LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL NEVEIKIANČIŲ KAPINIŲ
1995 m. gruodžio 15 d. Nr. 15
Vilnius
Valstybinė paminklosaugos komisija, išnagrinėjusi Kultūros vertybių apsaugos departamento kontrolės tarnybos ir apskaitos tarnybos – Kultūros paveldo centro bei Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos – pastabas, pasiūlymus ir paaiškinimus dėl neveikiančių kapinių, konstatuoja, kad nuo 1995 m. vasario 1 d. praradus galią Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1990, Nr. 23-563) ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui bei Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ kartografuotos ir inventorizuotos bei įtrauktos į gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogus, bet neįrašytos į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų, naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir neįtrauktos į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą neveikiančios kapinės liko neginamos minėtų paminklosauginių įstatymų.
Susidarė tokia padėtis, kad galiojantys įstatymai paminklosauginiu požiūriu užtikrina tik į paminklų sąrašus įtrauktų neveikiančių kapinių apsaugą, o į minėtus sąrašus įtraukta tik apie 16% visų žinomų neveikiančių kapinių, iš kurių apie 50% sudaro išimtinai Akmenės, Kupiškio, Šiaulių ir Zarasų rajonų į paminklų sąrašus įtrauktos neveikiančios kapinės. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatų 6 ir 7 str., Valstybinė paminklosaugos komisija nusprendžia:
1. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą inicijuoti Valstybinės paminklosaugos komisijos parengto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ papildymo“ projekto (pridedamas) pateikimą ir svarstymą Lietuvos Respublikos Seime.
2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą skubos tvarka svarstyti ir priimti šio sprendimo 1 punkte minimo įstatymo projektą.
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą, kuriuo būtų įpareigojama užbaigti ir patikslinti (pakoreguoti) Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1979 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 386 „Dėl tolesnio kapinių tvarkymo respublikoje“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 pripažintu netekusiu galios) numatytą kapinių kartografavimą ir inventorizavimą, siūlant tokio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą parengti Statybos ir urbanistikos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai kartu su Kultūros ministerija, suderinant su kitomis suinteresuotomis žinybomis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiame nutarime įpareigoti atitinkamas ministerijas:
užbaigti kapinių kartografavimą ir inventorizavimą bei patikslinti atlikto kapinių kartografavimo ir inventorizavimo medžiagą;
užtikrinti paminklosauginius interesus (pavyzdžiui, kartografuojant ir inventorizuojant turi dalyvauti paminklosaugos specialistai, turi būti fiksuojami visuomeninę ir kultūrinę vertę turintys kapinių objektai ir kt.);
suvienodinti ir išaiškinti terminus, sąvokas, apibrėžiančias kapinių kategorijas („veikiančios“, „iš dalies uždarytos“, „neveikiančios“, „uždarytos“ ir kt.).
4. Kol nebus priimtas šiame sprendime siūlomas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ papildymo“, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui ir Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentui prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pasiūlyti nepriimti jokio sprendimo dėl laidojimų atnaujinimo neveikiančiose kapinėse bei imtis priemonių, kad tokie veiksmai nebūtų vykdomi. Išsprendus neveikiančių kapinių, kaip nekilnojamųjų kultūros vertybių, saugojimo statusą, jų naudojimo režimas būtų nustatomas pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikalavimus.