LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PLANAVIMO, NAUDOJIMO, APSKAITOS IR KONTROLĖS TVARKOS PATVIRTINIMO
1997 m. lapkričio 13 d. Nr. 1251
Vilnius
1. Patvirtinti Valstybės investicijų planavimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Valstybės investicijų programą rengia Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija, dalyvaujant kitoms valstybės institucijoms, ir parengtą programos projektą teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su ateinančiųjų metų Lietuvos valstybės biudžeto projektu;
2.2. Valstybės investicijų programą sudaro Valstybės investicijų trimetė programa ir ja remiantis parengtas planuojamųjų metų biudžeto išlaidų kapitalo investicijoms paskirstymas Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms (tikslinėms kapitalo investicijoms) pagal biudžeto ekonominės klasifikacijos kodus bei investicinius projektus;
3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 366 „Dėl Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis pastatytų butų, skirtų grįžtančioms į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimoms apgyvendinti“ (Žin., 1993, Nr. 18-459; 1994, Nr. 21-342), išdėstyti 2.2 punkto pirmąją pastraipą taip:
„2.2. kasmet iki vasario 1 d. pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie praėjusiais metais suteiktų grįžtančioms politinių kalinių ir tremtinių šeimoms butų skaičių, jų plotą, tam skirtų Lietuvos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, taip pat asmenų, kuriems dar nesuteikti butai, vardinius sąrašus (nurodant butų skyrimo eiliškumą)“.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 69 „Dėl investicijų kapitalinei statybai planavimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 7-209);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 294 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 69 dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 23-628);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 507 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 69 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 36-996);
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1251
Valstybės investicijų planavimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka
Bendroji dalis
1. Svarbiausieji šios tvarkos tikslai yra:
1.1. reglamentuoti ekonomiškai pagrįstą ir kryptingą valstybės investicijų planavimą ir naudojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomai investicinei politikai ir strategijai įgyvendinti, valstybės gamybinei infrastruktūrai, pramonei ir žemės ūkiui plėtoti, aplinkos apsaugai gerinti, Lietuvos gyventojų sveikatai saugoti ir stiprinti, valstybės saugumui, krašto apsaugai stiprinti bei kitoms socialinėms visuomenės reikmėms tenkinti;
2. Svarbiausieji valstybės investicijų planavimo ir naudojimo dokumentai yra:
2.2. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės raidos trimetė prognozė (investicinė dalis);
2.5. Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintas metinis Lietuvos valstybės biudžetas ir jame numatytas nepaprastųjų išlaidų paskirstymas asignavimų valdytojams bei savivaldybių biudžetuose numatomos tikslinės lėšos;
3. Valstybės investicijos planuojamos ir naudojamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas Lietuvos ūkio plėtojimo prioritetines kryptis ir vadovaujantis investicijas reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais įstatymų papildomaisiais aktais, investicijų planavimo ir naudojimo normatyviniais dokumentais.
4. Valstybės investicijų programa rengiama vadovaujantis:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotomis Nacionalinio ūkio plėtojimo programa bei valstybės remiamomis programomis, Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės raidos prognozėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytais Lietuvos ūkio plėtojimo prioritetais;
5. Nacionalinio biudžeto lėšos investicijoms naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotoms valstybės investicijų trimetėms programoms finansuoti, taip pat kitoms biudžetinių įstaigų ir organizacijų, neturinčių kitokių galimų finansavimo šaltinių, nepaprastosioms išlaidoms.
6. Valstybės vardu ar su valstybės garantija gaunamos užsienio paskolos valstybės investicijoms naudojamos infrastruktūros, aplinkos apsaugos objektams finansuoti bei pripažintiems prioritetiniais valstybės investicijų į socialinę sritį investiciniams projektams įgyvendinti.
7. Valstybės investicijų programą sudaro Valstybės investicijų trimetė programa ir ja remiantis parengtas planuojamųjų metų biudžeto išlaidų kapitalo investicijoms paskirstymas Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms (tikslinėms kapitalo investicijoms) pagal biudžeto ekonominės klasifikacijos kodus bei investicinius projektus.
Valstybės investicijų programa rengiama 3 metams, kasmet atnaujinama, patikslinama ir papildoma naujais investiciniais projektais.
Valstybės investicijų programa rengiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės raidos prognozių rodiklius, Valstybės skolinimosi programą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasmet nustatomus Lietuvos valstybės biudžeto formavimo principus.
Į Valstybės investicijų trimetę programą įtraukiami investiciniai projektai, į kuriuos investuojama 3 mln. litų (į gamtos apsaugos objektus – 1,5 mln. litų) ir daugiau, finansuotini nacionalinio biudžeto, užsienio paskolų (įskaitant negrąžinamas), gaunamų valstybės vardu ar su valstybės garantija, bei valstybės (savivaldybės) įmonių, akcinių bendrovių lėšomis, jeigu projektui įgyvendinti numatomos nacionalinio biudžeto, užsienio paskolų lėšos.
Komerciniai projektai, įtraukiami į Valstybės investicijų programą, gali būti iš dalies finansuojami tiesioginėmis užsienio investicijomis.
Mažesnės kaip 3 mln. litų investicijos biudžetinėms organizacijoms finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto numatomos įtraukiant jas į metų Lietuvos valstybės biudžeto nepaprastųjų išlaidų paskirstymą, pridedamą prie Valstybės investicijų trimetės programos.
Ūkio ministerija parengia ir pateikia asignavimų valdytojams investicinių projektų, kurie teikiami Ūkio ministerijai įtraukti į Valstybės investicijų programą, rengimo metodinius nurodymus (reikalavimus).
Valstybės investicijų planavimo dokumentų rengimas
8. Svarbiausiuosius valstybės investicijų planavimo dokumentus rengia:
8.1. Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija, dalyvaujant kitoms valstybės institucijoms, – valstybės investicijų programų projektus;
8.2. Ūkio ministerija – Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės raidos prognozių projektus;
9. Į Valstybės investicijų programą įtrauktini investiciniai projektai parenkami atsižvelgiant į tai, ar:
9.1. yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai (sprendimai) dėl investicinio projekto įgyvendinimo būtinumo;
9.2. valstybė yra įsipareigojusi iš dalies finansuoti biudžeto lėšomis projektą, kai projektui įgyvendinti naudojama užsienio paskola, gauta valstybės vardu arba su valstybės garantija;
9.3. yra valstybės tarptautiniai įsipareigojimai pagal pasirašytas sutartis bei konvencijas aplinkos apsaugos klausimais;
9.7. esamų statinių konstrukcijų būklė avarinė (ši nuostata taikoma investiciniams rekonstravimo projektams).
Nauji investiciniai projektai į Valstybės investicijų programą įtraukiami pradedant juos įgyvendinti pirmaisiais planuojamaisiais metais tik tuo atveju, jeigu iki einamųjų metų sausio 1 d. yra parengtas statybos pagrindimas, o iki rugsėjo 1 d. – projektinė-techninė dokumentacija arba projektinė organizacija patvirtina, kad nurodytoji dokumentacija bus parengta ne vėliau kaip iki planuojamųjų metų sausio 1 dienos.
10. Investiciniai projektai, kurie pagal 9 punkto reikalavimus negali būti įtraukti į Valstybės investicijų programą ir nėra priskirti valstybės institucijos reguliavimo sričiai, finansuojami savivaldybių, įmonių lėšomis (įskaitant jų pačių imamas paskolas), taip pat pritraukiant užsienio investicijas kitais būdais (tiesioginės užsienio kapitalo investicijos, koncesijos, laisvosios ekonominės zonos ir kt.).
11. Valstybės investicijų programai (taip pat ir neįtrauktiems į programą projektams) planuojamaisiais metais finansuoti numatomos nacionalinio biudžeto lėšos neturi viršyti tais metais numatomos nacionalinio biudžeto nepaprastųjų išlaidų kontrolinės sumos, o užsienio paskolos, skirtos šiai programai finansuoti, negali viršyti tais metais numatomos pagal Valstybės skolinimosi programą investicijų sumos.
12. Artimiausiais metais, kol bus sumažinta nebaigtų statybų, nacionalinio biudžeto asignavimai statyboms pirmiausia turi būti skiriami baigiamiems ir pereinamiems statybos objektams, susidėvėjusiems pagrindiniams fondams atnaujinti ir palaikyti.
Naujus objektus statyti nacionalinio biudžeto lėšomis gali būti planuojama tik tais atvejais, jeigu tai numatyta Valstybės investicijų programoje, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba yra priimti atskiri Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai.
13. Naujų statybos investicinių projektų, kuriuos pradėti įgyvendinti numatoma antraisiais ar trečiaisiais Valstybės investicijų programos vykdymo metais, skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma pagal statybos pagrindimą, kuris turi būti parengtas iki prieš planuojamos projekto įgyvendinimo pradžios metus einančių metų sausio 1 d., normatyvines sąnaudas, ekonominius normatyvus ir rinkos kainas arba statybos analogus.
14. Jeigu investicinį projektą numatoma finansuoti iš kelių šaltinių – nacionalinio biudžeto, užsienio paskolų (įskaitant negrąžinamas paskolas – grantus) ir įmonių nuosavomis lėšomis, – asignavimų valdytojai kartu su investiciniu projektu turėtų pateikti išankstinius susitarimus (ketinimo protokolus) dėl užsienio paskolos ar granto suteikimo galimybės planuojamaisiais metais ir patvirtinimą, kad įmonė turi realias galimybes sukaupti nuosavų lėšų projektui įgyvendinti.
15. Projektavimo, statybos ir remonto darbams taikomos rinkos kainos, nustatytos atsižvelgiant į techninius sprendimus, darbo sąlygas bei statytojo (užsakovo) reikalavimus, yra įrašomos į sutartis ir nekeičiamos.
16. Investicijos skiriamos atsižvelgiant į statybos rangos sutartyse numatytus terminus ir apimtį. Jeigu paraiškos investicijoms planuojamiesiems metams pakeičiamos, asignavimų valdytojas tai turi pagrįsti ir suderinti su rangovu.
17. Planuojamųjų metų programai ir Valstybės investicijų trimetei programai skirtų valstybės investicijų kontrolines sumas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotą bendrą nacionalinio biudžeto bei valstybės skolinimosi lėšų sumą kapitalo investicijoms) Finansų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu laiku praneša Ūkio ministerijai, vadovaudamasi planuojamųjų metų Lietuvos valstybės biudžeto išankstiniais pagrindiniais rodikliais.
18. Ministerijos, departamentai, apskričių viršininkų administracijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės teikia Ūkio ministerijai jos nustatyta tvarka ir laiku investicinius projektus, paraiškas investicijoms su skaičiavimais, pagrindžiančiais jų poreikius, bei paaiškinimus su pasiūlymais įtraukti investicinius projektus į valstybės investicijų trimetes programas ar nacionalinio biudžeto projektus (nepaprastosioms išlaidoms finansuoti).
19. Ūkio ministerija išnagrinėja gautus investicinius projektus bei paraiškas ir, apsvarsčiusi jų finansavimo galimybes, parengia ir pateikia pasiūlymus Investicinių projektų ekspertų komisijai, vykdančiai Valstybės investicijų programos rengimo priežiūros komisijos funkcijas, bei Finansų ministerijai kartu su ja iš anksto nustatytu laiku.
20. Finansų ministerija pateikia Ūkio ministerijai iš anksto kartu su ja nustatytu laiku išvadas dėl 19 punkte nurodytų pasiūlymų.
21. Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija, dalyvaujant kitoms valstybės institucijoms, parengia Valstybės investicijų trimetės programos projektą ir pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
22. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos valstybės biudžetą, Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos valstybės biudžeto priėmimo metu priimtus sprendimus, per 10 dienų patikslina Valstybės investicijų trimetę programą bei nepaprastųjų išlaidų paskirstymą pagal asignavimų valdytojus, išlaidų straipsnius bei investicinius projektus ir pateikia suvestinę medžiagą Finansų ministerijai (dėl finansavimo) bei Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dėl lėšų naudojimo ataskaitoms rengti) ir suvestinės medžiagos išrašus asignavimų valdytojams.
Suvestinėje medžiagoje ir išrašuose nenurodomas Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų pagrindinėms priemonėms įsigyti paskirstymas atskiroms mokslo ir studijų institucijoms.
23. Ūkio ministerija parengia mokslo ir studijų institucijų išlaidų statyboms (pagal biudžeto ekonominės klasifikacijos kodą) paskirstymą pagal projektus. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Finansų ministerija, atsižvelgdamos į Ūkio ministerijos numatytas mokslo ir studijų institucijų išlaidas statyboms, parengia išlaidų pagrindinėms priemonėms įsigyti paskirstymą atskiroms mokslo ir studijų institucijoms ir suderina jį su suinteresuotomis institucijomis (Lietuvos mokslo taryba, Aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencija).
24. Asignavimų valdytojams neleidžiama, nesuderinus su Ūkio ministerija, per metus perskirstyti biudžeto lėšų, skiriamų nepaprastosioms išlaidoms, tarp atskirų statybos objektų ir kitų išlaidų straipsnių. Paprastai tokie perskirstymai turėtų būti atliekami po to, kai sudaromos pirmojo pusmečio ir devynių mėnesių Lietuvos valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos.
25. Tikslinant valstybės investicijų programas, jau pradėtų įgyvendinti projektų likutinė vertė nustatoma remiantis sudarytomis rangos darbų sutartimis (sutartine kaina, atsižvelgiant į tai, kiek lėšų jau panaudota, lėšų poreikiu atskiriems statybos metams, projekto įgyvendinimo terminais).
26. Užsienio paskolos, gaunamos valstybės vardu ar su valstybės garantija, planuojamos ir naudojamos valstybės investicijoms (Valstybės investicijų programai formuoti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nustatyta jo įgyvendinimo tvarka.
Aplinkos apsaugos priemonių planavimas
27. Gamtos apsaugos objektus planuoja ir šių planų įgyvendinimo strategiją rengia Aplinkos apsaugos ministerija, koordinuodama savivaldos institucijų teikiamus Ūkio ministerijai pasiūlymus dėl Valstybės investicijų programos formavimo. Į Valstybės investicijų programą paprastai įtraukiami miestų ir rajonų centrų gamtos apsaugos objektai, kurių sąmatinė vertė daugiau kaip 1,5 mln. litų. Lėšos nurodytiesiems statiniams statyti gali būti skiriamos savivaldybių biudžetams kaip specialios tikslinės dotacijos asignavimams kapitalo investicijoms. Jie taip pat gali būti statomi užsienio paskolų, negrąžintinos užsienio finansinės paramos, savivaldybės institucijų, gamtos apsaugos fondų bei įmonių lėšomis.
28. Nuotekų valymo įrenginiai ir kiti gamtos apsaugos objektai miesteliuose, kaimuose ir įmonėse statomi savivaldybių bei įmonių lėšomis. Taip pat gali būti naudojamos paskolų ir negrąžintinos paramos lėšos.
Žemės gerinimo (melioracijos darbų) planavimas
30. Lietuvos valstybės biudžeto nepaprastosios išlaidos melioracijos reikmėms numatomos melioracijos įrenginiams prižiūrėti, remontuoti ir rekonstruoti, ir tik išimtiniais atvejais – naujiems statyti.
Remiantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu, smulkūs melioracijos įrenginių, su kurių naudotojais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytos panaudos sutartys, priežiūros darbai, melioracijos darbai užsienio piliečių, firmų bei įmonių, bendrų su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis ūkių nuomojamoje žemėje atliekami žemės savininkų arba naudotojų lėšomis.
Melioracijos įrenginių smulkių priežiūros darbų sąrašą tvirtina Žemės ir miškų ūkio ministerija.
Lėšų, kurių reikia projektinei-techninei dokumentacijai rengti (naujoms statyboms, rekonstrukcijai, remontui), planavimas
32. Investicinio projekto įtraukimas į Valstybės investicijų programą yra pagrindas numatyti lėšas statinio projektinei-techninei dokumentacijai rengti, kai šį projektą įgyvendinti numatyta antraisiais ir trečiaisiais programos vykdymo metais. Išimtiniais atvejais lėšos statiniui projektuoti numatomos, jeigu yra konkretūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl naujų būtinų statybų ar tam tikrų ekonominių, socialinių programų įgyvendinimo.
33. Lėšas projektuoti kitiems naujiems statiniams, kurių skaičiuojamoji kaina mažesnė kaip 3 mln. litų ir kurie numatyti statyti Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, bet neįtraukti į Valstybės investicijų trimetę programą, numato Ūkio ministerija, formuojant Lietuvos valstybės biudžeto išlaidas investicijoms, kai asignavimų valdytojas pateikia statybos pagrindimą, įrodo naujos statybos (rekonstravimo) būtinumą.
Pagrindinių priemonių įsigijimo planavimas
35. Lėšos pagrindinėms priemonėms įsigyti skiriamos iš Lietuvos valstybės biudžeto išlaikomoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įstaigoms bei organizacijoms.
Šios lėšos gali būti skiriamos pastatams, statiniams, mašinoms, įrengimams, įrangai, transporto priemonėms, kompiuterinei technikai, sisteminei programinei įrangai, ryšių priemonėms, baldams bei ūkio inventoriui ir kitoms pagrindinėms priemonėms įsigyti, taip pat pagrindinėms priemonėms (išskyrus pastatus ir statinius) atnaujinti, modernizuoti, rekonstruoti, jų vertei padidinti ir tarnavimo laikui pailginti. Pagrindinės priemonės įsigyjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymu.
Valstybės investicijų naudojimo kontrolė ir apskaita
37. Už valstybės investicijų naudojimą pagal paskirtį bei sutartyje numatytas kainas atsakingi ministerijų, departamentų, apskričių viršininkų administracijų, kitų valstybės institucijų, įmonių ir organizacijų vadovai (arba jų įgalioti asmenys) – asignavimų valdytojai (užsakovai) bei savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai.
Asignavimų valdytojai (statybų užsakovai) patys arba jų įgalioti ūkio subjektai kontroliuoja, kaip naudojamos jiems skirtos valstybės investicijos, atsižvelgdami į konkrečių rangos sutarčių vykdymą.
38. Asignavimų valdytojai atlieka panaudotų investicijų apskaitą ir nustatytąja tvarka teikia apyskaitas Finansų ministerijai bei informaciją Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat ministerijai, departamentui, kitai valdymo institucijai, kurios įtakos sričiai priklauso.
39. Finansų ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, kontroliuoja, kaip paskolos išduodamos, grąžinamos, naudojamos, kaip vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai, susiję su paskolomis.
40. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės renka iš valstybės lėšų naudotojų (asignavimų valdytojų) ataskaitinius duomenis ir rengia nacionalinio biudžeto lėšų investicijoms naudojimo ketvirtines ataskaitas ir Valstybės investicijų programos vykdymo pusmečio ir metų ataskaitas. Ataskaitų formą bei pateikimo tvarką nustato Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinęs šį klausimą su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija.
41. Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija, remdamosi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtomis ataskaitomis, kontroliuoja, kaip naudojamos valstybės lėšos, skirtos investicijoms, apibendrina metinius duomenis ir teikia informaciją šiais klausimais Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
42. Aplinkos apsaugos ministerija kontroliuoja biudžetines įstaigas, savivaldybes, ūkio subjektus, kuriems skirtos valstybės lėšos (specialios tikslinės dotacijos) gamtos apsaugos investiciniams projektams finansuoti, kaip jie paskirsto ir naudoja investicijas apskritai ir svarbiausiems gamtos apsaugos investiciniams projektams.
43. Ministerijos, departamentai, apskričių viršininkų administracijos, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, kiti ūkio subjektai – asignavimų valdytojai Ūkio ministerijos prašymu privalo teikti jai nemokamą informaciją ir paaiškinimus, kaip naudojamos valstybės investicijos, kodėl jos naudojamos netinkamai.
______________