruošti darbui elektros energiją generuojantys įrenginiai, kurie elektros energijos gamybai naudojami tik pagal perdavimo sistemos operatoriaus dispečerinio centro duotą komandą, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas:

3.4.1. tretinis (šaltas) rezervas – tai stovinčių generuojančių šaltinių galia, kuri yra aktyvuojama rankiniu būdu per sutartimi nustatytą laikotarpį iš rezervinės (šaltos) būklės, esant energijos trūkumui sistemoje ir kuris pakeičia aktyvuotą avarinį rezervą;

3.4.2. antrinis galios rezervas, kuris skirstomas į avarinį rezervą ir reguliavimo rezervą:

3.4.2.1. avarinis rezervas – tai aktyvioji galia, reikalinga kompensuoti galios ar energijos trūkumą, atsiradusį dėl stambiausio energetikos sistemos generuojančio šaltinio, tinklų įrenginio avarinio atsijungimo arba įeinančio srauto iš kitų šalių perdavimo sistemų operatorių praradimui;

3.4.2.2. reguliavimo galios rezervas – tai elektrinėse palaikomas aktyviosios galios rezervas, kuris turi būti panaudojamas energetinės sistemos balansui reguliuoti. Jis aktyvuojamas automatiškai, panaudojant perdavimo sistemos operatoriaus automatinę generacijos valdymo sistemą arba pagal perdavimo sistemos operatoriaus dispečerio komandas.

3.5. Aktyviosios galios rezervo kaina – tai kainos dedamoji, kuri turi padengti perdavimo sistemos operatoriaus užsakytų, rezerve esančių įrenginių išlaikymui skirtas sąlygiškai pastovias sąnaudas ir pelną.

4. Komisija pagal rinkos operatoriaus pateiktus paskutinių 12 mėnesių duomenis iki rugsėjo 1 d. nustato elektros energijos gamintojų parduodamos vidaus rinkai elektros energijos kiekį, kuris sudaro 25 procentus metinio Lietuvos elektros energijos poreikio, ir paskelbia nutarimu.

5. Komisija pagal perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus kitiems metams numatomo užsakyti aktyviosios galios tretinio ir antrinio rezervo kiekius iki rugsėjo 1 d. nustato užsakomų tretinio ir antrinio rezervų kiekių 25 procentų ribas ir jas paskelbia nutarimu.

6. Komisija pagal rinkos operatoriaus pateiktus paskutinių 12 mėnesių duomenis iki rugsėjo 1 d. nustato elektros energijos pardavimų mažmeninėje rinkoje kiekį, kuris sudaro 25 procentus galutinio elektros energijos suvartojimo Lietuvoje, ir paskelbia nutarimu.

7. Komisijai paskelbus 25 procentų rinkos dalies kiekius elektros energijos ir aktyviosios galios rezervus užtikrinantiems gamintojams bei nepriklausomiems tiekėjams, Komisija raštu informuoja gamintojus ir nepriklausomus tiekėjus, kurie užima daugiau kaip 25 procentus atitinkamos rinkos.

8. Elektros energijos ir aktyviosios galios rezervus užtikrinantys gamintojai bei nepriklausomi tiekėjai, užimantys daugiau kaip 25 procentus atitinkamos rinkos, iki rugsėjo 15 d. pateikia Komisijai įmonės patvirtintų elektros energijos kainos viršutinės ribos ir (ar) aktyviosios galios rezervų kainos ir (ar) tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos apskaičiavimus jų pagrįstumui patikrinti pagal Tvarkos apraše nurodytą tvarką.

 

II. Elektros energijos kainos reguliavimo tvarka gamintojams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus elektros energijos pardavimų rinkos

 

9. Viršutinė elektros energijos kainos riba gamintojams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus, apskaičiuojama įvertinant įmonės sąlygiškai pastoviąsias bei kintamąsias sąnaudas ir normatyvinį pelną.

10. Komisija, nustatydama būsimo skaičiuojamojo laikotarpio viršutinę elektros energijos kainos ribą, įvertina prieš tai buvusio skaičiuojamojo laikotarpio kuro kainos ir faktinės to laikotarpio vidutinės kuro kainos skirtumą, nustatydama kompensacijos arba permokos dydį reguliuojamos gamybos apimtyje. Skaičiuojant būsimo skaičiuojamojo laikotarpio viršutinės elektros energijos kainos ribą, Komisijos nustatyto dydžio kompensacija arba permoka atitinkamai pridedama arba atimama iš būsimo skaičiuojamojo laikotarpio sąnaudų.

11. Viršutinė elektros energijos kainos riba apskaičiuojama:

;      (1)

čia:

Te – viršutinė elektros energijos kainos riba, ct/kWh;

Sp,e – būtinos sąlygiškai pastovios sąnaudos prognozuojamam parduoti elektros energijos kiekiui, mln. Lt;

Sk,e – kintamosios sąnaudos, būtinos prognozuojamam parduoti elektros energijos kiekiui, mln. Lt;

Pn,e – normatyvinis pelnas, mln. Lt;

Skor – Komisijos nustatyto dydžio kompensacija arba permoka, mln. Lt;

E – prognozuojamas parduoti elektros energijos kiekis, mln. kWh.

12. Jei gamintojas, užimantis daugiau kaip 25 procentus elektros energijos pardavimų rinkos, yra įtrauktas į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir jam Komisija nustato remtinos elektros energijos kainą, nustatant viršutinę elektros energijos kainos ribą tokiam gamintojui pagal šį Tvarkos aprašą, įvertinamos remtinos elektros energijos kainoje įtrauktos sąnaudos ir pelnas.

13. Gamintojas, sudarydamas dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su vartotojais arba tiekėjais, negali viršyti pagal šį Tvarkos aprašą apskaičiuotos ir patvirtintos viršutinės elektros energijos kainos ribos. Gamintojui parduodant elektros energiją biržoje (aukcione), jo pasiūlymo parduoti kaina negali viršyti pagal šį Tvarkos aprašą apskaičiuotos viršutinės elektros energijos kainos ribos.

 

III. Aktyviosios galios rezervo kainos reguliavimo tvarka gamintojams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus Galios rezervų rinkos

 

14. Aktyviosios galios rezervą elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo laipsniui užtikrinti užsako perdavimo sistemos operatorius, kuris pasirenka užsakomo aktyviosios galios rezervo šaltinį ir nustato aktyviosios galios rezervo apimtį, priklausomai nuo energetinės sistemos poreikio atitinkamo aktyviosios galios rezervo rūšiai.

15. Tretinio ir antrinio galios rezervų kaina gamintojui, užimančiam daugiau kaip 25 procentus aktyviosios galios rezervų rinkos, apskaičiuojama įvertinant įmonės sąlygiškai pastoviąsias sąnaudas ir normatyvinį pelną.

16. Tretinio galios rezervo kaina apskaičiuojama pagal formulę:

;      (2)

čia:

Ttr – tretinio galios rezervo kaina, Lt/MW/h;

Sp,tr – būtinos sąlygiškai pastovios sąnaudos tretinio galios rezervo išlaikymui, mln. Lt;

Pn,tr –normatyvinis pelnas, mln. Lt;

Gtr – perdavimo sistemos operatoriaus numatoma užsakyti vidutinė metinė tretinio rezervo galia, MW.

17. Perdavimo sistemos operatorius su šiluminėmis elektrinėmis gali sudaryti antrinio avarinio ir antrinio reguliavimo galios rezervų pirkimo sutartį. Šių aktyviosios galios rezervų kaina nustatoma tretinio galios rezervo kainą dauginant iš koeficiento, kuris įvertina efektyvumo sumažėjimą:

 

;      (3)

 

čia:

Ttr – tretinio galios rezervo kaina, Lt/MW/h;

k – koeficientas, įvertinantis efektyvumo sumažėjimą, lygus 1,07.

18. Antrinio galios rezervo kaina apskaičiuojama pagal formulę:

;      (4)

čia:

Tantr – antrinio galios rezervo kaina, Lt/MW/h;

Sp,antr – būtinos sąlygiškai pastovios sąnaudos antriniam galios rezervui išlaikyti, mln. Lt;

Pn,antr – normatyvinis pelnas, mln. Lt;

Gantr – perdavimo sistemos operatoriaus užsakomo antrinio galios rezervo kiekis, MW.

19. Gamintojas su perdavimo sistemos operatorium suderina užsakomą vidutinę metinę aktyviosios galios rezervų apimtį ir pateikia Komisijai įmonės patvirtintų aktyviosios galios rezervų kainos apskaičiavimus jų pagrįstumui patikrinti pagal Tvarkos apraše nurodytą tvarką.

20. Sudarant sutartis tarp gamintojo ir perdavimo sistemos operatoriaus dėl aktyviosios galios rezervų pirkimo, taikomos tik Komisijos nustatytos kainos.

 

IV. Elektros energijos kainos reguliavimo tvarka NEPRIKLAUSOMIEMS TIEKĖJAMS, užimantiems daugiau kaip 25 procentus elektros energijos pardavimų rinkos

 

21. Elektros energijos nepriklausomo tiekėjo, užimančio daugiau kaip 25 procentus elektros energijos mažmeninės pardavimų rinkos, tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba nustatoma pagal Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką, taikomą elektros energijos visuomeniniams tiekėjams.

22. Kai nepriklausomas tiekėjas viršija 25 procentus elektros energijos mažmeninės pardavimų rinkos Lietuvoje, Tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo Komisijai pateikti prašymą nustatyti pradinį planuojamų elektros energijos nepriklausomo tiekėjo pajamų lygį sekantiems metams bei elektros energijos tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą.

23. Pasibaigus metams ir nustačius, kad nepriklausomo tiekėjo, užimančio daugiau kaip 25 procentus elektros energijos mažmeninės pardavimų rinkos Lietuvoje, mažmeninėje rinkoje taikytos tiekimo paslaugos kainos per praėjusius metus viršijo tiems metams nustatytą kainos viršutinę ribą, Komisija turi teisę įpareigoti nepriklausomą tiekėją kompensuoti atitinkamiems vartotojams kainų skirtumą.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24. Elektros energijos ar aktyviosios galios rezervus užtikrinančių gamintojų bei nepriklausomų tiekėjų, užimančių daugiau kaip 25 procentus atitinkamos rinkos, nustatytą paslaugos kainą ir (ar) kainos viršutinę ribą per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatyta kaina ir (ar) kainos viršutinė riba yra pagrįsta ir nustatyta teisingai.

25. Komisija, nustačiusi, kad paslaugos teikėjo pateikta paslaugų kaina ir (ar) kainos viršutinė riba yra nepagrįsta arba nustatyta klaidingai, nurodo paslaugų teikėjui klaidas, kurias jis turi ištaisyti ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Komisijos pastabų gavimo pateikti Komisijai pataisytus paslaugų kainos ir (ar) kainos viršutinės ribos skaičiavimus.

26. Komisija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pataisytos paslaugų kainos ir (ar) kainos viršutinės ribos pateikimo ją paskelbia arba, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą neištaisius nurodytų klaidų, paslaugų kainą ir (ar) kainos viršutinę ribę nustato vienašališkai ir paskelbia.

_________________